2021-11-10 Nr. AB-23742-3-62-3-01521-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-914-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01521-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) 714 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas) nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 22 d. nebuvo užtikrinti higienos normų reikalavimai (nebuvo išduotos higienos priemonės). Pareiškėjas teigė, kad galimybė higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip jas gauti, neatleidžia valstybės nuo pareigos užtikrinti asmenų laikymą žmogaus orumą nepažeidžiančiomis sąlygomis. Dėl kalinimo tokiomis sąlygomis buvo pažemintas jo orumas, jis patyrė diskomfortą ir kt.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusį Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą higienos priemonės nemokiems nuteistiesiems išduodamos pasirašytinai. 2017 metų birželio, liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais bei 2018 metų vasario mėnesį pareiškėjui buvo išduotos higienos priemonės, vadovaujantis Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 1-24 5 ar 7 punktais, kitais laikotarpiais pareiškėjui higienos priemonės nebuvo išduotos, nes pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymų, jis buvo laikomas mokiu. Pareiškėjas nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sąskaitą, taip pat gaudavo darbo užmokestį, todėl turėjo galimybę įstaigoje esančioje parduotuvėje nusipirkti būtiniausių higienos priemonių. Remiantis teismine praktika, neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama, kai ją darantys veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjas neįrodė, kad žala padaryta neteisėtais Alytaus PN pareigūnų veiksmais.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą atmetė.

5. Aptaręs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.131 straipsnio 1–2 dalis, 1.125 straipsnio 8 dalį, 1.127 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, atsižvelgęs į tai, kad skundas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 22 d. išsiųstas 2020 m. birželio 22 d., teismas konstatavo, jog yra praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 21 d. Teismas atmetė skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 21 d.

6. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 8 dalį, Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprašas) 4–5 punktus, analogišką reglamentavimą, įtvirtintą Alytaus PN laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4–5, 7 punktuose ir priėjo prie išvados, jog higienos reikmenų paketas nuteistajam nemokamai išduodamas tik jam pirmą kartą atvykus į pataisos įstaigą ir tik tais atvejais, kai nuteistasis šių priemonių neatsigabeno kartu su savimi. Kitais atvejais nuteistasis aprūpinamas higienos priemonėmis tik tada, kai jis yra nemokus ir pateikia pataisos įstaigos administracijai rašytinį prašymą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neteigė, jog ginčo laikotarpiu jis buvo nemokus ar kreipėsi su prašymu dėl higienos reikmenų paketo išdavimo. Byloje esanti Nuteistojo aprūpinimo higienos reikmenimis kortelė patvirtino, jog nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. vasario 5 d. pareiškėjas periodiškai gaudavo higienos reikmenis. Iš Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas periodiškai gaudavo skirtingo dydžio pervedimus (išmokas, pašalpas, darbo užmokestį ir kt.) ir nusprendė, kad Alytaus PN neturėjo prievolės pareiškėjui nemokamai išduoti higienos priemones, todėl šią skundo dalį atmetė.

8. Likusius tiek pareiškėjo, tiek ir Alytaus PN argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau jų neanalizavo.

9. Nenustatęs būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 10. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą, bylą išnagrinėti iš naujo ir priteisti 714 Eur neturtinės žalos atlyginimą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 22 d. Pareiškėjas taip pat prašo visus reikiamus dokumentus išreikalauti savarankiškai.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nekokybiškai išnagrinėjo bylą, neatsižvelgė į analogišką Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje buvo konstatuota, jog valstybė neatleidžiama nuo pareigos užtikrinti higienos priemones nuteistajam, nevertinant yra nuteistasis mokus ar ne.

12. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą. Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta teismui, tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių objektyvių įrodymų nepateikė, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų (nesuteiktų higienos priemonių) Alytaus pataisos namuose.

14. Pirmosios instancijos teismas daliai pareiškėjo pretenzijų dėl netinkamų kalinimo sąlygų (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 21 d.) taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nagrinėjo pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2020 m. birželio 22 d. ir skundą atmetė, nes nenustatė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – pareiškėjo patirtos neturtinės žalos, valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atlyginti jam neturtinę žalą, nes pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo įsitikinimu, netinkamai išnagrinėjo bylą.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti visus bylai nagrinėti iš naujo reikalingus dokumentus. Šiame kontekste akcentuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo prašymas išreikalauti visus reikiamus dokumentus nėra motyvuotas, t. y. pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių būtinybė išreikalauti dokumentus iškilo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija šio pareiškėjo prašymo netenkina.

18. Atsižvelgiant į pareiškėjo apeliacinio skundo turinį, kuriame teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, akcentuotina, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvada dėl nenustatytų Alytaus PN neteisėtų veiksmų turėtų būti pripažinta nepagrįsta, taip pat nepateikia konkrečios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nuo kurios, pareiškėjo vertinimu, buvo nukrypta priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas abstrakčiu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

20. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, teismas, tikrindamas Alytaus PN veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su jam nesuteiktomis higienos priemonėmis, atliko pakankamai išsamų teisinio reglamentavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. aptartos nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios teisės normos, numatančios higienos reikmenų išdavimą nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. vasario 5 d. buvo aprūpintas higienos priemonėmis, ginčo laikotarpiu periodiškai gaudavo skirtingo dydžio pervedimus (išmokas, pašalpas, darbo užmokestį ir kt.), o taip pat tai, kad pareiškėjas nesikreipė dėl higienos priemonių išdavimo į Alytaus PN administraciją. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tik esant pareiškėjo prašymui išduoti higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetuką, skutimosi peiliukus) ir aiškiam institucijos atsisakymui tai padaryti, yra pagrindas konstatuoti institucijos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1993-502/2019; 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-345-968/2021). Taigi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino skundo pagrindą, dėl kurio buvo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o išvadas dėl nenustatyto pažeidimo padarė remdamasis byloje esančių duomenų visuma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina pirmosios instancijos teismo sprendimas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai, neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

21. Pastebėtina, jog toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2382-575/2020). Laisvės atėmimo bausmę vykdanti įstaiga neturi pareigos suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai suteikti neribotą kiekį buitinių (higieninių) reikmenų. Šių reikmenų suteikiama tik tiek, kiek numatyta minėtoje Aprūpinimo normoje (nagrinėjamu atveju – Apraše), o jų pritrūkus, asmenims sudaryta galimybė įsigyti higienos priemones už jų sąskaitose esančias lėšas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017; 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018; 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-369-1062/2021; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, atmestinas pareiškėjo abstraktaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentas, jog buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

22. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovo atstovo prašymą taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą bei sprendė, jog pareiškėjo pretenzijos dėl neteisėtai nesuteiktų higienos priemonių yra neįrodytos. Pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, nepažeidžiant jo teisių, todėl nėra vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo administracinių teismų formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius