2019-10-30 Nr. AB-20842-3-61-3-04093-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2112-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04093-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rumeks NNZ“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rumeks NNZ“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rumeks NNZ“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. lapkričio 29 d. raštą Nr. 1SS-2813-(8.5.) (toliau – ir Tarnybos 2017 m. lapkričio 29 d. raštas); 2) panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. spalio 10 d. raštą Nr. SFP-1476-(14.49.36.) (toliau – ir Skyriaus 2017 m. spalio 10 d. raštas); 3) įpareigoti atsakovą pašalinti padarytus pažeidimus, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti naują sprendimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriui 2017 m. liepos 26 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Žemės sklypo projektas) rengimą, siekiant išpirkti šalia esantį laisvos įsiterpusios valstybinės žemės sklypą (toliau – ir Ginčo sklypas). Skyrius 2017 m. spalio 10 d. raštu informavo pareiškėją, kad nepritaria Žemės sklypo projekto rengimui bei atsisako išduoti reikalavimus šiam projektui rengti, kadangi projektuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas neatitinka teisės aktuose nustatyto įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Pareiškėjas minėtą Skyriaus raštą apskundė Tarnybai, kuri 2017 m. lapkričio 29 d. raštu pritarė Skyriaus pozicijai. Skyrius ir Tarnyba nurodė, kad Ginčo sklypas, kuris formuojamas kaip įsiterpęs žemės plotas, yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje, šiaurinėje pusėje ribojasi su laisva nesuformuota valstybine žeme, rytų pusėje – su (duomenys neskelbtini) gatve, pietų pusėje – su keliu, ir padarė išvadą, kad šis sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Nagrinėjamu atveju skirtingose Ginčo sklypo vietose plotis nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos sudaro atstumas, neviršijantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) nustatytos ribos, todėl Ginčo sklypas atitinka griovio sąvoką ir gali būti parduotas pareiškėjui sujungiant jį su jam priklausančiu besiribojančiu Žemės sklypu. Aplinkybę, kad Ginčo sklypas atitinka griovio sąvoką pripažino ir Tarnyba, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių nurodė, kad Ginčo sklype esantis griovys užima tik nedidelę dalį, todėl formuojamas Ginčo sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte nustatytų sąlygų. Manė, kad jokie teisės aktai nenustato, kokią žemės ploto dalį turi užimti laisvoje valstybinėje žemėje esantis griovys, nei kokio dydžio šis griovys turi būti. Nutarime nustatomas maksimalus įsiterpusio žemės sklypo plotas (0,04 ha gyvenamosiose teritorijose it 0,5 ha kitose teritorijose), bet ne juose esančio šlaito, griovio ar siauros juostos ploto.

3. Pareiškėjas teigė, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, netinkamai aiškino Nutarimo 2.15 punkto nuostatas. Ginčo sklypas yra pramonės ir sandėliavimo teritorijoje, todėl vadovaujantis sistemine ir lingvistine Nutarimo 2.15 punkto normų analize tokioms teritorijoms neturi būti taikomi Nutarimo 2.15. punkto antroje pastraipoje nurodyti kriterijai. Nutarimo 2.15. punkto trečioje pastraipoje nustatyta, kad kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. Šioje dalyje nekalbama apie jokias kitas sąlygas ar matmenis, todėl pagal Nutarimo 2.15 punkto trečią pastraipą įsiterpusiu sklypu gali būti laikomas ir toks sklypas, kurio maksimalaus pločio, šlaito ar griovio matmenys viršija Nutarimo 2.15. punkto antroje pastraipoje nurodytus matmenis. Iš Tarnybai pateiktų dokumentų matyti, kad Ginčo sklype neįmanoma suformuoti racionalaus atskiro žemės ploto, nes jis yra netinkamos konfigūracijos, t. y. siauras (apie 15 m pločio) ir ilgas, įsiterpęs tarp pastato ir gatvės. Ginčo sklypas yra 600 kv. m, šio ploto pardavimas ne aukciono būdu atitiktų tiek Nutarimo 2.15 punkto numatytas sąlygas, tiek juo siekiamus tikslus. Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos argumentas, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kad prašomame formuoti žemės sklype yra griovys, negali būti laikomas atitinkančiu viešojo administravimo principus ir pareigą imtis aktyvių priemonių gauti visą informaciją, būtiną objektyvaus ir teisėto sprendimo priėmimui. Tarnyba 2017 m. lapkričio 29 d. rašte esamos situacijos visapusiškai neišnagrinėjo, nesivadovavo galiojančiu teisiniu reglamentavimu.

4. Atsakovas Skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad Ginčo sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes šis žemės plotas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu ir jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo plotis viršija 10 m, šiaurinėje pusėje ribojasi su laisva nesuformuota valstybine žeme, rytų pusėje – su (duomenys neskelbtini) gatve, pietų pusėje – su keliu. Be to, šiaurinės kraštinės plotis yra apie 16 m, o vakarinės kraštinės plotis apie 17 m. Iš UAB „Geo group“ matininko parengto formuojamo žemės sklypo Vertikalinio plano M 1:500 (toliau – ir Vertikalinis planas) matyti, kad griovys užima tik nedidelę formuojamo kaip įsiterpusio Ginčo sklypo dalį.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjo prašomas prisijungti Ginčo žemės sklypas atitinka Nutarimo 2.15 punkto 1 ir 3 pastraipoje įtvirtintus įsiterpusio žemės sklypo, kuris yra kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje, kriterijus.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Rumeks NNZ“ skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2017 m. liepos 26 d. Administracijos direktoriui pateikė prašymą (reg. 2017-07-26, Nr. A647-874/17), kuriuo prašė organizuoti 0,2726 ha žemės sklypo (u. k. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), (Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Iš nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) centrinio duomenų banko 2017 m. liepos 26 d. išrašo apie Žemės sklypą (toliau – ir Išrašas) matyti, kad šis sklypas yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja priėmė 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. A-30-2638 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nustatė, kad pradedamas rengti apie 3 326 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas (Žemės sklypo projektas), kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą (Ginčo sklypas) su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo.

Administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus Žemės tvarkymo projektų poskyrio vyr. specialistė 2017 m. spalio 3 d. Skyriui pateikė Prašymą pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Nr. ZSFP-39995 (toliau – ir Miesto plėtros departamento 2017 m. spalio 3 d. prašymas). Išnagrinėjęs šį prašymą, Skyrius parengė skundžiamą 2017 m. spalio 10 d. raštą, kuriuo nepritarė Žemės sklypo projektui ir atsisakė išduoti reikalavimus jam rengti. Skyrius, vadovaudamasis Nutarimo 2.15 punkte nurodytu teisiniu reguliavimu, padarė išvadą, kad žemės plotas įsiterpusio žemės sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų:

žemės plotas turi nesiriboti su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo ir šis žemės plotas turi būti ne didesnis nei 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra (pastaroji sąlyga netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai). Skyrius 2017 m. spalio 10 d. rašte konstatavo, kad: nagrinėjamu atveju formuojamas kaip įsiterpęs Ginčo sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, todėl jis neatitinka visų sąlygų, kurios turi būti įgyvendintos, kad šis plotas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką;

Ginčo sklypas nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo plotis viršija 10 m. Atsižvelgęs į tai ir konstatavęs, kad projektuojamas kaip įsiterpęs Ginčo sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 papunktyje nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, Skyrius nepritarė Žemės sklypo projekto rengimui ir atsisakė išduoti reikalavimus tokiam projektui rengti. Skyrius 2017 m. spalio 10 d. raštą išsiuntė tik Administracijos Miesto plėtros departamentui, pareiškėjui jo nesiuntė. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. spalio 17 d. skundą dėl Skyriaus 2017 m. spalio 10 d. rašto, priėmė skundžiamą 2017 m. lapkričio 29 d. raštą, kuriame konstatavo, jog Skyrius teisingai įvertino turimus dokumentus ir nustatė, kad Ginčo sklypas projektuojamas kaip įsiterpęs žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokai, nes jis ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu ir jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo plotis viršija 10 m, ir pareiškėjo 2017 m. spalio 17 d. skundą atmetė.

8. Teismas konstatavo, kad iš esmės nėra ginčo dėl to, jog skundžiami Skyriaus ir Tarnybos raštai pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, kad Ginčo sklypas yra apie 600 kv. m (t. y. apie 0,06 ha), jis yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje, kad šiaurinėje pusėje jis ribojasi su laisva nesuformuota valstybine žeme, rytų pusėje – su (duomenys neskelbtini) gatve, pietų pusėje – su keliu (pravažiavimas į kitus žemės sklypus), kad šiaurinės kraštinės plotis apie 16 m, o vakarinės kraštinės plotis apie 17 m. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamais raštais nepagrįstai atsisakyta išduoti reikalavimus Žemės sklypo projekto rengimui, nes nepagrįstai Ginčo sklypas įvertintas kaip neatitinkantis Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintų įsiterpusio sklypo reikalavimų.

9. Teismas, aiškindamas aktualų bylai teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad: Nutarimo 2.15 punkto pirmoje pastraipoje nurodytą sąvoką „įsiterpusį žemės sklypą sudaro <...> grioviai“ aiškinant sistemiškai viso šioje pastraipoje nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, teleologiniu ir lingvistiniu teisės aiškinimo metodais, todėl sprendė, kad žemės sklypai, atitinkantys kitas Nutarimo 2.15 punkte nurodytas sąlygas, tačiau besiribojantys su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, įsiterpusiais gali būti laikomi tik tuo atveju, jei jie yra grioviai; Nutarimo 2.15 punkto antroje pastraipoje nurodoma, kad įsiterpę žemės sklypai, formuojami teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, negali būti didesni nei 0,04 ha, ir nustatoma, kokiais atvejais tokie sklypai gali būti didesni. Nutarimo 2.15 punkto trečioje pastraipoje nurodoma, kad kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.

10. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatavo, kad negalima sutikti su pareiškėju, jog Ginčo sklype esantis sąlyginai nedidelis griovys, užimantis labai nedidelę Ginčo sklypo dalį, sudaro pagrindą taikyti Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintą išimtį iš esmės numatytą „žemės sklypams-grioviams“, ir Ginčo sklypą, atitinkantį kitas Nutarimo 2.15 punkte nurodytas sąlygas, tačiau besiribojantį su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, pripažinti įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu. Todėl pareiškėjo teiginius, susijusius su tuo, kad Ginčo sklypas turėtų būti pripažįstamas įsiterpusiu žemės plotu, nes jis esą atitinka teisės aktuose įtvirtintą griovio sąvoką ir jam keliamus reikalavimus, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir padarė išvadą, jog skundžiamais Skyriaus ir Tarnybos raštais pagristai konstatuota, kad projektuojamas kaip įsiterpęs Ginčo sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, kurį būtų galima parduoti pareiškėjui ne aukciono būdu, ir dėl to atsisakyta išduoti reikalavimus Žemės sklypo projekto rengimui. Teismas taip pat sprendė, kad Skyrius ir Tarnyba, priimdami skundžiamus raštus, esminių procedūrinių pažeidimų nepadarė, jie pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl naikinti jų nėra pagrindo.

III. 11. Pareiškėjas UAB „Rumeks NNZ“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti – įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

12. Pareiškėjas vertina, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė byloje teisės normas, netinkamai vadovavosi aktualiu ginčui teisiniu reglamentavimu. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino Nutarimo 2.15 punkto nuostatas dėl įsiterpusio sklypo sąvokos. Nutarimo 2.15 punkto trečiojoje pastraipoje nėra jokių nuorodų ar užuominų į antrąją pastraipą ar joje pateikiamus siauros juostos, šlaito ir griovio apibrėžimus. Tokia pasirinkta gramatinė konstrukcija, kai ši norma (dėl kitos paskirties teritorijoms taikomo kitokio maksimalaus ploto) yra išskirta į atskirą pastraipą, leidžia teigti, kad joje yra išreikšta būtent tokia Vyriausybės valia, jog šioms teritorijoms nėra taikytini antroje pastraipoje pateikti siauros juostos, šlaito ir griovio kriterijai. Pagal skundžiamame sprendime pateiktą išaiškinimą, tik iki 10 m pločio įsiterpusios juostos galėtų būti ne aukciono tvarka parduodamos pramoninės / sandėliavimo paskirties teritorijose. Taigi teismas nepagrįstai mano, kad tokiuose plotuose kaip šio ginčo atveju, kai ginčo sklypo plotis apie 16–17 m, ilgis apie 40 m, galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypus. Tačiau atsižvelgiant į minimalius pastatų ir statinių atstumus nuo sklypo ribų, taip pat priešgaisrinius reikalavimus, 16–17 m pločio kelių arų ploto sklype realiai jokia pramoninių / sandėliavimo objektų statyba būtų negalima, todėl ir atskiro tokio sklypo suformavimas būtų betikslis. Teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo atstovo per teismo posėdį išdėstytus argumentus ir byloje esančius duomenis apie kitų gretimų žemės sklypų ribas. Kaip matyti iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano ištraukos (bylos lapas 104), kiti gretimi žemė sklypai iš šiaurinės ir pietinės pusės ribojasi su esamomis (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosiomis linijomis, t. y. kitų sklypų ribos prieina iki pat gatvės ribų. Taigi akivaizdu, kad joks racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas šioje vietoje negali būti suformuotas, nes laisva teritorija tam yra per siaura. Pažymi, kad pareiškėjo pozicijai ir argumentams šiuo klausimu pritarė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

13. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai netaikė žemės sklypams – grioviams taikytinos išimties. Pareiškėjo prašomas išsipirkti įsiterpęs žemės plotas atitinka teisės aktuose įtvirtintą griovio sąvoką ir jam keliamus reikalavimus. Griovys – dirbtinė atvira vandens nuleidimo vaga su nuolatine tėkme arba vidutinio vandeningumo metais neturinti nuolatinio nuotėkio (Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 10.7. p.). Be to, Nutarimo 2.15 punkte yra įtvirtinta, kokiais atvejais įsiterpęs žemės sklypas laikomas grioviu: jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys; įsiterpusį žemės plotą skirtingose jo vietose vienos briaunos plotis nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos sudaro nuo 3,44 m iki 4,28 m. Minėtą aplinkybę patvirtina pareiškėjo pateiktas Vertikalinis planas M 1:500. Taigi didžiausias įsiterpusio žemės ploto plotis nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos yra tik 4,28 m, kas reiškia, kad tai neviršija Nutarime nurodytų dydžių. Todėl akivaizdu, jog įsiterpęs žemės plotas atitinka griovio sąvoką, todėl jis gali būti parduotas pareiškėjui sujungiant jį su pareiškėjui priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atkreipia dėmesį, kad aplinkybę, jog įsiterpęs žemės plotas atitinka griovio sąvoką, t. y. atitinka Nutarime įtvirtintas išimtis, ginčijamame 2017 m. lapkričio 29 d. rašte pripažino ir suinteresuotas asmuo. Nei Nutarime, nei teismų praktikoje nėra nurodoma, kokio dydžio laisvoje valstybinėje žemėje esantis griovys turi būti ir kokią žemės ploto dalį turi užimti. Pažymi, kad ginčo žemės sklype esantis griovys yra iki 4,28 m pločio, jo viduryje yra įrengtas latakas iš U formos gelžbetoninių konstrukcijų, griovys eina išilgai viso apie 40 m ilgio įsiterpusio sklypo ilgio ir užima daugiau kaip 40 proc. viso įsiterpusio sklypo ploto. Todėl teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai taikė vertinamojo pobūdžio kriterijų, nuspręsdamas, kad griovys yra sąlyginai nedidelis ir užima nedidelę ginčo žemės sklypo dalį, taip pat teismas nenurodė, kokiais kriterijais vadovaudamasis jis sprendė, jog griovys sudaro tik nedidelę ploto dalį.

14. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo UAB „Rumeks NNZ“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tam, jog asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas ar griovys, įtvirtinti Nutarimo 2.15 papunkčio antroje pastraipoje. Todėl nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčo Žemės sklypas yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje, jam visiškai neturėjo būti taikomi minėto Nutarimo 2.15 papunktyje nurodyti įsiterpusios siauros juostos, šlaito ar griovos matmenų kriterijai, nes jam taikoma minėto papunkčio trečia pastraipa. Tačiau tiek formuojama teismų praktika, tiek sisteminis minėto Nutarimo aktualios normos aiškinimas suponuoja išvadą, kad tam, jog galėtų būti parduodamas arba išsinuomoti laisvos valstybinės žemės plotus turi būti visų sąlygų visuma.

16. Atsakovas paaiškina, kad šiuo atveju, įvertinus pageidaujamo įsigyti įsiterpusio žemės sklypo išsidėstymą, matyti, jog įsiterpęs žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos t. y. ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu ir jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo plotas viršija 10 metrų. Be to, papildomai įvertinus pareiškėjo pateiktą UAB „Geo group“ matininko parengtą formuojamo žemės sklypo vertikalinį planą su pateikta schema, matyti, kad formuojamame žemės sklype yra griovys bei kuriame pažymėti griovio pjūviai: griovio briaunos plotis nuo vienos iki kitos griovio viršūnės pjūvyje 1-1 yra 4,27 m, pjūvyje 2-2 yra 4,02 m, pjūvyje 3-3 yra 3,44 m, t. y. atitinka Nutarimo 2.15 papunktyje nurodytus parametrus, tačiau iš pateikto plano matyti, jog griovys užima tik nedidelę formuojamo kaip įsiterpusio žemės sklypo dalį. Pažymi, kad tuo atveju, kai yra nustatoma, jog valstybinė žemė negali būti parduodama, nes neatitinka tam tikrų teisės aktuose nustatytų sąlygų, valstybinės žemės patikėtinis negali sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokai keliamų reikalavimų ir sąlygų remiantis Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatomis, todėl pagrįstai negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu ir pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą tokio žemės sklypo įsigijimas nėra galimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 10 d. rašto Nr. SFP-1476-(14.49.36.), kuriuo pastarasis nepritarė Žemės sklypo projektui ir atsisakė išduoti reikalavimus jam rengti, Tarnybos 2017 m. lapkričio 29 d. rašto, kuriuo ji netenkino pareiškėjo skundo, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą pašalinti padarytus pažeidimus, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti naują sprendimą, pagrįstumo.

18. Bylos duomenimis, pagal 2017 m. liepos 26 d. pareiškėjo prašymą Administracijos direktoriaus pavaduotoja priėmus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. A-30-2638 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo pradėtas rengti apie 3 326 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas (Žemės sklypo projektas), kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo, Administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus Žemės tvarkymo projektų poskyrio vyr. specialistė 2017 m. spalio 3 d. Skyriui pateikė Prašymą pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Nr. ZSFP-39995. Išnagrinėjęs šį prašymą, Skyrius ginčijamu 2017 m. spalio 10 d. raštu nepritarė Žemės sklypo projektui ir atsisakė išduoti reikalavimus jam rengti motyvuodamas tuo, kad žemės plotas, atsižvelgiant į Nutarimo 2.15 punkte nustatytus reikalavimus, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos: Ginčo sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas; Ginčo sklypas, kurio plotis viršija 10 m, nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. spalio 17 d. skundą dėl Skyriaus 2017 m. spalio 10 d. rašto, ginčijamame 2017 m. lapkričio 29 d. rašte konstatavus, jog Skyrius teisingai įvertino turimus dokumentus ir nustatė, kad Ginčo sklypas, projektuojamas kaip įsiterpęs žemės plotas, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes jis ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kuris, pločiui viršijant 10 m, nelaikytinas siaura juosta, pareiškėjo 2017 m. spalio 17 d. skundą atmetė.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundo netenkino, konstatavęs, kad negalima sutikti su pareiškėju, jog Ginčo sklype esantis sąlyginai nedidelis griovys, užimantis labai nedidelę Ginčo sklypo dalį, sudaro pagrindą taikyti Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintą išimtį iš esmės numatytą „žemės sklypams-grioviams“, ir Ginčo sklypą, atitinkantį kitas Nutarimo 2.15 punkte nurodytas sąlygas, tačiau besiribojantį su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, pripažinti įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu.

20. Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Nutarimo nuostatas dėl įsiterpusio sklypo sąvokos, kadangi: žemei, kuri yra pramonės ir sandėliavimo teritorijoje, netaikomi Nutarimo 2.15 punkte nurodyti siauros juostos, šlaito ar griovio matmenų kriterijai, nes taikoma šio punkto trečioji pastraipa; prašomas išsipirkti žemės plotas atitinka teisės aktuose įtvirtintą griovio sąvoką ir jam keliamus reikalavimus.

21. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su, kaip teigiama, netinkamu Nutarimo 2.15 punkto nuostatų aiškinimu ir taikymu, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčio (2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 521 redakcija) pirmoje pastraipoje, kurioje pateikiami kriterijai žemės plotui, kuris gali būti vertinamas kaip įsiterpęs šio teisės akto prasme, ir antrojoje-ketvirtojoje pastraipose, kuriose pateikti paaiškinimai, kas 2.15 papunkčio pirmosios pastraipos prasme laikytina siaura juosta, šlaitai ar grioviai, taip pat maksimalūs leistini įsiterpusio žemės sklypo, kuris gali būti perduodamas besiribojančio žemės sklypo / sklypų savininkui / savininkams, dydžiai, nustatyta, kad:

„<...> laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.

Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.

<…>.“.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo be aukciono sąlygos aiškinama, kad laisvos valstybinės žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra šių sąlygų visuma: 1) laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs (tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų)) ir nesiriboja su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 2) laisvos valstybinės žemės plotas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose, o kitose teritorijose – 0,5 ha; 3) šiame laisvos valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Tiek sąlyga dėl nesiribojimo su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tiek sąlyga dėl maksimalaus leistino įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dydžio netaikoma tokiam įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas ar griova (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-322/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 ir kt.).

24. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą, teisiškai reikšminga tai, ar tokiam suformavimui (ne)buvo absoliučių, imperatyviu teisiniu reguliavimu pagrįstų kliūčių (minėtos nutarties 47 punktas). Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad, vertinant galimybę parduotame valstybinės žemės plote (ar jo dalyje) suformuoti atskirą žemės sklypą, teisinės reikšmės neturi: 1) tokio žemės sklypo suformavimo tikslingumas (pvz., ar naujo sklypo suformavimas, turint tikslą jį parduoti komerciniais tikslais ar (ir) didinant teritorijos užstatymo intensyvumą individualiais namais, labiau atitiktų visuomenės poreikius), nes tai yra vertinamojo pobūdžio kategorija; 2) aplinkybė, ar bendrajame plane yra priimti ir suprojektuoti sprendiniai dėl urbanizuojamos teritorijos vystymo, nes bendrojo plano sprendiniai gali apskritai būti nepriimti, taip pat jie gali kisti (minėtos nutarties 48 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju, kaip apeliaciniame skunde nurodo pats pareiškėjas bei galima spręsti iš bylos duomenų – planų, fotonuotraukos (b. l. 41), laisvos valstybinės žemės plotas, kurį kaip įsiterpusį pretenduoja įsigyti pareiškėjas, yra apie 16–17 metrų ilgio ir 40 metrų pločio, t. y. apie 0,06 ha ploto, čia esantis griovys tikrai neužima (nesudaro) viso šio žemės ploto, duomenų, kad šiame valstybinės žemės plote yra absoliučių, imperatyviu teisiniu reguliavimu pagrįstų kliūčių suformuoti atskirą žemės sklypą, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai vertino, kad minėtas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo statuso.

26. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra reikšmingi šiam ginčui išspręsti, todėl dėl jų nepasisakoma.

27. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rumeks NNZ“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Dalia Višinskienė