2021-02-17 Nr. AB-4318-3-62-3-02341-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-80-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02341-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. V. 2020 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, priteistą sumą pervesti į Lietuvos žydų bendruomenės banko sąskaitą. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą siejo su tuo, kad Kauno AVPK neužkirto kelio 2020 m. birželio 23 d. mitingui, skirtam 1941 m. birželio 23 d. sukilimui paminėti, įvykti ir net neužtikrino viešosios tvarkos mitingo metu. Kadangi Kauno AVPK neatliko minėtų veiksmų, pareiškėjas patyrė neigiamas emocijas, stresą, pažeminimą ir kt., nes mitingo metu buvo viešai demonstruojama antisemitinė, nacistinė simbolika, darant nuotraukas mitingo dalyviai pareiškėją apšaukė ir uždraudė fotografuoti, vėliau jis buvo įžeidinėjamas ir turėjo pasišalinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. spalio 19 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atsakovu siūlytina nurodyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Nurodė, kad pareiškėjo skundo aplinkybės iš esmės grindžiamos tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtinti jokiais realiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjui pasiūlyta nurodyti ne tik kuo konkrečiai pasireiškė prašoma atlyginti neturtinė žala (neigiamos emocijos, nepatogumai), bet ir kokios neigiamos pasekmės galbūt jam kilo, taip pat pateikti turimus žalos atsiradimą pagrindžiančius įrodymus (pvz., medicinines pažymas). Be to, pareiškėjas turi nurodyti, ar jis kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos sutrikimų po 2020 m. birželio 23 d. įvykio, jei kreipėsi, tai kada kreipėsi, bei pateikti tokį kreipimąsi patvirtinančius įrodymus arba nurodyti įrodymų buvimo vietą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas į teismą gali kreiptis dėl savo pažeistų subjektinių teisių ir teisėtų interesų gynybos.

Pareiškėjas 2020 m. spalio 14 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas pakartojo skunde išdėstytas aplinkybes, akcentavo savo veiklą interneto svetainėje (leidinyje) „Mūsų žydai“. Pareiškėjas 2020 m. birželio 23 d. veiksmus laikė antisemitiniu išpuoliu prieš jį. Pareiškėjas neturtine žala įvardijo tai, jog jis patyrė stresą, nepatogumus, savivertės sumažėjimą, didelį psichologinį smurtą, pasijuto pažemintas ir paniekintas. Pareiškėjas tvirtino neigiamas emocijas patiriantis iki šiol, nes turi nuolat prisiminti nurodytus įvykius.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. lapkričio 13 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Teismas pabrėžė, kad, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pareiškėjas privalo nurodyti, kuo ši žala pasireiškė, kokių konkrečių teisės aktuose nurodytų veiksmų institucija (pareigūnai) neatliko arba kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko, iš kurių pareiškėjas kildina žalą ir jo teisių pažeidimą, taip pat pateikti (nurodyti) duomenis, kurie patvirtintų pareigūnų veiksmų neteisėtumą ir pareiškėjo teisių pažeidimą. Pareiškėjas tiek skunde, tiek patikslintame skunde abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais išdėstė savo poziciją dėl jo neigiamo požiūrio į 2020 m. birželio 23 d. organizuotą mitingą, tačiau nei iš pradinio, nei iš patikslinto skundo neaišku, kuo pasireiškė Kauno AVPK veiksmai, t. y. ar išduodant leidimą renginiui vykti, ar neužtikrinant viešosios tvarkos renginio metu. Pareiškėjas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu Kauno AVPK atstovai privalėjo dalyvauti mitinge užtikrinant viešąją tvarką, kaip pasireiškė viešosios tvarkos pažeidimai, susiję su būtent pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimu. Pareiškėjui pasiūlyta nurodyti ne tik kuo konkrečiai pasireiškė prašoma atlyginti neturtinė žala (neigiamos emocijos, nepatogumai), bet ir kokios neigiamos pasekmės galbūt jam kilo. Be to, teismas pastebėjo, kad pareiškėjas prie patikslinto skundo pridėjo dokumentą, surašytą anglų kalba, su teisės aktų reikalavimų neatitinkančiu vertimu į lietuvių kalbą. Pareiškėjas teismui pateikė tik po vieną skundo priedų egzempliorių.

Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 11 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas teigė, kad Kauno AVPK neteisėtai išdavė leidimą 2020 m. birželio 23 d. mitingui vykti (Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 8 str.), policijos pareigūnai nestebėjo mitingo. Mitingo dalyviai neleido pareiškėjui fotografuoti, rėkdami antisemitines frazes jį išvijo. Pareiškėjas neturėjo telefono, todėl negalėjo paskambinti policijai. Dėl Kauno AVPK kaltės pareiškėjas patyrė stresą, baimės jausmą, pasijuto pažemintas ir paniekintas bei kt. Pareiškėjas paaiškino, kad užsienio žurnalistai aktyviai domisi šiuo įvykiu, jam nuolat skambina žydų aktyvistai. Kauno AVPK, neužkirsdamas kelio antisemitiniam išpuoliui, pažeidė Niurnbergo proceso nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnį (pareiškėjas fašizmą prilygino karo propagandai), Susirinkimų įstatymą ir Lietuvos Respublikos policijos įstatymą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarė pareiškėjo V. V. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas bandė šalinti 2020 m. spalio 28 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, tačiau jų nepašalino. Pareiškėjas nepateikė aiškaus patikslinto skundo, nepatikslino skundo aplinkybių. Patikslintame skunde jis nenurodė, kokius konkrečiai veiksmus institucija (pareigūnai) atliko ar neatliko, dėl kurių pareiškėjui galbūt kilo neturtinė žala, prie patikslinto skundo nepateikė (nenurodė) jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjui galbūt kilusią žalą, pasekmes ir priežastinį ryšį tarp žalos ir pasekmių. Teismo vertinimu, iš patikslinto skundo (kaip ir ankstesnių skundų) turinio matyti, jog pareiškėjas siekia apginti viešąjį interesą, nors jam tokia teisė nesuteikta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepašalino ir kitų skundo trūkumų, t. y. nepateikė kartu su patikslintu skundu paduoto dokumento (anglų kalba) vertimo į lietuvių kalbą, kurį būtų pasirašęs ir patvirtinęs vertėjas, turintis teisę verstis atitinkama veikla. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepašalino nutartyse nurodytų skundo trūkumų, teismas nusprendė skundą laikyti nepaduotu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas V. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį.

Pareiškėjas mano, kad teisėja Janina Vitunskienė galbūt buvo šališka, ir savo abejones sieja su tuo, kad minėta teisėja 2019 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7019-422/2019, kuri yra analogiška nagrinėjamai bylai. Pareiškėjo skundas yra analogiškas skundui, išnagrinėtam administracinėje byloje Nr. I-7019-422/2019, kuriame ta pati teisėja nerado skundo trūkumų. Be to, pastarojoje administracinėje byloje buvo priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jo 2020 m. lapkričio 11 d. pateiktas patikslintas skundas yra priimtinas, nepaisant nedidelių trūkumų. Tvirtina, jog jis nebuvo pateikęs teismui dokumento, surašyto anglų kalba. Pareiškėjas nesutinka, kad jis į teismą kreipėsi siekdamas apginti viešąjį interesą, ir pabrėžia, kad 2020 m. birželio 23 d. mitinge buvo pažeistos asmeninės jo teisės. Pareiškėjas neturtinę žalą patyrė dėl Kauno AVPK kaltės. Nelogiška pareiškėjo reikalauti pateikti pažymas (medicinines ar pan.), kadangi dėl antisemitinio išpuolio jis patyrė psichologinį smurtą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Pagal ABTĮ 23, 24 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Akcentuotina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, 2020 m. lapkričio 11 d. pateikdamas (išsiųsdamas) patikslintą skundą, nepašalino 2020 m. spalio 28 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

2020 m. spalio 28 d. nutartyje teismas pirmiausiai pažymėjo, kad pareiškėjas netinkamai suformulavo skundo pagrindą, t. y. neaišku, kuo pasireiškė neteisėti Kauno AVPK veiksmai, kokiu teisiniu pagrindu Kauno AVPK atstovai privalėjo dalyvauti mitinge, užtikrindami viešąją tvarką, kaip pasireiškė viešosios tvarkos pažeidimai, susiję su būtent pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimu; pareiškėjui taip pat pasiūlyta nurodyti ne tik kuo konkrečiai pasireiškė prašoma atlyginti neturtinė žala (neigiamos emocijos, nepatogumai), bet ir kokios neigiamos pasekmės galbūt jam kilo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjo skundo pagrindas turi tokių trūkumų, kurie sudaro esmines kliūtis priimti nagrinėti šį skundą. Tiek iš 2020 m. lapkričio 11 d. patikslinto skundo, tiek iš ankstesnių pareiškėjo procesinių dokumentų matyti, kad jis neteisėtais Kauno AVPK veiksmais laiko tai, jog (1) įstaiga leido vykti 2020 m. birželio 23 d. mitingui ir (2) mitingo metu nebuvo policijos pareigūnų, užtikrinančių viešąją tvarką. Dėl tokių Kauno AVPK veiksmų (neveikimo) pareiškėjui kilo neturtinė žala, nes (1) neteisėto mitingo metu buvo demonstruojami antisemitiniai, nacistiniai simboliai ir todėl jis savaime patyrė neigiamas emocijas, taip pat (2) nebuvo užkirstas kelias mitingo dalyviams rėkti ant pareiškėjo ir jį įžeidinėti, neleisti fotografuoti ir nuvyti jį šalin, dėl ko pareiškėjas patyrė baimę, jautėsi pažemintas ir paniekintas bei kt.

Nors pareiškėjas buvo išdėstęs nuogąstavimus apie tai, ką apskritai reiškia tokio pobūdžio mitingai, kokią nuomonę apie Lietuvą formuoja valstybės įstaigų neveikimas (t. y. nesukliudymas vykti mitingui, įvykdyti antisemitinį išpuolį prieš pareiškėją), iš patikslinto skundo argumentų nemanytina, jog jis tokiais teiginiais grindžia reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas kaip atlygintiną neturtinę žalą nurodė savo paties neigiamus išgyvenimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog paduotu skundu siekiama ginti viešąjį interesą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, todėl šiuo atveju pareiškėjui įvardijus, jog jis jautėsi pažemintas ir paniekintas, patyrė stresą, baimės jausmą, savivertės sumažėjimą, daug kitų negatyvių emocijų, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pareiškėjas pakankamai aiškiai apibūdino patirtą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pareiškėjas patikslintame skunde pakankamai konkrečiai apibrėžė būtinąsias sąlygas valstybės atsakomybei, numatytai Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kilti: valstybės valdžios institucijos (jos darbuotojų) neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp minėtų neteisėtų veiksmų ir žalos. Konstatuotina, kad pagal pareiškėjo suformuluotą skundo reikalavimą (dėl kurio tinkamumo nebuvo ginčo) ir pagrindą pirmosios instancijos teismas galėjo pakankamai konkrečiai apsibrėžti administracinės bylos ribas, nustatyti asmenis, suinteresuotus kilusiu ginču, ir atlikti kitus veiksmus, būtinus rengiantis nagrinėti bylą.

Taigi, minėtas skundo trūkumas nėra esminė kliūtis pradėti administracinę bylą pagal tokį skundą.

Dėl pirmosios instancijos teismo akcentuotos aplinkybės, jog pareiškėjas prie patikslinto skundo nepateikė (nenurodė) jokių įrodymų, kurie patvirtintų jam galbūt kilusią žalą, pasekmes bei priežastinį ryšį tarp žalos ir pasekmių (šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas privalo įrodyti priežastinį ryšį tarp nurodomų neteisėtų atsakovo (jo atstovo) veiksmų ir patirtos neturtinės žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.)), teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai (įskaitant jų pakankamumą) vertinami bylą nagrinėjant iš esmės. Priešingu atveju pirmosios instancijos teismas, skundo priėmimo stadijoje teigdamas, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jam galbūt kilusią žalą bei priežastinį ryšį tarp nurodytų neteisėtų veiksmų ir patirtos neturtinės žalos, iš esmės konstatuotų, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. išspręstų bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė skundo trūkumą, susijusį su pakankamų įrodymų nepateikimu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nustatė, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumo, susijusio su pateiktu dokumentu, surašytu anglų kalba. Manytina, kad teismas turėjo omenyje raštą, pateiktą 2020 m. spalio 14 d. kartu su pirmuoju patikslintu skundu, parengtą Lietuvos žydų Izraelyje asociacijos (angl. Association of Lithuanian Jews in Israel). Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti (ABTĮ 9 str. 2 d.). Kadangi administracinis teismas negali vertinti dokumentų, surašytų kitomis kalbomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasiūlė pareiškėjui pateikti minėto dokumento vertimą į lietuvių kalbą. Kita vertus, dokumentų, surašytų kitomis kalbomis, pateikimas teismui paprastai nekliudo priimti paduotą skundą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjo pateiktas asociacijos raštas yra reikšmingas sprendžiant skundo priėmimo klausimą, todėl vien tokio dokumento vertimo į lietuvių kalbą nepateikimas nesudaro pagrindo atsisakyti priimti skundą.

Dėl atskirojo skundo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą akcentuotina, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83); 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93); 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coëme ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96).

Pareiškėjas savo abejones dėl pirmosios instancijos teismo (teisėjos J. Vitunskienės) nešališkumo grindžia tuo, kad administracinėje byloje Nr. I-7019-422/2019 ta pati teisėja priėmė nagrinėti jo skundą, nors, pareiškėjo nuomone, skundai minėtoje byloje bei nagrinėjamoje administracinėje byloje tapatūs, bei minėtoje byloje priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą. Pabrėžtina, jog vien ta aplinkybė, kad teismas bylos faktus vertino ne taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, ir atmetė jo skundą administracinėje byloje Nr. I-7019-422/2019, savaime nereiškia, jog teismas buvo neobjektyvus ar šališkas. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų (be kita ko, nei tarp nagrinėjamos bylos dokumentų, nei tarp Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių administracinės bylos Nr. I-7019-422/2019 elektroninių (nuskanuotų) dokumentų nėra pastarojoje byloje pateikto skundo), minėtoje administracinėje byloje ir nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktų skundų lyginamosios analizės ar pan., todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šie skundai yra tapatūs ir todėl teismas negalėjo jų traktuoti skirtingai (konkrečiau, vieno iš skundų atžvilgiu nustatyti skundo trūkumus). Atsižvelgiant į tai, tokie deklaratyvūs, abstraktaus pobūdžio atskirojo skundo teiginiai atmestini.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl neteisingai įvertino pareiškėjo skundo turinį ir nepagrįstai tuo pagrindu atsisakė priimti skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, klausimą dėl skundo priėmimo perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė