2016-03-22 Nr. AB-6545-3-61-3-04333-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-202-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04333-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 25

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J. M. ir L. G., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 3R-335 (2.13.-1.) „Dėl R. D. 2014-04-23 skundo“ 2 ir 3 punktus, 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 3R-346 (2.13.-1) „Dėl R. D. 2014-09-02 prašymo atnaujinti užbaigtą tyrimą dalyje ir prašymo taikyti administracinę atsakomybę už žinomai melagingų duomenų teikimą“ ir įpareigoti atsakovą atnaujinti 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 3R-335 (2.13.-1) užbaigtą tyrimą dalyje dėl pareiškėjos skundo dėl pareiškėjos asmens duomenų, surinktų 2014 m. kovo 12 d. notarės V. J. M. iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro, teikimo L. G. bei dėl pareiškėjos skundo dėl notarės veiksmų neteikiant pareiškėjai vaizdo įrašų ir informacijos apie konkrečius darbuotojus, rinkusius pareiškėjos asmens duomenis iš nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro, bei pareiškėjos asmens duomenų minėtuose registruose paieškos kriterijus; įpareigoti atsakovą pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 21417 straipsnį trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovas 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo 2 punktu padaręs išvadą, kad notarė V. J. M. niekam neatskleidė 2014 m. kovo 12 d. gautų pareiškėjos duomenų, netinkamai, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė bei įvertino šį faktą, neįvertino pareiškėjos paaiškinimų, neieškojo kitų duomenų. Pareiškėjos manymu, atsakovas, 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo 3 punktu atmetęs pareiškėjos skundą dalyje dėl notarės veiksmų neteikiant jai vaizdo įrašų ir informacijos apie konkrečius darbuotojus, rinkusius jos asmens duomenis iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro, neteisingai nustatė aplinkybę, kad notarų biure nėra daromi/kaupiami vaizdo įrašai. Atsakovas, nustatydamas šią aplinkybę, neatsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimus, neieškojo kitų duomenų, pagrindžiančių ar paneigiančių tokį faktą. Atsakovas, 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu neatnaujinęs tyrimo, nepagrįstai sprendė, kad pateikti duomenys nesudaro pagrindo tyrimo atnaujinimui. Pareiškėjos teigimu, naujai pateikti duomenys, t. y. 2014 m. balandžio 10 d. advokato raštas notarei, patvirtina pareiškėjos teiginį apie tai, kad neteisėtai gauti pareiškėjos asmens duomenys buvo išviešinti. 2014 m. rugsėjo 1 d. atsakymo į pareiškėjos paklausimą turinys atskleidžia notarės ir L. G. melagingų paaiškinimų ir duomenų atsakovui teikimą. Pareiškėjos teigimu, atsakovas, 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendime darydamas išvadą, kad nėra pakankamų įrodymų administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimui trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, neteisingai vertino turimus duomenis. Iš tyrimo metu surinktų įrodymų visumos matyti, kad tretieji suinteresuoti asmenys teikė tyrimui žinomai melagingus duomenis.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjos 2014 m. balandžio 23 d. skundo tyrimo metu surinkta informacija buvo prieštaringa, todėl atsižvelgiant į tai, kad tiek notarė, tiek L. G. neigia pareiškėjos asmens duomenų teikimą L. G., o jokių kitų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių šį faktą, atsakovas neturi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad notarė teikė L. G. pareiškėjos asmens duomenis. Atsakovas nurodo, kad skundo nagrinėjimo metu pasinaudojo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) suteiktomis teisėmis tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai, t. y. 2014 m. rugpjūčio 19 d. atliktas vaizdo stebėjimo įrenginio, esančio Klaipėdos miesto 7 notarų biure, patikrinimas, tačiau nebuvo gauta neginčytinų įrodymų. Abejonės vertintinos skundžiamo asmens naudai. Pareiškėja kaip duomenų subjektas, įgyvendindama teisę susipažinti su asmens duomenimis, pagal ADTAĮ 25 straipsnį, neturi teisės gauti ne savo, o kitų asmenų asmens duomenis, atsižvelgiant į tai, notarė neturėjo pareigos jų teikti pareiškėjai pagal jos 2014 m. balandžio 3 d. prašymą, nepriklausomai nuo to, ar prašomas vaizdo įrašas tuo metu buvo saugomas, ar ne. ADTAĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad Inspekcija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodama pareiškėją, jeigu skundas tuo pačiu klausimu išnagrinėtas Inspekcijoje, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų. Pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 2 d. prašymas dalyje dėl užbaigto tyrimo atnaujinimo iš esmės yra tuo pačiu klausimu, kaip ir pareiškėjos 2014 m. balandžio 23 d. skundas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina jokių naujų aplinkybių ar faktų, kurie leistų priimti kitokį sprendimą. Inspekcijos sprendimas dalyje, kuria atmesta pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 2 d. prašymo dalis dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 21417 straipsnyje, teisenos, neturi įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą iš dalies patenkino. Panaikino atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 3R-335 (2.13.-1) 2 punktą ir 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 3R-346 (2.13.-1) 1 punkto dalį, kuria pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 2 d. prašymą dalyje dėl jos asmens duomenų, 2014 m. kovo 12 d. surinktų notarės V. J. M. iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro, teikimo L. G., atsisakyta nagrinėti. Įpareigojo atsakovą Inspekciją atnaujinti 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 3R-335 (2.13.-1) užbaigto tyrimo dalį dėl pareiškėjos 2014 m. balandžio 23 d. skundo dalies dėl asmens duomenų, surinktų 2014 m. kovo 12 d. notarės V. J. M. iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro, teikimo L. G. Likusią pareiškėjos R. D. skundo dalį teismas atmetė. Priteisė pareiškėjai R. D. iš atsakovo Inspekcijos 14,48 eurus žyminio mokesčio.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja Inspekcijai pateikė 2014 m. balandžio 23 d. skundą dėl Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės V. J. M. 2014 m. kovo 12 d. neteisėtai rinktų jos asmens duomenų iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro tarnybos bei šių duomenų perdavimo kitam asmeniui (L. G.), taip pat dėl notarės veiksmų pareiškėjai nepateikus prašomos informacijos. Atsakovas, ištyręs pareiškėjos skundą ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjos papildomus paaiškinimus, 2014 m. rugpjūčio 25 d. priėmė sprendimą, kurio 1 punktu pripažino pareiškėjos skundą dalyje dėl notarės veiksmų 2014 m. kovo 12 d. renkant jos asmens duomenis iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro bei jos kaip duomenų subjekto teisės susipažinti su savo asmens duomenimis pažeidimo, pagrįstu. Atsakovo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo 2 punktu pareiškėjos skundo dalis dėl jos asmens duomenų, 2014 m. kovo 12 d. surinktų notarės, teikimo L. G., buvo atmesta, nenustačius tokio fakto. Sprendimo 3 punktu pareiškėjos skundo dalis dėl notarės veiksmų neteikiant pareiškėjai vaizdo įrašų ir informacijos apie konkrečius darbuotojus, rinkusius jos asmens duomenis iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro, bei jos asmens duomenų minėtuose registruose paieškos kriterijus, taip pat atmesta. Pareiškėja 2014 m. rugsėjo 2 d. Inspekcijai pateikė prašymą atnaujinti užbaigtą tyrimo dalį, kuria jos skundas buvo atmestas, pateikė papildomą informaciją, prašė taikyti administracinę atsakomybę už žinomai melagingų duomenų Inspekcijai teikimą, tačiau Inspekcija skundžiamu 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu prašymo netenkino.

Pareiškėjos skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad notarė V. J. M. 2014 m. kovo 12 d. pagal pareiškėjos vardą, pavardę ir galimus gimimo metus (nuo – iki) Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke atliko užklausą ir gavo tuo pačiu vardu ir pavarde esančių asmenų sąrašą. Tą pačią dieną notarė, nurodydama pareiškėjos asmens kodą ir tikslą „Pagal advokatūros įstatymą“ surinko pareiškėjos asmens duomenis iš Gyventojų registro ir pagal pareiškėjos asmens kodą atliko užklausą Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke ir surinko duomenis apie visą pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja skunde Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nurodė aplinkybes, kad L. G. 2014 m. kovo 13 d. buvo atvykusi į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jose dirbančių asmenų teiravosi apie pareiškėją. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2014 m. balandžio 3 d. atvykusi į notarų biurą, iš notarų biuro administratorės žodžių suprato, kad nurodytas paieškas atliko notarų biuro administratorė L. G. prašymu. Pareiškėja skunde Inspekcijai, remdamasi šiomis aplinkybėmis, nurodė, kad notarė perdavė pareiškėjos asmens duomenis kitam asmeniui (L. G.). Pareiškėjai skunde teigiant, kad notarės surinkti konkretūs asmens duomenys apie nuosavybės teise turimas patalpas buvo perduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui L. G. ir nurodžius aplinkybes, kurios galimai patvirtina šį faktą, atsakovui kaip institucijai, prižiūrinčiai ir kontroliuojančiai, kaip vykdomas ADTAĮ, kilo pareiga išsamiai ir visapusiškai ištirti, ar notarės surinkti asmens duomenys buvo perduoti tretiesiems asmenims, ar pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės pasitvirtino.

Atsakovas skundžiamame sprendime išvadą, kad pareiškėjos asmens duomenų teikimo faktas nenustatytas, padarė remdamasis notarės V. J. M. 2014 m. birželio 13 d. rašte ir L. G. 2014 m. liepos 31 d. rašte pateiktais paaiškinimais bei aplinkybe, kad notarų biure nėra daromi vaizdo įrašai. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovas nepasinaudojo visomis teisės aktais jam suteiktomis teisėmis ir išsamiai neištyrė pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjos asmens duomenų galimo perdavimo L. G. Iš notarės paaiškinimų, L.

G. 2014 m. liepos 31 d. paaiškinimo, jos 2014 m. kovo 12 d. prašymo notarų biurui matyti, kad pareiškėjos asmens duomenys buvo renkami būtent L. G. 2014 m. kovo 12 d. prašymu. Notarė V. J. M. jokių konkrečių aplinkybių, kuriomis galimai buvo renkami pareiškėjos asmens duomenys, atsakovui nenurodė, duomenų dėl kokio konkretaus sandorio tvirtinimo tai buvo daroma, nepateikė. L. G. paaiškinimai dėl aplinkybių, kuriomis buvo renkami pareiškėjos asmens duomenys, skundo tyrimo metu nebuvo patvirtinti jokiais kitais įrodymais. Skundžiamo sprendimo 1 punktu konstatuota, kad notarė pareiškėjos asmens duomenis rinko neteisėtai, vadinasi, notarės ir L.

G. paaiškinimai dėl aplinkybių, kuriomis buvo renkami pareiškėjos asmens duomenys, atsakovo negalėjo būti vertinami kaip objektyvūs ir jais negalėjo būti vadovaujamasi priimant sprendimą. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad atsakovas visiškai netyrė ir nevertino pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, o būtent, netyrė ir nenustatė, ar iš tiesų L. G. 2014 m. kovo 13 d. buvo atvykusi į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jei taip, iš kokių aplinkybių L.

G. buvo žinomas šių patalpų adresas ir jų savininkas, dėl šių aplinkybių neapklausė nei L. G., nei patalpose galimai buvusių asmenų. Atsakovas tyrimo metu nenustatė, kurie konkretūs notarų biuro darbuotojai notarės vardu turėjo galimybę užsakyti ir gauti iš registrų duomenis, neapklausė šių asmenų, taip pat neapklausė 2014 m. kovo 12 d. notarų biure dirbusių asmenų dėl aplinkybių, susijusių su L. G. apsilankymu tą dieną notarų biure, pareiškėjos asmens duomenų rinkimu L. G. prašymu bei galimu jų perdavimu L.

G. Atsakovas neišsiaiškino aplinkybės, nurodytos pareiškėjos skunde, ar pareiškėja 2014 m. balandžio 3 d. buvo atvykusi į notarų biurą, jei taip, koks buvo jos ir notarų biuro administratorės pokalbio turinys. Iš bylos medžiagos matyti, kad notarų biure yra sumontuota vaizdo stebėjimo įranga. Atsakovas išvadą, kad notarų biure nėra daromi vaizdo įrašai, padarė remdamasis vaizdo įrenginio patikrinimo duomenimis, užfiksuotais 2014 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime, tačiau šiame tarnybiniame pranešime nėra užfiksuota, kokia konkreti vaizdo stebėjimo įranga naudojama, kokie jos techniniai duomenys ir ar iš tiesų sumontuota vaizdo stebėjimo įranga neturi galimybės padaryti vaizdo įrašų.

Byloje esant duomenų, kad 2014 m. kovo 12 d. vaizdo įrašas galimai egzistavo (E. G. 2014 m. rugsėjo 1 d. raštas), šios aplinkybės turi būti nustatytos. Remiantis ADTAĮ 18 straipsniu, vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame yra nurodomas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, vaizdo duomenų saugojimo terminas, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygos, šių duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka bei nustatyti kiti reikalavimai teisėtam vaizdo duomenų tvarkymui.

Atsakovas neišsiaiškino, ar notarų biure toks dokumentas yra patvirtintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik atlikęs šiuos tyrimo veiksmus, atsakovas galėjo spręsti dėl pareiškėjos skundo dalies dėl jos asmens duomenų galimo perdavimo trečiajam suinteresuotam asmeniui ir dėl šios skundo dalies priimti Viešojo administravimo įstatymo, ADTAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkantį ir tinkamai motyvuotą sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamo atsakovo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo 2 punktas naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Pareiškėja 2014 m. rugsėjo 2 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydama atnaujinti tyrimą, pateikė E. G. paaiškinimus ir jo raštą notarei, iš kurių matyti, kad šiam asmeniui galimai žinomos naujos aplinkybės ir faktai dėl galimo duomenų perdavimo L. G. (galimai šis asmuo bendravo su notare dėl pareiškėjos asmens duomenų rinkimo ir perdavimo aplinkybių, galimai jam buvo parodytas 2014 m. kovo 12 d. notarų biure padarytas vaizdo įrašas, kuriame buvo matyti jo sutuoktinė L. G., atvykusi į notarų biurą du kartus, ir kuriame matyti, kad notarų biuro administratorė perdavė tam tikrą informaciją L. G., galimai notarė šiam asmeniui nurodė, kad duomenis surinko biuro administratorė ir perdavė L. G.). Teismo vertinimu, atsakovas, gavęs šią naują informaciją, neturėjo pagrindo atsisakyti nagrinėti skundą remiantis ADTAĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, o turėjo pareigą atnaujinti tyrimą ir dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atlikti papildomus tyrimo veiksmus (apklausti E. G., notarę V. J. M., notarų biuro administratorę ir kt.), siekiant nustatyti, ar pareiškėjos asmens duomenys buvo perduoti L. G. Dėl to konstatuota, kad atsakovo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo 1 punkto dalis, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 2 d. prašymą dalyje dėl jos asmens duomenų teikimo L. G., yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta neteisingai įvertinus pareiškėjos papildomai pateiktų duomenų reikšmę tyrimui, todėl naikintina, o atsakovas įpareigotinas atnaujinti tyrimo dalį dėl pareiškėjos asmens duomenų teikimo L. G.

Pareiškėja nesutiko su atsakovo 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo 3 punktu, kuriuo pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų pareiškėjai neteikiant vaizdo įrašų ir konkrečios informacijos apie konkrečius darbuotojus, rinkusius jos asmens duomenis iš registrų bei asmens duomenų registruose paieškos kriterijus, buvo atmesta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši atsakovo sprendimo dalis pagrįsta ir teisėta, pagrindo jos naikinti nėra. Inspekcija pagrįstai, remdamasi ADTAĮ 25 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad notarė V. J. M. neturėjo pareigos pagal pareiškėjos prašymą pateikti vaizdo įrašų, nes nebuvo tvarkomi pareiškėjos vaizdo duomenys. Inspekcija pagrįstai nurodė, kad notarė V. J. M. neturėjo pareigos pateikti pareiškėjai informacijos apie konkrečius darbuotojus, rinkusius jos asmens duomenis iš registrų bei asmens duomenų registruose paieškos kriterijus, nes tokios informacijos, remiantis minėta įstatymo nuostata, pareiškėja neturi teisės gauti. Atitinkamai, pagrįsta ir teisėta pripažintina atsakovo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo 1 punkto dalis, kuria, remiantis ADTAĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 2 d. prašymą dėl notarės V. J. M. veiksmų pareiškėjai neteikiant vaizdo įrašų ir konkrečios informacijos apie konkrečius darbuotojus, rinkusius jos asmens duomenis iš registrų bei asmens duomenų registruose paieškos kriterijus.

Pareiškėja prašė panaikinti Inspekcijos 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo 2 punktą ir įpareigoti atsakovą pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 21417 straipsnį (žinomai melagingų duomenų pateikimas arba trukdymas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai). Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju įgaliojimai nustatyti, ar tretieji suinteresuoti asmenys tyrimo metu pateikė žinomai melagingus duomenis, kliudė tyrimui, atitinkamai, ar yra pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 21417 straipsnyje, teiseną, tenka būtent Inspekcijai. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 21417 straipsnyje, padarymu kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, o ne į duomenų subjekto teises. Pareiškėjos teisių apimtis priklausomai nuo to, ar Inspekcija trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu pradės administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 21417 straipsnį, ar jos nepradės, nepakis. Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad Inspekcijos 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo 2 punktas, kuriuo pareiškėjos prašymas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 21417 straipsnį trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu buvo atmestas, neturėjo poveikio pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, todėl tai yra pagrindas atmesti pareiškėjos skundo reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti Inspekcijos 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo 2 punktą ir įpareigoti atsakovą pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 21417 straipsnį.

Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad Inspekcija nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė pareiškėjos 2014 m. balandžio 23 d.skundo dalį dėl jos asmens duomenų galimo perdavimo kitam asmeniui, nepagrįstai ir neteisėtai šią skundo dalį atmetė, taip pat nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė atnaujinti šios skundo dalies tyrimą pagal pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 2 d. prašymą, todėl tai yra pagrindas panaikinti atitinkamas skundžiamų Inspekcijos sprendimų dalis ir įpareigoti Inspekciją atnaujinti šią tyrimo dalį. Pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti kitas skundžiamų Inspekcijos sprendimų dalis atmesti kaip nepagrįsti.

Kadangi pareiškėjos skundas iš dalies patenkintas, pareiškėjai iš atsakovo priteista ½ dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 50 Lt žyminio mokesčio, kuris, remiantis Europos Sąjungos Tarybos 2014 m. liepos 23 d. Reglamentu Nr. 851/2014 patvirtintu perskaičiavimo kursu (3,4528 Lt už 1 eurą), sudaro 14,48 eurus (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).

III. Pareiškėja R. D. pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 169–172), prašydama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmesti kaip nepagrįsti pareiškėjos skundo reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti Inspekcijos 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo 2 punktą ir įpareigoti Inspekciją pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 21417 straipsnį trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantės teigimu, nėra pagrįsta teismo išvada, jog pareiškėja neturi subjektinės teisės apskųsti teismui atsakovo sprendimo dalį dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo. Pažymi, kad tokio sprendimo apskundimo galimybė buvo numatyta atsakovo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendime, todėl ja pagrįstai ir teisėtai buvo pasinaudota. Teismo sprendime cituojama teismų praktika šiuo atveju netaikytina, nes ji visiškai nėra aktuali ar susijusiu su ginčo klausimais. Teismų praktikoje yra gausu pavyzdžių, kai asmenys skundžia institucijų atsisakymus pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, todėl teismas privalėjo vadovautis kitais teismo precedentais (Klaipėdos apygardos administracinio teismo byla Nr. II-619-162/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N-146-1582-08).

