15f2a1ac-9bf1-4ecc-9e1e-e7bd99ca4a25 · Regionų administracinis teismas

                                                                                               Administracinė byla Nr. I-2666-414/2016                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00343-2016-3                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                  2016 m. gegužės 16 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui M.

G., nedalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. G. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 18900 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nuo 2014-03-06 iki 2014-09-03 ir nuo 2014-11-11 iki 2015-11-20 Kauno tardymo izoliatoriuje buvo apgyvendintas patalpose, kuriose buvo per mažas vienam asmeniui tenkantis plotas.

Prašė atsižvelgti į tai, kad mažam kameros plote turėjo tilpti trys dviejų aukÅ¡tų lovos-gultai, tualetas su sienele nuo kameros, praustuvė, trys spintelės, stalas su dviem suoliukais, buitiniai reikmenys ir 5-6 asmenų asmeniniai daiktai. Dėl to nebuvo galimybės pajudėti ar pasimankÅ¡tinti, trÅ«kdavo oro, negalėjo normaliai miegoti, jautė depresijÄ , tapo irzlus ir nervingas. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir atsakovas, ir Kauno TI) su skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-03-06 iki 2015-11-20 apie 84 proc. kalinimo Kauno TI laiko pareiÅ¡kėjui M. G. teko daugiau nei 3,6 kv. m. ploto. Pripažino, kad pareiÅ¡kėjas atskirais laikotarpiais buvo laikomas netenkinant teisės aktuose nustatyto ploto normatyvo, tačiau tai susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo rėžimo reikalavimais. Kauno TI negali atsisakyti priimti siunčiamus asmenis motyvuodamas perpildymu, todėl kamerų perpildymas nuo Kauno TI valios nepriklauso ir atsakovo tyčios dėl perpildymo nėra.

Pareiškėjas nepateikia įrodymų savo patirtiems išgyvenimams, sveikatos sutrikimams pagrįsti, psichologo konsultacija jo skundo argumentų nepatvirtina. Kauno TI naudoja priemones sušvelninti ar kompensuoti neigiamus mažo ploto, judėjimo suvaržymo ir kitus su laisvės apribojimu susijusius veiksnius. Pareiškėjas galėjo naudotis teise pasivaikščioti kieme, pasinaudoti kiemeliais su sporto įranga, teniso kambariu, kompiuterių klase, biblioteka, skaitykla, koplyčia, Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistų, medicinos specialistų pagalba.

IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog Kauno tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmai M. G. atžvilgiu buvo teisėti, o pareiÅ¡kėjo skundo tikslas yra ne patirtos neturtinės žalos kompensavimas, o siekis uždirbti pinigų. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Kauno TI.Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui);

2) žalai;

3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2014-03-06 iki 2014-09-03 ir nuo 2014-11-11 iki 2015-11-20 (b. l. 12-23).PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto trÅ«kumo.Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau - ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Todėl pareiškėjo argumentai, kad Kauno TI laikomam vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau nei 5 kv. m. gyvenamojo ploto atmestini kaip nepagrįsti.Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI atskirais laikotarpiais buvo paskirtas gyventi į kamerų tipo patalpas Nr. 167, Nr. 221, Nr. 325, Nr. 207, Nr. 240, Nr. 349. Laikotarpiais nuo 2014-03-06 iki 2014-03-12; nuo 2014-03-14 iki 2014-03-17; nuo 2014-04-01 iki 2014-04-17; 2014-05-13; nuo 2014-05-22 iki 2014-05-27; nuo 2014-06-12 iki 2014-06-16; nuo 2014-11-13 iki 2014-11-16; nuo 2015-01-10 iki 2015-01-11; nuo 2015-01-16 iki 2015-01-19, nuo 2015-02-13 iki 2015-02-16; nuo 2015-05-14 iki 2015-05-18; nuo 2015-05-22 iki 2015-06-04 M.

G. laikomas kamerose Nr. 167, Nr. 325, Nr. 207, kuriose, kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikomi kiti asmenys ir vienam asmeniui teko mažiau nei teisės aktuose numatytas minimalus vienam asmeniui bÅ«tinas plotas. Todėl konstatuotina, kad atskirais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas, Kauno TI pažeidžiant Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytÄ vienam asmeniui turintį tekti 3,6 kv. m. minimalų plotÄ , buvo laikomas 63 dienas. Be to, pažymėtina, kad atskirais laikotarpiais M. G. 33 nepilnas dienas buvo laikomas Kauno TI kamerose mažesniuose plotuose nei teisės aktuose nustatyta norma.

Tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176. Pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ kameros turi bÅ«ti aprÅ«pintos baldais ir privalomu inventoriumi. Todėl teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog kamerose esantys baldai ir privalomas inventorius dar labiau apribojo pareiÅ¡kėjo judėjimo kameroje galimybes. Taigi, nagrinėjamu laikotarpiu 63 pilnas dienas ir 33 nepilnas dienas pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose jam privalėjo bÅ«ti užtikrinta ne mažiau nei 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkanti kameros ploto norma.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl per mažo jam tenkančio gyvenamojo ploto jam ne tik sumažėjo galimybė pajudėti ar pasimankÅ¡tinti, trÅ«kdavo oro, bet ir jautė depresijÄ , tapo irzlus ir nervingas. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 95 punktÄ suimtiesiems tardymo izoliatoriuje rekomenduojama organizuoti naudingÄ darbÄ ar kitÄ tikslingÄ veiklÄ . Suimtųjų saviÅ¡vietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos (Vidaus tvarkos taisyklių 96 p.).

Atsakovo į bylÄ pateikti dokumentai: Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo į sporto kambarį, kompiuterių klasę ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-29 (b. l. 25-27), Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo pasivaikščioti gryname ore ir kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d.

įsakymu Nr. 1-114 (b. l. 28-31), Naudojimosi biblioteka taisyklės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-85 (b. l. 32-33), Naudojimosi skaitykla taisyklės, patvirtintos Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1-30 (b. l. 34-35), Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, patvirtinta Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-280 (b. l. 36-37), patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas Kauno TI direktoriaus nustatyta tvarka turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, naudotis sportine įranga, lankytis bibliotekoje, skaitykloje, sporto kambaryje, kompiuterių klasėje, t. y. užsiimti veikla už kameros ribų.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog bÅ«damas Kauno TI jis pabaigė pagrindinio ugdymo 9 klasę ir mokėsi 10 klasėje. Ä® bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo konsultuojamas gydytojo psichiatro, tačiau psichozės, depresijos požymių nebuvo pastebėta. Gydytojų įraÅ¡ai Asmens sveikatos istorijoje patvirtina, kad jis ginčo laikotarpiu į medikus kreipėsi, skųsdamasis bendro pobÅ«džio susirgimais, buvo nurodęs, kad nervinasi dėl teismo ir nuosprendžio (b. l. 48-68).

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Minėti bylos duomenys nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo laikymas pažeidžiant Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytÄ privalomÄ vienam asmeniui turėjusiÄ tekti 3,6 kv. m. ploto normÄ pareiÅ¡kėjui sukėlė ilgalaikius sveikatos sutrikimus, pastebėtina, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Tačiau teismas taip pat negali pripažinti pagrįstu atsakovo argumento, kad Kauno TI už nepakankamÄ kameros plotÄ pareiÅ¡kėjui pilnai kompensavo, suteikdama galimybę užsiimti veikla už kameros ribų, dalyvauti užimtumo programose. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Todėl atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. neužtikrinimas teisės aktuose nustatytos gyvenamojo ploto normos yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais. Ä®vertinus nustatytas bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, jog atitinkamais periodais (nenuolatinai) pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto (3,6 kv. m.) normÄ ir dėl to patyrė neigiamų fizinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ .

Todėl teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ir patirtų iÅ¡gyvenimų pareiÅ¡kėjas patyrė ir neturtinę žalÄ bei turi teisę į žalos atlyginimÄ . Aplinkybė, kad Kauno TI administracijos veiksmuose (neveikime) nėra tyčios, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovÄ nuo vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra pažymėjęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Teismui pripažinus, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas Kauno TI buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobÅ«dį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti už patirtÄ neturtinę žalÄ . Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 600,00 Eur suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti M. G. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 600,00 (Å¡eÅ¡i Å¡imtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                         Rimantas Giedraitis