2021-10-20 Nr. AB-21709-3-61-3-02880-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-655-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02880-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas T. G. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2021 m. balandžio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos aktą Nr. 10-S-13576 (1.46E-10); 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gegužės 21 d. pareiškimą dėl Europos žmogaus teisių Konvencijos 4 straipsnio 2 dalies pažeidimo ir aukos statuso pranešimo Lietuvos valstybei, 2021 m. balandžio 14 d. pareiškimą „Dėl Administracinių nusižengimų kodekso 133 straipsnio, dėl tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimo“ ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymą „Dėl 2020 m. gegužės 21 d. pareiškimo (medžiaga ROIK 0120000263712)“ ir priimti naują sprendimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, skundą atsisakoma priimti, jeigu jis paduotas praleidus skundo padavimo terminą ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba teismas atmeta tokį prašymą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių teisės aktų, tačiau ši teisė gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų (viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų).

Teismas pažymėjo, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas paminėtą nuostatą ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas pirmuoju skundo reikalavimu prašo panaikinti atsakovo 2021 m. balandžio 27 d. aktą Nr. Nr. 10-S-13576 (1.46E-10), tačiau terminą skundui paduoti dėl šio administracinio akto panaikinimo praleido daugiau nei tris mėnesius. Iš pareiškėjo skunde pateiktos informacijos, teismas taip pat nustatė, kad apie skundžiamą aktą pareiškėjas žinojo, be to, šį aktą ginčijo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, tačiau skunde neprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė ir, kad teismas, nustatęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, termino trūkumams šalinti nenustato ir į tai, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių, konstatavo, jog praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą. Teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino, jog teisės aktai jo neįpareigoja papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo. Taigi nustačius, kad pareiškėjas skundą padavė praleidęs skundo padavimo terminą ir neprašė šio termino atnaujinti, teismas pareiškėjo pirmąjį skundo reikalavimą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Tuo pačiu, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundžiamas administracinis aktas yra informacinio pobūdžio, kuris pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti nagrinėjimo teisme dalyku.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu prašo įpareigoti atsakovą išnagrinėti 2020 m. gegužės 21 d. ir 2021 m. balandžio 14 d. pareiškimus bei 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymą ir priimti naują sprendimą. Teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 2 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą ir antrajam skundo reikalavimui pareikšti, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad teismo atsisakymas priimti skundą nekliudo pareiškėjui vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu bus pašalintos ar išnyks aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą.

III. Pareiškėjas T. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos medžiagą, nevertino Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus tyrimo išvadų ir sprendimo, todėl neatidžiai ir skubotai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus sprendimą, jame pateiktas išvadas ir rekomendacijas, kuriuose aiškiai nurodytos teisinės priežastys ir motyvai, paaiškinantys kodėl pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą.

Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostata negali paneigti pareiškėjo teisės į teisminę gynybą, be to, ši nuostata nepaneigia ir tos nuostatos, kad pareiškėjo byla turi būti išnagrinėta nepriklausomo, nešališko ir teisingo teismo. Pareiškėjas nurodo, kad teisingumą vykdo tik teismai, vadinasi, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) teismas turi atlikti teisingumo vykdymo funkciją bei realiai įgyvendinti pareigą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas turi teisę ir gali priimti pareiškėjo skundą nagrinėti, remiantis aukštesnę galią turinčiais teisės aktais (Konstitucija ir Europos žmogaus teisių konvencija).

Pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nesusipažino ir nevertino Seimo kontrolieriaus tyrimo išvadų ir sprendimo, kuriame skundai dėl pareiškėjo teisių pažeidimų buvo pripažinti pagrįstais. Teismo motyvas, kad nėra aišku, kodėl pareiškėjas dėl dviejų savo prašymų daugiau nei metus nesikreipė teisinės gynybos, pareiškėjo nuomone, nepagrįstas, kadangi Seimo kontrolieriaus sprendime nustatyta, jog pareiškėjui nebuvo išaiškinta ir nurodyta atsakovo sprendimų apskundimo tvarka.

Pareiškėjo teigimu, jis buvo ir yra procesiškai aktyvus, t. y. iškart kreipėsi į Seimo kontrolierių, dėl to, kad atsakovas nenurodė ar apeliantas gali kreiptis tiesiogiai į teismą. Po gauto Seimo kontrolieriaus sprendimo pareiškėjas iškart kreipėsi į teismą, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. Pareiškėjas paaiškina, kad ne nuo jo priklauso Seimo kontrolieriaus įstaigoje atliekamo tyrimo terminas. Aplinkybė, kad pareiškėjo skundas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo nagrinėjamas ikiteisminio tyrimo tvarka negali būti pripažinta priežastimi, lėmusia termino praleidimą skundžiant atsakovo veiksmus teismui.

Apibendrinęs atskirojo skundo motyvus, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neatidžiai ir skubotai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuria paneigiama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą. Jeigu teismas prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Vadovaudamasis šia įstatymo nuostata, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti atsakovo 2021 m. balandžio 27 d. aktą Nr. 10-S-13576 (1.46E-10) ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodoma, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

Skundo padavimo administraciniam teismui terminai yra nustatyti ABTĮ 29 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje konstatavo, kad apie atsakovo 2021 m. balandžio 27 d. aktą Nr. 10-S-13576 (1.46E-10) pareiškėjui tapo žinoma 2021 m. balandžio 27 d. Be to, teismas nustatė, kad šį aktą pareiškėjas skundė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai (toliau – ir Seimo kontrolierių įstaiga), o į teismą dėl šio akto panaikinimo kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą daugiau nei trimis mėnesiais. Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių atskirajame skunde neginčija. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nurodomų aplinkybių pagrindu nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas skunde neprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, nustatęs, jog terminas skundui paduoti praleistas, termino trūkumams šalinti nenustato. Kai termino praleidimo faktas yra akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). ABTĮ neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012, 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-628-502/2016, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-285-502/2017, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-233-756/2018 ir kt.). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjas skundą padavė praleidęs skundo padavimo terminą ir neprašė šio termino atnaujinti, pagrįstai buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo pirmąjį skundo reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog, kaip teisingai skundžiamojoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundžiamas aktas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl skundo priėmimo stadijoje nustačius šias aplinkybes, pareiškėjo atskirajame skunde pateikti paaiškinimai dėl skundžiamame akte nenurodytos jo apskundimo tvarkos bei kreipimosi į Seimo kontrolierių įstaigą, apeliacine tvarka nevertinamos.

Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu prašė teismo įpareigoti atsakovą išnagrinėti 2021 m. gegužės 21 d. ir 2021 m. balandžio 14 d. pareiškimus bei 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašymą ir priimti naują sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas remdamasis ABTĮ 29 straipsnio 2 dalimi ir VAĮ 10 straipsnio 4 dalimi pareiškėjui skundžiamojoje nutartyje išaiškino, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) galėjo būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turėjo priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Taigi, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjas dėl atsakovo galbūt neteisėto vilkinimo atlikti veiksmus kreipėsi į teismą praleidęs skundo padavimo terminą, pagrįstai atsisakyta priimti nagrinėti ir šį pareiškėjo skundo reikalavimą.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodomų priežasčių, pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė