15ccbc38-f149-48e7-a2ca-e40ca7a3df69 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-21380-819/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16162-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta MisiÅ«naitė-Bashir raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. G. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja V.

G., I. G. ir valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujanti Lietuvos Respublikos interesus. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo tėvo V. G. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimÄ priėmė, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas V. G., tuo metu jai buvo 18 metų. PareiÅ¡kėjos teigimu, po tėvo mirties ji visÄ laikÄ naudojosi tėvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, juo naudojasi iki Å¡iol, jį iÅ¡laikė ir disponavo kaip savininkė, yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡iame bute.

Papildomais paaiÅ¡kinimais pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad ji iki 2021 m. birželio 7 d. faktiÅ¡kai gyveno paveldimame bute, juo faktiÅ¡kai naudojosi. Pajamų iÅ¡laikyti butÄ turėjo, nes jai buvo paskirta naÅ¡laitės pensija. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VÄ® „Turto bankas“) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. PaaiÅ¡kina, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo V.

G. palikimo perėjimÄ valstybei. Suinteresuotas asmuo V. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo su pareiÅ¡kimu sutiko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos tėvas V. G. mirė (duomenys neskelbtini), kuomet pareiÅ¡kėjai buvo 18 metų. Po tėvo mirties jo vardu nebuvo registruotas joks turtas. Aplinkybė, kad V. G. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kėjo tik 2021 m. birželį. Teigė, kad po tėvo mirties S. G. priėmė palikimÄ faktiniu bÅ«du, pradėdama disponuoti butu, esančiu (duomenys neskelbtini): ji bute gyveno, naudojosi juo kaip savininkė, pradėjusi gauti naÅ¡laitės pensijÄ prisidėdavo prie buto iÅ¡laikymo, mokėdama komunalinius mokesčius.

Pažymėjo, kad tam tikrais etapais S. G. mokėsi ir dirbo ne Lietuvoje, tačiau visÄ laikÄ grįžus naudojasi turtu, prisideda prie jo iÅ¡laikymo. Suinteresuoto asmens V. G. įsitikinimu, nustačius juridinį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ faktiniu bÅ«du, nebus pažeisti niekieno interesai, todėl suinteresuotas asmuo V. G. praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Suinteresuotas asmuo I. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo su pareiÅ¡kimu sutiko, patvirtino, kad pretenzijų neturi.

PareiÅ¡kimas tenkinamas. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu V. G. buvo iÅ¡situokęs, jo santuoka, (duomenys neskelbtini) sudaryta su suinteresuotu asmeniu V. G., nutraukta (duomenys neskelbtini), ankstesnė santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) su I. G., gimusia (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini). V. G. turėjo du vaikus – pareiÅ¡kėjÄ , gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotÄ asmenį I.

G., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad V. G. mirus notarų biure pagal jo paskutinę gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«tų buvusi pradėta paveldėjimo byla. Testamentų registre nėra registruotų nei V. G. sudarytų testamentų, nei jo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ byloje surinktų duomenų nustatyta, kad V. G. mirties dienÄ Nekilnojamojo turto registre jo vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto.

Tačiau jo mirties dienÄ Nekilnojamojo turto registre 1994 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-1524 pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ Nr. I-1374 pagrindu buvo registruota V. G. nuosavybės teisė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ .

Paveldimi materialÅ«s dalykai ir nematerialÅ«s dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, galiojusiÄ V. G. mirties momentu, įpėdinis buvo laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad po V. G. mirties įstatyminis įpėdinis – palikėjo dukra pareiÅ¡kėja (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų kreipusis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo.

PareiÅ¡kėja teigia, kad nepaisant to, ji savo tėvo palikimÄ priėmė, nes turtÄ po jo mirties pradėjo faktiÅ¡kai valdyti ir šį faktÄ praÅ¡o teismo nustatyti, nes jis pareiÅ¡kėjai turi juridinę reikÅ¡mę. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimÄ , jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir jÄ ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama įstatyminė V. G. įpėdinė, siekia įforminti nuosavybės teisę į jo palikimÄ (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad praÅ¡omas nustatyti faktas, kad pareiÅ¡kėja priėmė savo tėvo palikimÄ , po jo mirties pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti, pareiÅ¡kėjai turi juridinę reikÅ¡mę (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡ veiksmų fakto ir jų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu svarbu ir tai, ar Å¡iuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.). Byloje nustatyta, kad V. G. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre buvo registruota tik V. G. buvusios sutuoktinės V. G. nuosavybės teisė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Å is Butas įgytas 1994 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-1524 pagrindu, tai yra V. G. esant santuokoje su V. G. nuo (duomenys neskelbtini) (jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini)).Tuo metu sutuoktinių turto teisinį režimÄ reglamentavo Santuokos ir Å¡eimos kodeksas (toliau – SÅ K), kuris numatė, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SÅ K 21 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iÅ¡ jų vardu (SÅ K 21 straipsnio 3 dalis).

Byloje surinkti įrodymai liudija, kad V. G. ir V. G. santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1998 m. sausio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 25-II, tačiau jų santuokos nutraukimo faktas civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruotas (duomenys neskelbtini) (SŠK 40 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad santuokos nutraukimo metu ar vėliau, bendru sutarimu ar teismine tvarka V.

G. ir V. G. bÅ«tų sprendę santuokoje įgyto Buto padalijimo klausimÄ (SÅ K 24 straipsnis, 23 straipsnio 4 dalis). Byloje taip pat nėra duomenų, kad V. G. bÅ«tų reiÅ¡kusi reikalavimus dėl Buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe. Tai leidžia sutikti su pareiÅ¡kėja, kad Butas, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre tik V. G. vardu, palikėjo V. G. mirties momentu priklausė V. G. ir jo buvusiai sutuoktinei V. G. lygiomis dalimis (po ½ dalį). IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų taip pat nustatyta, kad po tėvo V.

G. mirties (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėja nuolat naudojosi ir Å¡iuo metu naudojasi Butu, jame pareiÅ¡kėja gyveno iki palikėjo mirties, jame ji savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo nuo 1992 m. birželio 11 d. iki 2012 m. birželio 17 d. Ä® bylÄ taip pat pateikti įrodymai, kad mokesčiai už Butui suteiktas paslaugas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos buvo mokami. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad Butui komunalines paslaugas teikusios įmonės bÅ«tų kreipusios į teismÄ dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjos ar palikėjo.

Nors nuo 2016 m. birželio 17 d. iki Å¡iol pareiÅ¡kėja yra deklaravusi iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę, suinteresuotas asmuo V. G., kuriai priklauso likusi ½ dalis minėto Buto, patvirtino, kad pareiÅ¡kėja nuo pat palikimo atsiradimo dienos prisidėjo prie Buto iÅ¡laikymo, kadangi turėjo pajamų, kÄ patvirtina į bylÄ pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimas, kuriuo pareiÅ¡kėjai paskirta naÅ¡laičių pensija, tÄ daro iki Å¡iol – grįždama į Lietuva rÅ«pinasi Butu, juo naudojasi kaip savo, prisideda prie jo iÅ¡laikymo.

Abejoti Å¡ių aplinkybių egzistavimu teismas pagrindo neturi. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumÄ , pareiÅ¡kėjos pastovų gyvenimÄ Bute nuo 1992 m. birželio 11 d. iki V. G. mirties ir po to, iki 2012 m. birželio 17 d., taip pat įvertindamas ir tai, kad suinteresuoti asmenys V. G. ir I. G. prieÅ¡taravimų dėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo patenkinimo nereiÅ¡kė, prieÅ¡ingų aplinkybių nenurodė, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiÅ¡kėja atliko aktyvius veiksmus jos tėvo V.

G. palikimui priimti, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti nuo pat V. G. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Ä®vertinus tai, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas n u t a r i a: pareiÅ¡kėjos S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Å is faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtÄ , priklausiusį V. G., iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai S. G. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir