2025-10-07 Nr. BB-4736-1-01-1-18337-2021-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3391/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18337-2021-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo L. J. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 19 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis L. J. prašo panaikinti nepagrįstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir jį išteisinti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka kitos sudėties teismui.

Kasatorius teigia, kad šioje byloje buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, kurie nulėmė neteisingą bylos baigtį. Teismai netinkamai pritaikė BK 154 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes jis nebuvo nei vaizdo įrašo autorius, nei šį įrašą viešai skelbė ir platino. Vien tik faktas, kad jis galėjo persiųsti „YouTube“ nuorodą vienam asmeniui, negali būti laikomas nusikalstama veika. Lietuvos baudžiamojoje teisėje nėra suformuotos praktikos, pagal kurią vien tik nuorodos persiuntimas laikytinas šmeižtu.

Esminiai BPK 3 dalies 1 punkto, BPK 170 straipsnio 1 ir 2 dalies, BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 255 straipsnio nuostatų pažeidimai pasireiškė tuo, kad baudžiamasis procesas buvo pradėta neteisėtai, t. y. galiojant prokuratūros nutarimui atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris niekada nebuvo panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas šį pažeidimą įvardijo kaip formalų ir mažareikšmį. Taigi jis buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nei tyrimo, nei kaltinamojo akto dalis. Kasatorius pažymi ir tai, kad vaizdo įrašas, kuris buvo kaltinimo pagrindu, buvo pateiktas ne ikiteisminio tyrimo pareigūno, bet nukentėjusiosios I. S.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šis įrašas yra tapatus įrašui, kuris buvo patalpintas „YouTube“ kanale. Taip pat nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į nešališką teismą, nes teisėjai I. V. nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, teisėjas V. V. buvo paskirtas ne automatizuota Liteko sistema, o Kauno apygardos teismo pirmininko potvarkiu. Pareiškus nušalinimą visam Kauno apygardos teismui, jo prašymą išnagrinėjo ta pati teisėjų kolegija, nors sprendimą turėjo priimti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar jo paskirtas teisėjas.

Kasatorius daro išvadą, kad jo byla išnagrinėta remiantis prielaidomis, o ne faktais, paneigiančiais jo kaltę. Byloje nenustatyta, kad jis būtų veikęs tyčia siekdamas paskleisti šmeižikišką informaciją. Vien tik „YouTube“ nuorodos persiuntimas vienam asmeniui be duomenų apie viešą ar masinį platinimą, nesudaro objektyviųjų ar subjektyviųjų šmeižto sudėties požymių.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.

Nuteistasis L. J. kasaciniame skunde nesutinka su žemesnės instancijos teismų sprendimais, kuriais jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Ginčydamas žemesnės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo kasatorius kelia ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo, kaltinimo pagrįstumo, įrodymų jo kaltei pagrįsti patikimumo klausimus, kurie, beje, buvo nurodyti ir jo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, kaip matyti iš bylos duomenų, juos išnagrinėjo pateikdamas išsamias ir motyvuotas išvadas. Teisinių argumentų, kurie paneigtų šias apeliacinės instancijos išvadas ir sudarytų pagrindą peržiūrėti bylą kasacine tvarka dėl galimai padarytų esminių BPK ir materialinės teisės pažeidimų kasatorius nepateikia.

Kiti skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo yra deklaratyvūs, grįsti samprotavimais ir subjektyviomis interpretacijomis, todėl nėra kasacijos pagrindas.

Nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar teismų padarytus esminius BPK pažeidimus, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo L. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Alenas Piesliakas