Teismui panaikinus atsakovo sprendimų dalis ir įpareigojus atsakovą atnaujinti tyrimą, iš dalies paties teismo pripažinta, jog tyrime neturėjo būti vadovaujamasi tik notarės ir L. G. paaiškinimais, o būtina ieškoti ir rinkti papildomus duomenis. Toks teismo nustatytas faktas yra pagrindas išvadai, jog pasitvirtinus pareiškėjos nurodytiems teiginiams dėl neteisėtos informacijos išviešinimo fakto ir neteisėto atskleistos informacijos panaudojimo, gali atsirasti pagrindas administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimui, tačiau šioje byloje teismui atmetus tokį skundo reikalavimą, tolesnis tyrimas bei administracinės atsakomybės inicijavimas pasidarys negalimas.

Dabar susidaro dviprasmiška situacija, kai dar neatnaujinus tyrimo iš anksto sprendžiama, kad nėra jokio pagrindo administracinio teisės pažeidimo teisenos inicijavimui. Kadangi teismas nustatė pagrindą atnaujinti tyrimą, todėl nuosekliai turėjo būti padaryta išvada, jog dėl tos pačios priežasties, turėjo būti panaikintas visas 2014 m. rugsėjo 9 d. atsakovo sprendimas, nes tik surinkus naujų duomenų būtų galima iš naujo spręsti administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo ar nepradėjimo klausimus. Atnaujinus tyrimą renkami ir vertinami nauji faktai, o administracinės atsakomybės klausimo kėlimas jau nebegalimas, nes taip iš anksto nusprendė teismas.

Pareiškėjos nuomone, teismui panaikinus atsakovo sprendimus ir šį įpareigojus atnaujinti tyrimą, dėl tos pačios priežasties turėjo būti panaikinta atsakovo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalis dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo, nes toks tyrimas yra susijęs su atnaujintuoju dėl būtinybės surinkti naujų įrodymų tyrimu.

Apeliantė pažymi, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-3639-659/2014 teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai E. G., B. D., L. Š. (ties patys liudytojai, kuriuos atsisakė apklausti atsakovas), kurie visiškai patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios būtų pagrindas administracinio teisės pažeidimo teisenos pagal ATPK 21417 straipsnį notarės ir L. G. atžvilgiu pradėjimui.

Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–2) remiasi pirmosios instancijos teismo sprendime ir savo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais. Pažymi, kad jau suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai dėl apeliantės skundžiamų V. J. M. ir L. G. veiksmų – galimai melagingos informacijos Inspekcijai pateikimo. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija negalėtų V. J. M. ir L. G. surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolų ir juos persiųsti teismui įgaliotam nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas. Inspekcija pakartotinai atkreipia dėmesį, kad apeliantė 2014 m. balandžio 3 d. prašė susipažinti su (pateikti) kitų duomenų subjektų asmens duomenimis, apeliantės manymu, užfiksuotais notarų biure esančioje vaizdo ir garso medžiagoje, todėl tokių duomenų apeliantė, kaip duomenų subjektas, įgyvendindama teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, pagal ADTAĮ 25 straipsnį negalėjo gauti, o duomenų valdytojas – V. J. M., neturėjo pareigos ir teisės jų teikti. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį, kad Inspekcija vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą, 2015 m. sausio 22 d. atnaujino tyrimo dalį dėl apeliantės 2014 m. balandžio 23 d. skundo dalies bei apie tai informavo apeliantę. Atliekant tyrimą, Inspekcija tirs visas aplinkybes, susijusias su apeliantės asmens duomenų teikimu, taip pat ir informaciją, gautą iš apeliantės nurodomų liudytojų E. G., B. D. ir L. S. bei papildomus paaiškinimus iš V. J. M. ir L. G.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 3–6) pažymėjo, kad atsakovo įpareigojimas atnaujinti tyrimą nepatvirtina, kad egzistuoja ir pagrindas pradėti administracinę teiseną trečiųjų asmenų atžvilgiu. Tai, kad teismas padarė išvadą, jog atsakovas priimdamas sprendimą neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, automatiškai nereiškia, kad tretieji asmenys padarė ATPK 21417 straipsnyje numatytą pažeidimą. Apeliantės argumentas dėl kitoje administracinėje byloje apklaustų liudytojų laikytinas dar vienu nesąžiningu būdu suklaidinti teismą, siekiant panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmos instancijos teismo sprendimo dalį. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie būtų pagrindu L. G. atžvilgiu pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 21417 straipsnį. Pareiškėja nepagrindė faktiniais duomenimis, kad Inspekcijai pateikti L. G. paaiškinimai yra melagingi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. V. M. su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 13–14) paaiškino, kad 2014 m. kovo 12 d. iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro gauti asmens duomenys toliau nėra tvarkomi, jie buvo surinkti tik tam, kad įvertinti planuojamo atlikti notarinio veiksmo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant įgyvendinti Notariato įstatyme nustatytą pareigą užtikrinti civilinių teisnių santykių stabilumą, asmenų teisėtų interesų apsaugą, notarams tenka atlikti paieškas registruose ne tik dėl notarinį veiksmą prašančių atlikti asmenų, bet ir dėl kitų asmenų, nes neretai atliekamas notarinis veiksmas susijęs ar gali turėti įtakos tokių asmenų teisėms ir pareigoms, ar tvirtinamo notarinio veiksmo teisėtumui.

Toks valstybės registruose esančių duomenų tikrinimas neprieštarauja įstatymui, tai yra notaro pareiga nustatyta įstatymu (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 51 str. 1 d.), kuri padeda išvengti galimų neteisėtų sandorių, užkerta kelia pažeisti teisėtus asmenų interesus. Todėl ruošiantis notariniam veiksmui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi buvo atliktas valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančių viešų duomenų patikrinimas, turintis esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai, nors vėliau pats notarinis veiksmas nebuvo atliktas, tačiau duomenų patikrinimas viešuosiuose registruose neprieštarauja ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktui, taip pat atitinka asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų numatytą ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Jau vien tai, kad su notare yra sudarytos viešųjų registrų duomenų teikimo sutartys, patvirtina, jog egzistuoja asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, kurių pagrindu ji gali gauti duomenis. Pažymi, jog gauti duomenys buvo tvarkomi laikantis sutarčių su duomenų valdytoju reikalavimų, duomenų valdytojai pretenzijų nėra pareiškę, gauti duomenys buvo naudojami išskirtinai ruošiantis notariniam veiksmui ir tretiesiems asmenims nebuvo teikiami. R. D. teisė susipažinti su informacija, kokie jos asmens duomenys buvo tvarkomi ir kokiu tikslu jie buvo tvarkomi, nebuvo pažeista.

Neginčijamai nustatyta, jog R. D. kreipusis į duomenų valdytoją, ji gavo informaciją, jog juos duomenys buvo tvarkomi, gavusi šią informaciją R. D. kreipėsi į notarę ir jai buvo paaiškinta, kokiu tikslu buvo tvarkomi jos duomenys, taip pat nurodyta, jog gauti jos asmens duomenys nebuvo paviešinti ar pateikti kitiems duomenų gavėjams. Taigi R. D. gavo visą informaciją, kurią gauti jai teisę nustato ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 25 straipsnis. Konstatavus, jog R. D. duomenys buvo tvarkomi teisėtu pagrindu, R. D. gauta informacija apie jos asmens duomenų tvarkymą yra teisinga ir nepažeidžia jos teisėtų interesų.

Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad liudytojai E. G., B. D., L. Š. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtino aplinkybes, kurias pareiškėja buvo nurodžiusi savo skunde. Nei vienas iš liudytojų šių aplinkybių nėra patvirtinęs, nes nei vienas iš jų nebuvo notarų kontoroje ir nedalyvavo renkant duomenis planuojamam notariniam veiksmui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas byloje kilęs dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimų, priimtų išnagrinėjus pareiškėjos R. D. skundus dėl neteisėtai surinktų jos asmens duomenų, šių duomenų teikimo tretiesiems asmenims ir informacijos apie jos asmens duomenis rinkusius asmenis nepateikimo pareiškėjai, taip pat dėl administracinių teisės pažeidimų teisenos pagal ATPK 21417 straipsnį, dėl žinomai melagingų duomenų pateikimo Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, pradėjimo V. J. M. ir L. G. atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, panaikindamas skundžiamų atsakovo sprendimų dalis dėl pareiškėjos asmens duomenų, 2014 m. kovo 12 d. surinktų notarės V. J. M. iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro, teikimo L. G. ir įpareigojo atsakovą Inspekciją atnaujinti 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 3R-335 (2.13.-1) užbaigto tyrimo dalį dėl šių notarės veiksmų. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria dalis jos skundo reikalavimų atmesta kaip nepagrįsta, t. y. atsisakyta panaikinti Inspekcijos 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 3R-346 (2.13.-1) 2 punktą ir įpareigoti atsakovą pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 21417 straipsnį trečiųjų suinteresuotų asmenų V. J. M. ir L. G. atžvilgiu. Apeliantė pažymi, kad kitos teismo sprendimo dalys neskundžiamos.

Pirmosios instancijos teismo buvo atmesti šie pareiškėjos reikalavimai:

1) panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 3R-335 (2.13.-1) 3 punktą, kuriuo atmesta pareiškėjos 2014 m.balandžio 23 d. skundo dalis dėl notarės V. J. M. veiksmų neteikiant pareiškėjai vaizdo įrašų ir informacijos apie konkrečius darbuotojus, rinkusius pareiškėjos asmens duomenis iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro, bei pareiškėjos asmens duomenų minėtuose registruose paieškos kriterijus;

2) panaikinti Inspekcijos 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 3R-346 (2.13.-1) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 2 d. prašymo dalį dėl minėtų notarės veiksmų kaip jau išnagrinėtą ir nesant naujų faktų ir aplinkybių ir įpareigoti atsakovą atnaujinti 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 3R-335 (2.13.-1) užbaigto tyrimo dalį dėl pareiškėjos skundo dėl šių notarės veiksmų ir atmestas pareiškėjos prašymas pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 21417 straipsnį trečiųjų suinteresuotų asmenų V. J. M. ir L. G. atžvilgiu;

3) įpareigoti atsakovą pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 21417 straipsnį trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu.

Apeliantė remiasi šiais pagrindiniai argumentais:

1) teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo atsisakymas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną neturi įtakos pareiškėjos teisėms;

2) teismui panaikinus atsakovo sprendimus ir įpareigojus atnaujinti tyrimą, dėl tos pačios priežasties turėjo būti panaikinta atsakovo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalis dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo, nes toks tyrimas yra susijęs su atnaujintuoju – surinkus naujų duomenų būtų galima iš naujo spręsti administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo klausimą, o teismas užkirto tam kelią, tuo labiau, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-3639-659/2014 apklausti liudytojai patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios būtų pagrindas administracinio teisės pažeidimo teisenos pagal ATPK 21417 straipsnį trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu pradėjimui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta panaikinti Inspekcijos 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 3R-335 (2.13.-1) 3 punktą ir Inspekcijos 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo Nr. 3R-346 (2.13.-1) dalies, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 2 d. prašymo dalį dėl notarės veiksmų neteikiant pareiškėjai vaizdo įrašų ir informacijos apie konkrečius darbuotojus, rinkusius pareiškėjos asmens duomenis bei pareiškėjos asmens duomenų paieškos kriterijus, todėl iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija šiuo klausimu papildomai nepasisakys.

Taigi apeliacinio skundo dalykas – atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 21417 straipsnį (melagingų duomenų teikimas Inspekcijai) trečiųjų suinteresuotų asmenų V. J. M. ir L. G. atžvilgiu teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja teigia, kad notarė V. J. M. ir L. G. teikė tyrimui žinomai melagingus duomenis, įtakojusius neteisingai nustatytus faktus, klaidino tyrimą. Pareiškėjos nuomone, notarė žinomai melagingai pateikė duomenis, savo paaiškinimuose nurodydama, jog: 1) 2014 m. kovo 12 d. gauti pareiškėjos asmens duomenys nebuvo pateikti niekam; 2) 2014 m. kovo 12 d. duomenis apie pareiškėją rinko L. G. rašytiniu prašymu; 3) 2014 m. kovo 12 d. nebuvo išsaugota filmuota vaizdo medžiaga. L. G. žinomai melagingai pateikė duomenis, savo 2014 m. liepos 31 d. paaiškinime nurodžiusi, kad: 1) L. G. yra (buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda) savininkės R. D., t. y. pareiškėjos pažįstama ir aš jos draugiškai pareiškėja prašė surasti ir pasiūlyti jai buto pirkėją; 2) L. G. notarė neatskleidė jokių prašytų duomenų.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tikrindama bylą nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos reikalavimus panaikinti Inspekcijos 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo 2 punktą ir įpareigoti atsakovą pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 21417 straipsnį trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Teismas konstatavo, kad įgaliojimai nustatyti, ar tretieji suinteresuoti asmenys tyrimo metu pateikė žinomai melagingus duomenis, kliudė tyrimui, atitinkamai, ar yra pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 21417 straipsnyje, teiseną, tenka būtent Inspekcijai. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 21417 straipsnyje, padarymu kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, o ne į duomenų subjekto teises, taigi pareiškėjos teisių apimtis priklausomai nuo to, ar Inspekcija pradės administracinio teisės pažeidimo teiseną, nepakis. Todėl Inspekcijos 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo 2 punktas, kuriuo pareiškėjos prašymas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną buvo atmestas, neturėjo poveikio pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

ATPK 21417 straipsnyje įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymas – sudėtis. ATPK 2591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėja šio kodekso 221 ir 224 straipsniuose nurodyti organai, teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnai (15411 straipsnio antroji dalis ir šeštoji dalis (išskyrus informacijos apie kibernetinius incidentus, galimai turinčius nusikalstamos veikos požymių, teikimo tvarkos pažeidimus), 21414 straipsnis (išskyrus asmens duomenų tvarkymą visuomenės informavimo priemonėse pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą), 21415, 21416, 21417, 21423 straipsniai). Pagal ATPK 224 straipsnį, šio kodekso 21414–21418 straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai).

Atsakovo sprendimas netenkinti prašymo pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną priimtas ne vykdant viešąjį administravimą, o atliekant veiklą, susijusią su administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, t. y. skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta nepradėti tyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Taigi ši pareiškėjos skundo reikalavimų dalis iš esmės yra siejama su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, kaip institucijos, pagal ATPK 2591 straipsnį įgaliotos pradėti ATPK 21417 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, veikla. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nepaisant jo formos, šis sprendimas pagal savo esmę yra įgalioto subjekto priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo tyrimo. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, todėl aptariamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį byloje T-85/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

Pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą (ABTĮ 21 str. 1 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju teismas priėmė ir išnagrinėjo tokį pareiškėjos reikalavimą.

Iš byloje surinktų duomenų, taip pat pareiškėjos 2016 m. vasario 24 d. papildomai pateiktų dokumentų matyti, kad Inspekcija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą, 2015 m. sausio 22 d. atnaujino 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 3R-335 (2.13.-1.) užbaigto tyrimo dalį dėl pareiškėjos asmens duomenų, 2014 m. kovo 12 d. surinktų notarės V. J. M. iš Nekilnojamojo turto registro ir Gyventojų registro, teikimo L. G.

Pareiškėja 2015 m. liepos 15 d. Inspekcijai pateikė prašymą dėl administracinės atsakomybės už žinomai melagingų duomenų teikimą (ATPK 21417 str.) taikymo notarės V. J. M., notarų biuro darbuotojos V. J. ir L. G. atžvilgiu.

Inspekcija 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 3R-283(2.13.-1.) išnagrinėjusi šį prašymą nusprendė: 1) atsisakyti surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal ATPK 21417 straipsnį už melagingos informacijos pateikimą Inspekcijai, t. y. V. J. M. už 2015 m. gegužės 27 d., 2014 m. birželio 13 d., 2014 m. liepos 16 d. raštais teiktą informaciją, o L. G. už 2014 m. liepos 31 d. raštu teiktą informaciją, suėjus administracinių nuobaudų skyrimo terminams; 2) surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal ATPK 21417 straipsnį už melagingos informacijos pateikimą Inspekcijai, t. y. V. J. M. už 2015 m. kovo 25 d. raštu teiktą informaciją, V. J. už 2015 m. gegužės 15 d. paaiškinimu teiktą informaciją, o L. G. už 2015 m. kovo 27 d. raštu teiktą informaciją.

Nagrinėdama pareiškėjos 2015 m. liepos 15 d. prašymą bei vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą, atlikusi atnaujintą tyrimą inter alia nustatė, kad notarė V. J. M. žinojo bei suprato, pasirašydama 2015 m. kovo 25 d. raštą, kad teikia melagingus duomenis ir informaciją, teigdama Inspekcijai, kad R. D. asmens duomenys nebuvo perduoti L. G. bei, nurodydama, kad R. D. asmens duomenys buvo rinkti notariniams veiksmams atlikti, siekiant užtikrinti sudaromo sandorio teisėtumą bei tikrumą. Taip pat Inspekcija nustatė, kad L. G. žinojo bei suprato, pasirašydama 2015 m. kovo 27 d. raštą, kad teikia melagingus duomenis ir informaciją, nurodydama Inspekcijai, kad R. D. asmens duomenų iš Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro negavo, R. D. duomenis Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro prašė surinkti siekiant R. D. prašymu parduoti jos nekilnojamąjį turtą, taip pat, kad yra pažįstama su R. D.

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu jau yra pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 21417 straipsnį V. J. M. ir L. G. atžvilgiu.

Apeliacinį skundą pareiškėja iš esmės grindžia argumentais, kad teismui įpareigojus atsakovą atnaujinti tyrimo dalį, bet atmetus reikalavimą pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, nebebus galima kreiptis dėl administracinės atsakomybės taikymo trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, net nustačius administracinės atsakomybės pagrindus. Šią pareiškėjos argumentaciją paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės – pareiškėja 2015 m. liepos 15 d. kreipėsi į Inspekciją dėl administracinės atsakomybės už žinomai melagingų duomenų teikimą (ATPK 21417 str.) taikymo notarės V. J. M. bei L. G. atžvilgiu ir atsakovas 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu nutarė surašyti šiems asmenims administracinių teisės pažeidimų protokolus. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas iš esmės patenkintas.

Kaip minėta, pareiškėjos skundo reikalavimas dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo teismingas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniam teismui, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama – bylos dalį dėl reikalavimo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukiant (ABTĮ 101 str. 1 p.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylos dalį perduoti nagrinėti pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui, nes remiantis Inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. 3R-283(2.13.-1.), šiuo metu jau yra pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 21417 straipsnį V. J. M. ir L. G. atžvilgiu.

Apeliantė prašo jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, bylos dalis dėl pareiškėjos prašomo patenkinti reikalavimo nutraukiama, taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai (ABTĮ 44 str. 1 d.), todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą pakeisti ir bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21417 straipsnį trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu nutraukti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė