2017-12-22 Nr. AB-24449-3-61-3-01809-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-5264-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01809-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija: 21.2; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. P. dėl atsisakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) padavė teismui prašymą, kuriuo prašė panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) 2017 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 1P-1848 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės posto viršininkui D. P.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Profesinė sąjunga nėra įgaliota vertinti 2017 m. balandžio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 7B-1513 (toliau – ir tarnybinio patikrinimo išvada) teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė nė vienos pareigūną dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje diskriminuojančios aplinkybės. Profesinė sąjunga turėjo apsiriboti vertinimu, ar pareigūnui tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, tačiau, nukrypdama nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bei 2014 m. spalio 20 d. sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 (toliau – ir šakos kolektyvinė sutartis), vertino tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Muitinės departamento nuomone, Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo Departamentui įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, kenkia viešajam interesui.

3. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Profesinė sąjunga įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, ji vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – Taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Profesinė sąjunga, susipažinusi su tarnybinio patikrinimo medžiaga, turėjo pagrindą išvadai, kad tarnybinės nuobaudos pareigūnui skyrimas šiuo atveju buvo pagrįstas naryste Profesinėje sąjungoje.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino – panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2017 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 1P-1848 tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės posto viršininkui D. P.

6. Teismas nustatė, kad Muitinės departamento generalinis direktorius 2017 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1B-193 sudarė komisiją, kuriai, be kita ko, pavedė ištirti galimą D. P. tarnybinį nusižengimą. Komisija priėmė tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nustatyta, kad D. P. padarė tarnybinį nusižengimą, pasiūlyta jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Muitinės departamentas 2017 m. gegužės 11 d. raštu Nr. (5.34)3B-4855 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašė duoti sutikimą D. P. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Profesinė sąjunga 2017 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 1P-1848 atsisakė duoti sutikimą tarnybinės nuobaudos skyrimui.

7. Teismas pažymėjo, kad Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant D. P. tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimus, o gavusi išvadą dėl šio pareigūno tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo. Kita vertus, gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą šiam pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jo atstovavimo Profesinės sąjungos nariams.

8. Profesinė sąjunga skundžiamame 2017 m. gegužės 25 d. rašte Nr. 1P-1848 išreiškė savo nuomonę dėl jos nario padarytos veikos, jos kvalifikavimo, nesutiko, kad nustatyta veika gali būti kvalifikuojama kaip tarnybinis nusižengimas, tačiau šiame rašte Profesinė sąjunga nepateikė jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad D. P. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Ginčijamame Profesinės sąjungos rašte nurodoma, kad Departamentas taiko dvigubus standartus, toleruoja muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, persekiojimą, taip pat nurodoma, kad trečiojo asmens atžvilgiu priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismo vertinimu, šie atsakovo rašte nurodyti teiginiai nepagrindžiami jokiais įrodymais. Profesinė sąjunga savo nesutikimą grindė aplinkybėmis, nesusijusiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu, todėl teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvados turinį, teismas nustatė, kad tarnybinę nuobaudą D. P. buvo nuspręsta skirti dėl pareigos užtikrinti darbo ir poilsio laiko režimą kitiems pareigūnams neįvykdymo, o ne dėl D. P. dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.

9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Profesinė sąjunga 2017 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 1P-1848 nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą D. P. Todėl teismas Muitinės departamento prašymą tenkino, Profesinės sąjungos 2017 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 1P-1848 panaikino.

III. 10. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą.

11. Atsakovas sutinka, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda tinkama taikyti, tačiau Profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimą, Profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis, t. y. Taisyklių 33 punktu, kaip suteikiančiu teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Vadovaudamasi Taisyklėmis ir Šakos kolektyvine sutartimi, įvertinusi visas aplinkybes, Profesinė sąjunga konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes ketinama pareigūnui ją skirti neįrodžius kaltės.

12. Profesinės sąjungos nuomone, pirmosios instancijos teismas nesigilino į nurodytas aplinkybes dėl jos narių persekiojimo, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, nepasisakydamas dėl pareiškėjo veiksmų vertinant Profesinės sąjungos nario ir ne Profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus. Muitinės departamentas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas panaikinti jį, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 išaiškino, kad teismas, nagrinėdamas atitinkamą darbdavio reikalavimą, turi nustatyti ir įvertinti: a) darbdavio nurodyto intereso buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą; b) ginčijamo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą; c) darbdavio nurodytą jo intereso esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu. Darbdavys aplinkybę, kad ginčijamas atsisakymas pažeidžia jo interesus, turi įrodyti individualiai, tai negali būti pagrindžiama vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu, nes priešingu atveju įstatymuose įtvirtintos profesinių sąjungų renkamojo organo narių darbo teisių garantijos ir profesinėms sąjungoms suteiktos teisės duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą būtų paverstos tik procedūra, kurią įgyvendinęs kreipimusi į teismą darbdavys visais atvejais įgytų teisę skirti drausminę atsakomybę.

13. Atsakovo teigimu, Muitinės departamentas nepateikė įrodymų, kad ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus, pakenkė jo prestižui, padarė esminę žalą ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, o savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė. Teismas taip pat nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos pateiktų įrodymų.

14. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas nepateikė jokių motyvų ar argumentų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad D. P. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl ko buvo pagrindas konstatuoti, kad toks nemotyvuotas Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas. Muitinės departamentas pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog profesinė sąjungą atsisakyti duoti sutikima skirti tarnautojui tarnybinę nuobaudą gali tik apsaugodama savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui (profesinės sąjungos nariui), privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Tai, kad tik tokiais pagrindais Profesinė sąjunga gali atsisakyti duoti sutikima skirti tarnautojui (pareigūnui) tarnybinę nuobaudą, yra numatyta ir Šakos kolektyvinėje sutartyje. Pareiškėjo teigimu, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. P., nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir prieštaraudamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei sudarytai Šakos kolektyvinei sutarčiai, vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui, kuris yra Profesinės sąjungos renkamo organo narys, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog trečiasis suinteresuotas asmuo D. P. yra Profesinės sąjungos renkamo organo narys. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, t. y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

18. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbuotojo – profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos (profesinės sąjungos renkamųjų organų narių apsaugos nuo darbo santykių nutraukimo) tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės atleisti darbuotojus iš darbo piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad profesinei sąjungai suteikta teisė sprendžiant klausimą dėl sutikimo atleisti tarnautoją iš užimamų pareigų patikrinti, ar tarnautojas atleidžiamas dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. papildomas profesinės sąjungos renkamo organo narių teisių atleidžiant juos iš darbo apsaugos mechanizmas aiškintinas tik kaip garantija profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-343/2012, 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2021-520/2015 ir kt.).

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Aiškinant ir taikant paminėtą normą teismų praktikoje, pripažįstama, kad, gavus darbdavio prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, profesinės sąjungos įmonėje renkamas organas turi įvertinti tik tai, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su darbuotojo (pareigūno) naryste profesinėje sąjungoje ir jo veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-791/2007, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-535/2013, 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-153/2014, 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).

20. Atsižvelgiant į tai, akcentuotina, jog, spręsdamas ginčą, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje.

21. Iš ginčijamo Profesinės sąjungos rašto matyti, kad atsakovas savo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui motyvavo tuo, jog pareiškėjas atskirų pareigūnų atžvilgiu dėl jų veiksmų tarnybinio patikrinimo nepradėjo ir jų atsakomybės klausimo nevertino, pažeidžiamos Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos, kaip organizacijos, teisės gauti informaciją būtiną savo veiklai ir savo narių atstovavimui ginant jų teises, skirdamas drausminę nuobaudą darbdavys privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes, tinkamą teisės aktų taikymą, visų faktinių aplinkybių ištyrimą, taip pat sąžiningumo ir teisingumo principus. Taigi šiuo raštu pateikta Profesinės sąjungos nuomonė dėl skirtingų muitinės pareigūnų atliktų veiksmų vertinimo, dėl teisės gauti informaciją ir dėl padaryto pažeidimo aplinkybių visapusiško ištyrimo bei teisės principų taikymo skiriant tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Tuo tarpu iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad veikloje, kurioje pareiškėjas įžvelgia tarnybinių pareigų netinkamą atlikimą, nėra jokių profesinės sąjungos veiklos požymių, t. y. ši veikla išskirtinai yra siejama su trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinių pareigų atlikimu. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ketina skirti D. P. tarnybinę nuobaudą būtent dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nagrinėjamam ginčui aktualiai profesinės sąjungos renkamųjų organų narių apsaugos nuo darbo santykių nutraukimo garantijai iš esmės analogišką profesinės sąjungos renkamųjų organų narių garantiją dėl drausminių nuobaudų skyrimo, yra išaiškinęs, jog profesinė sąjunga, mananti, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, visų pirma, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Kai profesinė sąjunga, teigianti, kad jos nariui tarnybinė nuobauda taikoma dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, teismui nurodo aiškias ir konkrečias faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su profesinės sąjungos veikla, pati valstybės institucija, kaip darbdavys, turi įrodyti, kad tarnybinės nuobaudos neskiria dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinio skundo teiginiai dėl Profesinės sąjungos narių persekiojimo vertintini kaip bendro pobūdžio, nepatvirtinti jokia konkrečia informacija ir dokumentine medžiaga.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendime pagrįstai konstatavo, jog Profesinė sąjunga 2017 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 1P-1848 nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą D. P., todėl anksčiau minėtą ginčijamą atsakovo raštą panaikino.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y. kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu.

25. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė