15e413c4-c359-4e6e-a4a2-ab37fc2410fb · Panevėžio apygardos teismas

Baudž                                                                                                Bylos Nr. 1S-613-185/2015 Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4.                                                                                                                                              (S)                                                                                                                       PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                            N U T A R T I S                                                      2015 m. gruodžio 16 d.                                                                      Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo K.

G. skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015-11-16 nutarties, n u s t a t ė: 2015-10-30 Biržų rajono apylinkės teisme gautas pareiÅ¡kėjo K. G. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2015-10-23 nutarimÄ , kuriuo prokuroras atmetė jo skundÄ dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato vyr. tyrėjos R. A. 2015-10-12 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Skundžiama 2015-11-16 nutartimi Biržų rajono apylinkės teismas pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė, motyvuodamas tuo, kad prokuroro ir vyr. tyrėjos priimti sprendimai yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo. Skundu apygardos teismui K. G. praÅ¡o panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo nutartį ir įpareigoti L. M. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl galimo sukčiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal BK 222 str. 2 d. ir kitų galimų nusikalstamų veikų (BK 300 str. 1 d.).

PraÅ¡o įpareigoti prokurorÄ proceso Å¡alis apklausti kaip liudytojus ir surengti jų akistatÄ . Taip pat praÅ¡o leisti jam susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Nurodo, kad tiek prokuroras, tiek teismas savo argumentus grindžia vyr. tyrėjos surinkta medžiaga, kurioje, anot jos (vyr. tyrėjos), nėra objektyvių ir neginčytinų duomenų, kurie leistų įmonės ar jos narių veiksmus vertinti kaip sukčiavimÄ . Tačiau jis, kaip nukentėjęs asmuo, neturėjo galimybių susipažinti su Å¡ia bylos medžiaga, todėl negalėjo oponuoti.

Jam pateikus skundÄ apylinkės teismui, jau buvo žinoma, kad L. M. atžvilgiu yra pradėti procesai Panevėžio Darbo ginčų komisijoje ir Pasvalio rajono apylinkės teisme, kas paneigia L. ir D. M. pateiktus pirminius parodymus, jog įmonė veikia skaidriai ir nesukčiauja. Tai, kad vyr. tyrėjai buvo pateikti galimai suklastoti buhalterinės apskaitos dokumentai ir sÄ skaitos faktÅ«ros bei nustatytų reikalavimų neatitinkančios darbo „sÄ matos“, nepaneigia esminio galimo sukčiavimo fakto – neteisėto svetimo turto (jo pinigų) užvaldymo.

Mano, kad L. ir D. M. sugalvojo schemÄ , kaip tyčia iÅ¡vilioti didelės vertės svetimÄ turtÄ , prisidengiant legalia individualia veikla (statybų ir renovacijos paslaugų teikimu). Pažymi, kad nuo jo pareiÅ¡kimo padavimo momento L. M. įmonę paliko beveik visi darbuotojai, kadangi, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, L. M. su jais neatsiskaitė už darbÄ , nors M. jis pinigus buvo pervedęs avansu ir sumokėjęs grynaisiais. Nurodo, kad vyr. tyrėjos, prokuroro ir teismo subjektyvus baudžiamosios ir civilinės teisės atribojimas neatitinka suformuotos teismų praktikos, juolab kad ginčai vyksta ne tik dėl sutartinių santykių nesilaikymo, bet ir dėl konkrečių baudžiamosios teisės aktų pažeidimų, t. y. dėl galbÅ«t nusikalstamų veikų.

Pažymi, kad L. M. individuali veikla Å¡iuo metu formaliai tebevykdoma, o tai leidžia manyti, kad Å¡i veikla yra fiktyvi ir vykdoma tam, jog galėtų iÅ¡vilioti iÅ¡ klientų pinigus už statybų darbus, kurių realiai neatlieka. IÅ¡ jo buvo iÅ¡vilioti dideli pinigai (11 000 Eur), o didelės vertės turto neteisėtas užvaldymas, panaudojant apgaulę, surado prielaidÄ baudžiamajam persekiojimui dėl galimo sukčiavimo. Mano, kad tiek vyr. tyrėja, tiek prokuroras, taip pat ir teismas, tirdami jo pareiÅ¡kimÄ ir skundus, neatliko visų bÅ«tinų procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo patikslinimo stadijoje, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos visos bÅ«tinos faktinės aplinkybės. PareigÅ«no apklausti nusikalstamos veikos padarymu įtariami asmenys davė melagingus pirminius parodymus ir pateikė galimai suklastotus dokumentus.

Mano, jog esant prieÅ¡taringiems parodymams, vyr. tyrėja ir prokuroras turėjo surengti papildomÄ apklausÄ arba akistatÄ . Nurodo, kad teismas nesigilino į esminį faktÄ â€“ L. ir D. M. nesÄ Å¾iningÄ praturtėjimÄ , realiai neatlikus sutartų darbų ir nesuteikus paslaugų. Mano, kad toks faktas turi bÅ«ti tiriamas ikiteisminio tyrimo metu, o ne konstatuojamas ikiteisminio tyrimo patikslinimo stadijoje. Pinigų užvaldymo panaudojant apgaulę momentas iki Å¡iol nėra tirtas. Jo žiniomis, D. ir L. M. jo sumokėtus pinigus namo renovacijos darbams panaudojo ne pagal paskirtį, o savo asmeninėms reikmėms – važinėjo į užsienį pramogauti.

Nei vyr. tyrėja, nei prokuroras nepatikrino L. ir D. M. pateiktų dokumentų tikrumo, o galimai patikėjo jų žodiniu paaiÅ¡kinimu, kad iÅ¡ jo (pareiÅ¡kėjo) pinigus jie gavo tik banko pavedimu. Tai, kad L. M. tyrėjai pateikė įvairias sÄ skaitas (kurių jis nematė) už tariamai nupirktas statybines medžiagas (kurios net nebuvo skirtos jo namo renovacijai) neįrodo, kad jo pinigai buvo naudojami pagal paskirtį. L. M. ir D. M. melagingi parodymai dėl tariamo jo „seksualinio priekabiavimo“ yra tik jų gynybinė taktika ir visiÅ¡kai nesusiję su Å¡ia byla.

Be to, duodamas parodymus D. M. tvirtino, kad buvo atlikti beveik visi renovacijos darbai ir ne jis jam skolingas, o neva jis (pareiÅ¡kėjas) jam skolingas dar apie 5000 Eur, t. y. skolingas bÅ«tent tokiÄ pinigų sumÄ , kokiÄ jam buvo sumokėjęs grynaisiais. Todėl nesutinka su prokuroro nuomone, kad vyr. tyrėja pagrįstai nustatė, jog jo keliami klausimai yra tik turtinio (t. y. civilinio) pobÅ«džio ir turėtų bÅ«ti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad į policijÄ kreipėsi bÅ«tent dėl galimai padarytų pirmiau nurodytų nusikalstamų veikų ir dėl to, kad civilinio proceso metu jo pažeistų teisių gynimas bÅ«tų apsunkintas arba žymiai prailgėtų.

Ä®monės savininkė ir jos sutuoktinis vengė ir Å¡iuo metu vengia bet kokių kontaktų, neatsako į telefono skambučius. Tai reiÅ¡kia, kad be aktyvios teisėsaugos pagalbos nebus apgintos ne tik jo pažeistos teisės, bet ir vieÅ¡asis interesas. Ikiteisminio tyrimo nepradėjimas sudaro sÄ lygas L. ir D. M. slėpti turtÄ , siekiant užtikrinti civilinį ieÅ¡kinį.Skundas atmetamas.AukÅ¡tesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiaga Nr. 54-At-00553-15, pareiÅ¡kėjo skundu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, prokuroro ir vyr. tyrėjos nutarimais, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 str. įpareigoja prokurorÄ bei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus reaguoti į kiekvienÄ informacijÄ apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika bÅ«tų atskleista. BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios Å¡io kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Vienas iÅ¡ BPK 3 str. 1 d. numatytų pagrindų, dėl kurio baudžiamasis procesas negalimas – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Jei veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama. Tai pat pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų bÅ«ti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas, todėl, net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo, jeigu yra akivaizdžiai aiÅ¡kios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, neatidėliojant priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Nagrinėjamu atveju vyr. tyrėja, atlikusi tyrimÄ pagal K. G. pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d. ir 222 str. 2 d., atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ konstatavusi BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytÄ aplinkybę – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Savo sprendimÄ prokurorė motyvavo tuo, kad tarp pareiÅ¡kėjo (užsakovo) K. G. ir rangovės – L. M. įmonės, jiems sudarius rangos sutartį, atsiradę santykiai yra sutartinės civilinės teisės reguliuojamas dalykas, ir kilus tam tikriems ginčams tarp sutarties Å¡alių jie turi bÅ«ti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Prokurorė pažymėjo, kad K. G. turi visas galimybes savo galimai pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka. Su Å¡iuo vyr. tyrėjos nutarime iÅ¡dėstytu vertinimu ir motyvais visiÅ¡kai sutiko tiek prokuroras, tiek ir skundžiamÄ nutartį priėmęs apylinkės teismas. SkundÄ nagrinėjantis teismas taip pat neturi pagrindo kitaip vertinti surinktų duomenų ir daryti kitokias iÅ¡vadas, nei nutarimuose jas padarė vyr. tyrėja ir prokuroras bei skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas ir su jomis visiÅ¡kai sutinka.

Pažymėtina, kad BK 182 str. 2 d. įtvirtinta nusikalstamos veikos – sukčiavimo sudėtis, kurios tik požymių visuma lemia nusikalstamos veikos konstatavimÄ . Å ios bylos kontekste svarbus esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis – apgaulės naudojimas. Nagrinėjamu atveju aukÅ¡tesnės instancijos teismas nenustatė, kad L. M. įmonė ar jos nariai bÅ«tų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu naudoję apgaulę, kas leistų jų veiksmus vertinti kaip sukčiavimÄ ar kokį nors kitÄ turtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ .

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, 2015-06-10 K. G. (užsakovas) sudarė statybos rangos sutartį su rangove – L. M. įmone, kuri iki 2015-10-01 įsipareigojo užsakovo name atlikti renovacijos darbus. Kaip deklaratyvus atmetamas pareiškėjo skundo argumentas, jog L. M. individuali veikla yra fiktyvi ir vykdoma tam, kad nusikalstamu būdu pasisavintų iš klientų pinigus už statybų darbus, kurių realiai neatlieka. Nagrinėjamos medžiagos duomenys rodo, kad sutartyje su K. G. aptartus statybos darbus L.

M. įmonė užsakovo name vykdė, tai pripažįsta ir pats pareiškėjas, tačiau jų nebaigė, nes tarp šalių iškilo ginčas dėl rangos sutarties vykdymo, darbų kokybės, o vėliau ir piniginio pobūdžio nesutarimų. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad L. M. įmonė neslėpė savo duomenų, įmonės savininkė neslėpė savo buvimo vietos, pateikė pareigūnams turimus apskaitos dokumentus. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, L. M. įmonę internete susirado pats pareiškėjas.

Po statybos rangos sutarties sudarymo pagal pareiÅ¡kėjo pateiktÄ namo planÄ buvo sudaryta darbų sÄ mata 1.2, kuri elektroniniu paÅ¡tu buvo iÅ¡siųsta užsakovui. Darbų sÄ matoje, be kita ko, buvo nurodyta ir darbų kaina – 12 850 Eur, pažymint, kad atsiradus nenumatytiems darbams, ji gali kisti, bei praÅ¡oma sumokėti avanso suma – 7710 Eur. Dar tÄ patį mėnesį, kada buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pareiÅ¡kėjas pavedimu pradėjo mokėti avansÄ už statybos darbus, kas rodo, jog K.

G. su jam pateikta darbų sÄ mata, jų kaina ir praÅ¡omu sumokėti avansu sutiko. Tik darbų atlikimo metu tarp Å¡alių iÅ¡kilo ginčų dėl rangos sutarties vykdymo, darbų kokybės bei piniginio pobÅ«džio nesutarimų, kurie gera valia nebuvo iÅ¡spręsti. Visos Å¡ios aplinkybės rodo civilinę tarp pareiÅ¡kėjo ir L. M. įmonės susiklosčiusių santykių prigimtį, nes tarp Å¡alių susidarę sutartiniai santykiai yra reguliuojami civilinės teisės. Kaip pagrįstai savo nutarime nurodė prokuroras, baudžiamojo proceso (ikiteisminio tyrimo) paskirtis yra atskleisti nusikalstamas veikas (BPK 1 str.).

Tai reiÅ¡kia, kad jokių kitų tikslų baudžiamuoju procesu siekti negalima. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi bÅ«ti imamasi tik tada, kai tai yra neiÅ¡vengiama, t. y. neįmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų gėrių. Tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu ar apskritai nukentėjusiojo asmens įtraukimu į jam nenaudingÄ sandorį, apie baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant ir į tai, ar kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas, pvz., sandoris sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo, vengdamas prievolės, tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-895/2015, 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008, 2A-7-9/2013 ir kt.).

Kaip jau pirmiau minėta, nagrinėjamu atveju L. M. įmonė pagal rangos sutartį vykdė su K. G. aptartus statybos darbus jo namuose, jokių savo duomenų neslėpė, pateikė pareigÅ«nams turimus apskaitos dokumentus, iki Å¡iol vykdo savo veiklÄ ir jos nėra nutraukusi, todėl pagal teismų praktikÄ Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo įmonės ar jos narių veiksmus vertinti kaip sukčiavimÄ , nes nenustatyta požymių, jog bÅ«tų sudaroma tokia situacija, kad tarp Å¡alių kilusio ginčo neiÅ¡sprendus gera valia, K.

G. savo galimai pažeistų teisių negalėtų atkurti civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba kad toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pats pareiÅ¡kėjas tarp jo ir L. M. susiklosčiusius santykius vertino kaip civilinius ir ėmėsi atitinkamų priemonių savo galimai pažeistoms teisėms ginti (L. M. įmonei pateikė pretenzijÄ , praÅ¡ydamas sugrÄ Å¾inti jo avansu sumokėtus pinigus už nekokybiÅ¡kai atliktus ir laiku neatliktus darbus), tačiau iÅ¡ L.

M. nesulaukęs atsakymo, aiÅ¡kiai civilinės teisės srities ginčui spręsti pasirinko baudžiamosios teisės priemones, o tai prieÅ¡tarauja teismų praktikai. Kaip pagrįstai savo nutarime pažymėjo prokuroras, galimo civilinio proceso Å¡alys neturėtų siekti baudžiamuoju procesu nustatinėti faktines aplinkybes, net jei jų nustatinėjimas civilinio proceso metu atitinkamoms Å¡alims subjektyviai bÅ«tų sunkesnis.AukÅ¡tesnės instancijos teismas dar kartÄ atkreipia pareiÅ¡kėjo dėmesį, kad dėl jo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių, susijusių su samdomų darbuotojų galimo algų mokėjimo vokeliuose, buvo informuota Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kuri turi įstatymais suteiktus įgaliojimus patikrinti įmonėje vykdomÄ buhalterinę apskaitÄ bei nustačius įstatymų pažeidimus, taikyti nuobaudas ar nustačius tam pagrindÄ , inicijuoti baudžiamojo proceso pradėjimÄ .

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atlikus tyrimo veiksmus, turinčius reikÅ¡mės teisiniam pareiÅ¡kėjo nurodytų faktų dėl galimų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., vertinimui, negauta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad bÅ«tų padarytos nusikalstamos veikos. Tiek vyr. tyrėjos ir prokuroro nutarimuose, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡samÅ«s sprendimų motyvai, atsakyta į pagrindinius pareiÅ¡kėjo skundų argumentus.

Jokių naujų, nežinomų ir dar neįvertintų aplinkybių savo skunde apygardos teismui pareiÅ¡kėjas nenurodė, o tik iÅ¡dėstė subjektyviÄ savo nuomonę, neparemtÄ jokiais faktais ir objektyviais duomenimis, kas nėra vada ikiteisminiam tyrimui pradėti. Kaip pirmiau minėta, ikiteisminio tyrimo paskirtis yra atskleisti nusikalstamas veikas, ir jis negali bÅ«ti naudojamas kaip priemonė priversti civilinių teisinių santykių Å¡alis priimti sprendimus. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas remiantis vien tik subjektyviais vertinimais, o ne objektyviomis aplinkybėmis, reikÅ¡tų nepagrįstÄ teisėsaugos institucijų kiÅ¡imÄ si į civilinius teisinius santykius.

Atsižvelgus į tai darytina iÅ¡vada, kad K. G. pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių patikrinimo metu negavus objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., pagrįstai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Todėl naikinti apylinkės teismo nutartį ir įpareigoti L. M. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl pirmiau nurodytų ir galimai kitų nusikalstamų veikų, kaip to praÅ¡oma skunde apygardos teismui, nėra jokio pagrindo.             Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:

               PareiÅ¡kėjo K. G. skundÄ atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2015-11-16 nutartį.               Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                        Pranas Å imkus                                                   Â