Legislator Case Law & Legislation
15e9cd40-760d-4402-b63c-72d2b3a2ccf9 AI generated

15e9cd40-760d-4402-b63c-72d2b3a2ccf9 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 15e9cd40-760d-4402-b63c-72d2b3a2ccf9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Byla NrTeisėja Daina Vaidachavičienė             Baudžiamoji byla Nr. 1S-228-719/2015             Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. gegužės 18 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas ArtÅ«ras Ridikas iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos D. P. skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties ir nustatė:Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. vasario 17 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.

Legislator headnote

AI generated

15e9cd40-760d-4402-b63c-72d2b3a2ccf9 · Panevėžio apygardos teismas: įpareigoja teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Å i nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų bÅ«ti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Byla NrTeisėja Daina Vaidachavičienė             Baudžiamoji byla Nr. 1S-228-719/2015             Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. gegužės 18 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas ArtÅ«ras Ridikas iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos D. P. skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties ir nustatė:Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. vasario 17 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.

P. skundÄ . Šį nutarimÄ pareiÅ¡kėja apskundė prokurorui, tačiau Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros 2015 m. kovo 16 d. nutarimu skundas buvo atmestas. PastarÄ jį nutarimÄ pareiÅ¡kėja D. P. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau skundžiama nutartimi pareiÅ¡kėjos D. P. skundas buvo atmestas.Skundu pareiÅ¡kėja D. P. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį ir įpareigoti prokuratÅ«rÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ , o nustačius V.

Å . veiksmuose požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 144 str., iÅ¡kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ . PareiÅ¡kėja cituoja skundžiamÄ nutartį ir mano, kad Å¡i nutartis nepagrįsta, nes neatitinka tikrovės ir medžiagoje esančių duomenų. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai teigiama, kad V. Å . neturėjo pirmos pagalbos rinkinio, nes V. Å . neturėjo tik lagaminėlio su medikamentais, nes skirti medikamentinio gydymo ji neturėjo teisės. Tačiau V.

Å . turėjo galimybę ir visas priemones pagalbai suteikti gyvybei pavojingoje bÅ«klėje pagal savo kompetencijÄ ir pradinio gyvybės palaikymo brigados funkcijas. Taip pat apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigia, kad V. Å . buvo paskirta drausminė nuobauda – medžiagoje yra duomenys apie tai, kad jai siÅ«loma skirti drausminę nuobaudÄ , tačiau duomenų apie paskirtÄ drausminę nuobaudÄ medžiagoje nėra. Taip pat pareiÅ¡kėja mano, kad V. Å . sÄ moningai, siekdama nuslėpti savo veikÄ , neužpildė nustatytos formos dokumento apie kreipimÄ si į jÄ dėl pagalbos suteikimo L.

P.. Kartu V. Š. savo paaiškinime patvirtino, kad ji nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-895 patvirtintų Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų 5 punkto reikalavimų, t. y. neskyrė deguonies, nesiūlė transportuoti L. P. į ligoninę ir pan., nes, pasak jos, mergaitę lydėjęs asmuo atsisakė duoti apžiūrėti mergaitę, elgėsi agresyviai. Be to, pareiškėja teigia, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai teigiama, jog nuo 2014 m. lapkričio 25 d.

Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyboje pradėta ir atliekama neplaninė asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės kontrolė Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotyje, nes tokių duomenų medžiagoje nėra – medžiagoje yra duomenys apie tai, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga kreipėsi į minėtÄ tarnybÄ siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti tai, ar V. Å . kvalifikacija yra tinkama, o ne tai, ar V. Å . tinkamai atliko savo pareigÄ nesuteikdama pagalbos L. P.. PareiÅ¡kėjos manymu, ikiteisminio tyrimo įstaiga turėjo kreiptis į minėtÄ tarnybÄ dėl tokių V.

Å . veiksmų įvertinimo ir tik sulaukusi iÅ¡vadų priimti atitinkamÄ procesinį sprendimÄ . Kartu pareiÅ¡kėja teigia, kad greitosios medicinos pagalbos automobilis buvo pastatytas nepatogiai – prieÅ¡ eismÄ , prieÅ¡ žmonių miniÄ , prie scenos, kad geriau matytųsi koncertas, o ne kitoje vietoje, kur bÅ«tų patogiau suteikti skubiÄ pagalbÄ , tačiau Å¡i aplinkybė nebuvo įvertinta. Atsižvelgusi į visas Å¡ias aplinkybes pareiÅ¡kėja D. P. mano, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, todėl turi bÅ«ti panaikinta.Skundas atmetamas.Visų pirmiausia aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.

įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v.

Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , aukÅ¡tesnysis teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 str. 1 d. įtvirtinta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Čia aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamÄ veikÄ bei konkretų asmenį, jog jis Å¡iÄ veikÄ padarė, nuspręsti dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no kompetencija. Jie privalo apsvarstyti proceso dalyvių praÅ¡ymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali bÅ«ti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Jei medžiagoje yra pakankamai reikÅ¡mingų duomenų nebÅ«tina daryti to, ko reikalauja proceso Å¡alys (pvz., atlikinėti tam tikrus tyrimo veiksmus) vien tam, kad bÅ«tų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų.

Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro ar ikiteisminio tyrimo tyrėjo, jeigu jų įsitikinimas, vadovaujantis medžiagoje esančia duomenų visuma, yra kitoks, tačiau priimtas procesinis sprendimas bet kuriuo atveju turi bÅ«ti motyvuotas ir pagrįstas medžiagoje esančiais duomenimis.Be to, baudžiamoji teisė savo funkcijas įgyvendina imperatyviuoju metodu – nustato bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones už nustatytų draudimų pažeidimÄ . Baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi bÅ«ti imamasi tik tada, kai tai neiÅ¡vengiama, kai neįmanoma kitomis teisinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų teisinių gėrių.

Å i teisė taikytina pažeidus vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuomet veika yra pavojinga ir negali bÅ«ti palikta nukentėjusiajam kaip jo privatus reikalas reikalauti kompensacijos. Tačiau bÅ«tina pažymėti, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį vykdant yra manoma, kad bus iÅ¡aiÅ¡kinta nusikalstama veika ir jÄ padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. PrieÅ¡ingu atveju ikiteisminio tyrimo vykdymas taptų beprasmis baudžiamojo proceso tikslų prasme ir reikÅ¡tų betikslį lėšų bei proceso dalyvių laiko Å¡vaistymÄ , o tam tikrais atvejais ir galėtų bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas žmogaus teisių suvaržymas.

AukÅ¡tesniajam teismui pateiktÄ skundÄ pareiÅ¡kėja D. P. iÅ¡ esmės grindžia tais pačiais argumentais ir motyvais, kaip ir žemesniajam teismui bei ikiteisminio tyrimo ir prokuratÅ«ros įstaigoms. Naujų esminių duomenų, kurie nebÅ«tų buvę žinomi žemesniajam teismui ir ikiteisminio tyrimo bei prokuratÅ«ros įstaigoms, kurių Å¡is teismas nebÅ«tų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iÅ¡ naujo, pareiÅ¡kėja D. P. savo skunde nenurodė. Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad žemesnysis teismas ir ikiteisminio tyrimo bei prokuratÅ«ros įstaigos savo procesiniuose sprendimuose nurodė ir iÅ¡vardijo BK 144 str.

įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties konstatavimui reikÅ¡mės turinčius duomenis, iÅ¡samiai juos iÅ¡analizavo, atliko objektyvų jų vertinimÄ ir pakankamai detaliai argumentavo savo sprendimÄ . Žemesniojo teismo ir minėtų įstaigų argumentai dėl duomenų vertinimo nekelia abejonių, nes duomenys medžiagoje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas tikslinant įvykio aplinkybes ir nagrinėjant pareiÅ¡kėjos skundus dėl priimtų procesinių sprendimų.

PrieÅ¡ingai, nei teigiama pareiÅ¡kėjos skunde, tiek žemesnysis teismas, tiek ikiteisminio tyrimo bei prokuratÅ«ros įstaigos patikrino duomenų liečiamumÄ , leistinumÄ , jų pakankamumÄ , tarpusavio ryšį ir įvertino visus medžiagoje esančius duomenis kaip jų visumÄ . Visi žemesniojo teismo ir ikiteisminio tyrimo bei prokuratÅ«ros įstaigų argumentai ir motyvai pakankamai iÅ¡samiai, detaliai ir aiÅ¡kiai nurodyti jų procesiniuose sprendimuose, todėl aukÅ¡tesnysis teismas jų nekartoja.Kartu aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad pagal ikiteisminio tyrimo medžiagÄ seka, jog pareiÅ¡kėja kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ iÅ¡ esmės praneÅ¡dama apie tai, jog, jos manymu, nesuteikusi skubios medicininės pagalbos L.

P. Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotoja V. Å . galimai pažeidė medicininės pagalbos teikimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir tokioje V. Å . veikoje yra nusikalstamos veikos požymiai.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo prielaidas apie V. Å . galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ atstovė kelia iÅ¡ esmės abejodama V. Å . veiksmų atitikimu medicininės pagalbos teikimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir tvirtindama, kad V. Å . netinkamai atliko savo pareigas sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo srityje.

Tačiau tokias abejones ir ginčus – abejones ir ginčus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje – iš esmės sprendžia Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintų šios tarnybos nuostatų 9.6 ir 9.7 punktuose įtvirtinta, kad minėtos tarnybos tikslai, be kita ko, yra teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos kontrolę).

Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju susiklostę teisiniai santykiai ir kilęs ginčas pirmiausia yra administracinės teisės reguliavimo dalykas, todėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje nesant duomenų apie ginčo iÅ¡sprendimÄ administracinio proceso tvarka, Å¡iuo metu baudžiamoji atsakomybė, kaip paskutinė ir griežčiausia priemonė, negali bÅ«ti taikoma.AukÅ¡tesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2014 m. lapkričio 25 d. pareiÅ¡kėjos ir R. P. skundÄ Tarnyboje buvo pradėta neplaninė asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės kontrolė V.

Å . darbovietėje – Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotyje. Be to, įvertinti aptariamÄ situacijÄ Tarnyba įpareigota ir 2015 m. vasario 17 d. nutarimu, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Ä®vertinusi situacijÄ ir nustačiusi nusikalstamos veikos požymius (nepriklausomai nuo subjekto – ar V. Å ., ar kitų asmenų veikoje) Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintų Tarnybos nuostatų 11.15 punktu, apie tai privalės informuoti teisėsaugos institucijas.Ä®vertinus visus ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis matyti, kad Å¡iuo metu jie nepatvirtina pareiÅ¡kėjos D.

P. pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių apie galimÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ medžiagoje esančių duomenų negalima daryti kategoriÅ¡kos ir neginčijamos iÅ¡vados, kad V. Å . padarė veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl prieÅ¡ingai, nei mano pareiÅ¡kėja, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2015 m. vasario 17 d. nutarimu pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. P. skundÄ , o Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros 2015 m. kovo 16 d. nutarimu ir skundžiama nutartimi 2015 m. vasario 17 d. nutarimas teisingai buvo paliktas galioti.Kitos pareiÅ¡kėjos skunde nurodytos aplinkybės (apie tai, kad V.

Å . turėjo galimybę ir priemones pagalbai suteikti, apie V. Å . drausminę atsakomybę, apie nustatytos formos dokumento neužpildymÄ siekiant nuslėpti kreipimÄ si dėl pagalbos suteikimo, apie greitosios medicinos pagalbos automobilio dislokacijos vietÄ Ä¯vykio metu ir kt.) yra neesminės ir Å¡iuo metu pirmiau paminėto ginčo sprendimui taikytinos teisės bei atsakomybės rūšies nustatymui neturi jokios įtakos, todėl aukÅ¡tesnysis teismas dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes aukÅ¡tesnysis teismas, sutikdamas su žemesniojo teismo motyvais ir argumentais bei pritardamas jiems konstatuoja, kad nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos skundÄ Å¾emesnysis teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė ikiteisminio tyrimo duomenis, iÅ¡ esmės tinkamai taikė teisės aktus, todėl priėmė teisės aktų nuostatas ir suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bei panaÅ¡iose situacijose atitinkantį procesinį sprendimÄ .

Toks sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų, todėl naikinti jį pagrindo nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,nutaria:PareiÅ¡kėjos D. P. skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį.Å i nutartis galutinė ir neskundžiama.Teisėjas             ArtÅ«ras Ridikas