15e329cf-c48d-4e81-a337-c4e1e1b2af43 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-110-178/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02162-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos K. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-94-661/2014 pagal ieÅ¡kovės K.

K. (buvusi Å .) ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl sprendimo priskaičiuoti skolÄ už Å¡ilumÄ panaikinimo ir atsakovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei K. K. dėl skolos už Å¡ilumÄ priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-94-661/2014 ieÅ¡kovė K.

Å . (K.) ieÅ¡kiniu prašė panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugpjūčio mėn. 30 d. iÅ¡vadÄ ir įpareigoti perskaičiuoti atsakovę AB „Kauno energija“ mokestį ieÅ¡kovei už Å¡ilumos energijÄ ; pripažinti negaliojančia Å¡alių 2001 m. sausio 19 d. sutartį Nr. 5129556. Atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės įsiskolinimÄ už tiekiamÄ Å¡ilumÄ ir delspinigius, 5 proc. procesinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinio netenkino; prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino – priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 8 844,66 Lt įsiskolinimÄ už tiekiamÄ Å¡ilumÄ , 592,37 Lt delspinigių, iÅ¡ viso 9 437,03 Lt skolos, bylinėjimosi iÅ¡laidas – 284 Lt žyminį mokestį ir 5,90 Lt už duomenų gavimÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2009 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-94-661/2014, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad tik 2017 m. birželio 12 d. sužinojo apie galimybę kreiptis dėl proceso atnaujinimo, kai kasacinis teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 iÅ¡aiÅ¡kino atjungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos ir sutarties nutraukimo procedÅ«rÄ , kuriÄ praÅ¡omoje atnaujinti byloje teismas taikė netinkamai, padarydamas aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ ir tai galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kėja, vadovaudamasi minėta kasacinio teismo nutartyje suformuluota praktika, tvirtina, kad ji teisėtai ir laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų įteisino savo buto Å¡ildymo bÅ«dÄ 2011 m. birželį, laikydamasis 2010 m. liepos 2 d. redakcijos Statybos įstatymo nuostatų.

Å ildymo bÅ«do pakeitimo metu Å¡ilumos įrenginiams atjungti nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos galiojo supaprastinta procedÅ«ra pagal Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. redakcija) 20 straipsnio 9 punktÄ statinio paprastojo remonto darbams (atsijungimo nuo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos) atlikti, nuo 2010 m. spalio l d. iki 2011 m. birželio 30 d. nereikėjo rengti statinio projekto, o deklaracijÄ apie statybos darbų užbaigimÄ galėjo užpildyti vienaÅ¡aliÅ¡kai statytojas, Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens tiekimo sutartys galėjo bÅ«ti nutraukiamos tik statytojui (Å¡ilumos energijos vartotojui) informavus energijos tiekimo įmonę apie pageidavimÄ nutraukti sutartį.

PareiÅ¡kėja Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo darbus užbaigė 2011 m. birželio 27 d. užpildydama deklaracijÄ apie Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo statybos darbų užbaigimÄ , kuri yra laikoma statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, nuo kurio suraÅ¡ymo pakeitus statinio patalpų Å¡ildymo bÅ«dÄ sutartis su Å¡ilumos tiekėju laikoma nutraukta pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 3 dalį. Be to, pareiÅ¡kėja 2011 m. birželio 11 d., 2011 m. rugsėjo 29 d. ir kitais registruotais laiÅ¡kais pranešė atsakovei apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimÄ nuo 2011 m. birželio 27 d. pakeitus buto Å¡ildymo bÅ«dÄ ir tuo atsisakant tiekiamos Å¡ilumos energijos.

Byloje esanti ieÅ¡kovės 2011 m. birželio 27 d. deklaracija apie Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo darbų užbaigimÄ , 2014 m. birželio 11 d. buto kadastriniai matavimai, 2011 m. birželio 27 d. atliktų darbų aktas, 2011 m. birželio 27 d. prekių pirkimo kvitas ir 2016 m. spalio 6 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos buto Å¡ildymo bÅ«das yra vietinis centrinis. BylÄ nagrinėjantis teismas ginčui spręsti taikė Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 250, 255, 260, 261 ir 263 punktus, kurie ginčo laikotarpiu negaliojo, tačiau netaikė nuo 2010 m. lapkričio galiojančio Taisyklių 133.8 punkto, kuris nustatė, kad vartotojas privalo atlyginti juridinių ar fizinių asmenų patirtÄ Å¾alÄ , o ne mokėti už negautÄ Å¡ilumos energijÄ . Todėl procesas atnaujintinas ir dėl negaliojančių teisės aktų taikymo, nes akivaizdu, jog teismo sprendime padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-94-661/2014.Nurodė, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017. Teismas pažymėjo, kad 2014 m. sausio 16 d. sprendimo priėmimo metu dar nebuvo sukurta teisės aiÅ¡kinimo taisyklė, jog deklaracijos apie statybos darbų užbaigimÄ užpildymo faktas yra pakankamas pagrindas pripažinti sutartį nutraukta, kai apie tokį sutarties nuraukimo pagrindÄ praneÅ¡ama energijos tiekimo įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties 39 p.).

Teisės normos aiÅ¡kinimo taisyklė neturi atgalinio veikimo, o principas – lex retro non agit (teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios) taikomas tik teisės norminiams aktams. Konstitucinis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad taisyklės lex retro non agit iÅ¡imtis daroma tada, kai baudžiamojoje ar administracinėje teisėje panaikinamas veikos baudžiamumas ar suÅ¡velninama atsakomybė (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas).Teismas sutiko su pareiÅ¡kėja, kad pagal Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. redakcija) 20 straipsnio 9 punktÄ statinio paprastojo remonto darbams (atsijungimo nuo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos) atlikti nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. nereikėjo rengti statinio projekto, o deklaracijÄ apie statybos darbų užbaigimÄ galėjo užpildyti vienvaldiÅ¡kai statytojas.

Tačiau pareiÅ¡kėjos pateikta deklaracijos apie statybos užbaigimÄ kopija, datuota 2011 m. birželio 27 d., nebuvo ginčo objektu nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-94-661/2014 ir pareiÅ¡kėja Å¡iuo dokumentu nesirėmė. Duomenų, kad ji priimta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, nėra. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, jog byloje padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, nes pareiÅ¡kėja nepateikė į bylÄ bÅ«tino dokumento, kurio pagrindu bÅ«tų buvę galima pripažinti jos atsijungimo teisėtumÄ nuo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 nutartyje nurodyta, kad nuo deklaracijos apie statybos darbų užbaigimÄ užpildymo momento atsiranda pagrindas kreiptis į energijos tiekimo įmonę dėl sutarties nutraukimo ir tinkamas praneÅ¡imas jai yra pakankamas pagrindas pripažinti sutartį nutraukta (39 punktas). Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjos pridėta 2016 m. rugpjūčio 22 d. deklaracija įrodo, kad bÅ«tent Å¡is dokumentas buvo rengtas siekiant įgyvendinti pasikeitusiÄ Statybos įstatymo nuostatÄ .

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 28 d. raÅ¡tas patvirtina, kad bÅ«tent 2016 m. deklaracija buvo priimta. Pati pareiÅ¡kėja nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre nuo 2016 m. spalio 6 d. galiojantis įraÅ¡as apie ieÅ¡kovės buto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo iÅ¡vieÅ¡inimÄ yra atliktas ieÅ¡kovės deklaracijų apie statybos užbaigimÄ pagrindu. Teismas sprendė, kad tinkamai parengtÄ deklaracijÄ apie statybos darbų užbaigimÄ pareiÅ¡kėja pateikė 2016 m., todėl 2014 m. sausio 16 d. sprendime aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida nepadaryta.Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos argumentai dėl negaliojančių Taisyklių punktų taikymo neturi teisinės reikÅ¡mės, nes pareiÅ¡kėja neįrodė teisėto atsijungimo nuo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos fakto.

Tai reiÅ¡kia, kad įrodinėjamas kaip neteisingas Taisyklių taikymas neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui, todėl teismas dėl to plačiau nepasisakė. PareiÅ¡kėjai iÅ¡lieka pareiga mokėti už Å¡ilumos energijÄ pagal sudarytÄ sutartį, kurios nutraukimo teisėtumo pareiÅ¡kėja nenuginčijo. Todėl Taisyklių taikymas, negalėjo turėti įtakos priimant sprendimÄ , nes pareiÅ¡kėjai kilo pareiga atsiskaityti su atsakove sutarties pagrindu (CK 6.390 str. 1 d.). PareiÅ¡kėja nepagrįstai kelia proceso atnaujinimo klausimÄ motyvuodama karÅ¡to vandens neteisingu paskirstymu.

Civilinėje byloje Nr. 2-94-661/2014 teismas nagrinėjo atsakovės reikalavimÄ priteisti skolÄ už tiekiamÄ Å¡ilumÄ patalpų Å¡ildymui nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d., tačiau karÅ¡to vandens paskirstymo teisingumas nebuvo ginčo objektu, todėl teismas dėl to nepasisakė (CPK 13 str.).PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ padavė pažeidžiant CPK 368 straipsnio 1 dalį, o jos praÅ¡ymo dėl termino atnaujinimo motyvavimÄ teismas vertino deklaratyviu. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių byloje priimtas sprendimas gali bÅ«ti neteisėtas ir nepagrįstas.

Todėl teismas atsisakė procesÄ atnaujinti (CPK 370 str. 3 d.). III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėja (toliau ir - apeliantė) atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti; atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti; atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-94-661/2014, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas privalėjo įvertinti, ar 2014 m. sausio 16 d. sprendime teisingai taikyti ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai, o ne kada buvo sukurta teisės aiÅ¡kinimo taisyklė, nes teisines pasekmes sukelia galiojantys teisės aktai, o ne kasacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. pateiktos jų aiÅ¡kinimo taisyklės, kurios patvirtino, kad praÅ¡omoje atnaujinti byloje teismas padarė esminę teisę taikymo klaidÄ , todėl procesas atnaujintinas.PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ grindžiamas dėl netinkamai pritaikytų ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų, o ne dėl vėliau priimtų teisės aktų.

Konstitucinis Teismas 1998 m. kovo 25 d. nutarime nurodė, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit (teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios), tačiau minėtame nutarime nepasisakyta, kad teisės normos aiÅ¡kinimo taisyklė neturi atgalinio veikimo. Kasacinis teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 nurodė, kad pagrindas kreiptis į energijos tiekimo įmonę, praneÅ¡ant apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ yra ne deklaracijos užpildymas ir jos įregistravimas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, o Å¡ildymo bÅ«do pakeitimas (t. y. atlikti statybos darbai), ir praneÅ¡imas energetikos įmonei apie Å¡ildymo bÅ«do pakeitimÄ bei sutarties nutraukimÄ yra pakankamas pagrindas pripažinti sutartį nutraukta arba Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, jei vartotojas pakeitė Å¡ildymo bÅ«dÄ , tačiau nepranešė apie tai energetikos įmonei.

Apeliantė 2011 m. birželio 11 d., 2011 m. rugsėjo 29 d. ir kitais registruotais laiÅ¡kais, kuriuos atsakovė gavo, pranešė jai apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo sutarties nutraukimÄ nuo 2011 m. birželio 27 d. pakeitus buto Å¡ildymo bÅ«dÄ , taip atsisakant tiekiamos Å¡ilumos energijos. Tai, kad apeliantės butui ginčo laikotarpiu buvo įrengtas autonominis Å¡ildymas, patvirtina 2011 m. birželio 27 d. atliktų darbų aktas ir 2011 m. birželio 27 d. prekių pirkimo kvitas, kurie buvo žinomi bylÄ nagrinėjant 2014 metais.

Å ie įrodymai patvirtina Å¡ildymo bÅ«do pakeitimÄ (t. y. atliktus statybos darbus) ir praneÅ¡imÄ energetikos įmonei apie Å¡ildymo bÅ«do pakeitimÄ ir sutarties nutraukimÄ , kas buvo pakankamu pagrindu pripažinti sutartį nutraukta net tada, kai kartu nėra pateikta neprivaloma deklaracija apie statybos darbų užbaigimÄ , kuri apskritai nėra ir negali bÅ«ti užregistruota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, nes įstatymas to nenumato, kaip iÅ¡aiÅ¡kino pati inspekcija 2017 m. balandžio 28 d. raÅ¡tu ir kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017.

Vartotojai privalo apmokėti tik už faktiÅ¡kai gautÄ Å¡ilumos energijos kiekį (CK 6.317 str. 1 d., 6.388 str. 1 d.). Atsakovė neįrodė, kad faktiÅ¡kai, o ne juridiÅ¡kai, perdavė apeliantei centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalavo apmokėjimo pagal Å¡ilumos paskirstymÄ , kurį apeliantė reikalauja perskaičiuoti. Teismas netinkamai įvertino, kurios Taisyklės yra galiojančios, kad galėtų bÅ«ti taikomos Å¡alių santykiams ginčo laikotarpiu. PraÅ¡omoje atnaujinti byloje priimtame sprendime Å¡alių ginčui teismas taikė ginčo metu negaliojusių Taisyklių nuostatas.

Todėl procesas atnaujintinas ir dėl negaliojančių teisės aktų taikymo, nes sprendime padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ .Ä® apeliantės tariamÄ skolÄ už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ patalpų Å¡ildymui buvo įtraukta ir Å¡ilumos energija, suvartota ruoÅ¡ti karÅ¡tÄ vandenį, kurį vartojo trečiasis asmuo, kuris name yra vienintelis Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens vartotojas nuo 2011 m. birželio 27 d. Atsakovė į apeliantei skirtas sÄ skaitas už buto Å¡ildymÄ Ä¯traukdavo nepaskirstyto karÅ¡to vandens Å¡ilumos kiekį, kurį suvartotojo trečiasis asmuo, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nevertino.

Atsakovė neturėjo teisės į apeliantei skirtas sÄ skaitas už buto Å¡ildymÄ Ä¯traukti nepaskirstyto karÅ¡to vandens Å¡ilumos kiekio, nes ginčo laikotarpiu nebuvo sutvarkiusi karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų metrologinių patikrų. Todėl prieÅ¡ieÅ¡kinis turėjo bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.Teismas skundžiamojoje nutartyje nepasisakė dėl esminės teisės taikymo klaidos parenkant Å¡ilumos paskirstymo metodus apeliantės name. Teismas netyrė įrodymų ir nesiaiÅ¡kino, kokį Å¡ilumos energijos kiekį atsakovė faktiÅ¡kai gavo ginčo laikotarpiu.

Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl esminės teisės taikymo klaidos priskaičiuojant apeliantei delspinigius. Teismas neįvertino, kad atsakovė neteisėtai ir nepagristai priskaičiavo apeliantei delspinigius, nors nei standartinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, nei įstatymas jokių palūkanų ir (arba) delspinigių nenumato. Todėl atsakovė neturi teisės skaičiuoti ir reikalauti nei palūkanų, nei delspinigių (CK 6.258 str. 1 d.). Teismas neišsprendė apeliantės prašymo dėl termino atnaujinimo, nes nenustatė nei termino pradžios, nei jo pabaigos.

Teismas nesiaiÅ¡kino, kada apeliantė objektyviai ir subjektyviai sužinojo apie teisės taikymo klaidÄ , todėl nutartis yra nemotyvuota, o tai yra absoliutus jos negaliojimo pagrindas. Dėl to bylÄ grÄ Å¾intina į pirmÄ instancija spręsti dėl skundo pateikimo termino, o nustačius, kad jis praleistas – spręsti, ar yra pagrindas jį atnaujinti. Jei teismas laikytų, kad terminas praleistas, tai apeliantė praÅ¡o jį atnaujinti, nes jis yra praleistas labai nežymiai ir tik dėl apeliantės sÄ Å¾iningo nesupratimo apie teisės taikymo klaidÄ ir sÄ Å¾iningo nežinojimo apie galimybę kreiptis dėl proceso atnaujinimo Å¡iuo pagrindu.

Tai, kad sprendime padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovei paaiÅ¡kėjo tik 2017 m. birželio 12 d., kai Kauno apylinkės teisme per parengiamÄ jį posėdį apeliantės atstovas iÅ¡aiÅ¡kino apeliantei kasacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 turinį, reikÅ¡mę ir pasekmes. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės praÅ¡ymas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-94-661/2014, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Atskirasis skundas netenkintinas. Proceso atnaujinimo institutas yra iÅ¡imtinė teisės į teismÄ Ä¯gyvendinimo priemonė.

Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose yra pažymėjęs, kad vienas iÅ¡ esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis Å¡iuo principu, praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ turi bÅ«ti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galiÄ Ä¯gijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai.

Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiÅ«rėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisės atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Nukrypimas nuo Å¡io principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Taigi, proceso atnaujinimas pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, be to, praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ ribojami laiku (CPK 368 str.).Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo Apeliantės teigimu, skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ termino pradžios, jo pabaigos, todėl nutartis yra nemotyvuota, kas sudaro pagrindÄ jos panaikinimui.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais argumentais nesutinka. CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįsta atvejus, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstė argumentus, kuriais remiantis sprendė, jog apeliantė pažeidė CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytÄ terminÄ praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pateikimui.

Pažymėtina, kad motyvų procesiniame sprendime teisingumas, iÅ¡samumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai, todėl net ir esant pagrindui konstatuoti procesinio dokumento trÅ«kumus Å¡iais aspektais, tai savaime nereiÅ¡kia absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, nes tokį pagrindÄ konstatuoti galima tik tuomet, kai procesiniame sprendime iÅ¡ esmės visiÅ¡kai nėra motyvų. Todėl apeliantės atskirajame skunde nurodomi argumentai neleidžia konstatuoti tokio skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo. Å iame kontekste paminėtina, kad apeliantė savo skunde praÅ¡o atnaujinti terminÄ , taigi, akivaizdu, kad bet kuriuo atveju Å¡is klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas ir apeliacinės instancijos teisme, o tokiu atveju grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nėra įstatyminio pagrindo (CPK 329 str. 1 d.).Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir kitokių CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.).Dėl CPK 368 straipsnyje nurodytų terminųPagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, spręsdamas dėl praÅ¡ymo pagrįstumo, patikrina, ar praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.

Apeliantės praÅ¡omoje atnaujinti procesÄ byloje teismo sprendimas priimtas 2014 m. sausio 16 d., įsiteisėjo 2014 m. vasario 16 d. Pagal tuomet galiojusias CPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju negalėjo bÅ«ti teikiamas, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai. Taigi, pagal sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo) metu galiojusias procesinės teisės normas toks praÅ¡ymas galėjo bÅ«ti pateiktas tik iki 2015 m. vasario 16 d.

CPK 368 straipsnio, reglamentuojančio praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimo terminus, redakcija nuo 2017 m. liepos 1 d. yra pasikeitusi. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2017 m. liepos 14 d., nurodė naujÄ jÄ CPK 368 straipsnio 2 dalies redakcijÄ , kurioje numatyta, kad praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ negali bÅ«ti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, (tik – teismo past.) iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.

Tačiau pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus iÅ¡nyksta pasibaigus įstatymų nustatytam terminui (CPK 75 str. 1 d.). Todėl darytina iÅ¡vada, kad nuo 2015 m. vasario 17 d. apeliantei galimybė teikti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-94-661/2014 jos nurodomu atnaujinimo pagrindu – CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas - jau buvo iÅ¡nykusi. Nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitę praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pateikimo terminai nepakeičia tų terminų, kurie iki to laiko jau buvo pasibaigę, t. y. iÅ¡nykus teisei atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, net ir esant pasikeitusiam įstatyminiam reglamentavimui, tokia teisė iÅ¡ naujo nebegali atsirasti vien dėl naujos CPK 368 straipsnio redakcijos įsigaliojimo (nebent bÅ«tų specialiai aptartas klausimas dėl naujojo termino taikymo atgal).Nors CPK 78 straipsnio 1 dalis numato galimybę atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad Å¡is įstatymo nustatytas terminas (vieneri metai) yra naikinamasis ir todėl tik tam tikrais atvejais, kai susidaro iÅ¡skirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015 ir joje nurodytÄ praktikÄ ).Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tų susiklosčiusi iÅ¡skirtinė situacija. Tai, kad kasacinis teismas, plėtodamas teisminę praktikÄ , suformuluoja/pakeičia įstatymo aiÅ¡kinimÄ ar kitokias teisminės praktikos taikymo taisykles, nėra pagrindas peržiÅ«rėti jau anksčiau iÅ¡nagrinėtas bylas, kuriose buvo spręsta kitaip, kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia iÅ¡skirtinės situacijos kaip pagrindo naikinamojo termino atnaujinimui.Remiantis pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuotina, kad apeliantė, pateikusi 2017 m. liepos 14 d. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, praleido CPK 368 straipsnio 2 dalyje (sprendimo įsiteisėjimo metu galiojusi redakcija) nustatytÄ vienerių metų terminÄ tokiam praÅ¡ymui pateikti.Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė yra praleidusi ir CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytÄ (atnaujinamÄ jį) terminÄ tokiam praÅ¡ymui paduoti.

Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ . Apeliantės teigimu, ji tik 2017 m. birželio 12 d. sužinojo apie galimybę kreiptis dėl proceso atnaujinimo, tačiau Å¡ių argumentų nepagrindus, jie laikytini nepagrįstais (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, kurioje, apeliantės teigimu, pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai patvirtina civilinėje byloje Nr. 2-94-661/2014 priimto sprendimo neteisėtumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog tik 2017 m. birželio 12 d. galėjo sužinoti ir faktiÅ¡kai sužinojo apie minėtos kasacinio teismo nutarties priėmimÄ , juolab kad ji, kaip apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodyta, yra atstovaujama asociacijos „Savininkų ir vartotojų gynimo sÄ junga“, kurios vadovu yra P. M., kuriam minėta kasacinio teismo nutartis neabejotinai buvo žinoma ir anksčiau. Apeliantė apie aplinkybę dėl, jos manymu, netinkamo Taisyklių nuostatų taikymo praÅ¡omoje atnaujinti procesÄ byloje taip pat galėjo ir turėjo žinoti jau paskelbus sprendimÄ toje byloje.

Apeliantės pateikti argumentai, kad ji apie aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ sužinojo iÅ¡ atstovo tik 2017 m. birželio 12 d., nesudaro pagrindo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Visų pirma, toks faktas byloje ir niekaip neįrodytas, antra, laikant procesinių terminų atnaujinimo priežastis svarbiomis tokiais atvejais – kai asmuo nurodo sužinojęs apie aiÅ¡kiÄ taikymo klaidÄ iÅ¡ kitų asmenų paaiÅ¡kinimų/konsultacijų ir pan. – bÅ«tų sudaromos prielaidos spręsti dėl terminų atnaujinimo iÅ¡ esmės niekaip objektyviai negalimų patikrinti aplinkybių pagrindu. Dėl bylos esmės Nors, kaip minėta, praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo negalėjo bÅ«ti teikiamas ir netenkintinas CPK 368 straipsnio pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju ir iÅ¡ esmės nėra pagrindo bylos atnaujinimui dėl padarytos aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos, kuri apeliantės grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-916/2017.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimÄ neteisėtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007).

Klaida gali bÅ«ti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiÅ¡kios nuostatos, kuriÄ reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Apeliantė proceso atnaujinimÄ byloje grindžia kasacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartyje suformuota praktika – teisės normos aiÅ¡kinimo taisykle dėl praneÅ¡imo energijos tiekimo įmonei apie Å¡ildymo bÅ«do pakeitimÄ tvarkos.

Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡i teisės normos aiÅ¡kinimo taisyklė 2014 m. sausio 16 d. sprendimo priėmimo metu nebuvo suformuluota, todėl nėra pagrindo spręsti, kad sprendime buvo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida. Vien ta aplinkybė, kad kasacinis teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje pateikė teisės normos, aktualios ir civilinei bylai Nr. 2-94/2014, iÅ¡aiÅ¡kinimÄ nesuponuoja iÅ¡vados, kad 2014 m. sausio 16 d. sprendimo priėmimo metu tuo klausimu buvo aiÅ¡ki nuostata, kurios pirmosios instancijos teismas netaikė ar kad pirmosios instancijos teismas netaikė imperatyviosios teisės normos.

PrieÅ¡ingai, jau vien pats iÅ¡aiÅ¡kinimo teikimo reikalingumo faktas kaip tik reiÅ¡kia, kad teisės akto taikymo klausimas nebuvo aiÅ¡kus. AiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida yra tuomet, kai netaikoma ar netinkamai taikoma konkrečioje teisės normoje esanti aiÅ¡ki nuostata, kuriÄ reikia byloje taikyti. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad teisės normos aiÅ¡kinimo taisyklė neturi atgalinio veikimo, o apeliantės nurodomas principas – lex retro non agit (teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios) taikomas tik teisės norminiams aktams, dėl ko negali bÅ«ti panaikinama apeliantės pareiga sumokėti įsiteisėjusiu sprendimu priteistÄ skolÄ atsakovei.

Apeliantė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu grindė ir tuo, kad 2014 m. sausio 16 d. sprendime Å¡alių ginčui teismas taikė ginčo metu negaliojusių Taisyklių nuostatas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Å¡is argumentais neturi esminės reikÅ¡mės, nes apeliantė toje byloje neįrodė teisėto atsijungimo nuo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemos fakto, dėl ko bÅ«tų buvęs pagrindas nutraukti energijos tiekimo sutartį.

Taigi, apeliantės įrodinėjamas kaip neteisingas Taisyklių taikymas neturi įtakos 2014 m. sausio 16 d. sprendimo teisėtumui. Apeliantės atskirajame skunde nurodyti kiti argumentai faktiÅ¡kai yra susiję su bylos nagrinėjimu iÅ¡ esmės esant atnaujintai bylai, todėl jie nenagrinėtini. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai netenkino praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ . Todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                                  Alvydas PoÅ¡kus