2020-12-02 Nr. AB-22939-3-62-3-00050-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2570-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00050-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal A. L. (A. L.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 295 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), dėl neteisėtai areštuotų ir nuskaičiuotų pinigų iš jo sąskaitos. Pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių PN-AK buhalterija neteisėtai ir nuskaičiavo ir antstolei pervedė 6 Eur, dėl ko pareiškėjas negalėjo laiku nusipirkti taksofono kortelės, rašymo priemonių ir pašto ženklų, todėl prarado socialinius ryšius ir patyrė dvasinius išgyvenimus, sutriko sveikata, emocinė būklė.

2. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

3. Atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK buvo gauti 3 antstolių patvarkymai dėl lėšų išskaitymo ir arešto pareiškėjo sąskaitoms. Atsakovo atstovas paaiškino, jog 2018 m. lapkričio 21 d. į pareiškėjo asmeninę sąskaitą iš trečiųjų asmenų buvo pervesta 12 Eur, nuo kurios 50 procentų 2018 m. lapkričio 23 d. mokėjimo pavedimu pervesta antstolei pagal patvarkymą Nr. S-3H-58022 vykdomojoje byloje. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad vykdė antstolių nurodymus ir atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas antstolio veiksmų neskundė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 ir 512 straipsniuose numatyta tvarka.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 26 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.

6. Teismas, vadovaudamasis CPK nuostatomis (583 str. 2 d., 585 str. 2 d., 586 str., 587 str. 1 d. 1 p.), pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog antstolė Pravieniškių PN-AK pateikė 2018 m. spalio 12 d. patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininkui (pareiškėjui) priklausančių lėšų vykdomosiose bylose Nr. 0009/05/03008, 0009/05/01353. Antstolės pateiktame 2018 m. spalio 12 d. patvarkyme Nr. S3h-580180 Pataisos namams nurodyta iš skolininko (pareiškėjo) sąskaitos išieškoti 50 procentų nuo darbo užmokesčio ir kitų prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – ir MMA). Teismas pažymėjo, kad nurodytais patvarkymais Pravieniškių PN-AK įpareigoti išskaitytas sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Teismas nurodė, jog į pareiškėjo 2018 m. lapkričio 21 d. asmeninę sąskaitą iš trečiųjų asmenų buvo gauta 12 Eur, todėl 2018 m. lapkričio 23 d. mokėjimo pavedimu 50 procentų areštuotos sumos pervesta antstolei pagal 2018 m. spalio 10 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0009/05/03008.

7. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis CPK 583 straipsnio 2 dalimi, vykdė antstolio nurodymus. Pareiškėjas nesutikdamas su antstolio privalomais nurodymais, galėjo skųsti antstolio veiksmus CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau tai nepadarė. Teismas pažymėjo, kad, nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei.

III. 8. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

9. Pareiškėjas pažymi, kad Pravieniškių PN-AK, atskaitydama iš 12 Eur 6 Eur pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, nes galėjo išskaityti tik iš 38 Eur sumos.

10. Pareiškėjas nurodo, kad neturtinę žalą kildina iš to, kad dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų negalėjo laiku nusipirkti taksofono kortelės, rašymo priemonių ir pašto ženklų, todėl prarado socialinius ryšius.

11. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo šališkas ir priimtas siekiant dangstyti atsakovo neteisėtus veiksmus.

12. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir savo atsiliepimą grindžia identiškais argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis CPK 583 straipsnio 2 dalimi, vykdė antstolio nurodymus ir neatliko neteisėtų veiksmų. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundą atmetė.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog Pravieniškių PN-AK pažeidė BVK 92 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, nes galėjo išskaityti tik iš 38 Eur sumos. Be to, pareiškėjas nurodo, kad teismas buvo šališkas.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 739 straipsnyje yra nustatytos lėšų rūšys, iš kurių išieškojimas negalimas, tarp jų – sumos, kurios priklauso skolininkui kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, laidojimo pašalpa ar išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.

17. Teisėjų kolegija nustatė, kad antstolė Pravieniškių PN-AK pateikė 2018 m. spalio 12 d. patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininkui (pareiškėjui) priklausančių lėšų vykdomosiose bylose Nr. 0009/05/03008, 0009/05/01353.

18. 2018 m. spalio 12 d. patvarkyme Nr. S3h-58018 (iš viso išieškoma – 38,14 Eur) nurodyta kad, vadovaujantis CPK nuostatomis (688 str., 749 str., 611 str., 733–743 str.), reikalaujama iš skolininko (pareiškėjo) darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 3 eilės išieškotojui 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos nustatytą MMA, ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies.

19. 2018 m. spalio 12 d. patvarkyme Nr. S3h-58022 nurodyta, kad vadovaujantis CPK nuostatomis (688 str., 739 str. 9 p.), areštuota 38,14 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 38,14 Eur išlaidų, išskaitant iš skolininkui priklausančių lėšų, viršijančių pusę BVK 92 straipsnio 2 dalyje nurodytų dydžių, esančių Pravieniškių PN-AK sąskaitoje.

20. 2018 m. spalio 12 d. patvarkyme Nr. S3h-58007 (iš viso išieškoma – 149,09 Eur) nurodyta kad, vadovaujantis CPK nuostatomis (688 str., 749 str., 611 str., 733–743 str.), reikalaujama iš skolininko (pareiškėjo) darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 3 eilės išieškotojui 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos nustatytą MMA, ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų dalies.

21. 2018 m. spalio 12 d. patvarkyme Nr. S3h-58015 (iš viso išieškoma – 149,09 Eur) nurodyta, kad vadovaujantis CPK nuostatomis (688 str., 739 str. 9 p.), areštuota 48,16 Eur skolos ir 100,93 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 149,09 Eur išlaidų, išskaitant iš skolininkui priklausančių lėšų, viršijančių pusę BVK 92 straipsnio 2 dalyje nurodytų dydžių, esančių Pravieniškių PN-AK sąskaitoje.

22. Nurodytais patvarkymais Pravieniškių PN-AK įpareigoti išskaitytas sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą.

23. Pagal BVK 92 straipsnio 2 dalį didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (1 p.); keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems (2 p.); dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (3 p.). Pareiškėjas yra priskirtas drausmė grupei, todėl nagrinėjamu atveju aktuali BVK 92 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad MMA ginčo laikotarpiu buvo 400 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Bazinis socialinių išmokų dydis ginčo laikotarpiu buvo 38 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“).

25. Iš pareiškėjo sąskaitos išrašo (b. l. 26) matyti, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 23 d. turėjo mažiau nei 400 Eur, taip pat turėjo mažiau, nei 38 Eur (pusė 2 bazinės socialinės išmokos dydžių), todėl Pravieniškių PN-AK neatsižvelgė į antstolio nustatytą apribojimą ir 2018 m. lapkričio 23 d. neteisėtai antstoliui pervedė pinigų sumą (6 Eur) iš pareiškėjui priklausančių lėšų, buvusių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, neviršijančių nei 1 MMA, nei pusę 2 bazinės socialinės išmokos dydžių, t. y. Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus.

26. Sprendžiant, ar dėl nustatytų Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad jam padaryta 295 Eur neturtinė žala, pasireiškusi socialinių ryšių praradimu.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjui dėl byloje nustatyto pažeidimo galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais, todėl pareiškėjo nurodytų išgyvenimų (prarado socialinius ryšius) negalima pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nenurodo, su kokiais konkrečiais asmenimis prarado socialinius ryšius, iš pareiškėjo sąskaitos išrašo matyti, kad jis gavo pervedimus iš trečiųjų asmenų (2018 m. gruodžio 3 d. ir 7 d.), taip pat gavo piniginę išmoką (2018 m. gruodžio 14 d.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas buvo mokus ir turėjo visas galimybes įsigyti reikiamų kanceliarinių prekių, todėl jo teiginiai, kad dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų jis prarado socialinius ryšius, vertintini kritiškai.

28. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų (žalos) valstybės civilinei atsakomybei, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetamas.

29. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, teisėjų kolegija nurodo, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atsakovo naudai, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo spręsti, jog teismas buvo šališkas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nušalinimo teismui ar teisėjui, nagrinėjančiam jo bylą, nereiškė. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti ir atmestini.

30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neteisingais motyvais, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė teisingą bylos baigtį, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė