15efe4be-7ca3-4314-bb22-cb3c2cc99b0b · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. e2A-708-777/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00769-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.27; 3.2.4.11; 3.1.7.11; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 11 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Prestėja“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomegris“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prestėja“ dėl vežimo užmokesčio skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Translord“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 148,90 Eur skolos, 8 procentus metinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. Ieškovė suteikė atsakovei krovinių pervežimo paslaugas pagal 2019 m. sausio 25 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. 19/01/25 maršrutu Estija–Lietuva. Sutartyje buvo nurodyta, kad reikės gabenti 11 padėklų (palečių) krovinio, už tai ieškovė apskaičiavo 260 Eur + PVM vežimo mokestį. Nurodė, jog, skaičiuodama vežimo mokestį, ieškovė pasitikslino padėklų (palečių) matmenis ir atsakovės direktorė A. G. patvirtino, kad bus gabenami europadėklai (paletės), kurių matmenys yra 0,8 m x 1,20 m, kadangi šis faktorius turi reikšmės krovinio užimamam plotui transporto priemonėje.

Paletės transporto priemonėje turėjo užimti 4,4 pakrovimo metro. 2.2. Atvykus į pakrovimo vietÄ paaiÅ¡kėjo, kad krovinys neatitinka atsakovės nurodytų matmenų. 11 padėklų (palečių) pagal atsakovės nurodytus matmenis krovinys transporto priemonėje turėjo užimti 4,4 pakrovimo metro, tačiau faktiÅ¡kai krovinys užėmė 6 pakrovimo metrus. Atsižvelgdama į tai, ieÅ¡kovė apskaičiavo papildomÄ vežimo mokestį proporcingai didesniam krovinio kiekiui. Vežimo kaina už 4,4 pakrovimo metro buvo 260 Eur + PVM, o 6 pakrovimo metrai atsakovei bÅ«tų kainavę 355 Eur + PVM.

Teigia, jog atitinkamai už didesnio, nei sutarta, krovinio gabenimÄ ieÅ¡kovė pareikalavo didesnio vežimo užmokesčio, suapvalindama praÅ¡omÄ primokėti sumÄ iki 90 Eur + PVM, iÅ¡ viso 108,90 Eur. Kadangi atsakovė papildomos sÄ skaitos laiku neapmokėjo, ieÅ¡kovė papildomai iÅ¡ atsakovės reikalauja iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, kurios yra 40 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 108,90 Eur vežimo užmokesčio skolos, 40 Eur baudÄ , iÅ¡ viso 148,90 Eur, 8 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ (148,90 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 882,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 4.1. Nustatė, kad atsakovė, sudarydama sutartį su ieÅ¡kove ir derindama vežimo kainÄ , suklydo ir tikslingai suklaidino ieÅ¡kovę, nurodydama mažesnius padėklų (palečių) matmenis, nei buvo iÅ¡ tikrųjų. Atsižvelgdama į tai, ieÅ¡kovė atitinkamai apskaičiavo mažesnę vežimo kainÄ . Pažymėjo, kad pagal pateiktus krovinio siuntėjo duomenis apie FAT tipo gaminių krovimui naudojamus padėklų matmenis yra aiÅ¡ku, kad plytų krovinys faktiÅ¡kai užėmė didesnį plotÄ transporto priemonėje, nei nurodė atsakovė, ne 4,4, o 6 pakrovimo metrus, už kurių skirtumÄ ieÅ¡kovė atsakovės praÅ¡o papildomai susimokėti. 4.2.

Nurodė, kad atsakovės pateiktoje bendrovės „Wienerberger“ 2019 m. sausio 30 d. sÄ skaitoje Vakarų regiono pardavimų atstovo D. M. ranka atlikti įraÅ¡ai ,,padėklų matmenys – 1200 mm x 800 mm“ nepaneigia plytų gamintojos Estijos bendrovės „Wienerberger“ pateiktų duomenų apie padėklų matmenis, to, jog FAT tipo gaminiai gamintojo yra kraunami ant padėklų, kurių matmenys yra 1020 mm. x 1020 mm. Pažymėjo, jog atsakovė raÅ¡ytinius dokumentus su D. M. atliktais papildomais prieraÅ¡ais pateikė tik bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje.

Darė iÅ¡vadÄ , kad įvertinus visų įrodymų visumÄ labiau tikėtina, jog ginčo krovinys buvo gabenamas ant padėklų, kurių matmenys yra 1020 mm x 1020 mm. 4.3. Nurodė, kad skaičiuotinų palÅ«kanų dydį nustato 2003 m. gruodžio 9 d. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas Nr. IX-1873. Teigia, jog tai specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieÅ¡ CK 6.210 straipsnį nustatant palÅ«kanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis).

Remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, palÅ«kanų dydis apskaičiuojamas pagal nurodytÄ palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ tÄ metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palÅ«kanas. Kadangi ieÅ¡kovė kreipiasi į teismÄ dėl skolos priteisimo 2019 m. II pusmetį, priteistinos 8 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos nuo kreipimosi į teismÄ dienos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – apeliantė) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad teismas padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , neva atsakovė pažeidė CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje siuntėjui nustatytÄ pareigÄ iki krovinio perdavimo vežėjui prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusiÅ¡kÄ informacijÄ , reikalingÄ muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Teigia, jog ieÅ¡kovė net neteigė, kad atsakovė jai neperdavė kokių nors dokumentų prie važtaraščio, kurie buvo bÅ«tini muitinėje ar kitokiems formalumams atlikti, ir kad ieÅ¡kovės reikalaujama priteisti suma su tais formalumais susijusi, t. y. kaip patirtos papildomos iÅ¡laidos, nuostoliai.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė aplinkybe, kad pagal atsakovės nurodytus palečių matmenis apskaičiavo mažesnę vežimo kainÄ , ir tai buvo pastebėta jau ieÅ¡kovės pasitelktai vežėjai UAB „Translord“ atvykus paimti krovinio, t. y. ieÅ¡kovė savo tariamÄ Å¾alÄ sieja ne su kokiomis nors problemomis muitinėje ar kitais formalumais, o su aplinkybėmis, paaiÅ¡kėjusiomis dar iki krovinio pasikrovimo. 6.2. Teigia, kad tik tuo atveju, jeigu Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl konkrečios pakuotės (matmenų) ir tokie duomenys bÅ«tų įraÅ¡yti važtaraÅ¡tyje, ieÅ¡kovė galėtų reikÅ¡ti pretenzijas dėl pakuotės matmenų neatitikties sutartims.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju tiek Å¡alių sudarytoje 2019 m. sausio 25 d. sutartyje, tiek važtaraÅ¡tyje tokie duomenys apskritai nenurodyti, nes susitarimo metu nebuvo aktualÅ«s. Nurodytas tik krovinio bendras svoris ir palečių bendras skaičius. 6.3. Nurodė, kad pati ieÅ¡kovė byloje įrodinėjo, jog palečių matmenys ir su tuo susijusios ieÅ¡kovės keliamos problemos buvo aiÅ¡kios jau UAB „Translord“ transportui atvykus paimti krovinio. Teigia, jog nėra ginčo, kad susitarimas dėl papildomo mokėjimo nebuvo pasiektas ir vežėjas priėmė vežti krovinį nenurodydamas važtaraÅ¡tyje jokių pastabų, t. y. sutiko įvykdyti vežimÄ nepakeistomis sÄ lygomis, todėl mano, kad post factum negali persigalvoti ir reikalauti kokių nors su tuo susijusių nuostolių atlyginimo, kurie, be to, net nėra tiesioginiai nuostoliai (ieÅ¡kovas taip net ir neįrodinėja), o yra tiesiog ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai apskaičiuotas vežimo kainos padidinimas. 6.4.

Teigia, jog iÅ¡ pradžių teismas motyvavo sprendimÄ konvencijos nuostatomis, t. y. atsakovo pareiga atlyginti žalÄ dėl tariamo CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymo, o po to nustatė, jog Å¡alys pagal Civilinį kodeksÄ tiesiog susitarė dėl netinkamos kainos, ir dar pagal CK 6.198 straipsnio 2 dalį (nors sprendime klaidingai nurodyta, kad tai 1 dalis), nustatančiÄ , kad jeigu sutarties kainÄ turi nustatyti viena Å¡alis ir tokiu bÅ«du nustatyta kaina aiÅ¡kiai neatitinka protingumo kriterijų, tai nepaisant Å¡alių susitarimų sutarties kaina turi bÅ«ti pakeista protingumo kriterijus atitinkančia kaina.

Teigia, jog teismui neužkliuvo aplinkybė, kad vežimo sutarties kaina buvo nustatyta abiejų Å¡alių susitarimu, o ne kurios nors sutarties Å¡alies vienaÅ¡aliÅ¡kai primesta kitai Å¡aliai, todėl mano, kad teismas padarė netinkamÄ iÅ¡vadÄ . 6.5. Nurodė, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos Å¡ioje byloje apskritai negalėjo bÅ«ti taikomos, kadangi minėto įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nustatyta, jog Å¡is įstatymas netaikomas palÅ«kanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 8.1. Nurodė, kad, sudarydama vežimo sutartį, ieÅ¡kovė tikslinosi, kokie bus palečių matmenys, ir atsakovė patvirtino, kad krovinys bus sudėtas ant europalečių, kurių matmenys yra 0,8 m x 1,20 m. Pažymėjo, kad faktiÅ¡kai, krovinys buvo sudėtas ant palečių, kurių matmenys yra 1,02 m x 1,02 m, o tai daro didelė įtakÄ pakrovimo ilgiui – jei 11 europalečių galima sutalpinti į 4,4 pakrovimo metro, tai 11-ai palečių, kurių matmenys yra 1,02 m x 1,02 m, reikia 6 pakrovimo metrų, ir tai turi įtakos vežimo užmokesčio dydžiui.

Teigia, jog Å¡ios pozicijos ieÅ¡kovė nuosekliai laikėsi pirmosios instancijos teisme ir, kaip iÅ¡eina iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, atsakovė Å¡ių aplinkybių neginčija. 8.2. Nurodė, kad CMR konvencijos 6 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kokie duomenys turi bÅ«ti numatyti važtaraÅ¡tyje – tai krovinio vietų skaičius, svoris, duomenys apie siuntėjÄ , gavėjÄ , vežėjÄ ir kt., tačiau ne krovinio ilgis ar plotis. Mano, kad atsakovės argumentas, jog ieÅ¡kovė galėtų ginčyti vežimo kainÄ tik tuo atveju, jei krovinio matmenys bÅ«tų nurodyti važtaraÅ¡tyje ir jie neatitiktų sutarties, akivaizdžiai neatitinka CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, imperatyviai reglamentuojančios CMR važtaraščio turinį, nes krovinio ilgis ir plotis iÅ¡ viso nėra duomenys, kurie turi bÅ«ti įraÅ¡omi į važtaraÅ¡tį. 8.3.

Teigė, jog Å¡alių ginčas kilo ne dėl to, kad krovinio duomenys (vietų skaičius, ženklinimas, numeracija), nurodyti CMR važtaraÅ¡tyje, neatitiktų tikrovės ar kad krovinio iÅ¡orinė bÅ«klė turėtų pažeidimų. Teigia, jog atsakovė niekuomet nereiÅ¡kė pretenzijų dėl krovinio apgadinimo ar trÅ«kumo, todėl mano, kad yra akivaizdu, jog CMR konvencijos 8, 9 straipsniuose numatytas pareigas vežėjas atliko tinkamai – sutikrino krovinio vietų skaičių, ženklinimÄ , iÅ¡orinę bÅ«klę ir neatitikimų nepastebėjo.

Teigia, jog šalių ginčas kilo dėl vežimo kainos nustatymo, o tai nėra susiję nei su CMR konvencijos 8 straipsniu, nei su 9 straipsnyje numatytomis vežėjo pareigomis. 8.4. Nurodė, kad CMR konvencijos 10 straipsnis visiškai nesusijęs su krovinio matmenų nurodymu CMR važtaraštyje, kadangi jis aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja situacijas, kai krovinio pakuotė netinkama saugiam krovinio gabenimui ir dėl netinkamos krovinio pakuotės vežėjas patiria nuostolius. Teigia, jog atsakovės krovinys buvo supakuotas saugiai, todėl pakrovimo vietoje daryti įrašo CMR važtaraštyje dėl netinkamos krovinio pakuotės nereikėjo.

Pažymėjo kad gavėja, priimdama krovinį, nepareiÅ¡kė jokių pastabų dėl krovinio bÅ«klės, vadinasi, pakuotė iÅ¡ tiesų užtikrino krovinio saugumÄ vežimo metu. Teigia, kad pagal 2019 m. sausio 25 d. Krovinio pervežimo sutarties Nr. 19/01/25 sÄ lygas pati atsakovė prisiėmė pareigÄ užtikrinti tinkamÄ krovinio supakavimo bÅ«dÄ , todėl mano, kad Å¡is apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas. 8.5. Teigia, jog atsakovė nepaaiÅ¡kina, kaip kitoks reikalavimo pagrindas ar kitos teisės normos, kurias nurodo atsakovė, iÅ¡ esmės darytų įtakÄ priimant teismo sprendimÄ .

CPK 328 straipsnis numato, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais, todėl net jei aukštesnės instancijos teismas konstatuoja teisės taikymo pažeidimus, būtina vertinti, ar tie pažeidimai buvo esminiai, t. y. ar tokie pažeidimai turėjo įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. 8.6. Nesutinka su skundo argumentais, kad 40 Eur bauda mokėtina tik tuo atveju, jei teisme pareiškiamas reikalavimas priteisti palūkanas.

Teigia, jog iÅ¡ vienos pusės ieÅ¡kovė yra pareiÅ¡kusi reikalavimÄ priteisti procesines palÅ«kanas, remdamasi minėtu įstatymu, iÅ¡ kitos – įstatymas nenumato, kad 40 Eur baudos pagal 7 straipsnį galima reikalauti, tik jei praÅ¡oma priteisti palÅ«kanas. Pažymėjo, kad įstatyme naudojama formuluotė sako, kad baudos sumokėjimo gali pareikalauti kreditorius, įgijęs teisę į palÅ«kanas, o Å¡i teisė įgyjama skolininkui laiku neapmokėjus kreditoriaus pateiktos sÄ skaitos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl vežimo užmokesčio skolos bei baudos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims. Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

13. CK 6.38, 6.63, 6.200 straipsniai nustato, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos tinkamai ir sÄ Å¾iningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ . Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.256 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, kad kiekviena Å¡alis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiÅ¡kiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita Å¡alimi (Å¡alių pareiga kooperuotis).

Taip pat pabrėžiama, kad prievolinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami prievoles, turi bendradarbiavimo pareigÄ , nes pareigos bendradarbiauti principas yra universalus prievolių teisės principas. AnalogiÅ¡kai sutarties Å¡alių pareiga bendradarbiauti įgyvendinant savo teises ir pareigas yra įtvirtinta ir sutarčių teisėje. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje yra pabrėžiama, kad vykdydamos sutartį Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Å is principas reikalauja, kad Å¡alys sudarytų tinkamas sÄ lygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikÅ¡minga prievolės vykdymui, laiku praneÅ¡tų apie kylančias prievolės vykdymo kliÅ«tis ir pan.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. sausio 25 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis Nr. 19/01/25, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė atsakovei krovinio vežimo paslaugas marÅ¡rutu Estija–Lietuva. Sutartimi susitarta, kad ieÅ¡kovei nurodytu marÅ¡rutu reikės gabenti 11 padėklų (palečių) krovinio – plytų. Už suteiktas paslaugas ieÅ¡kovė atsakovei pateikė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ sutartai vežimo užmokesčio sumai – 260 Eur + PVM, kuriÄ atsakovė yra apmokėjusi.

Iš byloje esančio „Skype“ programos susirašinėjimo matyti, kad ieškovė, skaičiuodama vežimo užmokestį, atsakovei pasitikslino vežamų palečių matmenis, kadangi šis rodiklis turi reikšmės krovinio užimamam plotui transporto priemonėje ir vežimo užmokesčio kainai. Atsakovės atstovė direktorė A. G. pokalbio „Skype“ programoje metu ieškovės darbuotojai patvirtino, jog bus gabenamos europaletės. Nustatyta, kad europalečių matmenys yra 0,8 m x 1,20 m.

IeÅ¡kovė, pagal atsakovės patektÄ informacijÄ , vežimo mokestį apskaičiavo už 4,4 pakrovimo metro, transporto priemonėje. Sutartyje nurodytÄ dienÄ , 2019 m. sausio 30 d., atvykus ieÅ¡kovės pasamdytos vežėjos UAB „Translord“ transportui į pakrovimo vietÄ Estijoje, paaiÅ¡kėjo, kad krovinys (padėklai) neatitinka atsakovės nurodytų europadėklų (palečių) matmenų (faktiÅ¡kai pakrautų palečių matmenys buvo 1,02 m x 1,02 m), ir transporto priemonėje krovinys užėmė nebe 4,4, o 6 pakrovimo metrus.

Atsakovė apie tai buvo informuota telefonu, elektroniniu paÅ¡tu ir „Skype“ programa. IÅ¡ pateikto „Skype“ programos susiraÅ¡inėjimo matyti, kad atsakovė nurodė, kad šį klausimÄ iÅ¡spręs rytoj. IeÅ¡kovė nestabdė krovinio gabenimo į sutartÄ vietÄ Lietuvoje ir 2019 m. sausio 31 d. krovinį pristatė atsakovei. Krovinio iÅ¡krovimo dienÄ , 2019 m. sausio 31 d., atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad atsisako sumokėti papildomÄ vežimo mokestį, kadangi vežėjas turėjo žinoti, kaip yra sudedamos plytos ant palečių ir kiek jos faktiÅ¡kai užima vietos.

Vežimo kaina už 4,4 pakrovimo metro buvo 260 Eur + PVM, o 6 pakrovimo metrai atsakovui bÅ«tų kainavę 355 Eur + PVM. 2019 m. vasario 4 d. ieÅ¡kovė atsakovei pateikė pretenzijÄ Nr. Z000559, kurioje buvo praÅ¡oma sumokėti 90 Eur už papildomai, nei užsakyta, užimtÄ vietÄ krovininiame automobilyje. Atitinkamai už didesnio, nei sutarta, krovinio gabenimÄ ieÅ¡kovė atsakovei 2019 m. balandžio 15 d. pateikė 108,90 Eur papildomÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. TE 50347, dėl papildomÄ vežimo mokesčio, kurios atsakovė iki Å¡iol nėra sumokėjusi.

15. Tarptautinės krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 1 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog ginčo šalių teisiniai santykiai patenka į šios Konvencijos veikimo sritį, tačiau akcentuoja, jog, įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, matyti, jog ginčas šioje byloje yra kilęs dėl vežimo užmokesčio dydžio nustatymo.

Nustačius, kad Tarptautinė krovinių vežimo keliais sutarties konvencija nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su tokios sutarties kaina, teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendžiant šį ginÄÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo Å¡alis, ir, atitinkamai pritaikius Å¡iuos santykius reglamentuojančias teisės normas, teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016). PareigÄ atlikti ginčo teisinį kvalifikavimÄ turi visų instancijų teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-248/2018).

17. Teisinis ginčo santykių kvalifikavimas yra teismo pareiga, o pati į teismÄ besikreipianti Å¡alis turi pasirinkti konkretų jos civilinių teisų gynimo bÅ«dÄ iÅ¡ iÅ¡vardytų CK 1.138 straipsnyje ir raÅ¡tu (ieÅ¡kinyje, prieÅ¡ieÅ¡kinyje) nurodyti faktinį savo ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindÄ (aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimÄ ) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 143 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas ir jos pasirinktas civilinių teisių gynimo bÅ«das, tiek teismo atliktas ginčo teisinių santykių kvalifikavimas sutampa – reikalavimas priteisti vežimo užmokesčio skolÄ ir iÅ¡ to kylančiÄ baudÄ buvo kildinamas bÅ«tent iÅ¡ tarp Å¡alių sudarytos krovinio pervežimo sutarties.

18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai kaina nėra nustatyta ar nustatyta neaiÅ¡kiai, nepakankamai tiksliai ar klaidinančiai, kaina nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje nurodytus kriterijus, tai yra nustatant įprastÄ tokioms paslaugoms ir protingÄ kainÄ , kuri užtikrintų, jog viena Å¡alis nepagrįstai nepraturtėtų kitos Å¡alies sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-3/2006).

19. IÅ¡ į bylÄ pateikto Å¡alių susiraÅ¡inėjimo „Skype“ programoje matyti, jog atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovę su paklausimu, kiek kainuotų krovinio pargabenimas iÅ¡ Estijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ : „Laba diena, kiek transportas iÅ¡ Estų 43401 į RuklÄ 11 – PAD.“ IeÅ¡kovė, atsakydama į paklausimÄ , pasiteiravo krovinio svorio, padėklų tipo bei matmenų: „Kiek svorio? Ir padėklai euro? Ar kitokių iÅ¡matavimų?“ Atsakovės atstovė atsakė:

„Euro, apie 12 t.“ IeÅ¡kovė atsakė: „Galėtume poryt paimti. Pristatyti kitÄ dienÄ . Kaina 275 e.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡alys, derėdamosi dėl krovinio pervežimo kainos, aiÅ¡kinosi aplinkybes ne tik dėl krovinio svorio ar palečių (padėklų) kiekio, tačiau buvo aiÅ¡kinamasi ir dėl palečių (padėklų) matmenų. Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad palečių (padėklų) matmenys turėjo įtakos nustatant sutarties kainÄ , kadangi ieÅ¡kovė, tik gavusi informacijÄ apie palečių (padėklų) tipÄ (jog paletės (padėklai) yra euro tipo), apskaičiavo krovinio pervežimo kainÄ .

20. Taip pat nustatyta, kad europaletės (padėklo) matmenys yra 800 mm x 1200 mm, tačiau ginčo krovinys (plytos) buvo sukrautas ant palečių (padėklų), kurių matmenys buvo 1020 mm x 1020 mm. IÅ¡ byloje esančio ieÅ¡kovės 2019 m. sausio 31 d. atsakovei siųsto el. laiÅ¡ko matyti: „<...> Faktas, kad buvo neteisinga informacija mums pateikta prieÅ¡ suderinant pervežimÄ , <...> Situacija yra paprasta, mes gavome blogus krovinio iÅ¡matavimus pagal kuriuos mums neatitinka faktiÅ¡kai užimta krovinio vieta, to pasekoje mes negalėjome dasikrauti kito krovinio <...>.“ Å ios aplinkybės rodo, jog palečių (padėklų) matmenys, ieÅ¡kovei skaičiuojant krovinio pervežimo kainÄ , buvo svarbÅ«s, todėl nepaisant to, kad ginčo sutartyje nėra aptarti palečių matmenys, esant įrodymams, kad atsakovė, užsakydama krovinio pervežimÄ , neteisingai nurodė palečių dydį ir tipÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė privalo sumokėti papildomÄ krovinio pervežimo kainÄ .

21. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog ieÅ¡kovė, skaičiuodama krovinio pervežimo kainÄ , nustatė, kad, kroviniui esant sukrautam ant europalečių (padėklų) (matmenys 800 x 1200), jos bÅ«tų užėmusios 4,4 pakrovimo metro, tačiau krovinį sukrovus ant palečių (padėklų), kurių matmenys 1020 x 1020, krovinys faktiÅ¡kai užėmė 6 pakrovimo metrus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pakrovus 4,4 pakrovimo metro krovinio, ieÅ¡kovės apskaičiuota kaina sudaro 260 Eur. Tai reiÅ¡kia, jog 1 pakrovimo metro kaina sudaro 59,09 Eur. Nustačius, kad krovinys faktiÅ¡kai užėmė 6 pakrovimo metrus, mokėtina suma sudarytų 354,54 Eur (59,09 Eur x 6 m.). Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės praÅ¡oma papildoma vežimo užmokesčio kaina nėra nepagrįstai didelė, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino visa apimtimi.

22. Nors apeliaciniu skundu yra teigiama, jog tik tuo atveju, jeigu Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl konkrečios pakuotės (matmenų) ir tokie duomenys bÅ«tų įraÅ¡yti važtaraÅ¡tyje, ieÅ¡kovė galėtų reikÅ¡ti pretenzijas dėl pakuotės matmenų neatitikimo sutartims, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Å ios nutarties 19 punkte nustatyta, kad, atsakovei pasiteiravus apie krovinio pervežimo kainÄ , ieÅ¡kovė iÅ¡ karto pasiteiravo krovinio svorio ir kokių matmenų paletės (padėklai).

Å ios aplinkybės rodo, jog sudarant sutartį buvo aptariami konkretÅ«s pervežamo krovinio pakuočių (palečių) matmenys ir nors jie sutartyje nebuvo nurodyti, tačiau turėjo esminę reikÅ¡mę nustatant sutarties kainÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovės atstovei nurodžius konkretų krovinio palečių (padėklų) tipÄ , ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo kainÄ skaičiuoti kitokiu nei sutartyje nurodytu bÅ«du ar nepasitikėti atsakovės pateikta informacija ir konkretų palečių tipÄ ir matmenis atskirai nurodyti ginčo sutartyje.

23. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog nepasiekus susitarimo dėl papildomo mokėjimo, o vežėjui priėmus vežti krovinį, tačiau važtaraÅ¡tyje nenurodžius jokių pastabų, laikytina, kad ieÅ¡kovė sutiko įvykdyti vežimÄ nepakeistomis sÄ lygomis. Apeliantės vertinimu, ieÅ¡kovė negali post factum persigalvoti ir reikalauti kokių nors su tuo susijusių nuostolių atlyginimo. IÅ¡ byloje esančio CMR važtaraščio matyti, kad krovinio (plytų) pakrovimas vyko 2019 m. sausio 30 d.

IÅ¡ telefoninių skambučių iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovė skambino atsakovei (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. sausio 30 d.: 9.10.40 val. (skambučio trukmė 2 minutės 22 sekundės), 9.19.58 val. (skambučio trukmė 5 minutės 10 sekundžių), 17.00.55 val. (skambučio trukmė 4 minutės 55 sekundės). IÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo el. paÅ¡tu matyti, jog ieÅ¡kovė informavo atsakovę elektroniniu laiÅ¡ku (iÅ¡siuntimo laikas 2019 m. sausio 30 d. 10.39 val.), kad krovinys faktiÅ¡kai užima daugiau vietos, nei buvo apskaičiuota pagal atsakovės pateiktus duomenis, ir kad, perskaičiavus sutarties kainÄ , atsakovė papildomai turi sumokėti 90 Eur už didesnę vietos dalį.

IÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo „Skype“ programa matyti, kad laikotarpiu nuo 10.14 iki 16.47 val. atsakovei buvo nurodyta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka informacija, kaip ir elektroniniu paÅ¡tu, kad ginčo sutartimi susitartas pervežti krovinys užima daugiau vietos, nei buvo planuota. Å ios aplinkybės rodo, jog nuvykus į pasikrovimo vietÄ paaiÅ¡kėjo, kad atsakovė neteisingai nurodė pervežamo krovinio palečių tipÄ ir matmenis, dėl ko krovinys faktiÅ¡kai užėmė daugiau vietos, nei buvo planuota.

Å ie duomenys taip pat patvirtina, jog ieÅ¡kovė nedelsiant kreipėsi į atsakovę ir informavo apie susidariusiÄ padėtį. Be kita ko, nurodė, kad už papildomi užimamÄ vietÄ ieÅ¡kovei reikės sumokti papildomÄ vežimo kainÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė krovinio pasiėmimo metu bÅ«tų atsisakiusi ieÅ¡kovės paslaugų dėl perskaičiuotos sutarties kainos, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė pagrįstai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir pagrįstai reikalauja, kad atsakovė sumokėtų perskaičiuotÄ sutarties kainÄ .

24. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos šioje byloje apskritai negalėjo būti taikomos, kadangi minėto įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nustatyta, jog šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Šios nutarties 15, 17 punktuose nustatyta, jog ieškinys šiuo atveju reiškiamas ne dėl nuostolių atlyginimo, o dėl skolos priteisimo.

Akcentuotina ir tai, kad pati apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodė, kad ieÅ¡kovė net neįrodinėjo patirtų nuostolių ir jų dydžio. Tai tik patvirtina, jog skola kildinama iÅ¡ netinkamo atsakovės prievolės, t. y. sumokėti visÄ sumÄ už krovinio pervežimÄ , įvykdymo, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 3 punkto nuostatos netaikomos.

25. Ä®vertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino. Tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos 27. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios sudaro 366 Eur. Pagrįsdama patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus: 2020 m. balandžio 14 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija RDA, Nr. 2020 055, ir 2020 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 04141749, patvirtinantį, jog ieÅ¡kovė sumokėjo už teisines paslaugas 366 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, konstatuoja, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 366 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 366 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

29. Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomegris“ iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prestėja“ 366 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė Danutė Žvinklytė