Legislator Case Law & Legislation
15cfaece-e75f-4eba-ba68-bcc8d5a75340 AI generated

15cfaece-e75f-4eba-ba68-bcc8d5a75340 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 15cfaece-e75f-4eba-ba68-bcc8d5a75340
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

B., uždaroji akcinė bendrovė „Amekus“, uždaroji akcinė bendrovė „Gitana“, uždaroji akcinė bendrovė „Airgona“, uždaroji akcinė bendrovė „Alimaksa“, uždaroji akcinė bendrovė „Personalo importo sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Strogas“. Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Šilkuva“; nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 24 d.Bankroto administratorė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti UAB „Metalo gamybos inžinerija“ bankrotÄ tyčiniu.

Legislator headnote

AI generated

15cfaece-e75f-4eba-ba68-bcc8d5a75340 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas nepagrįstai nesvarstė klausimo dėl kuratoriaus paskyrimo, taip pat praneÅ¡imas buvusiam įmonės vadovui nepagrįstai nebuvo įteiktas kitais CPK numatytais įteikimo bÅ«dais.Teismo procese nedalyvaujant R. B., nebuvo nustatytos tikrosios įmonės bankroto priežastys, kurios yra susijusios su verslo nesėkme, nulemta aplinkybės, jog patalpų nuomotojas neleido patekti į nuomojamas patalpas, perėmė verslo partnerius, į savo įmonę persiviliojo didelę dalį buvusių įmonės darbuotojų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-1116-241/2018Proceso Nr. 2-57-3-00610-2017-4Procesinio sprendimo kategorija3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens R. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-745-524/2018 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Šilkuva“ pareiÅ¡kimÄ dėl atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys R.

B., uždaroji akcinė bendrovė „Amekus“, uždaroji akcinė bendrovė „Gitana“, uždaroji akcinė bendrovė „Airgona“, uždaroji akcinė bendrovė „Alimaksa“, uždaroji akcinė bendrovė „Personalo importo sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Strogas“. Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Šilkuva“; nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 24 d.Bankroto administratorė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti UAB „Metalo gamybos inžinerija“ bankrotÄ tyčiniu.

Administratorė nurodė, kad nurodytos įmonės nemokumÄ (bankrotÄ ) lėmė sÄ moningas, nesÄ Å¾iningas ir neteisėtas įmonės valdymo organų elgesys (neveikimas) valdant įmonę. Ä®monės vadovas ir akcininkas turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ä®monei esant faktiÅ¡kai nemokiai, jos vadovui nesikreipiant į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, toliau didinant įmonės įsipareigojimus, tokia įmonės vadovo veikla gali bÅ«ti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 2016 m.

įmonė turėjo 178 285 Eur vertės trumpalaikį turtÄ , ilgalaikis turtas – 17 541 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 138 335 Eur, kurie visi buvo trumpalaikio pobÅ«džio.Nors teismas įpareigojo įmonės valdymo organus perduoti bankroto administratorei visus įmonės dokumentus ir turtÄ , tačiau administratorė iki Å¡iol nėra gavusi didžiosios dalies įmonės dokumentų – buhalterinės apskaitos registrų, sintetinių ir analitinių apyvartos žiniaraščių bei turto (gamybos priemonių ir atsargų).

Todėl egzistuoja tyčinio bankroto požymis, numatytas Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Ä®monės metinė finansinė ataskaita VÄ® Registrų centrui paskutinį kartÄ buvo pateikta už 2016 m. Nesant duomenų, kad įmonės vadovas siekė pagerinti įmonės padėtį, vystyti veiklÄ , gauti pajamas, pelnÄ , ieÅ¡koti priemonių mokumui atkurti, yra pagrindas teigti, jog R. B., įmonei tapus nemokiai, nesidomėjo jos veikla. Tokie R. B. veiksmai lėmė žalÄ bendrovei ir jos kreditoriams, buvo neiÅ¡saugoti apskaitos dokumentai, buhalterinė apskaita vesta aplaidžiai.

Nesant buhalterinės apskaitos duomenų, neįmanomas įmonės turto bei skolininkų identifikavimas, skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas. Dokumentų neperdavimas administratorei leidžia spręsti, kad R. B. galimai pasisavino įmonės pinigines lėšas, kitÄ balansinį turtÄ , nesirÅ«pino įmonės turto ir įsipareigojimų apskaita, aplaidžiai jÄ vedė, apsunkindamas galimybes ginti kreditorių interesus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi pripažino UAB „Metalo gamybos inžinerija“ bankrotÄ tyčiniu.Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo (įmonės akcininkas ir vadovas) R.

B. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateikė, jam apie posėdį praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Teismas nustatė, kad R. B. nebendradarbiauja su bankroto administratore, neperdavė jai įmonės dokumentų, dalį dokumentų rado R. B. sutuoktinė, dalį – įmonės darbuotojai. Taip pat teismas nustatė, kad R. B., kaip įmonės vadovas, prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ (2017 m. birželio mėn.) sudarė įmonės turto perleidimo sandorį. Tuo tarpu bankroto administratorė perėmė tik du įmonės automobilius: vienÄ rado R.

B. namuose, kitÄ â€“ paliktÄ stotyje.Teismas vertino, kad tyčinio bankroto požymių egzistavimÄ Ä¯rodo byloje nustatytos aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo R. B., ėjęs įmonės vadovo pareigas, nevykdė pareigos, įmonei pasiekus nemokumo bÅ«senÄ , inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , o iÅ¡kėlus bankroto bylÄ neperdavė bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų.Teismas, įvertinęs įmonės 2016 m. balansÄ , konstatavo, kad 2016 m. įmonė jau buvo nemoki, nes jos turtas buvo 178 285 Eur vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 138 335 Eur.

Teismas, remdamasis Darbo ginčų komisijos sprendimais, padarė iÅ¡vadÄ , kad įmonės vadovas 2017 m. balandžio mėn. sudarė darbo sutartis su darbuotojais, nors atlyginimų jiems nebemokėjo nuo 2017 m. gegužės mėn. Bankroto byla atsakovei buvo iÅ¡kelta 2017 m. rugsėjo 13 d., kreditoriams pateikus pareiÅ¡kimÄ .Teismas, nustatęs, kad R. B. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ , įmonės finansinės apskaitos dokumentų nepateikė, sprendė, jog R. B. neįrodinėjo įmonės laikinų finansinių sunkumų, jos mokumo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nors įmonė buvo įregistruota 2016 m. kovo 2 d., tačiau jos 2016 m. balansas, teismo vertinimu, įrodo, jog įmonė jau 2016 m. buvo nemoki, jos per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 138 335 Eur. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, įmonei esant nemokiai, tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti jos turtinę padėtį – į įmonę buvo priimami nauji darbuotojai, buvo mažinama įmonės turto masė, o kreditiniai reikalavimai įmonėje augo, įmonė dirbo nuostolingai.

Teismo vertinimu, Å¡ioje byloje bÅ«tina ikiteisminio tyrimo tvarka iÅ¡tirti administratorės ir kreditorių nurodomÄ sandorį, sudarytÄ 2017 m. birželio mėn. dėl atsakovės turto.Teismas sprendė, kad įmonės bankrotas pripažintinas tyčiniu, nes įmonės 2016 m. balansas, Darbo ginčų komisijos sprendimai, vykdomieji dokumentai, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis dėl baudos skyrimo įmonės vadovui už dokumentų neperdavimÄ Ä¯rodo, jog egzistuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis – įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, taip pat Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte apibrėžtas tyčinio bankroto požymis – teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Suinteresuotas asmuo R. B. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Ä®monės bankrotas pripažintas tyčiniu teismo procese nedalyvaujant buvusiam įmonės vadovui, jam nežinant apie inicijuotÄ procesÄ , apsiribojant vieÅ¡u praneÅ¡imu apie nagrinėjamÄ civilinę bylÄ , nors bankroto administratorei yra žinomas buvusio įmonės vadovo adresas.

Teismas nepagrįstai nesvarstė klausimo dėl kuratoriaus paskyrimo, taip pat pranešimas buvusiam įmonės vadovui nepagrįstai nebuvo įteiktas kitais CPK numatytais įteikimo būdais.Teismo procese nedalyvaujant R. B., nebuvo nustatytos tikrosios įmonės bankroto priežastys, kurios yra susijusios su verslo nesėkme, nulemta aplinkybės, jog patalpų nuomotojas neleido patekti į nuomojamas patalpas, perėmė verslo partnerius, į savo įmonę persiviliojo didelę dalį buvusių įmonės darbuotojų.

Ä®monė turėjo sudariusi didelės vertės kontraktÄ su užsienio partneriu, tačiau dėl nurodytų priežasčių kontrakto vykdymas tapo neįmanomas.Ä®monės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, įvardijamų kaip lėmusių tyčinio bankroto pripažinimÄ , atlikimo, o nepatenkinti kreditorių reikalavimų priežastiniu ryÅ¡iu nėra susiję su tyčiniu bankrotu. Å ie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar bÅ«tų atlikti nutartyje nurodyti veiksmai.

Dėl Å¡ios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kuriÄ lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali bÅ«ti paneigta Å¡iam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų bÅ«tų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimÄ . Tačiau tokios galimybės R. B. neturėjo.Nors teismas paminėjo 2017 m. birželio mėn. sudarytÄ Ä¯monės turto perleidimo sandorį, tačiau teismas nepagrįstai netyrė sandorio sudarymo aplinkybių, nenurodė, kaip jos sÄ lygoja įmonės bankroto pripažinimÄ tyčiniu.Teismas tik fragmentiÅ¡kai nurodė, kad bankroto administratorė yra gavusi įmonės dokumentus, tačiau nepagrindė, kokių dokumentų administratorei trÅ«ksta, jog toliau bÅ«tų atliekamos įmonės administravimo funkcijos, neanalizavo, kodėl trÅ«kstami dokumentai leidžia įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.Teismas neiÅ¡tyrė visų įrodinėjimo dalykÄ byloje sudarančių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės klausimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu tinkamam iÅ¡sprendimui.

Tai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad teismas neatskleidė bylos esmės, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme ir procesÄ pirmosios instancijos teisme bÅ«tina pakartoti.Suinteresuotas asmuo UAB „Amekus“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantas skundžia visÄ teismo sprendimÄ , tačiau neskundžia motyvuojamosios sprendimo dalies, kurioje teismas iÅ¡dėstė argumentus dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, taip pat įrodymų, kad jis perdavė bankroto administratorei įmonės dokumentus.Nevedama arba netinkamai vedama įmonės buhalterinė apskaita kliudo nustatyti įmonės finansinės bÅ«klės rezultatus, įvertinti turtÄ , todėl apelianto argumentai dėl trÅ«kstamų dokumentų yra nepagrįsti.PareiÅ¡kėja BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ bankroto administratorė UAB „Šilkuva“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodyta, kad pritariama suinteresuoto asmens UAB „Amekus“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡dėstytiems argumentams. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl suinteresuoto asmens R. B. informavimo apie procesÄ Apeliantas R. B. teigia, kad įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu jam nedalyvaujant teismo procese ir apeliantui apie jį nežinant. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai apsiribojo vieÅ¡u praneÅ¡imu apie nagrinėjamÄ civilinę bylÄ , nepagrįstai nesvarstydamas klausimo dėl kuratoriaus paskyrimo, taip pat praneÅ¡imas apeliantui nepagrįstai nebuvo įteiktas kitais CPK numatytais įteikimo bÅ«dais.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apelianto argumentais.CPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Taip gali bÅ«ti įteikiami ieÅ¡kinio kopija atsakovui, teismo Å¡aukimai, praneÅ¡imai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas Å¡ioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du data.Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog teismo apeliantui byloje siunčiami procesiniai dokumentai yra grÄ Å¾inami neįteikti, ir siekdamas tinkamai informuoti apeliantÄ apie pradėtÄ Ä¯monės bankroto pripažinimo tyčiniu procesÄ , 2018 m. kovo 19 d. nutartimi nutarė pareiÅ¡kimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir teismo Å¡aukimÄ Ä¯ 2018 m. balandžio 16 d. 10 val. teismo posėdį apeliantui įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (5 t., b. l. 12).

Taip pat teismo Å¡aukimas į 2018 m. balandžio 16 d. 10 val. teismo posėdį dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu bei teismo praneÅ¡imas dėl atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo (su pridėtu pačiu pareiÅ¡kimu) 2018 m. kovo 20 d. buvo iÅ¡siųstas apeliantui ir paÅ¡tu adresu (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 17, 19). Å is adresas Juridinių asmenų registre nurodytas kaip apelianto (įmonės vadovo ir akcininko) gyvenamosios vietos adresas (1 t., b. l. 54, 65; 5t., b. l. 5); pagal Gyventojų registro duomenis Å¡iuo adresu deklaruota apelianto gyvenamoji vieta.

Tačiau nurodyti procesiniai dokumentai buvo grÄ Å¾inti neįteikti, pažymint, jog apeliantas jų neatsiėmė paÅ¡te per siuntos saugojimo terminÄ (5 t., b. l. 31). IÅ¡ įmonės bankroto bylos duomenų taip pat matyti, kad procesiniai dokumentai apeliantui buvo daug kartų siunčiami paminėtu Juridinių asmenų registre ir Gyventojų registre nurodytu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (1 t., b. l. 56, 93, 96, 105, 130, 133; 2 t., b. l. 142), tačiau jų apeliantui įteikti nė karto taip ir nepavyko – apeliantas jų neatsiėmė paÅ¡te per siuntos saugojimo terminÄ (2 t., b. l. 134-135, 143-144).

Be to, pirmosios instancijos teismas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatęs apelianto darbovietę (2 t., b. l. 143, 145-146), procesinius dokumentus bandė įteikti ir apelianto darbovietės adresu (2 t., b. l. 147), tačiau ir tokiu būdu procesinių dokumentų apeliantui įteikti nepavyko. Atskirajame skunde nedėstomi argumentai, taip pat nepateikiami juos pagrindžiantys įrodymai, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus apeliantui bandė įteikti netinkamu jo adresu, taip pat nenurodoma, kokiu konkrečiu adresu teismas turėjo siųsti apeliantui adresuotus procesinius dokumentus.

Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde, pažeidžiant CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintus bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nėra nurodytas apelianto gyvenamosios vietos adresas.Nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, neginčijamai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes procesiniams dokumentams apeliantui įteikti ir tik nepavykus jų pristatyti žinomais apelianto gyvenamosios ir darbo vietų adresais, procesiniai dokumentai apeliantui įteikti viešo paskelbimo būdu.

Ä®vertinus tai, kad bankroto administratorė neteikė teismui praÅ¡ymo skirti kuratorių, o nesant praÅ¡ymo skirti kuratorių yra laikoma, jog nėra galimybės paskirti kuratorių (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2456/2013), procesinių dokumentų įteikimas apeliantui vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du buvo galimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 130 straipsnyje įtvirtintÄ procesinių dokumentų įteikimo vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du normÄ , o atskirojo skundo argumentai Å¡iuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pagrindų konstatuoti BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ tyčinį bankrotÄ Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Nuo 2013 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai.

Teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato bent vienÄ iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių. Kasacinis teismas, iki 2013 m. spalio 1 d. galiojant Ä®BÄ® 20 straipsnio redakcijai formuodamas teismų praktikÄ tyčinio bankroto bylose, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.

Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , skundžiama nutartimi pripažino UAB „Metalo gamybos inžinerija“ bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu.

Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (1 punktas), teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros (5 punktas).Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, įrodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Be to, įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sÄ moningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudÄ , nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas.

Ä®monės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiÅ¡kai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2010, 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013).Taigi pripažįstant bankrotÄ tyčiniu svarbus įmonės nemokumo fakto nustatymas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ nuo 2016 m. buvo nemoki. Apeliantas Å¡ios teismo iÅ¡vados pagrįstumo neginčija, tačiau teigia, kad teismas nenustatė tikrųjų įmonės bankroto priežasčių, kurios yra susijusios su verslo nesėkme, nulemta aplinkybės, jog patalpų nuomotojas neleido patekti į nuomojamas patalpas, perėmė verslo partnerius, į savo įmonę persiviliojo didelę dalį buvusių įmonės darbuotojų. Taip pat, apelianto teigimu, įmonė turėjo sudariusi didelės vertės kontraktÄ su užsienio partneriu, tačiau dėl nurodytų priežasčių kontrakto vykdymas tapo neįmanomas.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Apeliantas savo argumentų dėl tikrųjų įmonės bankroto priežasčių nenustatymo ne tik nepagrindė jokiais įrodymais, bet ir tik itin abstrakčiai nurodė pačias faktines aplinkybes, kuriomis, be kita ko, net nesirėmė pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas, ėjęs įmonės vadovo pareigas, nevykdė pareigos, įmonei pasiekus nemokumo bÅ«senÄ , inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .

Tokios pareigos pažeidimas vertinamas kaip tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis požymis pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Ä®monės vadovas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiÅ¡kai yra nemoki. Tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus.

Kuo įmonės finansinė bÅ«klė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikÅ¡mė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės bÅ«klei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; kt.).Byloje nagrinėjamu atveju UAB „Metalo gamybos inžinerija“ vadovas, įmonei tapus nemokiai, nesilaikė fiduciarinių pareigų įmonės kreditoriams.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad netinkamas UAB „Metalo gamybos inžinerija“ valdymas nulėmė tolesnį nemokios įmonės padėties bloginimÄ ir negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais, o tai yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tyčinio bankroto požymių egzistavimÄ Ä¯rodo byloje nustatytos aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo R. B., ėjęs įmonės vadovo pareigas, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , neperdavė bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrindė, kokių dokumentų trÅ«ksta bankroto administratorei, jog toliau bÅ«tų atliekamos įmonės administravimo procedÅ«ros, be to, apelianto manymu, teismas neanalizavo, kodėl dokumentų trÅ«kumas leidžia įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos apelianto argumentus laiko deklaratyviais, nepatvirtinančiais teismo iÅ¡vadų nepagrįstumo.Ä®monės vadovo neteisėti veiksmai gali pasireikÅ¡ti ne tik neteisėtu veikimu, bet ir aplaidžiu neveikimu.

Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Vedama buhalterinė apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ . BAÄ® 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , jų teikimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ .

Tai taip pat gali bÅ«ti kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatyme iÅ¡skirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neiÅ¡saugomi apskaitos dokumentai.

Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). PareigÄ pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimÄ , turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).IÅ¡ paskutinių Juridinių asmenų registrui pateiktų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2016 m.

įmonė turėjo 178 285 Eur vertės turto: ilgalaikio – 17 541 Eur (materialusis turtas), trumpalaikio – 159 888 Eur (atsargos, per vienus metus gautinos sumos, pinigai ir jų ekvivalentai), ateinančių laikotarpių sÄ naudų ir sukauptų pajamų – 856 Eur (5 t., b. l. 8). Esant tokiems duomenims apie buvusį įmonės turtÄ , su juo susijusius dokumentus ir pareiÅ¡kėjai jais grindžiant reikalavimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, už turto iÅ¡saugojimÄ atsakingas asmuo (apeliantas) ne tik neperduoda turto ir su juo susijusių dokumentų bankroto administratorei, bet ir nenurodo aplinkybių apie jų buvimo vietÄ , neperdavimo priežastis, o po to savo atsikirtimus grindžia iÅ¡ esmės vien pareikÅ¡tų reikalavimų neįrodytumu, t. y. neigia pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ savo neteisėtų veiksmų pasekmėje sukurta sau naudinga situacija, nors niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų.

