Legislator Case Law & Legislation
15cf21dc-52a9-4d64-9d1e-b079f2f4229d AI generated

15cf21dc-52a9-4d64-9d1e-b079f2f4229d · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Case Number 15cf21dc-52a9-4d64-9d1e-b079f2f4229d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1-779-898/2012Proceso Nr. 1-40-2-00063-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; (S) 1.1.6.6.; 1.1.9.1.; 1.1.9.5.; 1.2.4.5.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.6. ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 26 d.Šiauliai Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė, sekretoriaujant Editai Petrevičienei, dalyvaujant prokurorams Tomui Grušui, Irenai Strumilaitei-Zgierskytei, Inetai Jurešienei,kaltinamajam R. J., gynėjai advokatei Kristinai Pugačienei,nukentėjusiajam G.

Legislator headnote

AI generated

15cf21dc-52a9-4d64-9d1e-b079f2f4229d · Å iaulių miesto apylinkės teismas: PraÅ¡o priteisti 5000 Lt neturtinę žalÄ dėl jam suteikto fizinio skausmo, nepatogumo, pažeminimo, jis turėjo lankytis pas plastikos chirurgus, nes nebuvo praėjusios kraujosruvos, nepatogiai jautėsi kai gydėsi, negalėjo nueiti į parduotuvę, iÅ¡eiti į miestÄ . Dabar skausmo nebejaučia. Kaltinamasis siÅ«lė taikytis, atsiprašė, jis priima jo atsipraÅ¡ymÄ . Liudytojas M. M., apklaustas teisme parodė, kad pažįsta nukentėjusį ir kaltinamÄ jį, jie yra buvę jo bendradarbiai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1-779-898/2012Proceso Nr. 1-40-2-00063-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; (S) 1.1.6.6.; 1.1.9.1.; 1.1.9.5.; 1.2.4.5.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.6. ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 26 d.Šiauliai Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė, sekretoriaujant Editai Petrevičienei, dalyvaujant prokurorams Tomui Grušui, Irenai Strumilaitei-Zgierskytei, Inetai Jurešienei,kaltinamajam R. J., gynėjai advokatei Kristinai Pugačienei,nukentėjusiajam G.

M., atstovui advokatui Sauliui Alysui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojerytis jokupas, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „R.“ komercijos direktoriumi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje padarymu.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

R. J. 2012 m. balandžio 10 d., apie 17.00 val., UAB „D. P.“ tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, suduodamas du kartus kumščiu nukentėjusiajam G. M. į veidÄ , padarė jam Å¡iuos sužalojimus: nosies kaulo lūžį, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir deÅ¡inės akies apatiniame voke, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl nosies kaulo lūžio nukentėjusiojo G. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.Kaltinamasis R. J., apklaustas teisme dėl pareikÅ¡to kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad dirbo UAB „D.

P.“. Bendrovei reikėjo darbuotojo, todėl skyriaus vadovas prisiėmė į darbÄ savo brolį G. M.. Ir pradžių jis stengėsi dirbti, vėliau tapo nebevaldomu, neklausė jam duodamų nurodymų, ginčydavosi, buvo ne vienas konfliktas kai jie aptardavo, kaip turi dirbti, ir kÄ daryti. Kartu su nukentėjusiuoju dirbo apie du metus. Å is įvykis buvo tų konfliktų pasekmė. 2012-04-10, apie 17.00 val., darbe – parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pokalbis dėl darbo, nes jam paskambino klientai ir paklausė, kodėl nebuvo atlikti darbai, klientai pasakė, kad jie paskambino G.

M. ir pasakė, kÄ jam reikia perduoti, tačiau jis nieko nežinojo. Jis iÅ¡siaiÅ¡kino, kad klientai G. M. paliko užsakymÄ , kurio jis jam neperdavė, dėl to jis nukentėjo finansiÅ¡kai, nes jo atlyginimas konkrečiai priklausė nuo iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų. TÄ dienÄ pradėjo aiÅ¡kintis, kaip reikia toliau dirbti, tačiau kadangi G. M. tÄ dienÄ buvo girtas, neiÅ¡siaiÅ¡kino ir iÅ¡siskyrė. Nukentėjusysis darbo metu buvo neblaivus, tai juto iÅ¡ kvapo ir iÅ¡ jo elgesio, bet nematė darbo vietoje vartojant alkoholį.

IÅ¡siskirsčius jis pradėjo dirbti, o G. M. Å¡nekėdamas nuėjo į savo darbo vietÄ prie kasos parduotuvėje. Beeidamas G. M. jį pavadino „piderastu“. Jį suėmė pyktis, jis nuėjo ir sudavė ranka, turbÅ«t kumščiu G. M. į veidÄ du kartus, dėl ko jis labai gailisi. IÅ¡ karto sužalojimo nesimatė, tik pradėjo bėgti kraujas. Vėliau kolega M. M. jį apėmė ir pasakė „baikit, kÄ Äia darot“. Jis nusiramino ir nuėjo į kabinetÄ . G. M. atėjo pas jį į kabinetÄ ir pasakė „tai kÄ , nebeatlaikė nervai?“.

Tuomet jis suprato, kad jis be reikalo sudavė, mano, kad buvo siekiama to, kad jis pratrūktų. Kadangi baigėsi darbas, jis susidėjo daiktus ir išvažiavo namo. G. M. jam nesudavė nei vieno smūgio. Įvykio metu jis buvo blaivus. Dėl to kas įvyko labai gailisi, ankščiau nėra teistas, tai buvo pirmas kartas. Siūlė nukentėjusiajam sumokėti 3000 Lt žalos atlyginimo, tačiau jis nesutiko. Nukentėjusiajam pervedė 500 Lt. Matė, kad yra pareikštas 5000 Lt ieškinys. Sumokės tiek, kiek priteis teismas.

Jis nukentėjusiojo atsiprašė. Su ieÅ¡kovu Valstybine ligonių kasa pasirašė žalos atlyginimo sutartį, kuria įsipareigojo per 24 mėnesius sumokėti padarytÄ Å¾alÄ . Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio praÅ¡o jo netenkinti, kadangi G. M. buvo neblaivus.Nukentėjusysis G. M. apklaustas teisme parodė, kad 2012-04-10, dirbo UAB „D. P.“ sandėlininku-pardavėju. IÅ¡ po inventorizacijos buvo daug trÅ«kumų, kuriuos R. J. turėjo sutvarkyti. Tie trÅ«kumai buvo dėl sÄ skaitų neiÅ¡raÅ¡ymo gamintojams, kurios bÅ«davo neiÅ¡raÅ¡omos po tris ar keturis mėnesius.

Jam nepatiko R. J. darbas, siÅ«lė kalbėti, bandyti ieÅ¡koti bÅ«dų kaip dirbti. 2012-04-10 vakare, kai grįžo R. J., jis su M. M. atėjo pas R. J. į kabinetÄ aiÅ¡kintis dėl tų trÅ«kumų. Visi trys susiginčijo, vėliau iÅ¡siskyrė. Jis pasidarė kavÄ ir nuėjo į savo darbo vietÄ prie kompiuterio dirbti. IÅ¡girdo ateinantį R. J., kuris eidamas sakė „užpisai mane“. Jis buvo pasilenkęs prie kompiuterio, o kai atsisuko, iÅ¡ karto pajuto smÅ«gį. Gavo porÄ smÅ«gių kumščiu – vienÄ Ä¯ veido kairę akį, kitÄ Ä¯ pakaušį.

Jis rankomis užsidengė galvÄ , tada iÅ¡girdo kaip M. M. pasakė „Ryti, kÄ Äia darai, dar spardysies“. Po R. J. suduotų smÅ«gių pasakė „ožys, piderastas“. PrieÅ¡ smÅ«gių sudavimÄ , tokių žodžių nesakė. Jis nesakė frazės „na kÄ , ar neatlaikė nervai “. Jį sumušė dėl to, kad tai buvo jau ne pirmas konfliktas dėl klientų ir trÅ«kumų. Grįžęs po įvykio namo, iÅ¡gėrė gal 50 gramų degtinės, gėrė virtuvėje kartu su tėvu.

Kai gėrė, pas juos buvo užėjusi mama, kuri pradėjo klausti kas jam atsitiko. Tam, kad nusiramintų, tėvas kartu su juo iÅ¡gėrė kelias taureles. Kada iÅ¡gėrė alkoholį, tikslaus laiko neprisimena, bet tai buvo dar iki važiuojant į gydymo įstaigÄ . Pasijuto blogai, todėl paprašė, kad jį nuvežtų į ligoninės priimamÄ jį. Ten perÅ¡vietė galvÄ dėl smegenų sukrėtimo. Ryte nebematė su kaire akimi. Jam nuvykus į poliklinikÄ , liepė atvykti po savaitės kai atslÅ«gs patinimas.

Pas Å¡eimos gydytojÄ nuvyko sekančiÄ dienÄ , vėliau, po savaitės, kai patinimas pradėjo nykti, gydytojas jį apžiÅ«rėjo ir jam kilo įtarimas, kad yra iÅ¡krypusi nosis. Gydytojai nustatė, kad yra skilęs nosies kaulas ir iÅ¡ karto darė planinę operacijÄ . Po sužalojimo vienÄ savaitę nėjo į darbÄ pagal Å¡eimos gydytojo iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ , vėliau po operacijos apie tris savaites nėjo į darbÄ , nes jam buvo skirtas gydymas, jis negalėjo lankstytis, negalėjo valgyti karÅ¡to maisto.

PraÅ¡o priteisti 5000 Lt neturtinę žalÄ dėl jam suteikto fizinio skausmo, nepatogumo, pažeminimo, jis turėjo lankytis pas plastikos chirurgus, nes nebuvo praėjusios kraujosruvos, nepatogiai jautėsi kai gydėsi, negalėjo nueiti į parduotuvę, iÅ¡eiti į miestÄ . Dabar skausmo nebejaučia. Kaltinamasis siÅ«lė taikytis, atsiprašė, jis priima jo atsipraÅ¡ymÄ . Liudytojas M. M., apklaustas teisme parodė, kad pažįsta nukentėjusį ir kaltinamÄ jį, jie yra buvę jo bendradarbiai.

G. M. yra jo žmonos pusbrolis. Ä®vykis buvo 2012 m. pirmÄ darbo dienÄ po Å¡v. Velykų, tai galėjo bÅ«ti 2012 m. balandžio 10 d., apie 16.30 val., buvo darbo pabaiga. Konfliktas įvyko darbovietės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo tryse: jis, R. J. ir G. M.. R. J. kabinete vyko jų trijų diskusija apie sandėlio prekes, nes buvo dideli sandėlio trÅ«kumai. Buvo kalbama, kad G. M., atiduodamas prekes neiÅ¡raÅ¡o sÄ skaitos, dėl ko atsiranda trÅ«kumai ir po to ieÅ¡ko galų, pradeda vienas kitÄ Ä¯tarinėti, kur dingo prekės. R.

J. pasakė, kad sandėlininkas nesikiÅ¡tų, nes tai ne jo reikalas. Po diskusijos visi iÅ¡siskirstė. G. M. išėjo iÅ¡ R. J. kabineto ir atsisėdo į savo darbo vietÄ , gėrė kavÄ . Jis buvo nuoÅ¡alyje, kai R. J., atbėgęs iÅ¡ savo kabineto, smÅ«giavo į G. M.. Buvo du, ar trys smÅ«giai kumščiu į veidÄ . Jis atitraukė R. J. nuo G. M., perskyrė juos. Pasakė „Ryti kÄ Äia darai? Nuo kada darbo santykius ir reikalus sprendi kumščiais?“. Kai atitraukė R. J., jis nenorėjo pakartoti puolimo.

IÅ¡ karto matėsi G. M. sužalojimai – akis buvo užtinusi, nosis užtinusi, visur buvo kraujo. PrieÅ¡ smÅ«gius G. M., sėdėdamas savo darbo vietoje, nieko nesakė, negirdėjo jokių įžeidžiančių žodžių pasakytų R. J. atžvilgiu. Po smÅ«gių G. M. sakė „eik tu pidere“, ar panaÅ¡iai. TÄ dienÄ G. M. ir R. J. buvo blaivÅ«s. Toks konfliktas tarp R. J. ir G. M. buvo vienintelis, buvo trintis tarp jų, jie konfliktuodavo dėl darbo. Nežino kas iÅ¡provokavo R. J. muÅ¡tis, gal ta diskusija.

G. M. po gautų smÅ«gių pasakė „na tai kÄ , nervai nebeatlaikė?“ ar panaÅ¡iai. Taip pasakė po smÅ«gių.Liudytoja I. J. teisme parodė, kad paties įvykio ji nematė. Jos vyras pasakojo, kad darbe visÄ laikÄ buvo įtempta situacija dėl G. M. ir tarp bendradarbių. Ji yra vadybininkė ir žino vadybininkų darbo specifikÄ . G. M. buvo tiesiogiai pavaldus jos vyrui. Buvo problemų dėl bendravimo su klientais. Darbe buvo įtampa, vyras visada grįždavo iÅ¡ darbo sudirgęs. Iki to laiko, kol į darbÄ buvo priimtas G.

M., tokios įtampos darbe nebuvo. Tarp vyro ir kitų darbuotojų įtampos nebuvo. Po įvykio vyras sakė, kad smÅ«giavo G. M.. Smulkiai nepasakojo apie įvykį. Vyras sakė, kad sudavė dėl to, kad G. M. darbe buvo girtas ir jo atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir iÅ¡provokavo tÄ konfliktÄ . Taip jai pasakojo vyras. Vyras yra geras žmogus, niekada nebuvo nusiskundimų iÅ¡ klientų. Jis nėra grubus, niekada gyvenime nevartoja necenzÅ«rinių žodžių. Vyras yra dirbęs kitose įmonėse, visur geri atsiliepimai.

Vyras yra dviejų mažamečių vaikų tėvas. Ji byloje pateikė praÅ¡ymÄ perduoti R. J. pagal laidavimÄ jos žinion. Ji yra neteista, administracine tvarka nebausta. Ji visada darė gerÄ Ä¯takÄ R. J.. Jie jau 10 metų gyvena santuokoje, smurto Å¡eimoje nėra. Jos vyras, pavartojęs alkoholio netampa konfliktiÅ¡kas. Jie bendrauja kaip lygiaverčiai sutuoktiniai. Jis tariasi su ja priimdamas sprendimus. Negali pasakyti dėl ko vyras buvo atleistas iÅ¡ UAB „D. P.“. Mano, kad vyras gerai atliko savo darbÄ .

Ten dirbo 8 metus, priekaiÅ¡tų iÅ¡ klientų nebuvo. Vyras buvo susinervinęs tik tuomet, kai atėjo dirbti G. M., įtampa jautėsi. Vyras gavo iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ iÅ¡ UAB „D. P.“. Tie pinigai jau yra panaudoti. Palaiko savo praÅ¡ymÄ dėl laidavimo.Liudytojas A. M. teisme parodė, kad jo sÅ«nus G. M. 18.00 val. grįžo iÅ¡ darbo sumuÅ¡tas, visas veidas buvo mėlynas. Jis gyvena su sÅ«numi viename name, bet name yra atskiri įėjimai. G. M. namo grįžo su kitu sÅ«numi, jis tuo metu buvo kieme.

Vėliau jis nuėjo pas sÅ«nų G. M. pasikalbėti į jo butÄ , su savimi pasiėmė likutį brendžio, kurį su sÅ«numi iÅ¡gėrė. Gėrė tik brendžio, kurio buvo likę gal 200 gramų. SÅ«nus sakė, kad jam skauda. Pas sÅ«nų jis nuėjo vienas, vėliau atėjo žmona. Ji atėjo tuomet, kai jis jau ėjo namo. Kitas sÅ«nus iÅ¡vežė G. M. į ligoninę. Be kaltinamojo prisipažinimo, teisme apklausto nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, R. J. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, patvirtina ir kiti teismo iÅ¡tirti įrodymai:iÅ¡ 2012-04-11 protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad G.

M. pranešė, jog 2012-04-10 apie 17 val. bÅ«nant darbe, adresu (duomenys neskelbtini), įvykus su bendradarbiu R. J. asmeninio pobÅ«džio konfliktui su juo susiginčijo ir jis jam kumščiais sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ , du kartus į galvÄ ir bandė įspirti, bet kitas kolega – M. M., jį atitraukė (13 b. l.);iÅ¡ 2012-04-24 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad jame užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu Žemaitės g. 137, Å iauliai, sudaryta schema, padarytos nuotraukos (16-20 b. 1.);iÅ¡ 2012-04-24 specialisto iÅ¡vados Nr. G 751/12(04) matyti, kad G.

M. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos kairės akies voke ir deÅ¡inės akies apatiniame voke. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus veidÄ . Sužalojimai nėra bÅ«dingi griuviminei traumai. G. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulo lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (26-27 b. 1.);iÅ¡ 2012-06-07 atliktos akistatos tarp nukentėjusiojo G.

M. ir įtariamojo R. J. matyti, kad abu asmenys liko prie savo parodymų (69-71 b. 1.);iÅ¡ 2012-06-07 atliktos akistatos tarp įtariamojo R. J. ir liudytojo M. M. matyti, kad abu asmenys liko prie savo parodymų (72-74 b. 1.)Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes ir padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo R. J. kaltumÄ patvirtinančių įrodymų, jog jis suduodamas nukentėjusiajam G. M. ne mažiau vieno karto į veidÄ , tuo padarydamas nosies kaulo lūžį, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir deÅ¡inės akies apatiniame voke ir patirti sužalojimai G.

M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis nesunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybių neneigia, jo parodymus patvirtina posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei neprieÅ¡taringi ir vieni kitus papildantys protokolo- pareiÅ¡kimo, įvykio vietos apžiÅ«ros, nukentėjusiojo ir liudytojo apklausos protokoluose, specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kilusias pasekmes R. J. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.Teismas patikslina kaltinime nurodytÄ aplinkybę, nurodant jog nukentėjusiajam buvo suduota du kartus kumščiu į veidÄ .

Å is patikslinimas veikos kvalifikacijai reikÅ¡mės neturi ir nesunkina kaltinamojo padėties.Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų. R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ nenustatyta. Civiliniai ieÅ¡kiniai Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Å iaulių teritorinės ligonių kasos, pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1000,26 Lt žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (30-33, 34 b. l.). 2012 m. birželio 20 d. kaltinamasis R.

J. su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Å iaulių teritorinės ligonių kasos, pasirašė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr . SŽ-72/925 (148-149 b. l.), kuria R. J. įsipareigojo per 24 mėnesius nuo 2012 m. birželio 21 d. kiekvienÄ mėnesį įmokėti į Valstybinės ligonių kasos sÄ skaitÄ po 41,68 Lt ir taip atlyginti visÄ Å¾alÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Å iaulių teritorinės ligonių kasos, civilinis ieÅ¡kinys yra paliktinas nenagrinėtu.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Å iaulių skyriaus pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1793,22 lt žalos atlyginimo regreso tvarka (43-44 b. l.).

Civilinis ieÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad G. M. už 2012-04-13 – 2012-05-14 laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo Å iaulių skyrius apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 1793,22 Lt ligos paÅ¡alpos. Nors kaltinamasis R. J. ir jo gynėja su Å¡iuo pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, motyvuodami tuo, kad G. M. kreipėsi į gydymo įstaigÄ neblaivus, ir jam neturėjo bÅ«ti mokamos iÅ¡mokos, Å¡iuos argumentus paneigia iÅ¡ medicinos įstaigos gauti dokumentai, jog G. M. 2012-04-10, 21.00 val. buvo nustatytas 0,31 promilės girtumas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653 /A1-356 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų iÅ¡davimo taisyklių 45 p. asmenys, įtariami esantys neblaivÅ«s (girti) ar apsvaigę nuo psichikÄ veikiančių medžiagų, patikrinami pagal Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodikÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d.

įsakymu Nr. V-505 (Žin., 2006, Nr. 71-2641). Å ios metodikos 11.4.1. punktas numato, jog lengvas neblaivumo laipsnis nustatomas tada, kai alkoholio koncentracija kraujyje yra nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės. Tad Å¡iuo konkrečiu atveju laikytina, jog G. M. į gydymo įstaigÄ kreipėsi blaivus dėl patirtų sužalojimų, kuriuos patyrė dėl R. J. tyčinių veiksmų, laikino nedarbingumo pažymėjimas jam buvo iÅ¡duotas pagrįstai, VSDFV Å iaulių skyrius iÅ¡mokėjo G. M. 1793, 22 Lt ligos paÅ¡alpos, pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas bylos duomenimis, todėl tenkintinas visiÅ¡kai.Nukentėjusysis G.

M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos bei turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (51 b. l.). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis savo civilinį ieškinį palaikė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. G. M. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl tyčinių kaltų kaltinamojo R. J. neteisėtų veiksmų, dėl ko jis daugiau nei 10 dienų buvo nedarbingas, dėl sulaužytos nosies jis ilgÄ laikÄ juto skausmÄ , patyrė operacijÄ , buvo skirtas gydymas, negalėjo lankstytis, valgyti karÅ¡to maisto, buvo užtinusi akis, sutinęs veidas, negalėjo eiti į darbÄ , kas pripažintina neturtine žala.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. J. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio buvusio konflikto metu su G. M., į tai, kad išskyrus nosies sužalojimus, kitų sužalojimų, sukėlusių sunkesnes pasekmes G. M. nebuvo padaryta, į tai, kad šiuo metu G. M. dėl buvusių sužalojimų skausmo nebejaučia, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina 4000 litų neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. J. savanoriškai atlygino nukentėjusiajam dalį patirtos žalos, t. y. 500 Lt, iš R.

J. priteistina nukentėjusiajam G. M. 3500 Lt neturtinė žala. Taip pat tenkintina ieÅ¡kinio dalis dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo – byloje yra pateikti du pinigų mokėjimo kvitai, 2012-05-28 Nr. 670664 ir 2012-07-17 Nr. 670686, bendrai 1200 Lt sumai (158, 158a b. l.). Kadangi nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi į advokatÄ ir turėjo atstovavimo iÅ¡laidų, kurios pagrįstos dokumentais ir pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, bei priteistinos iÅ¡ R. J.. Kiti klausimai Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gautas I.

J. praÅ¡ymas, kuriuo praÅ¡oma perduoti kaltinamÄ jį R. J. jos atsakomybėn pagal laidavimÄ . PraÅ¡yme teigiama, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, nes yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, neteista, administracine tvarka nebausta. I. J. yra kaltinamojo R. J. sutuoktinė, atsakinga, reikli, su ja kaltinamasis tariasi priimdamas svarbesnius sprendimus, klausia patarimo. Todėl I. J. teigianti, sugebėsianti daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam R. J., kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (152-156 b. l.).Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybėn pagal laidavimÄ .

To paties straipsnio 2 dalis nustato bÅ«tinas sÄ lygas asmeniui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. asmuo teismo gali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) ir visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) ir bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamÄ veikų.Teismas, atsižvelgdamas į laiduotojos I. J. pateiktus duomenis apie tai, kad ji nėra bausta už administracinių teisės pažeidimų padarymÄ (154 b. l.), nėra teista (155 b. l.), buvusio darbdavio charakterizuojama kaip darbÅ¡ti, atsakinga, pareiginga darbuotoja (156 b. l.), yra kaltinamojo R.

J. sutuoktinė (153 b. l.), konstatuoja, kad laiduotoja I. J. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad laiduotoja gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ R. J., teigiamai jį veikti bei įtakoti ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų.Atsižvelgiant į tai, kad R. J. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), yra neteistas, nors administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (85-88 b. l.), dirbantis UAB „R.“ (183 b. l.), policijos pareigÅ«nų charakterizuojamas teigiamai (95 b. l.), visiÅ¡kai pripažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino nukentėjusiajam dalį neturtinės žalos (157 b. l.), dar iki kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje suraÅ¡ymo, siekė susitaikyti su nukentėjusiuoju G.

M., bei susitarti su juo dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (150 b. l.), įsipareigojo atlyginti G. M. visÄ teismo priteistÄ Å¾alÄ (151 b. l.), įsipareigojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos per 24 mėnesius atlyginti 1000,26 Lt žalÄ privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, 2012 m. birželio 20 d. pasiraÅ¡ydamas Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį (148-149 b. l.), tad teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, atlygins visÄ nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ ir esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sÄ lygų visumai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis, R.

J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamoji byla nutrauktina. Kaltinamojo R. J. nesutikimas su VSDF Å iaulių skyriaus pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu savaip interpretuojant teisės normas, Å¡iuo atveju nelaikytinas nenoru atlyginti padarytÄ Å¾alÄ BK 40 straipsnio prasme. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ institutas siejamas su tiesioginės nusikaltimu padarytos žalos atlyginimu ar įsipareigojimu atlyginti nukentėjusiajam, o VSDF Å iaulių skyriaus civilinis ieÅ¡kinys dėl iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų G.

M. nėra tiesioginė nusikaltimu padaryta žala. R. J. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (78 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.Dokumentus - G. M. asmens sveikatos istorijÄ , asmens gydymo Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje apskaitos kortelę nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini dokumentus pateikusioms įstaigoms.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 105 straipsniu, 115 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

R. J., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu, be užstato perduodant jį pagal laidavimÄ I. J. vienerių metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ R.

J. 1793,22 Lt (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tris litus ir 22 ct) žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai.Nukentėjusiojo G. M. civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies 4000 Lt (keturių tÅ«kstančių) litų sumai ir priteisti iÅ¡ R. J. likusiÄ nesumokėtÄ 3500 Lt sumÄ (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus litų) neturtinės žalos nukentėjusiojo G. M. naudai.Civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl 1200 Lt (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų litų) proceso iÅ¡laidų tenkinti visiÅ¡kai, tai yra pripažinti G.

M. patirtas 1200 Lt atstovavimo iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisti iÅ¡ R. J. .R. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .Dokumentus - G. M. asmens sveikatos istorijÄ , asmens gydymo Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje apskaitos kortelę nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti dokumentus pateikusioms įstaigoms.Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 Jurgita Kolyčienė