2023-03-16 Nr. BB-6832-1-01-1-16737-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. K. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nutarties priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2023-03-16 Nr. BB-6832-1-01-1-16737-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nuteistasis V. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nutartį ir priimti naują nuosprendį – jį pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 161 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendį, paskiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-1388/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16737-2021-2
N (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. K. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis V. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nutartį ir priimti naują nuosprendį – jį pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, 161 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendį, paskiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus, nes byloje surinktus įrodymus vertino neišsamiai ir vienpusiškai, nepagrįstai suteikdami prioritetus vieniems duomenims ir ignoruodami kitus, neįvertino tarp įrodymų esančių prieštaravimų, neatsižvelgė į in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principo reikalavimus, todėl padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo − Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies, 149 straipsnio 4 dalies, 161 straipsnio 2 dalies − pritaikymą. Paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, paskirta pažeidžiant BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, kadangi netinkamai įvertinta jo asmenybė, o bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Kasacinio skundo turinys patvirtina, kad skundo argumentai nukreipti į nuteistajam palankų įrodymų interpretavimą ir nors nurodoma, kad vertinant įrodymus padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, tačiau iš esmės yra ginčijamas konkrečių įrodymų vertinimas, teismų nustatytos faktinės aplinkybės. Tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų bei situacijos vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas taip pat siejamas su atliktu bylos įrodymų ir aplinkybių, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, neteisingu vertinimu.
Pažymėtina, kad dauguma kasacinio skundo argumentų pakartoja nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, į kuriuos išsamiai ir motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas. Šio teismo išvados, teisės taikymo aspektu, pasitelkiant naujus teisinius argumentus, kasaciniame skunde nekvestionuojamos. BPK pažeidimai, tarp jų ir in dubio pro reo principo pažeidimai, nurodomi deklaratyviai, grindžiant juos savu byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo interpretavimu bei apsiribojant kasacinės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos citavimu, nepateikiant aiškių, konkrečių su šia baudžiamąja byla susijusių teisinių argumentų.
Kasaciniame skunde deklaratyviai keliami BK 41 straipsnio, 54 straipsnio ir 61 straipsnio taikymo klausimai, tačiau išdėstyti ne teisiniai argumentai, o teiginiai susiję su nuteistojo asmenybės bei jį charakterizuojančių aplinkybių vertinimu.
Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo V. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Aurelijus Gutauskas
Alenas Piesliakas