2017-03-02 Nr. AB-4977-3-61-3-03543-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-88-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03543-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas) 2015 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 96-1359; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2015 m. birželio 18 d. raštą Nr. 2S-2730; 3) įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti sąlygas būti kartu vienoje gyvenamojoje kameroje su nuteistuoju R. N. ir/ ar nuteistaisiais, kuriems laisvės atėmimas paskirtas pirmą kartą; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad lanko socialinių reabilitacijų programas, kuriose dalyvauja asmenys, su kuriais jis neturi bendrų interesų. Pabrėžė, kad su dviem nuteistaisiais – R. N. ir R. M. – norėtų būti laikomas vienoje kameroje, dėl to kreipėsi su prašymu į Lukiškių TI-K, kuris jo prašymo netenkino. Pareiškėjo teigimu, su pirmą kartą teistais asmenimis gali dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, tačiau nesupranta, kodėl su jais negali būti laikomas vienoje kameroje. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatyti privalomi skirstymo kriterijai, t. y. izoliuojami nuteistieji vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, jai nepilnametis nėra sudaręs santuokos ir dėl to toks nėra laikomas pilnamečiu, kuriuo būtų laikomas nuo sudarymo momento. Nurodė, kad kiti BVK 70 straipsnyje nustatyti kriterijai yra papildomi, kurie Lukiškių TI-K nėra privalomi, į juos gali būti atsižvelgiama. Pareiškėjo vertinimu, Kalėjimų departamento sprendimas yra formalus, biurokratiškas, nepagrįstas ir neteisėtas.

Pažymėjo, kad ilgą laiką praleidęs vienatvėje, jis negalėjo būti su asmenimis, su kurias norėjo būti laikomas, ir dėl to patyrė dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, psichinius sutrikimus, emocinę depresiją, kurių intensyvumas, pareiškėjo vertinimu, viršija kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.

Atsakovas Lukiškių TI-K, atstovaudamas ir Lietuvos valstybei, pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 4 d. su prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją laikyti jį kartu su nuteistaisiais R. N. ir R. M.. Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 96-1359 pareiškėją informavo, kad, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo prašymo laikyti jį kartu su R. N. ir R. M. negali tenkinti, kadangi nuteistajam R. N. laisvės atėmimas paskirtas pirmą kartą, o pareiškėjas anksčiau jau atliko laisvės atėmimo bausmę; laikyti su R. M. nėra galimybės, kadangi jis 2015 m. gegužės 21 d. išvyko į Kybartų pataisos namus.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 25 d. raštas Nr. 96-1359 yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, pagrįstas objektyvais duomenimis ir faktais, teisės aktų nuostatomis. Akcentavo, kad, skirstant atvykusius asmenis į kameras, yra laikomasi BVK 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigoje reikalavimų. Pareiškėjo reikalavimas sudaryti jam sąlygas kalėti vienoje gyvenamojoje kameroje su nuteistaisiais, kuriems laisvės atėmimo bausmė paskirta pirmą kartą, yra nepagrįstas ir prieštarauja BVK 70 straipsnio nuostatoms.

Pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio, 6.246–6.249 straipsnių. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teigė, kad nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą sąlygos – žalos padarymo fakto.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu (sprendime nurodyta jo priėmimo data – 2014 m. spalio 28 d.) pareiškėjo V. K. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą Lukiškių TI-K, prašydamas leisti būti vienoje kameroje su R. N. bei R. M., su kuriais dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 25 d. rašte Nr. 96-1359 pareiškėjui nurodė, kad, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 3 dalimi, patenkinti šio prašymo neturi galimybės ir nurodė priežastis. Pareiškėjas 2015 m. birželio 3 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuris 2015 m. birželio 18 d. sprendime Nr. 2S-2730 nurodė, kad Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 25 d. atsakymas Nr. 96-1359 į pareiškėjo prašymą yra pagrįstas, atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus. Skundo nagrinėjimo metu nenustatė, kad Lukiškių TI-K būtų pažeidęs galiojusius teisės aktus.

Teismas, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, nurodė, kad Lukiškių TI-K laikėsi Suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – ir SVK) ir BVK nustatytų izoliavimo reikalavimų. Atsakyme nurodė argumentus, dėl kurių pareiškėjo prašymo netenkino, t. y. nurodė faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Teismo vertinimu, tiek Lukiškių TI-K, tiek ir Kalėjimų departamentas tinkamai atsakė į pareiškėjo pateiktą prašymą. Pareiškėjas skunde nenurodė, koks teisės aktas įpareigotų Lukiškių TI-K tenkinti šį pareiškėjo prašymą. Lukiškių TI-K kyla pareiga užtikrinti izoliavimo reikalavimų laikymąsi. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas nepatvirtina, kad Lukiškių TI-K netinkamai taikė SVĮ ir BVK nuostatas dėl pareiškėjo izoliavimo, o pareiškėjo argumentai dėl asmenų, kurie atlikę laisvės atėmimo bausmę ir kurie ją atlieka pirmą kartą, yra subjektyvus BVK nuostatų vertinimas, kuris nepaneigia Lukiškių TI-K pareigos užtikrinti izoliavimo reikalavimus. Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai būtų pažeidę SVĮ ir BVK nustatytus izoliavimo reikalavimus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, todėl pareiškėjo skundo reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo netenkino. Nurodė, kad nenustačius pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus, negali būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti sąlygas būti kartu vienoje gyvenamojoje kameroje su nuteistuoju R. N. ir/ ar nuteistaisiais, kuriems laisvės atėmimas paskirtas pirmą kartą.

Teismas nurodė, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo nurodyti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, konkrečias aplinkybes, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pareiškėjas būtent dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimą, todėl pareiškėjo skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmetė.

III. Pareiškėjas V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą. Taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti BVK 70 straipsnio 3 ir 4 dalių konstitucingumą.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės skunde teismui nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad teismas formaliai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, neskaidriu būdu rinko įrodymus, neatsižvelgė į pareiškėjo teiginius, kad kitiems nuteistiesiems, kurie bausmę yra atlikę anksčiau už pareiškėją, buvo leista būti kameroje su pirmą kartą nuteistaisiais asmenimis.

Akcentavo, kad, negalėdamas būti su asmenimis, kurie nuteisti pirmą kartą, jis yra žeminamas, tokiu būdu su juo žiauriai elgiamasi. Su anksčiau bausmę atliekančiais asmenimis jis negali būti, kadangi nėra pagal charakterį jam tinkamų asmenų. Dėl to pareiškėjas patiria neigiamų išgyvenimų, sukeliančių dvasines kančias ir nepilnavertiškumo jausmą, jam tenka lankytis pas psichiatrą ir gerti stiprius raminamuosius vaistus. Atkreipė dėmesį, kad teismas sprendimą priėmė atgaline data.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo V. K. skundas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2015 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 96-1359, Kalėjimų departamento 2015 m. birželio 18 d. raštą Nr. 2S-2730 ir įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti sąlygas būti kartu vienoje gyvenamojoje kameroje su nuteistuoju R. N. ir/ ar nuteistaisiais, kuriems laisvės atėmimas paskirtas pirmą kartą, taip pat priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Ginčijamu 2015 m. gegužės 25 d. raštu Lukiškių TI-K pateikė atsakymą į pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad patenkinti pareiškėjo reikalavimo ir laikyti jį kartu su nuteistaisiais R. N. ir R. M., vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalimi, neturi galimybių. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas jau anksčiau yra atlikęs su laisvės atėmimu susijusią bausmę, tačiau R. N. laisvės atėmimas paskirtas pirmą kartą; R. M. yra išvykęs į pataisos namus (b. l. 15).

Ginčijamu 2015 m. birželio 18 d. raštu Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl anksčiau aptarto 2015 m. gegužės 25 d. Lukiškių TI-K rašto, pareiškėjui nurodė, kad dėl pareiškėjo išdėstytų aplinkybių kreipėsi į Lukiškių TI-K ir, išnagrinėjęs gautą medžiagą, nustatė, jog ginčijamas Lukiškių TI-K raštas priimtas nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, taip pat – kitų galiojančių teisės aktų.

Atsižvelgusi į šias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo Lukiškių TI-K sudaryti sąlygas būti kartu vienoje gyvenamojoje kameroje su nuteistuoju R. N. ar R. M.

Aktualius teisinius santykius reguliuoja Bausmių vykdymo kodekso teisės normos (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.).

BVK 70 straipsnyje įtvirtinti nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimai. Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Atskirose pataisos įstaigose turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai (BVK 70 str. 2 d.). Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BVK 70 str. 3 d.). Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, asmenis, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. (BVK 70 str. 4 d.). Jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda (BVK 70 str. 6 d.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas sudaryti sąlygas būti kartu vienoje gyvenamojoje kameroje su nuteistaisiais R. N. ar R. M. buvo netenkintas pagrįstai, svarbi tampa BVK 70 straipsnio vidinė struktūra. Būtent – BVK 70 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kokios grupės nuteistųjų turi būti laikomos atskirose pataisos įstaigose. Tuo tarpu BVK 70 straipsnio 3 dalis numato, kokios grupės nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose gali būti (tai suponuoja normos formuluotė „jei yra tokia galimybė“) laikomos atskirai.

Taigi, viena minėta straipsnio norma yra imperatyvi, o kita – dispozityvi, kurią pataisos įstaigos administracija gali įgyvendinti, atsižvelgdama į objektyvias sąlygas bei BVK 70 straipsnio 1 dalyje išvardintus nuteistųjų atskiro ar izoliuoto laikymo tikslus. Iš esmės tokia pati išvada darytina ir dėl atsakovo diskreciją įtvirtinančių BVK 70 straipsnio 4 bei 6 dalių nuostatų.

Apibendrinant darytina išvada, kad BVK 70 straipsnio 3 dalis (taip pat – 70 str. 4, 6 d.) yra diskrecinė pataisos įstaigos administracijos, o ne pareiškėjo, teisė. Pažymėtina ir tai, kad BVK bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014; 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

Išdėstytų teisinių aplinkybių kontekste vertindama byloje susiklosčiusią situaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas Lukiškių TI-K, teisėtai naudodamasis savo diskrecijos teise, įtvirtinta BVK 70 straipsnio 3 dalyje, nepažeisdamas imperatyvių teisės normų (be kita ko – BVK 70 str. 2 d.), motyvuotai, išsamiai ir individualiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą laikyti pareiškėją kartu su nuteistaisiais R. N. ir R. M., ir, atsižvelgęs į tai, kad R. M. išvykęs į pataisos namus, pažymėjo, jog laikyti pareiškėją kartu su nuteistuoju R. N. neturi galimybės. Be to, atsakovas atkreipė pareiškėjo dėmesį ir į tai, kad R. N. su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau pareiškėjas – tokią bausmę jau buvo atlikęs anksčiau, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime neatitiktų BVK 70 straipsnio 3 dalyje išdėstytų nuteistųjų izoliavimo sąlygų.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo naikinti ginčo klausimu priimtų Lukiškių TI-K ir Kalėjimo departamento raštų, kurie buvo sudaryti nepažeidžiant aktualaus teisinių santykių reguliavimo, išsamiai išdėstant situaciją ir vertinant pareiškėjo prašymą, atsisakymą motyvuojant aktualiomis teisės normomis, būtent – BVK 70 straipsnio 3 dalimi, todėl konstatuoja, kad ginčijami teisės aktai yra teisėti ir pagrįsti bei atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad pareiškėjas teismui, be kita ko, suformulavo iš esmės naują reikalavimą – sudaryti sąlygas būti kartu vienoje gyvenamojoje kameroje su nuteistaisiais, kuriems laisvės atėmimas paskirtas pirmą kartą. Tačiau šio reikalavimo pareiškėjas atsakovui Lukiškių TI-K nereiškė (b. l. 16), todėl atsakovas neturėjo galimybių dėl jo pasisakyti ir ginčijamame rašte pateikti teigiamą ar neigiamą atsakymą, kurio teisėtumą galėtų patikrinti teismas. Atsižvelgus į tai, šis reikalavimas administraciniame teisme negali būti nagrinėjimas.

Pareiškėjas nurodo, kad jaučiasi diskriminuojamas dėl to, jog kitiems nuteistiesiems, kurie bausmę yra atlikę anksčiau už pareiškėją, buvo leista būti kameroje su pirmą kartą nuteistaisiais asmenimis, tačiau nedetalizuoja konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su jo asmeniu, kurios, jo manymu, pagrindžia pareiškėjo diskriminavimo, lyginant su kitais nuteistaisiais, faktą. Dar kartą akcentuotina, kad nuteistieji neturi teisės reikalauti juos laikyti su konkrečiais kitais nuteistaisiais (ar izoliuoti nuo kitų nuteistųjų), – ši teisė priklauso pataisos įstaigos administracijai ir kiekvieną kartą įgyvendinama atsižvelgiant į pataisos įstaigos organizacines galimybes bei svarbias priežastis, kuriomis prašymą izoliuoti nuo kitų nuteistųjų grindžia konkretus asmuo. Šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė, jog pareiškėjo prašymas jį laikyti su nuteistaisiais R. N. ir R. M. buvo netenkintas diskriminaciniais pagrindais.

Nagrinėjant pareiškėjo prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, akcentuotina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo esmine išvada, jog atsakovas Lukiškių TI-K teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo, taigi šiuo konkrečiu atveju nenustatyta valstybės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš sąlygų prievolei atlyginti neturtinę žalą kilti, todėl pareiškėjo prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestas pagrįstai.

Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija paaiškina, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes bei nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dėl BVK 70 straipsnio 3 ir 4 dalių konstitucingumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla, todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas atgaline tvarka. Šiuo aspektu teisėjų kolegija nustatė, kad 2015 m. spalio 12 d. vyko pirmosios instancijos teismo posėdis (pareiškėjas buvo apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, b. l. 48–50), kurio metu teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas į 2015 m. spalio 28 d. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo baigiamojo akto įžanginėje dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, t. y. vietoje 2015 m. spalio 28 d. nurodyta 2014 m. spalio 28 d., kuris esminės įtakos teismo baigiamojo akto teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo V. K. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas