15daea3c-3c7e-4398-b0a1-e8405b032d19 · Panevėžio apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-189-337/2020 Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00037-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. lapkričio 6 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, nevieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs V. Å ., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, atstovo advokato Vytauto Sketerio skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. spalio 12 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies tenkintas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimas ir V. Å . pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje taikymas, n u s t a t ė :

1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartimi V. Å ., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose, nepakaltinamumo bÅ«senoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas griežto stebėjimo sÄ lygomis, kuri RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi buvo pakeista į sustiprinto stebėjimo sÄ lygas. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. spalio 17 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimÄ ir gydymÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis, kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tęsiamas.

2. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. spalio 12 d. nutartimi, iÅ¡ dalies tenkinus VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimÄ , buvo priimtas sprendimas V. Å . atžvilgiu taikytos priverčiamos medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis nekeisti į priverstinį gydymÄ ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, todėl buvo priimtas sprendimas pratęsti Å¡iam asmeniui taikytÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, atsižvelgiant į Å¡io asmens psichinę sveikatÄ ir jo socialinį pavojingumÄ .

3. V. Å ., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, atstovas advokatas V. Sketeris pateiktu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. spalio 12 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ V. Å . atžvilgiu taikytÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis pakeisti į priverstinį gydymÄ ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Skunde remiamasi VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimu, kuriame nurodyta, kad V.

Å . psichinė bÅ«sena be paÅ«mėjimų, kliedesinė simptomatika nublankusi, vaistus vartoja. Jis yra formaliai teisingo elgesio, nestebima nei režimo pažeidimo, nei konfliktinių situacijų, nei vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų. Teigiama, kad V. Å . bÅ«sena yra stabili ir dėl to institucijos teikimas yra pagrįstas, argumentuotas. Tai, kad V. Å . yra teisingo elgesio, nekonfliktuoja ir režimo nepa­Å¾eidinėja, rodo, kad jis nėra pavojingas aplinkiniams, visuomenei. Pažymima, kad analogiÅ¡kas institucijos teikimas buvo netenkintas ir 2020 m. pavasarį, kas rodo, kad V.

Å ., bÅ«damas stabilios bÅ«senos ir teisingo elgesio, jau nuo 2019 m. rudens yra gydomas ligoninėje, nors specialistai teigia, kad jo sveikatos bÅ«klė leidžia toliau tęsti gydymÄ ambulatoriÅ¡kai. Taip pat pažymima, kad V. Å . turi nuosavÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , brolį, kuris jį pakontroliuos ir prižiÅ«rės, kad gydymas bÅ«tų tęsiamas.

4. Atsiliepimų į pateiktÄ skundÄ nebuvo gauta. Skundas atmetamas.

5. AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs V. Å ., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, atstovo advokato V. Sketerio skundÄ , bylos medžiagÄ ir skundžiamÄ Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. spalio 12 d. nutartį, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nepakeitė V. Å . taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje ir pratęsė jos taikymo terminÄ .

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Å ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ :

1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

7. Pažymėtina, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes Å¡ios priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi bÅ«ti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingÄ veikÄ padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugÄ , bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamÄ sias medicinos priemones, yra Å¡ie:

1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas;

2) padarytos pavojingos veikos pobūdis;

3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tuo tarpu sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimus atsižvelgiama ir į tai, ar asmens psichikos bÅ«klė gerėja, blogėja ar iÅ¡lieka nepakitusi, taip pat į jo socialinį pavojingumÄ .

8. SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, gydytojų komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobÅ«džio priemonės pakeitimo medicininės apžiÅ«ros 2020 m. rugsėjo 8 d. iÅ¡vadoje Nr. 468 (toliau – IÅ¡vada), 2020 m. rugpjūčio 25 d. smurto rizikos įvertinime HCR-20 bei VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikime nurodytos aplinkybės nėra pakankamos iÅ¡vadai, kad V. Å . taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis Å¡iuo metu gali bÅ«ti pakeista į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

Aukštesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytu duomenų vertinimu, iš kurių matyti, kad nors V. Š. psichinė būklė stebėjimo laikotarpyje yra pagerėjusi – impulsyvumo, režimo pažeidimų nekonstatuota, jis vykdo medicinos personalo nurodymus, vartoja vaistus, dalyvauja užimtumo veiklose, tačiau klinikoje stebima išreikšta jo negatyvi šizofrenijos simptomatika, asmenybės defektas. Taip pat stebimas progresuojantis šizofreninis asmenybės defektas, pasireiškiantis atsiribojimu, pasinėrimu į save, interesų nykimu.

Be to, Å¡iuo atveju reikÅ¡minga įvertinti ir veiksnius, kurie gali didinti rizikÄ pakartotinai nusikalsti, o tai pagal smurto rizikos įvertinimÄ yra psichikos liga, medikamentų nevartojimas bei nesilankymas pas gydytojus, o susidÅ«rus su stresogeniniais faktoriais (bendravimas su žmonėmis, darbo paieÅ¡kos) gali kilti vidutinio lygio stresas. Juolab iÅ¡lieka vidutinė destabilizatorių poveikio tikimybė, nes ambulatorinio gydymo metu V. Å . ketina grįžti į aplinkÄ , kurioje jis ir padarė uždraustÄ veikÄ , dėl kurios jam Å¡iuo metu yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

Kartu įvertintinas ir V. Å . padarytos pavojingos veikos pobÅ«dis, t. y. jo padaryta veika yra susijusi su artimo asmens nužudymu, veikiant itin žiauriai kito asmens atžvilgiu, kas savaime apriboja galimybę Å¡iai dienai vertinti Å¡io asmens socialinį pavojingumÄ , kaip pakankamÄ jį gydyti ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis. Taigi, esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad V. Å . sveikatos bÅ«klė yra pakankamai pagerėjusi ir socialinis pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs tiek, kad jau bÅ«tų galima jam taikyti ambulatorinį gydymÄ .

9. Nagrinėjamu atveju tiek teismo posėdžio metu, tiek ir skunde pažymima, kad V. Å . palaiko artimus ryÅ¡ius su savo broliu V. Å ., ketina grįžti gyventi į paveldėtÄ butÄ , esantį Ukmergėje. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais skundžiamoje nutartyje, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad V. Å . savarankiÅ¡kai gyvenant aplinkoje, kuri pasižymi vidutine destabilizatorių poveikio tikimybe ir gali iÅ¡augti vidutinio lygio stresÄ , kai jo brolis atvyktų pas jį iÅ¡ kito miesto tik savaitgaliais – tokiomis aplinkybėmis bÅ«tų sudarytos sÄ lygos V.

Å . ambulatorinio gydymo tęstinumui, užtikrinta tinkama priežiÅ«ra, nekeltų pavojaus aplinkinių sveikatai, juolab atsižvelgus į apribotÄ medicininių paslaugų prieinamumÄ dėl susidariusios sudėtingos pandemijos situacijos. Taigi, vien skunde cituojamas rekomendacinio pobÅ«džio IÅ¡vados turinys bei formalus nesutikimas su skundžiama teismo nutartimi, kartojant tuos pačius argumentus, į kuriuos jau yra iÅ¡samiai ir argumentuotai atsakyta teismo, nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimÄ nagrinėjamoje byloje.

10. Esant Å¡ioms aplinkybėms, aukÅ¡tesnysis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. spalio 12 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jÄ naikinti skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : V. Å ., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, atstovo advokato Vytauto Sketerio skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. spalio 12 d. nutartį. Nutartis neskundžiama. Teisėjas Evaldas Vanagas