2020-07-29 Nr. AB-14109-3-62-3-00442-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-451-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00442-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2020 m. vasario 21 d. skundu atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir atsakovas, Kauno AVMI) dėl įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo panaikinimo.

Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas E. P. (toliau – ir atstovas) 2020 m. gegužės 12 d. pateikė patikslintą skundą atsakovui, kuriuo prašoma panaikinti Kauno AVMI viršininko 2020 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. P-46 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. D.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Teismas nustatė, jog pareiškėjo 2020 m. gegužės 12 d. patikslintas skundas pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą keturiolikos kalendorinių dienų terminą nuo atsiliepimo gavimo dienos patikslintam skundui pateikti, jame nenurodyta jokių aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę pateikti patikslintą skundą, todėl teismas 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjo 2020 m. gegužės 12 d. pateiktą patikslintą skundą atsisakė priimti.

Teisme 2020 m. gegužės 18 d. gautas pareiškėjo atstovo prašymas atnaujinti praleistą terminą patikslintam skundui pateikti ir priimti pakartotinai teikiamą patikslintą skundą. Pareiškėjas nurodė, kad terminą patikslintam skundui pateikti pareiškėjas praleido dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl susiklosčiusios ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikoje, kurios metu buvo privaloma fizinių asmenų saviizoliacija. Pareiškėjas pabrėžė, kad nei pareiškėjas, nei iki tol pareiškėją atstovavusi Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ neturi teisinio išsilavinimo, todėl neturėjo realių galimybių parengti ir pateikti visapusiškai pareiškėjo interesus atspindintį pirminį skundą. Pareiškėjas nurodė, kad patikslintame skunde yra išplėstas pirminio skundo pagrindas, kuris susijęs su byloje priimtu ir nagrinėjamu skundo dalyku, pridedant pagrindą pagrindžiančius priedus, kurie būtini teisingam bylos išsprendimui.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjo G. D. prašymo atnaujinti praleistą terminą patikslintam skundui paduoti netenkino, atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą ir grąžino jį pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 152) visoje Lietuvos Respublikoje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, tačiau pažymėjo, jog minėta situacija buvo paskelbta po pareiškėjo pirminio skundo pateikimo teismui. Nors dėl Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 207) buvo privaloma fizinių asmenų saviizoliacija, nustatyti apribojimai šalies gyventojams, tačiau pareiškėjo atstovas Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ pirminį skundą teismui pateikė per EPP posistemę, t. y. naudojosi elektroninių ryšių priemonėmis, ko pasėkoje, teismas vertino, jog pareiškėjui, net ir esant šalyje įvestiems ribojimams, neturėjo susidaryti kliūtis kreiptis į advokatą / advokato padėjėją prieš pateikiant visapusiškai pareiškėjo interesus atspindintį pirminį skundą.

Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog pareiškėją santykiuose su Kauno AVMI atstovavo jo atstovas Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, kuri galėjo padėti jam įgyvendinti norą pasitelkti į pagalbą profesionalų teisės specialistą. Teismas vertino, jog šiuolaikinių technologijų (EPP sistema, elektroninis paštas, ZOOM – video konferencijų programa, telefoninis ryšys ir kt.) dėka pareiškėjas turėjo visas galimybes net ir neišeinant iš namų, t. y. laikantis saviizoliacijos, kontaktuoti bei pasirašyti reikiamus dokumentus su profesionaliu teisininku bei pateikti pareiškėjo lūkesčius atspindintį pirminį skundą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra Kauno AVMI Kauno departamento (duomenys neskelbtini) vyr. specialistas, t. y. asmuo einantis atsakingas ir visapusiškų žinių, tuo pačiu ir žinių apie šiuolaikines technologijas ir galimybes jomis naudotis, reikalaujančias pareigas, todėl darė išvadą, kad šalyje paskelbta ekstremali situacija (privaloma saviizoliacija), neturėjo pareiškėjui sukliudyti laiku kreiptis į profesionalų teisininką ir pateikti teismui visapusiškai pareiškėjo interesus atspindintį pirminį skundą.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjo atstovo nurodytos aplinkybės, jog dėl susiklosčiusios ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikoje buvo privaloma saviizoliacija, todėl pareiškėjas tik 2020 m. gegužės 6 d. sudarė atstovavimo sutartį su profesionaliu teisininku, kuris parengė patikslintą skundą, negali būti pripažintinos svarbiomis sprendžiant prašymo dėl termino atnaujinimo pagrįstumą.

Teismas konstatavo, kad jokių objektyvių nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių delsimą laiku pateikti tinkamą skundą dėl Kauno AVMI viršininko Įsakymo nenustatyta. Teismas nusprendė, kad elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, pareiškėjas, sužinojęs apie ginčijamą aktą, galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, pasitelkęs atstovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pagalbą (nagrinėjamu atveju pareiškėjui pirminį skundą paruošė ir įgaliotas atstovauti teisme Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkas L. Č.) kreiptis į profesionalų teisininką ir pateikti visapusiškai pareiškėjo interesus atspindintį pirminį skundą, tačiau neveikė operatyviai ir tokiais neatidžiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Teismas konstatavo, jog terminas patikslintam skundui, kuriame išplėstas pirminio skundo pagrindas, paduoti praleistas be svarbių priežasčių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį atnaujinti.

III. Pareiškėjas G. D. atskirajame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjas įsitikinęs, jog praleido keturiolikos kalendorinių dienų patikslinto skundo pateikimo terminą dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl Vyriausybės Nutarimu Nr. 152 ir Nutarimu Nr. 207 paskelbto tokio teisinio reguliavimo, dėl kurio buvo privaloma fizinių asmenų saviizoliacija bei atsižvelgus į pareiškėjo sveikatos būklę (turimą invalidumą), dėl kurių neturėjo galimybės operatyviai kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos.

Pareiškėjas teigia, jog atstovavimo sutartis su atstovu buvo sudaryta 2020 m. gegužės 6 d., o pateikus prašymą dėl prieigos prie šios bylos suteikimo, pareiškėjo atstovas įgijo teisę susipažinti su byla tik praėjus nustatytam patikslinto skundo pateikimo terminui. Pareiškėjas pabrėžia, kad nei pareiškėjas, nei iki tol pareiškėją atstovavusi Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ neturi teisinio išsilavinimo ir / ar nėra teisės specialistai, todėl neturėjo galimybių parengti ir pateikti visapusiškai pareiškėjo interesus atspindintį pirminį procesinį dokumentą bei jo priedus.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas turėjo visas galimybes neišeidamas iš namų gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą.

Atsakovas Kauno AVMI atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas yra asmuo, einantis atsakingas ir visapusiškų žinių, tuo pačiu ir žinių apie šiuolaikines technologijas ir galimybes jomis naudotis, reikalaujančias pareigas. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas savo darbe naudoja įvairias šiuolaikines technologijas (elektroninio pašto sistemą, internetą, telefoninį ryšį). Būdamas nedarbingas dėl epideminės situacijos, pareiškėjas turėjo daug laiko pasirinkti tokį elgesio modelį, jog galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą ir laikytis pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos paštas viso karantino metu dirbo ir teikė paslaugas, buvo galima dokumentus siųsti naudojantis net ir be žmogiškojo kontakto veikiančiais LP Express paštomatais, dirbančiais 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, tad pareiškėjas galėjo sudaryti atstovavimo sutartį su bet kuriuo jo pasirinktu teisininku net nesusitikdamas su juo fiziškai – dokumentus siunčiant LP Express paštomatais.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas atstovavimo sutartį su atstovu pasirašė 2020 m. gegužės 5 d. vis dar esant ekstremaliai situacijai šalyje. Pareiškėjo patikslinti skundai ir atskirasis skundas buvo atstovo pateikti per EPP posistemę, t. y. naudojant elektroninio ryšio priemones. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog pareiškėją atstovaujanti Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ neturi teisinio išsilavinimo ir / ar nėra teisės specialistai, nes Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ savo interneto svetainėje deklaruoja, jog rengia Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ nariams / darbuotojams reikalingus dokumentus, kvalifikuoti teisininkai profesionaliai konsultuoja, atstovauja visų instancijų teismuose, teisinė pagalba nariams yra jos prioritetas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui pirminį skundą paruošė ir įgaliotas teisme atstovauti Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkas L. Č.. Pareiškėjas turėjo teisininką, kuris jo interesus atstovavo, galėjo su juo bendrauti, tartis ir įgyvendinti norą pasitelkti į pagalbą profesionalų teisės specialistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti patikslintą skundą ir atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24, 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

ABTĮ 66 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta, kad asmenims, praleidusiems procesinių veiksmų atlikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Paduodant prašymą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodami procesiniai ar kiti dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Tuo tarpu, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas dėl to, jog pareiškėjas praleido keturiolikos kalendorinių dienų terminą patikslintam skundui pateikti, nekyla, tačiau pareiškėjas įsitikinęs, jog minėtas ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas terminas buvo praleistas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, tokių kaip Vyriausybės nustatytas teisinis reguliavimas dėl saviizoliacijos, pareiškėjo sveikatos būklė bei nebuvimas galimybės gauti kvalifikuotos teisinės pagalbos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas praleistą terminą patikslintam skundui pateikti, atnaujinti. Pasirinktos teisinės gynybos būdai priklauso išimtinai pareiškėjo diskrecijai, taigi aplinkybės, susijusios su komunikacijos galimybėmis saviizoliacijos metu, pareiškėjo sveikatos būkle, šiuo atveju nepripažintinos svarbiomis aplinkybėmis terminui paduoti patikslintą skundą atnaujinti. Pastebėtina, jog pareiškėjas skundo teismui padavimo metu jau buvo atstovaujamas teisininko, todėl aplinkybės, susijusios su pareiškėjo atstovo byloje pasikeitimu, kaip nesuderinamos su asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomais rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartais, taip pat negali būti pripažįstamos svarbiomis aplinkybėmis terminui paduoti patikslintą skundą atnaujinti. Teisėjų kolegija, nekartodama išsamių ir detalių skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytų argumentų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą patikslintam skundui dėl Kauno AVMI Įsakymo panaikinimo pateikti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines ir teisines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė