15d778e3-e10a-4730-bf3a-10a9dbec6971 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-187-1037/2018Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00210-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.4; TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 11 d.TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėjas Tomas PukÅ¡mys,sekretoriaujant Inai Visockienei,dalyvaujant prokurorei E. R.,kaltinamajam N. S., jo gynėjui advokatui Eduardui Antonenko, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui N. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Akmenėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini)., dirbantis UAB "S." vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : N. S. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmÄ Å¾mogui, jis 2017 m. liepos 30 d., apie 14.30 val., N. G. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiame adresu(duomenys neskelbtini)., žodinio konflikto su N. G. metu, trenkė vienÄ kartÄ ranka jam į krÅ«tinę, taip nukentėjusiajam N. G. sukėlė fizinį skausmÄ .Kaltinamasis N. S. apklausiamas teisme dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu neprisipažino. Nurodė, kad liepos 30 dienÄ darbavosi, traukė nuo kanalo Å¡akas su traktoriumi.

Tada atvažiavo N. G., kuris iÅ¡ karto viskÄ pradėjo filmuoti. Pasak kaltinamojo, nukentėjusysis vos ne bėgte atbėgo į laukÄ ir pradėjo lakstyti apie technikÄ , pradėjo filmuoti traktoriaus numerius, lįsti po traktoriumi. Tada kaltinamasis iÅ¡lipo ir paklausė, kas čia vyksta, o nukentėjusysis prisistatė, kad esÄ s žemės savininkas. Pasak kaltinamojo, jis informavo nukentėjusįjį, kad vyksta kanalo darbai pagal projektÄ ir jam lipant į traktorių, N. G. provokavo konfliktÄ . Kaip nurodė kaltinamasis, jis norėjo tęsti darbÄ , tačiau nukentėjusysis įsikibo į traktoriaus priekį ir neleido važiuoti.

Tada kaltinamasis įjungė garsinį signalÄ , kad nukentėjusysis pasitrauktų, tačiau jis nesitraukė. Kaip nurodė kaltinamasis, jis iÅ¡lipo iÅ¡ traktoriaus ir paėmė jį už pečių norėdamas patraukti. Pasak kaltinamojo, tada jis instinktyviai puolė atgal, o kaltinamasis jį atstÅ«mė tuo konfliktas ir pasibaigė. Kaltinamasis nurodė, kad jokio fizinio skausmo suteikti nukentėjusiajam nenorėjo, jis norėjo jį tik patraukti nuo traktoriaus, kad nebÅ«tų sužalotas. Kaltinamojo teigimu, jis turėjo važiuoti per sklypÄ , nes kitaip nebÅ«tų galėjęs įvykdyti darbų.

Be kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiÅ¡kai buvo iÅ¡tirti kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, apklausta liudytoja L. G. ir pats nukentėjusysis N. G. ir peržiÅ«rėta į bylÄ nukentėjusiojo pateikta vaizdo medžiaga. Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.

Å i teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iÅ¡ esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 2 straipsnio 4 dalyje. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Pavojingumas yra bÅ«tinas visų nusikalstamų veikų sudėties požymis. LR BK 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimas yra pavojinga ir Å¡iame kodekse uždrausta veika.

Pavojingumo nuostatos kaip vieno iÅ¡ nusikalstamos veikos sudėties požymio ignoravimas gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimÄ , taip iÅ¡kreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Taip pat svarbu pažymėti, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ . Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikro nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų, gali neatitikti tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo.

Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje, pavojingumas apibrėžiamas kaip objektyvi nusikaltimo savybė, kuriÄ apibÅ«dina pavojingumo pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobÅ«dį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo bÅ«das, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymų ir filmuotos medžiagos, kaltinamasis dirbo su traktoriumi lauke.

Prie jo priėjo nukentėjusysis ir pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas, kad pastarasis su traktoriumi važiuoja per jo žemę. Taip pat nurodė, kad yra parašęs pareiÅ¡kimÄ Ä¯ policijÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ filmuotos medžiagos, kaltinamasis pernelyg nekreipė dėmesio į nukentėjusiojo pretenzijas ir į didesnes diskusijas nesileisdamas įsėdo į traktorių, o nukentėjusysis jam neleido važiuoti atsistodamas traktoriaus priekyje ir teigdamas, kad tai jo žemė, kÄ nori tÄ ir daro.

Netgi kaltinamajam įjungus garso signalÄ , nukentėjusysis atsisakė pasitraukti. Akcentuotina ir tai, kad kaltinamajam iÅ¡lipus iÅ¡ traktoriaus, jis nebuvo agresyvus, tačiau ramiai paaiÅ¡kino nukentėjusiajam, kad vyksta kanalo valymo darbai ir jis turi teisę važiuoti tris metrus nuo kanalo. Nepaisant to, nukentėjusysis atsisakė pasitraukti nuo traktoriaus priekio. Tada iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad asmenys apsikeitė replikomis ir kaltinamasis galimai pastÅ«mė nukentėjusįjį. Å i veiksmų seka, kad kaltinamasis tik pastÅ«mė nukentėjusįjį, nesudavė jam daugybinių smÅ«gių, fizinio kontakto metu jokio įrankio neturėjo, paÅ¡alinių priemonių galinčių sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmÄ nenaudojo, kaltinamasis nebuvo agresyviai nusiteikęs, o tik pastÅ«mė nukentėjusįjį, todėl, kad pastarasis neleido jam pravažiuoti, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo veiksmuose nėra pavojingumo laipsnio, kuris užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Netgi sutinkant su nukentėjusiojo pozicija, kad kaltinamasis sudavė jam smÅ«gį, o ne pastÅ«mė, nekeičia kaltinamojo atliktų veiksmų pavojingumo laipsnio įvertinimo. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, jog po jam suduoto smÅ«gio, jis netgi nenukrito, o tik suklupo. Å i aplinkybė patvirtina faktÄ , kad netgi, jeigu ir buvo suduotas smÅ«gis, jis nebuvo stiprus. Å iÄ teismo pozicijÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad objektyvių duomenų dėl kÅ«no sužalojimo nenustatyta.

SumuÅ¡imai, kurie buvo konstatuoti ligoninėje nukentėjusiajam buvo nustatyti subjektyviais paties nukentėjusiojo nusiskundimais (b. l. 64), o tai reiÅ¡kia, kad žmogaus sveikatai taip kaip jÄ gina baudžiamasis įstatymas, žala nepadaryta. Pastaroji aplinkybė ir kaltinamojo motyvas, kuris pasireiÅ¡kė ne noru sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , o jį patraukti nuo traktoriaus priekio, kad galėtų toliau važiuoti suponuoja nusikaltimo pavojingumo pobÅ«džio nebuvimÄ . Be to, pavojingumo pobÅ«dį eliminuoja ir paties nukentėjusiojo akivaizdžiai provokuojantis elgesys.

Dėl to nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pavojingumo pobÅ«džio ir laipsnio kaltinamojo veiksmuose nebuvimas eliminuoja ir patį pavojingumÄ kaip vienÄ iÅ¡ nusikalstamos veikos požymių. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiÅ¡kia, kad veika daro žalÄ ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi bÅ«ti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Dėl to Å¡iame kontekste akcentuotina ir Konstitucinio teismo jurisprudencija, kuria neretai vadovaujamasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, jog „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).Pažymėtina, kad asmens fizinis skausmas yra ginamas ir civilinės teisės, kuri jį apibrėžia per neturtinės žalos prizmę.

Civilinei atsakomybei kilti nėra bÅ«tinas paties pažeidimo pavojingumas ir kiti aspektai, kurie aktualÅ«s baudžiamajai teisei. Dėl to konstatuotina, kad pagal susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ nukentėjusysis turi teisę ginti savo teises civiline tvarka, o ne siekti kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės, kuri pagal susiklosčiusiÄ situacijÄ bÅ«tų akivaizdžiai perteklinė ir neatitiktų Konstitucinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡reikÅ¡to siekio įgyvendinti protingumo ir proporcingumo principus.Esant nurodytų aplinkybių visetui kaltinamasis iÅ¡teisintinas pagal jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes jo veiksmuose nėra pavojingumo kaip vieno iÅ¡ nusikalstamos veikos požymio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Ä®vertinus tai, kad kaltinamasis iÅ¡teisintas, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo N. G. civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtas (LR BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).              Teismo posėdžio metu kaltinamojo atstovas prašė priteisti iÅ¡laidas susijusias su advokato teisine pagalba iÅ¡ nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo pastrajam pareiÅ¡kus nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. Pažymėtina, jog civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys kaltinamÄ jį iÅ¡teisinus buvo paliktas nenagrinėtas, jo pagrįstumas nespręstas, paliekant civiliniam ieÅ¡kovui teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.

Dėl to kaltinamojo atstovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas susijusias su advokato pagalba nepagrįstas. Tokių iÅ¡laidų nėra teisinio pagrindo pripažinti ir proceso iÅ¡laidomis. Pažymėtina, jog kaltinamajam manant, kad baudžiamasis persekiojimas prieÅ¡ jį pradėtas be teisinio pagrindo turi teisę iÅ¡siieÅ¡koti žalos atlyginimÄ pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį valstybei. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diskÄ kompaktinį diskÄ , kuriame filmuotas įvykis su fotonuotraukomis paliktinas saugoti byloje kaip daiktinis įrodymas.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros 2018 m. sausio 22 d. nutarimu N. S. skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti (LR BPK 151 straipsnio 8 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ė: N. S. kaltintÄ pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Civilinio ieÅ¡kovo N. G. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti –kompaktinį diskÄ palikti prie bylos. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros 2018 m. sausio 22 d. nutarimu N. S. skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                         Tomas Pukšmys