Vien tai, kad tyčinio bankroto požymių įrodinėjimo naÅ¡ta tenka tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kusiai bankroto administratorei, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip neÅ¡alina apelianto pareigos teikti įrodymus, patvirtinančius jo atsikirtimų pagrįstumÄ ir paneigiančius bankroto administratorės teikiamus argumentus ir įrodymus visais tyčinio bankroto požymių nustatymo klausimais (CPK 12, 178 straipsniai). Tokia iÅ¡vada darytina, be kita ko, ir todėl, kad nagrinėjamoje situacijoje bÅ«tent apeliantui – įmonės vadovui (taip pat ir vieninteliam akcininkui), geriausiai yra/turi bÅ«ti žinomos aplinkybės, susijusios tiek su jo vadovavimo pabaigoje įmonėje buvusio turto apimtimi ir struktÅ«ra, tiek su jo apskaita, bÅ«kle, likimu ir pan.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad apeliantas, kaip UAB „Metalo gamybos inžinerija“ direktorius, Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu (įsiteisėjusiu 2017 m. balandžio 25 d.) administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-84-206/2017 buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje („tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, iÅ¡mokėjimas“) ir nubaustas 2 700 Eur bauda; taip pat pripažintas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje („nelegalus darbas“) ir nubaustas 1 000 Eur bauda; paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 2 700 Eur bauda (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Teismas nustatė, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ direktorius R. B. pagal 2017 m. sausio mėnesio žiniaraštį, kuriame įrašytos mokamos sumos, neįtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjo 8 723 Eur (atskaičius mokesčius), iš kurių 2 600 Eur jau buvo išmokėti 12 darbuotojų. R. B., išmokėdamas 2 600 Eur darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 7 punktų reikalavimus.

Taip pat R. B. septyniems darbuotojams leido pradėti dirbti nesudarius su jais raÅ¡ytinių darbo sutarčių ir apie jų darbo pradžiÄ prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, tokiu bÅ«du pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių nuostatas.IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nelaikytini svarbiomis priežastimis laiku nepateikti bankroto administratorei UAB „Metalo gamybos inžinerija“ dokumentų.

Å ios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina netinkamÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , kas atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto požymį.Apelianto įsitikinimu, įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, įvardijamų kaip lėmusių tyčinio bankroto pripažinimÄ , atlikimo, o nepatenkinti kreditorių reikalavimai priežastiniu ryÅ¡iu nėra susiję su tyčiniu bankrotu. Apelianto manymu, Å¡ie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar bÅ«tų atlikti nutartyje nurodyti veiksmai.

Dėl Å¡ios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kuriÄ lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, apelianto teigimu, gali bÅ«ti paneigta Å¡iam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų bÅ«tų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimÄ .Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ie apelianto argumentai yra susiję su bankrutavusios įmonės valdymo organų ir (ar) dalyvių civiline atsakomybe.

Pažymėtina, kad byloje dėl įmonės tyčinio bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iÅ¡ kaltų asmenų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ â€“ turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma.

Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereiÅ¡kia, jog visi nurodyti įmonės vadovo ir (ar) akcininko veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sÄ moningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Ä®monės bankrotÄ pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuosekliÄ eigÄ , kurių sistema objektyviai patvirtina blogÄ Ä¯monės valdymÄ , privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimÄ (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumÄ , atitikimÄ Ä¯monės interesams ir pan.), pripažinus bankrotÄ tyčiniu, turi bankroto administratorius (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 dalis).Apeliantas kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumÄ nagrinėjamoje byloje.

Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiÅ¡kinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog byloje nėra pakankamai įrodymų reikÅ¡mingoms aplinkybėms pagrįsti ir kad teismas juos įvertino netinkamai.Kiti atskirojo skundo argumentai iÅ¡samiau nenagrinėtini, dėl jų plačiau nepasisakytina, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės teisingai iÅ¡spręsti bylÄ .

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                      Danutė GasiÅ«nienė