2022-05-04 Nr. CB-3763-2-68-3-29743-2021-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2181

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29743-2021-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2022 m. balandžio 20 d. paduotu pareiškėjo V. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas V. R. padavė kasacinį skundą, prašydamas peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 20 d. nutartį, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjas kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) teismai, pažeisdami CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei pareigą būti aktyviam tokio pobūdžio bylose, netinkamai taikydami Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12, 13 punktų normas, reglamentuojančias, jog nuosavybės teisę patvirtinančiais įrodymais, kada tiesioginiai įrodymai neišlikę, gali būti ir kiti dokumentai, kurie yra išduoti Lietuvos Respublikos institucijų pagal to meto (iki nacionalizacijos) galiojančius įstatymus, o nesant tokių dokumentų, gali būti pateikiamas prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, bei nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią CPK nustatytas įrodinėjimo priemonių sąrašas yra platesnis, nei nustatytas nagrinėjant prašymus atkurti nuosavybės teises administracine tvarka, nepagrįstai pareiškėjo pateiktų įrodymų nevertino; 2) teismai pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalies normą, taip pat įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176–185 straipsniai), nes: atsisakė priimti pareiškimą ir tuo pačiu pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą tinkamai (visapusiškai ir objektyviai) neišsiaiškinę prašymo pagrindą sudarančių ir prašymo dalyką pagrindžiančių pareiškėjo nurodytų aplinkybių; įrodymus, kurie nesusiję su nuosavybės teisių atkūrimu arba susiję su kitais asmenimis, vertino kaip turinčius įrodomąją reikšmę; 3) teismai, spręsdami dėl pareiškimo priėmimo, neturėjo pagrindo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-1450-525/2020, kaip turinčiu prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, nes nurodytoje byloje buvo ginčijamas tik vienas iš procedūrinių dokumentų nuosavybei atstatyti, remiantis nustatyta aplinkybe, kad buvusio žemės savininko R. B., s. K., žmona M. R. 1992 m. vasario 8 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį B. R. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12, 13 punktuose įtvirtintų nuostatų netinkamo taikymo, CPK 443 straipsnio 8 dalies normos, taip pat įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normų (CPK 176–185 straipsniai) pažeidimų nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Constat“ (j. a. k. 305218949) 45 (keturiasdešimt penkis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 36 „Swedbank“ AB banke (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZK51732).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas