2021-06-02 Nr. AB-11822-3-61-3-01034-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1695-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01034-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Live Nation Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Live Nation Lietuva“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir L. Z.) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Live Nation Lietuva“ 2020 m. kovo 16 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 12V-10 „Byloje dėl UAB „Live Nation Lietuva“ Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 ir 3 dalių ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nesutiko su Nutarimu, kuriuo jam už Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) 21 straipsnio 2 ir 3 dalių bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimą skirta 1 700 Eur bauda. Paaiškino, kad L. Z. kreipėsi į atsakovą su skundu dėl 2019 m. liepos 18 d. vykusio pareiškėjo organizuoto K. M. koncerto Trakų pilyje (toliau – ir Renginys), tvirtindama, jog nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos stebėti ir klausytis koncerto (kiemas sausakimšas, nebuvo vietų atsisėsti ir pan.), todėl ji ir jos palydovas išėjo iš Renginio jam neprasidėjus, pareiškėjas nereagavo į jos 2019 m. liepos 23 d. prašymą grąžinti sumokėtus pinigus (138,58 Eur). Pareiškėjas tvirtino, jog jis minėto 2019 m. liepos 23 d. laiško negavo ir apie vartotojos nepasitenkinimą sužinojo tik gavęs Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. 4E-5243, kuriame buvo siūloma ginčą išspręsti taikiai, todėl jis anksčiau objektyviai negalėjo įvykdyti VTAĮ 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos vartotojų pateiktų nusiskundimų tyrimo tvarkos. Pareiškėjas visuomet atsižvelgia į vartotojų skundus, pagrįstų skundų pagrindu grąžina pinigus, tačiau šiuo atveju L. Z. su juo jokiais būdais nekontaktavo. Pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais (2020 m. sausio 6 d.) Tarnybai pateikė paaiškinimą, jog Renginys vyko tvarkingai ir kokybės atžvilgiu nenusileido kitiems Trakų pilyje vykstantiems renginiams (stovimas parteris be paskirtų vietų, po atviru dangumi).

3. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neįsigilino į faktinę situaciją, tinkamai nesuvokė pareiškėjo vykdomos veiklos modelio. Pareiškėjas užsiima renginių organizavimu ir reklamavimu. Pareiškėjo interneto svetainėje galima rasti visus jo organizuojamus renginius, trumpus jų aprašymus, tačiau glausta informacija apie renginius skelbiama tik reklaminiais tikslais. Vartotojui pageidaujant įsigyti bilietą, jis iš pareiškėjo interneto svetainės nukreipiamas į atitinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapį. Atitinkamame minėto platintojo tinklalapyje pateikiama detali informacija apie pareiškėjo organizuojamą renginį, taip pat apie renginio organizatorių – pareiškėją. Būtent platintojas yra atsakingas už bilietų į renginius pardavimą, t. y. nuotolinių sutarčių su vartotojais sudarymą, todėl pareiškėjas neatlieka ir negali atlikti jokių veiksmų, kuriais galėtų būti pažeistos CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos.

4. Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

5. Atsakovas pareiškėjo teiginius, jog jis negalėjo įvykdyti VTAĮ 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų reikalavimų, laikė nepagrįstais. Pažymėjo, kad L. Z. kartu su skundu Tarnybai pateikė kreipimąsi į pareiškėją patvirtinančius įrodymus: laiško kopiją ir registruoto laiško išsiutimo kvito kopiją, taip pat 2019 m. liepos 19 d. pareiškėjui ir Tarnybai skirto el. laiško kopiją. Tarnyba gavo minėtą el. laišką. Taigi, nebuvo pagrindo abejoti, jog visi vartotojos nurodyti kreipimaisi į pareiškėją buvo išsiųsti. Atsakovas akcentavo, jog L. Z. į pareiškėją kreipėsi net dviem skirtingais būdais, todėl jis privalėjo per 14 dienų išnagrinėti ir atsakyti į gautas pretenzijas, tačiau šios pareigos neįvykdė, tokiu būdu pažeisdamas VTAĮ 21 straipsnio 2 ir 3 dalis.

6. Atsakovas teigė, kad jis 2019 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. 4E-5243 pareiškėjui buvo nurodęs, jog pareiškėjo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) pateikta informacija neatitinka CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų (nepateikti duomenys apie paslaugų teikėjo pavadinimą, bendrovės teisinę formą ir kt.). Ir minėtu 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu, ir 2019 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 4-13168 atsakovas prašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus dėl tikėtinų VTAĮ ir CK nuostatų pažeidimų bei pašalinti informacijos teikimo pažeidimus interneto svetainėje, tačiau pareiškėjas nepateikė paaiškinimų ar įrodymų apie pažeidimų pašalinimą. Pareiškėjo argumentai dėl Tarnybai 2020 m. sausio 6 d. pateiktų paaiškinimų neturi teisinės reikšmės, nes šie paaiškinimai pateikti dėl vartojimo ginčų sprendimo ne teismo tvarka tarp pareiškėjo ir vartotojos kilusio ginčo dėl jos reikalavimo grąžinti pinigus nagrinėjimo, o ne dėl pradėtos bylos dėl pareiškėjo veiksmų, galbūt pažeidžiančių VTAĮ 21 straipsnio 2 ir 3 dalių bei CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus. Atsakovo įsitikinimu, jis pagrįstai konstatavo pareiškėjo padarytus CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimus, kadangi pareiškėjas savo interneto svetainėje vykdė elektroninę prekybą (siūlė įsigyti renginių ir koncertų bilietus).

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Live Nation Lietuva“ skundą.

8. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 20 d. gavo L. Z. prašymą, kuriame ji teigė, kad 2019 m. liepos 18 d. įsigijo du bilietus į Renginį, tačiau nuvykus į Renginį paaiškėjo, kad nėra sudarytos tinkamos sąlygos stebėti ir klausytis koncerto: kiemas sausakimšas, nebuvo suorganizuotos vietos atsisėsti ir komfortiškai klausytis. Vartotoja su bendrakeleiviu išėjo iš koncerto jam dar neprasidėjus. Ji telefonu susisiekė su Renginio organizatoriumi – pareiškėju, kuris jai pasiūlė kreiptis Renginio vietoje į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio interneto svetainėje ji pirko bilietus, atstovą, tačiau pinigai už Renginį jai nebuvo grąžinti. L. Z. 2019 m. liepos 23 d. registruotu laišku kreipėsi į pareiškėją, tačiau negavo atsakymo. Kartu su prašymu Tarnybai pateikti kreipimąsis į pareiškėją, laiško kopija bei laiško išsiuntimą patvirtinanti registruoto laiško išsiuntimo kvito kopija, kurioje nurodyta išsiuntimo data – 2019 m. liepos 23 d., bei gavėjo adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius (pareiškėjo viešai skelbiamas adresas), taip pat 2019 m. liepos 19 d. pareiškėjui ir Tarnybai skirto el. laiško kopija, kuris buvo išsiųstas Facebook paskyroje bei ant Renginio bilieto nurodytu pareiškėjo el. pašto adresu – (duomenys neskelbtini).

9. Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 4E-5243 kreipėsi į pareiškėją, informuodama apie gautą L. Z. prašymą dėl netinkamo Renginio organizavimo, bei paaiškindama VTAĮ 21 straipsnio ir CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus reikalavimus paslaugų teikėjams. Įvertinusi pareiškėjo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, Tarnyba nustatė, kad svetainėje nėra pateikti pagal anksčiau minėtas CK normas reikalaujami pateikti duomenys apie verslininką, t. y. nėra nurodomas pavadinimas, bendrovės teisinė forma (arba individualios veiklos vykdymo pažyma), ekonominės veiklos vietos ir buveinės (jeigu skiriasi nuo ekonominės veiklos) adresai, kuriais vartotojai galėtų pateikti savo skundus. Atžvelgiant į tai, pareiškėjo buvo paprašyta pateikti paaiškinimus dėl tikėtinų VTAĮ 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų nesilaikymo, taip pat nurodyta pašalinti anksčiau minėtus informacijos teikimo (CK 6.2287 str. 1 d. 2 ir 3 p.) pažeidimus ir iki 2019 m. rugsėjo 10 d. pateikti Tarnybai prašomą informaciją bei įrodymus, patvirtinančius atliktus pakeitimus interneto svetainėje.

10. Tarnyba 2019 m. lapkričio 6 d. priėmė nutarimą Nr. 10-1774, kuriuo iš dalies tenkino L. Z. reikalavimą grąžinti pinigus už Renginį. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas.

11. Tarnyba 2019 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 12V-37 „Pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Live Nation Lietuva“ galimo Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 ir 3 dalių ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatų pažeidimo“.

12. Tarnyba 2019 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 4-13168 informavo pareiškėją apie priimtą 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą ir prašė paaiškinti, kodėl jis nevykdo VTAĮ nuostatų bei kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendžiant dėl jo veiksmų atitikties VTAĮ 21 straipsnio 2 ir 3 dalių ir CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatoms. Informaciją ir pagrindžiančius dokumentus prašė pateikti iki 2020 m. sausio 7 d.

13. Pareiškėjas 2020 m. sausio 6 d. el. paštu pateikė Tarnybai paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Renginys vyko tvarkingai ir kokybės atžvilgiu nenusileido kitiems koncertams, vykusiems Trakų pilyje. Renginiui įgarsinti buvo pasamdyta viena profesionaliausių šios srities bendrovių Lietuvoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasaulinio garso atlikėjos atstovai ir techniniai darbuotojai puikiai įvertino suteiktas paslaugas ir renginio organizavimą. Pareiškėjas prašė atmesti L. Z. prašymą grąžinti pinigus už bilietus.

14. Tarnybos komisija 2020 m. vasario 13 d. priėmė ginčijamą nutarimą Nr. 12V-10, kuriuo už VTAĮ 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų nesilaikymą skyrė pareiškėjui 1 700 Eur baudą.

15. Teismas, išanalizavęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir bylos medžiagą, pažymėjo, kad L. Z., kreipdamasi į atsakovą, pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos kreipimusis į pareiškėją: 1) Renginio dieną telefonu („Telia“ sąskaitos išklotinės), 2) 2019 m. liepos 19 d. el. paštu ir 3) 2019 m. liepos 23 d. registruotu laišku. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skundo argumentus, jog jis negavo vartotojos kreipimųsi, todėl tokie argumentai laikytini tik nepagrįsta gynybine pozicija. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas gavo ir žinojo apie L. Z. keliamą problemą, tačiau neišnagrinėjo jos kreipimosi. Atsižvelgdamas į tai, teismas pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjas, neatsakydamas į vartotojos pretenziją, pažeidė VTAĮ 21 straipsnio 2 ir 3 dalis.

16. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas savo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) vykdė elektroninę prekybą (siūlė įsigyti renginių ir koncertų bilietus), todėl turėjo laikytis CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų, tačiau jų nesilaikė. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo nustatytas aplinkybes. Tai, kad vartotojas, pareiškėjo interneto svetainėje paspaudęs nuorodą „Vieša prekyba“ yra nukreipiamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainę, nepaneigia pareigos laikytis minėtų CK nuostatų. Tarnyba 2019 m. lapkričio 6 d. nutarime Nr. 10-1774 buvo nurodžiusi, jog paslaugų teikėjas – organizatorius UAB „Live Nation Lietuva“, o platintojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – yra paslaugų teikėjo pasitelktas trečiasis asmuo, platinęs bilietus ir veikęs paslaugų teikėjo vardu ir interesais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo interneto svetainėje nenurodė CK 6.2287 straipsnio 1 dalyje reikalaujamos nurodyti informacijos, nors turėjo tokią pareigą, ir taip pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui nepateikus paaiškinimų ir rašytinių įrodymų, Tarnyba teisėtai ir pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidusiu CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimus. Teismas pareiškėjo argumentą, jog 2020 m. sausio 6 d. jis teikė paaiškinimus Tarnybai, laikė nereikšmingu, kadangi iš pateiktų paaiškinimų matyti, jog jis buvo pateikti dėl L. Z. prašymo pagrįstumo, o ne dėl Tarnybos pradėtos bylos dėl pareiškėjo veiksmų, galbūt pažeidžiančių VTAĮ 21 straipsnio 2 ir 3 dalų bei CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus.

17. Teismas, vertindamas dėl pareiškėjui skirtos baudos dydžio, pažymėjo, kad atsakovas konstatuoto pažeidimo mastą pagrįstai laikė dideliu, atsižvelgė į pareiškėjo pažeidimų pakartotinumą per vienerius metus, nenustatė lengvinančių aplinkybių. Taigi, nėra jokių reikšmingų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas pakeisti arba panaikinti pareiškėjui skirtą baudą. Skirta bauda adekvati jo padarytiems pažeidimams.

18. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas išsamiai įvertino su keliamu ginču susijusias faktines aplinkybes, tinkamai taikė jo kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nepažeidė nagrinėjimo procedūrų, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą Nutarimą. Ginčijamas administracinis aktas yra pakankamai išsamiai detalizuotas, suprantamas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, iš jo turinio suprantamos skirtos baudos priežastys. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Nutarimą, taip pat netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 19. Pareiškėjas UAB „Live Nation Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

20. Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, pakartoja skunde išdėstytus argumentus, kad jis negavo L. Z. kreipimosi ir todėl negalėjo jo išnagrinėti, taip pat kad vartotojai bilietus į pareiškėjo organizuojamus renginius įsigyja UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje, kurioje pateikiami detalūs duomenys apie pareiškėją (pareiškėjas vykdo tik renginių organizavimo ir reklamavimo veiklą, todėl savo interneto svetainėje apsiriboja glaustos informacijos apie renginius pateikimu). Pareiškėjas papildomai pažymi, kad, pirma, pateikta registruoto laiško išsiuntimo kvito kopija nepatvirtina, kad laiškas išsiųstas būtent pareiškėjui ir kad laiškas buvo jam įteiktas. Byloje nėra duomenų apie tinkamą laiško įteikimą. Pareiškėjas kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“ dėl informacijos apie siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), gautą atsakymą pateiks apeliacinės instancijos teismui. Antra, aplinkybė, jog L. Z. el. laišką siuntė ir pareiškėjui, ir atsakovui, ir atsakovas gavo šį el. laišką, savaime neįrodo, jog minėtą el. laišką gavo ir pareiškėjas. Pareiškėjo nuomone, kadangi pareiga įvykdyti VTAĮ 21 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtintą vartotojų skundų nagrinėjimo tvarką atsiranda tik gavus vartotojo kreipimąsi (skundą) raštu, o byloje objektyviais duomenimis nėra įrodytas registruoto laiško ir el. laiško gavimo (įteikimo) faktas, vartotojos kreipimasis į pareiškėją telefonu (žodžiu) nėra reikšmingas.

21. Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

22. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Papildomai akcentuoja, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (CK 2.49 str. 2 ir 3 d.), ir būtent verslininkui tenka pareiga suteikti vartotojams duomenis apie save, įskaitant informaciją, kuria pasinaudodami vartotojai galėtų su juo susisiekti (CK. 6.2287 str.). Be to, nors pareiškėjas teigia, jog jis linkęs ginčus su vartotojais spręsti taikiu būdu, tačiau šiuo atveju, net ir gavęs Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. 4E-5243, pareiškėjas nesiėmė veiksmų ginčui su L. Z. taikiai išspręsti bei nepateikė paaiškinimų į minėtą raštą.

23. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos AB „Lietuvos paštas“ pažymą apie registruotos korespondencijos siuntos įteikimą. Pareiškėjas teigia, kad minėta pažyma patvirtina, jog siunta Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įteikta, todėl grąžinta siuntėjui.

24. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 31 d. pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo sprendimo skirti pareiškėjui baudą už Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 ir 3 dalių bei Civilinio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimus teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad rašytiniai duomenys patvirtina, jog L. Z. raštu kreipėsi į pareiškėją, tačiau jis neišnagrinėjo jos kreipimosi, tokiu būdu pažeisdamas VTAĮ 23 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, bei kad pareiškėjas neįrodė užtikrinęs CK 6.2287 straipsnyje įtvirtintą vartotojų teisę į informaciją. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, pabrėždamas, jog byloje nėra įrodyta, kad vartotojos kreipimaisi buvo jam tinkamai įteikti, bei teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

28. Dėl pirmojo pažeidimo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal VTAĮ 21 straipsnį, vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Vartotojas privalo kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (1 d.). Pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Šių dokumentų kopijos privalo būti pridėtos prie pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymo vartotojui. Vartotojų pasikreipimus pardavėjai ir paslaugų teikėjai nagrinėja neatlygintinai (2 d.). Kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakyme turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, kompetentingą spręsti vartojimo ginčą (3 d.).

29. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos tikėtinos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).

30. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

31. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, pareiškėjas šioje situacijoje netinkamai aiškina įrodinėjimo naštos pasiskirstymą. L. Z., kreipdamasi į atsakovą dėl pažeistų jos, kaip vartotojos, teisių, nurodė, jog ji anksčiau kreipėsi į pareiškėją dėl Renginio, įvykusio 2019 m. liepos 18 d., išsiųsdama laiškus el. paštu ir registruotu paštu. Šiems teiginiams pagrįsti ji pateikė 2019 m. liepos 19 d. prašymo grąžinti sumokėtus pinigus už įsigytus bilietus kopiją, AB „Lietuvos paštas“ 2019 m. liepos 23 d. kvitą, kuriame nurodytas gavėjo adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei 2019 m. liepos 19 d. el. paštu išsiųsto prašymo, skirto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kopiją. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja savo prašymus pareiškėjui išsiuntė tinkamu adresu ir el. pašto adresu. Nors pareiškėjas pastebi, kad 2019 m. liepos 23 d. kvite nėra įvardytas registruotos siuntos gavėjas, tačiau jis nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad L. Z. išduotas kvitas neatitinka standartinės formos (t. y. neatitinka AB „Lietuvos paštas“ paprastai išduodamų kvitų formos, kurioje gavėjas yra įvardijamas) arba kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra įregistravę buveinę / vykdo veiklą kiti ūkio subjektai. Pareiškėjo pateiktas AB „Lietuvos paštas“ 2020 m. liepos 22 d. raštas Nr. 3-2020-03746 patvirtina, jog 2019 m. liepos 23 d. registruota siunta buvo skirta būtent pareiškėjui. Taigi, atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vartotoja L. Z. įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti, kad ji raštu kreipėsi į pareiškėją dėl savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

32. Esant vartotojos rašytiniam kreipimuisi į pareiškėją dėl jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, pareiškėjui kilo pareiga išnagrinėti šį kreipimąsi VTAĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Įrodinėjimo našta pagrįsti, kad jis negalėjo įvykdyti šios pareigos dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė AB „Lietuvos paštas“ 2020 m. liepos 22 d. raštą Nr. 3-2020-03746, kuriame nurodoma, jog 2019 m. liepos 23 d. registruota siunta, nepavykus ją įteikti gavėjui, buvo grąžinta siuntėjui. Pareiškėjas nepaaiškina nei priežasčių, dėl kurių tinkamu adresu jam išsiųsta 2019 m. liepos 23 d. registruota siunta nebuvo įteikta (pvz., kad tai įvyko ne dėl to, jog bandymo įteikti siuntą metu nurodytu adresu nebuvo pareiškėjo atstovų ir vėliau niekas nenuvyko į paštą atsiimti siuntos per jos saugojimo terminą), nei priežasčių, dėl kurių jis negavo tinkamu el. pašto adresu išsiųsto 2019 m. liepos 19 d. el. laiško. Pabrėžtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas savo žmogiškųjų, techninių ar kitų išteklių neorganizavo taip, kad jo nurodytais kontaktiniais duomenimis išsiųsti vartotojų kreipimaisi (prašymai, skundai) būtų savalaikiai gauti (kiek tai objektyviai priklauso nuo jo valios), negali pašalinti jo atsakomybės už VTAĮ nuostatų pažeidimą. Pareiškėjas teismui nenurodė jokių reikšmingų, objektyvių kliūčių, dėl kurių jis negalėjo gauti L. Z. jam registruotu paštu ir el. paštu išsiųstų skundų (prašymų), todėl šios aplinkybės vertintinos jo nenaudai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas, per nustatytą terminą neišnagrinėdamas vartotojos kreipimosi bei nepateikdamas jai informacijos apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, kompetentingą spręsti vartojimo ginčą, pažeidė VTAĮ 21 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus.

33. Dėl antrojo pažeidimo teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.2287 straipsnyje reglamentuojama vartotojų teisė į informaciją, kai sudaromos nuotolinės sutartys ir ne prekybos patalpose sudaromos sutartys. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui šią informaciją:

1) pagrindinės prekės ar paslaugos savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą);

2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma);

3) verslininko buveinės adresas ir, jei turi, telefono ryšio, fakso numeriai ir elektroninio pašto adresas, kuriais vartotojas gali susisiekti su verslininku, ir, jeigu reikalinga, duomenys apie verslininką, kurio vardu veikiama (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas). Verslininko ir, jeigu reikalinga, verslininko, kurio vardu veikiama, ekonominės veiklos vietos adresas, kuriuo vartotojas gali pateikti skundus, nurodomas, jeigu ekonominės veiklos vietos adresas skiriasi nuo buveinės adreso;

4) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos vežimo, pristatymo, pašto ir kitos išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti. Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis, kurioje numatytas periodinių įmokų mokėjimas, bendrą kainą sudaro visos tam tikro sąskaitos pateikimo laikotarpio išlaidos. Jeigu pagal sutartį turi būti mokamas fiksuotas mokestis, bendra kaina taip pat reiškia visas mėnesio išlaidas. Jeigu visos išlaidos negali būti iš anksto pagrįstai apskaičiuotos, turi būti nurodytas metodas, pagal kurį apskaičiuojama kaina;

5) naudojimosi ryšio priemonėmis sudarant sutartį išlaidos, jeigu jos apskaičiuojamos ne pagal bazinius (įprastus) dydžius;

6) apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas ir, jeigu reikalinga, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka;

7) teisė atsisakyti sutarties: šios teisės įgyvendinimo sąlygos, terminas ir tvarka pagal šio kodekso 6.22810 straipsnį, taip pat pavyzdinė sutarties atsisakymo forma arba informacija, kad vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.22810 straipsnį, arba, jei reikalinga, aplinkybės, kuriomis vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties;

8) jeigu reikalinga, informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties, turi padengti prekių grąžinimo išlaidas, o nuotolinių sutarčių atvejais – prekių grąžinimo išlaidas, jei prekės dėl savo pobūdžio paprastai negali būti grąžintos paštu;

9) informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties pagal šio kodekso 6.22810 straipsnio 9 ar 10 dalį, turi sumokėti verslininkui pagrįstas išlaidas pagal šio kodekso 6.22811 straipsnio 9 dalį;

10) priminimas apie prekės garantiją pagal įstatymą;

11) jeigu reikalinga, vartotojų aptarnavimas, jiems teikiamos paslaugos po sutarties sudarymo ir kokybės garantija (komercinė garantija) bei jų sąlygos;

12) jeigu reikalinga, verslininkui taikomas elgesio kodeksas ir informacija, kaip su juo galima susipažinti;

13) jeigu reikalinga, sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos;

14) jeigu reikalinga, minimali sutarties galiojimo trukmė;

15) jeigu reikalinga, užstatai ar kitos finansinės garantijos, kurias vartotojas turi pateikti ar sumokėti verslininko reikalavimu, ir jų taikymo sąlygos;

16) jeigu reikalinga, galimybė pateikti skundą ar reikalauti žalos atlyginimo ne teismo tvarka ir pasinaudojimo ja sąlygos;

17) jeigu reikalinga, skaitmeninio turinio funkcinės savybės, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones;

18) jeigu reikalinga, skaitmeninio turinio suderinamumas su technine ir programine įranga tiek, kiek verslininkas žino ar turi žinoti. Pastebėtina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija yra neatskiriama nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties dalis. Ši informacija gali būti keičiama tik sutarties šalių aiškiu susitarimu (CK 6.2287 str. 3 d.). Pareiga įrodyti, kad pagal šį straipsnį informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (CK 6.2287 str. 5 d.).

34. Ginčijamame Nutarime nurodyta, kad atsakovas, išanalizavęs interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis, nustatė, jog nepateikti CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose reikalaujami duomenys apie verslininką, t. y. pavadinimas, bendrovės teisinė forma (arba individualios veiklos vykdymo pažyma), ekonominės veiklos vietos ir buveinės (jeigu skiriasi nuo ekonominės veiklos) adresai, kuriais vartotojai galėtų pateikti savo skundus. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 4E-5243 kreipėsi į pareiškėją, prašydamas, be kita ko, pašalinti anksčiau minėtus informacijos teikimo reikalavimų pažeidimus, tačiau pareiškėjas iki nustatyto termino (2019 m. rugsėjo 10 d.) neatsakė atsakovui ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių interneto svetainėje atliktus pakeitimus. Atsakovas 2019 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 4-13168 pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydamas iki 2020 m. sausio 7 d. pateikti motyvuotus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, dėl kokių priežasčių jis galbūt nevykdo, be kita ko, CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų. Pareiškėjas 2020 m. sausio 6 d. el. paštu pateikė atsakovui paaiškinimus, kuriuose jis iš esmės pasisakė dėl vartotojos prašymo grąžinti pinigus ir prašė jos reikalavimus atmesti, tačiau nepateikė prašomos informacijos apie CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nesilaikymą, pažeidimų pašalinimą. Nutarime, sprendžiant dėl padaryto pažeidimo masto, taip pat teigiama, kad pareiškėjas vykdo elektroninę prekybą (siūlo įsigyti renginių ir koncertų bilietus), tad elektroninėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) parduodamos paslaugos pasiekiamos nacionaliniu mastu didžiajai gyventojų daliai.

35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į atsakovo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 10-1774, kuriuo nuspręsta iš dalies tenkinti L. Z. reikalavimą, t. y. įpareigoti pareiškėją grąžinti jai 50 proc. už bilietus į Renginį sumokėtos sumos. Šiame nutarime atsakovas nustatė, kad vartotoja per UAB „(duomenys neskelbtini)“ bilietų platinimo platformą internetu įsigijo 2 bilietus į pareiškėjo organizuojamą Renginį, todėl tarp ginčo šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Vartotoja bilietus įsigijo internetu ir už paslaugas iš anksto sumokėjo ne tiesiogiai paslaugų teikėjui – pareiškėjui, o bilietų platintojui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įsigytuose bilietuose yra nurodytas paslaugų teikėjas – pareiškėjas, jo kontaktiniai duomenys. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paslaugų teikėjo – pareiškėjo – pasitelktas trečiasis asmuo, platinęs bilietus į Renginį ir veikęs pareiškėjo vardu ir interesais. Ginče dėl netinkamos Renginio kokybės civilinės atsakomybės subjektu yra būtent pareiškėjas. Pastebėtina, kad pareiškėjas neginčijo atsakovo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarime Nr. 10-1774 padarytų išvadų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pareiškėjo pasitelktas trečiasis asmuo, platinantis bilietus į jo organizuojamus renginius bei veikiantis jo vardu ir interesais, paslaugas vartotojams teikia būtent pareiškėjas.

36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent pareiškėjui, kaip ginčo paslaugų teikėjui, tenka pareiga užtikrinti vartotojų teisę į informaciją, kai sudaromos nuotolinės sutartys ir ne prekybos patalpose sudaromos sutartys. Pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė, kad bendradarbiavimo sutarties ar kitu teisiniu pagrindu jis buvo nurodęs reikiamą informaciją skelbti trečiajam asmeniui – bilietų platintojui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas nei atsakovui pagal prašymus tyrimo metu, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad, prieš sudarant nuotolinę sutartį su vartotoju dėl bilietų į pareiškėjo organizuojamą renginį pirkimo-pardavimo, vartotojui aiškiai ir suprantamai suteikiama CK 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, įskaitant duomenis apie verslininką: jo pavadinimas, bendrovės teisinė forma (arba individualios veiklos vykdymo pažyma), ekonominės veiklos vietos ir buveinės (jeigu skiriasi nuo ekonominės veiklos) adresai, kuriais vartotojai galėtų pateikti savo skundus (CK 6.2287 str. 1 d. 2 ir 3 p.), nors pareiga įrodyti tinkamą informacijos suteikimą vartotojui tenka būtent pareiškėjui (CK 6.2287 str. 5 d.). Pareiškėjo teiginiai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje pateikiama detali informacija apie renginį ir renginio organizatorių – pareiškėją, savaime nepaneigia atsakovo konstatuoto CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų pažeidimo, kadangi šie teiginiai yra deklaratyvūs, neišsamūs (neaišku, kur, kurioje pirkimo stadijoje ir kokia forma pateikiama informacija ir pan.) ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas pagrįstai pripažino CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų pažeidimą.

37. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas pagrįstai konstatavo VTAĮ 21 straipsnio 2 ir 3 dalių bei CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimus. Pareiškėjas kitais aspektais neginčijo Nutarimo ir apeliaciniame skunde neišreiškė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Nutarimu skirta bauda yra proporcinga konstatuotiems pažeidimams. Laikytina, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindų panaikinti Nutarimą, todėl pareiškėjo skundas buvo pagrįstai atmestas.

38. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Live Nation Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Live Nation Lietuva“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė