2022-07-05 Nr. AB-18359-3-62-3-00745-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3051-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00745-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Ivetos Pelienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 22S9796 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), nes jis yra persekiojamas dėl priklausymo demonstrantų socialinei grupei ir dalyvavimo protesto akcijoje. Pareiškėjo pasakojimas ir duomenys apie kilmės valstybę (pvz., Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros pranešimai) patvirtino jo nurodytas aplinkybes, tačiau atsakovas jas įvertino netinkamai, pasisakė ne dėl visų argumentų. Pareiškėjas visiškai pagrįstai bijo smurto, prieš protestuotojus nukreiptos kilmės šalies institucijų veiklos, jis negali pasinaudoti kilmės šalies apsauga. Pareiškėjas tvirtino nematantis galimybės savo pažeistas teises ginti kilmės valstybėje, nes teismų sistema galbūt yra korumpuota, pavaldi vyriausybei. Be to, pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepagrįstai nesudarė jam galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, neteisingai įvertino pritaikyto draudimo atvykti proporcingumą ir būtinybę. Sprendimas yra neišsamus, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes. Manė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti. Pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus, prieštaringas (nenuosekliai pasakojo, kaip atvyko į protestą, kaip gavo peilį, kaip nudūrė pareigūną, kas įvyko toliau), su laiku kito, neatitiko visuotinai žinomų faktų, nebuvo pagrįstas objektyviais įrodymais. Pareiškėjas nebendradarbiavo su Departamento pareigūnais, apklausose kartais kalbėjo nemandagiai, piktai, disponavo suklastotais dokumentais (pvz., (duomenys neskelbtini) piliečio pasu). Informacija apie kilmės valstybę nepatvirtino pareiškėjo teiginių (pvz., nors pareiškėjas dėstė argumentus dėl tikėtinos mirties bausmės, tačiau paskutinė egzekucija kilmės valstybėje įvykdyta (duomenys neskelbtini) metais, mirties bausmės keičiamos kalėjimu iki gyvos bausmės; nerasta duomenų apie (duomenys neskelbtini) vykusioje demonstracijoje žuvusį policininką arba kad demonstracija buvo malšinama ašarinėmis dujomis, vandens patrankomis, kaip pasakojo pareiškėjas). Manytina, kad Lietuva nebuvo galutinis pareiškėjo tikslas, jis teigė, jog iš pradžių norėjo vykti į Austriją ar Šveicariją, bet jam nepakako pinigų kelionei į Vakarų Europą. Atsakovas nepritarė skundo argumentui, kad pareiškėjas priklauso demonstrantų ir protesto akcijose dalyvavusių asmenų socialinei grupei, nes demonstrantai ir protestuotojai neturi nei individualaus tapatumo, nei įgimtų ar įgytų savybių, dėl kurių galėtų būti išskiriami kaip atskira socialinė grupė. Atsakovas teigė, kad jis tinkamai įvertino tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tiek kilmės valstybės informaciją. Atsakovas palaikė savo sprendimus išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, tvirtino, kad pastarojo draudimo terminas atitinka teisės aktų reikalavimus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo D. K. skundą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje, neturėdamas teisės būti Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos nustatytą tvarką.

7. 2021 m. spalio 23 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 150-15418 dėl pareiškėjo, kuris prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) H. D., sulaikymo.

8. 2021 m. spalio 25 d. užsieniečių apklausos lape pareiškėjas nurodė, kad jis yra H. D., (duomenys neskelbtini).

9. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimo skyriaus 2021 m. spalio 26 d. specialisto išvadoje Nr. 109 (KTS)-50 nustatyta, kad pasas, išduotas H. D. vardu, yra netikras.

10. Pareiškėjas 2022 m. vasario 8 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

11. Pareiškėjas 2022 m. vasario 8 d. apklausoje nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini). Besimokydamas (duomenys neskelbtini), pareiškėjas užmezgė ryšius su keturiais (duomenys neskelbtini), kurie studijavo tame pačiame institute, ir pradėjo su jais bendradarbiauti. Jie pareiškėjui atsiųsdavo pinigų, jis nupirkdavo reikiamą kiekį (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) siųsdavo į (duomenys neskelbtini). Taip jie palaikė ryšius. Pareiškėjas gyveno pasiturinčiai, gerai uždirbdavo. Kartą jis gavo žinutę iš vietinio draugo, kuris kvietė susitikti centrinėje aikštėje 10 valandą.

Pareiškėjas į centrinę aikštę atėjo su dukra (15 m.), po kurio laiko atėjo jo draugas. Vėliau pradėjo rinktis daug žmonių. Manifesto tikslas buvo pakeisti esamos rinkiminės komisijos direktorių. Asmuo, vadovaujantis rinkiminei komisijai, priklausė valdančiajai daugumai, kuri yra valdžioje, ir daug kam kilo įtarimų, kad jis klastojo rinkiminius duomenis ir rezultatus. Pareiškėjas buvo perspėjęs draugą, jog jam neįdomu ir jis nenori įsitraukti į jokią politinę veiklą, juolab kad buvo atėjęs su dukterimi. Kai aikštėje pasirodė policijos pareigūnai, pareiškėjas galutinai įsitikino, kad tas susirinkimas buvo ne kas kita kaip suorganizuota manifestacija.

Visa tai vyko (duomenys neskelbtini). Žmonės taikiai bandė mitinguoti, bet nieko nesigavo. Žmonėms išvaikyti buvo panaudotos vandens patrankos ir ašarinės dujos. Prasidėjo sąmyšis, visi rėkė, klykė, stumdėsi. Vienas iš policininkų puolė pareiškėjo dukrą, bet pareiškėjas ją užstojo, pastūmė ir paragino bėgti, o pats puolė policininką su atlenkiamu peiliuku, kurį turėjo kišenėje. Pareiškėjas pataikė pareigūnui į kaklą, šis parkrito, todėl pareiškėjas manė, jog nužudė pareigūną. Po riaušių tą pačią dieną jis pabėgo pas motiną į (duomenys neskelbtini).

Motina pareiškėjui nurodė, kad jis negali grįžti į (duomenys neskelbtini). Ji jam greitai suorganizavo pasą, su kuriuo jis pateko į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi dvigubą pilietybę, todėl galėjo gauti (duomenys neskelbtini) pasus, o (duomenys neskelbtini) labai paprasta visa tai padaryti labai greitai. Iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nuskrido į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat teigė, kad, studijuodamas, patyrė įvairius sveikatos negalavimus, kuriuos reikėjo gydyti nedelsiant. Pareiškėjas 2001 metais kreipėsi į Migracijos departamentą (duomenys neskelbtini), kad galėtų gauti medicininę pagalbą, nes tuo metu gydymas (duomenys neskelbtini), tačiau Migracijos departamentas patarė jam grįžti į savo šalį arba vykti į Jungtines Valstijas ar Europą.

Kai jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį (duomenys neskelbtini), jis jau buvo pradėjęs minėtą (duomenys neskelbtini) verslą ir turėjo verslo vizą, kuri galiojo trejus metus, t. y. nuo 2001 iki 2003 metų. Pareiškėjas tvirtino priklausantis (duomenys neskelbtini) judėjimui; kai buvo (duomenys neskelbtini), turėjo kontaktus visų šitų bažnyčių. Jo religijos bažnyčios ir skyriai veikia tiek Vilniuje, tiek Rygoje, tiek Taline. Dabar jis visus tuos kontaktus pametė, todėl neturi jokių duomenų apie juos. Pareiškėjas teigė (duomenys neskelbtini).

Patvirtino, kad neturėjo jokių ryšių su valstybės žvalgybos, saugumo, karinėmis tarnybomis.

12. Pareiškėjas 2022 m. vasario 15 d. apklausoje nurodė, kad neturi jokios vizos, išvyko iš kilmės šalies norėdamas susirasti prieglobstį. Pareiškėjas nemano, kad jis turi galimybę turėti visus dokumentus bėgdamas iš šalies, susiklosčius tokioms aplinkybėmis. Pareiškėjas gavo žinutę dėl susitikimo miesto centre, nors yra apolitiškas, nepriklauso jokioms partijoms ar judėjimams. Pareiškėjas kartu su dukterimi (15 m.) nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyks. (duomenys neskelbtini) aikštėje jie praleido apytiksliai nuo 9 val. iki 14 val. Jie pakliuvo į manisfestaciją, į kurią galbūt žmones kvietė už pinigus, gerai suorganizuotą didžiulį srautą žmonių tam, kad nuverstų rinkiminį komitetą ir kad pasipriešintų egzistuojančiai valdžiai. Žmonių grupės pradėjo tarpusavyje konfrontuoti, prasidėjo susirėmimai, susistumdymai. Atvyko policija. Pareiškėjas supyko, kad policininkas papurškė ašarinių dujų jo beginklei dukrai į akis. Jis, gindamas savo dukrą, puolė policininką su peiliuku. Pareiškėjas peiliuko su savimi neturėjo, pasiėmė iš aplinkinių, dūrė policininkui į kaklą. Po to pareiškėjas nuvyko pas savo motiną. Nežinojo, kas nutiko dukrai. Pareiškėjas teigė, kad jo žmona priklauso (duomenys neskelbtini) genčiai, kurioje jis slėpėsi kurį laiką. Minėjo, kad už policininko nužudymą skiria 15 metų laisvės atėmimo arba mirties bausmę. Su šeima nesusisiekė, nebendrauja, nes nenori pakenkti jiems. Pareiškėjas turi sunkių sveikatos problemų, kurios prasidėjo jau kilmės šalyje. Jam reikia nuodugnaus medicininio tyrimo, kurio lyg šiol nesulaukia.

13. Departamentas 2022 m. kovo 16 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 22S9796, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo dienos.

14. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, rinkdamas informaciją apie kilmės valstybėje esančią padėtį, vadovavosi (duomenys neskelbtini) ir kitų tarptautinių organizacijų 2021 metų duomenimis, pagal kuriuos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Pastebėta, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo tariamą gyvenimą ir studijas (duomenys neskelbtini), lėktuvo bilietų ar kitokių dokumentų, tuo labiau kad pats pareiškėjas minėjo, jog ne kartą keliavo verslo reikalais (duomenys neskelbtini) bei kontaktavo su (duomenys neskelbtini) bažnyčiomis ar jų atstovais. Pareiškėjas teigė, kad nepriklauso jokiai politinei partijai bei yra apolitiškų pažiūrų. Šiuo atveju padidintos rizikos grupei priklauso protestų organizatoriai ar politinių partijų aktyvistai, o apie pareiškėją tokių duomenų nėra. Atsakovo surinktais duomenis patvirtinta, jog nėra informacijos apie per protestą žuvusį policininką. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pokyčius kilmės valstybėje, kurie sąlygotų poreikį koreguoti tarptautinių institucijų parengtus vertinimus apie kilmės valstybę, byloje nėra, jų nenurodė ir pareiškėjas.

15. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo teiginių galima daryti išvadą, kad jis galėjo nevaržomai ir laisvai judėti tiek šalies viduje, tiek tarp žemynų. Pareiškėjas šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė. Iš Sprendimo turinio taip pat matyti, kad atsakovas įvertino pareiškėjo individualią informaciją, atsižvelgdamas į jo nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas išvykimas iš kilmės valstybės, ir nenustatė aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog pareiškėjui kilmės valstybėje būtų kilęs pavojus patirti rimtą žalą dėl jo išvardytų priežasčių.

16. Teismas konstatavo, kad atsakovo atliktas tyrimas iš esmės atitinka aptartus vertinimo kriterijus. Iš Departamento tyrimo medžiagos, Sprendimo matyti, kad atsakovas pakankamai išsamiai įvertino pareiškėjo argumentus, susijusius su jo padėtimi kilmės valstybėje, t. y. išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, rėmėsi tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, vadovavosi prieglobsčio teisės doktrina ir atliko išsamią analizę, o šaltiniai, kuriais vadovavosi atsakovas, yra patikimi. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo paaiškinimai, susiję su jo išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybėmis, nepatvirtina aplinkybės, jog jis buvo susidūręs su padidinta persekiojimo grėsme, todėl nenustatyta, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Departamento surinktos informacijos visuma ir pareiškėjo paaiškinimai tiek Departamento apklausose, tiek teismo posėdyje nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gresia persekiojimas. Pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina „visiškai pagrįsta”. Pareiškėjo subjektyvios prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

17. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo argumentai nekėlė abejonių dėl atsakovo padarytų išvadų dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad, išsiuntus jį į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

18. Teismas atkreipė dėmesį taip pat į tai, kad pareiškėjas savo veiksmais aktyviai kliudė Departamento vykdomam tyrimui. Atvykęs į Lietuvą, jis prisistatė kitu asmeniu. Pareiškėjo pasakojimas apie asmens dokumentų gavimą (duomenys neskelbtini) atmestinas. Akivaizdu, kad pareiškėjas tikslingai vengia asmens tapatybės identifikavimo. Pats pareiškėjas nurodė, kad jis yra H. D., (duomenys neskelbtini) pilietis.

19. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Atsakovas pasisakė dėl visų esminių jo argumentų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino jo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Departamentas, atlikdamas vertinimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

20. Teismas sutiko su atsakovo sprendimu išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Teismas vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį pagrįstai atmestas dėl aptartų argumentų, atsižvelgė į pareiškėjo atvykimo aplinkybes (suprato, kad į Europos Sąjungą (Lietuvą) vyks nelegaliai, neteisėtai kirsdamas valstybės sieną), tai, kad prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas skubos tvarka. Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis, ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

21. Teismas akcentavo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, ypač pareiškėjo keliamą nelegalios migracijos grėsmę, bei vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktu, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjui maksimalų draudimo atvykti terminą – 5 metai. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėta, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdamas teisės būti joje, svarstant prašymą suteikti prieglobstį, klaidino Departamentą, nurodydamas, jog yra Prancūzijos pilietis, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik sulaikytas pareigūnų. Taigi, Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti 5 metus nuo jo išsiuntimo, yra teisėta ir pagrįsta. Atitinkamai, atsižvelgiant į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo nuostatas, nėra pagrindo keisti ir Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jo išsiuntimo dienos.

III. 22. Pareiškėjas D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

23. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai pritarė atsakovo išvadoms. Pabrėžia, kad kilmės valstybėje jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, dėl kurių žuvo tūkstančiai žmonių, ši valstybė yra viena vargingiausių pasaulio šalių, ji tik nuo (duomenys neskelbtini) metų bando atsitiesti po autokratiško valdymo, tačiau politinės jėgos nėra stabilios, o vyriausybės ginkluotosios pajėgos savivaliauja. Atsakovo atlikta informacijos apie kilmės valstybę analizė ir situacijos vertinimas patvirtina, kad pareiškėjui gali kilti reali persekiojimo grėsmė, tačiau atsakovas netinkamai išanalizavo pareiškėjui kylančios konkrečios grėsmės tikimybę. Pareiškėjas tvirtina, kad jam nebuvo išaiškinta galimybė teikti dokumentus ar įrodymus, pagrindžiančius jo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas yra labai jauno amžiaus, neturi gyvenimiškos patirties, todėl negalima reikalauti iš jo detalių duomenų ar įrodymų, pasakojimo detalumo ir išsamumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodyti pareiškėjo pasakojimo trūkumai nesudaro pagrindo šį pasakojimą atmesti. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti jo pasakojimu, nenustatė jokių prieštaravimų; priešingai, pareiškėjo pasakojimas laikytinas išsamiu, detaliu, leidžiančiu juo patikėti. Atsakovas nesurinko pakankamų duomenų apie kilmės šalį, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Be to, atsakovas net nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą kilmės valstybėje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją. Atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis apie kilmės valstybę, gauti juos iš įvairių šaltinių, tačiau nagrinėjamu atveju jis šios pareigos neįvykdė. Pareiškėjas mano, kad jo nurodytos prieglobsčio prašymo priežastys negali būti laikomos tik ekonominėmis, nes jo išvykimą lėmė daugelis kitų aplinkybių, tokių kaip policijos ir valdžios institucijų neveiklumas. Atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad sprendimais išsiųsti ir uždrausti atvykti neproporcingai užkertamas kelias jam gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

24. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

25. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pabrėžia, kad bendra saugumo padėtis kilmės valstybėje per se (savaime) nesąlygoja pabėgėlio statuso suteikimo, kadangi yra vertinamos individualios su konkrečiu asmeniu susijusios aplinkybės. Kilmės valstybės informacija buvo įvertinta sprendžiant dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui, tačiau nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, o ginkluoti konfliktai, pasireiškiantys beatodairišku smurtu, vyksta ne visoje kilmės valstybės teritorijoje; pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Atsakovas tvirtina, kad ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių, be to, pareiškėjas savo prašymo suteikti prieglobstį negrindė tuo, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio pobūdžio priemones.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nes nori būti išklausytas, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

28. Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

29. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

30. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

31. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

32. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

33. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

34. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 straipsnio 5 dalies a–e punktai).

35. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

36. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą, atlikdamas tyrimą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

37. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

39. Byloje nustatyta, kad prieglobsčio prašymą pareiškėjas grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini) vykusios demonstracijos metu nudūrė policininką ir dėl to yra persekiojamas ir jam gresia mirties bausmė. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas netinkamai išanalizavo pareiškėjui kylančios grėsmės tikimybę. Atsakovo nurodyti pareiškėjo pasakojimo trūkumai nesudaro pagrindo šį pasakojimą atmesti, atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti jo pasakojimu, nenustatė jokių prieštaravimų. Be to, atsakovas net nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pasakojimus, pritaria pirmosios instancijos teismo ir Departamento išvadai, jog pasakojimas turėjo esminių trūkumų, buvo nenuoseklus ir prieštaringas, jo nepatvirtina tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija. Pareiškėjo pasakojimo prieštaringumą ir nenuoseklumą patvirtina Departamento ir pirmosios instancijos teismo atlikta išsami pareiškėjo apklausų metu duotų paaiškinimų analizė: skiriasi pareiškėjo 2022 m. vasario 8 d. ir 2022 m. vasario 15 d. pareiškėjo pateikti paaiškinimai. Pareiškėjo pasakojimo detalės keitėsi, be kita ko, dėl vykusio protesto datos, dėl to kaip sužinojo apie vyksiantį protestą (pradžioje nurodė, jog jį pakvietė draugas, vėliau, kad žinutę atsiuntė nepažįstamas asmuo). Nesutampa pareiškėjo pasakojimas apie dukters užpuolimą ir peilio pas jį atsiradimą (pradžioje pareiškėjas teikė, kad policininkas puolė dukrą norėdamas sulaikyti, vėliau pasakojo, kad norėjo beginkliam vaikui į akis papurkšti dujų; pradžioje nurodė, kad kišeninį peilį, kuriuo puolė policininką, atsinešė ir laikė kišenėje, o vėlesnės apklausos metu – jog jo iš namų neatsinešė, o paėmė iš ten buvusių žmonių).

41. Pažymėtina, kad Departamentas ginčijamame sprendime, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, surinko aktualius, išsamius duomenis apie kilmės valstybę ir nustatė, kad mirties bausmė (duomenys neskelbtini) nėra uždrausta, tačiau paskutinė egzekucija buvo įvykdyta (duomenys neskelbtini) m. ir yra ženklų, kad ji gali būti panaikinta. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nebuvo rasta informacijos apie pavienius asmenis, kurie būtų baudžiami dėl policininko nužudymo, taip pat nebuvo rasta informacijos apie (duomenys neskelbtini) vykusios demonstracijos metu žuvusį policininką ir protesto malšinimą ašarinėmis dujomis ar vandens patrankomis.

42. Pagrindą abejoti pareiškėjo nuoširdumu ir pasakojimo pagrįstumu sudarė ir aplinkybė, kad atvykęs į Lietuvą jis prisistatė kitu asmeniu, pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą (2021 m. spalio 26 d. atlikto ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad tai klastotė). Taigi atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti pareikėjo pasakojimu ir nenustatė jokių pasakojimo prieštaravimų.

43. Nagrinėjamu atveju pagrįstai vertinta, jog pareiškėjas nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jam galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama prielaidomis, kurios nepagrįstos objektyviais įrodymais. Pareiškėjo šiuo aspektu nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamam, Departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus. Nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia realus pavojus.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Pareiškėjas buvo 2 kartus apklaustas (2022 m. vasario 8 d. ir dar kartą 2022 m. vasario 15 d.), apklausose pareiškėjui buvo užduoti patikslinantys klausimai, paprašyta pateikti įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus, užduoti patikslinamieji klausimai, teismo posėdyje jam atstovavo advokatas, kuris teikė jo vardu teikė procesinius dokumentus. Taigi teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui nebuvo išaiškinta galimybė pateikti dokumentus ir įrodymus. Apeliaciniame skunde jokių paaiškinimų dėl Departamento nustatytų jo pasakojimo trūkumų pareiškėjas nepateikė.

45. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pareiškėjas argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis atsakovo surinkta informacija, ginkluoti konfliktai nevyksta visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, taip pat, nėra randama duomenų, pagrindžiančių faktą, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo gyvenamoje vietoje kilmės valstybėje) vyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taigi, Sprendimu pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, pareiškėjui nesuteikta papildoma apsauga.

46. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Departamento sprendimas yra motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė