2025-06-02 Nr. CB-3234-2-55-3-00263-2024-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1927

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00263-2024-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. gegužės 16 d. paduotu trečiojo asmens M. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamos teismo nutarties vykdymą,

n u s t a t ė :

Trečiasis asmuo M. K. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovui H. G. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. K.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį patenkino ir ieškovui iš atsakovo priteisė 494 166 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už 55 834,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. kovo 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimą ir patvirtino ieškovo bei atsakovo sudarytą taikos sutartį.

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo M. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 17 d. nutartį ir atmesti ieškovo bei atsakovo prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, ir perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti civilinę bylą su atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniais skundais.

Trečiojo asmens kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad taikos sutarties sąlygos neatitinka konstitucinio teisingo žalos atlyginimo imperatyvo ir prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, pagal kurią dėl negautų pajamų atlyginimo galimybės ikisutartiniuose santykiuose (esant preliminariajai sutarčiai) turi būti susitarta preliminariojoje sutartyje. Byloje ginčijama taikos sutartis per se prieštarauja viešajam interesui ir todėl ji negalėjo būti tvirtinama apeliacinės instancijos teismo nutartimi, remiantis CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Nesant pakankamo pagrindo spręsti, jog taikos sutarties 2.1 punktu ieškovas ir atsakovas susitarė dėl teisingo ieškovui padarytos turtinės žalos atlyginimo, byloje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad taikos sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

2. Pagal CPK 267 straipsnį, kaip bet kuris teismo sprendimas dėl ginčo esmės, teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį (CK 6.985 straipsnis), negali būti sąlyginė. Teismas teisėtai negalėjo patvirtinti sąlyginės taikos sutarties. Taikos sutartis yra sąlyginė, nes žemės sklypas taikos sutarties sudarymo metu atsakovui nuosavybės teise nepriklauso, todėl taikos sutarties 2.3 punkto sąlygos – nukreipti skolos išieškojimą į atsakovo šiuo metu paveldimą žemės sklypą – vykdymas tampa priklausomas nuo sąlygos, kuri atsiras arba neatsiras ateityje. Taikos sutarties 2.3 punkto sąlyga negali būti laikoma teisėta CK 6.986 straipsnio 5 dalies prasme, nes atsakovas negalėjo suteikti, o ieškovas teisėtai negalėjo įgyti teisės nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į sklypą, kurį atsakovas kita sutartimi įsipareigojo parduoti trečiajam asmeniui ir J. K.

3. Priimdamas nutartį apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatinėjo: (i) kokia yra tikroji atsakovo, kuris ieškovo atžvilgiu prisiėmė 0,5 mln. Eur piniginę prievolę, finansinė (turtinė) padėtis; (ii) ar atsakovas turi pakankamai lėšų per taikos sutarties 2.1 punkte nustatytą 3 darbo dienų terminą sumokėti ieškovui daugiau kaip 0,5 mln. Eur dydžio pinigų sumą; (iii) ar atsakovas turi kito turto, kuriuo jis galėtų ieškovui įvykdyti šį įsipareigojimą; (iv) ar atsakovas neturi kitų kreditorių ir, jeigu taip, kokie yra jų reikalavimų atsakovui dydžiai; (v) jeigu tokių atsakovo kreditorių yra, ar taikos sutartimi nėra sumažinamos (pasunkinamos) jų galimybės pasiekti, kad jų reikalavimai atsakovo bus įvykdyti; (vi) ar trečiasis asmuo nelaikytinas atsakovo kreditoriumi; (vii) ar į sklypą, nurodytą taikos sutarties 2.3 punkte, teisių neturi ar negali įgyti kiti asmenys, inter alia trečiasis asmuo ir J. K.

4. Taikos sutarties 2.3, 2.5, 2.6 punktų turinys patvirtina, kad juose nurodyti veiksmai nesudarė bylos ginčo dalyko, nes dėl jų byloje ieškovas nepareiškė jokių reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas, nutartimi patvirtindamas taikos sutartį kartu su jos 2.3, 2.5, 2.6 punktuose nurodytomis sąlygomis, pažeidė CPK 42 straipsnio 2 dalį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi atsisakoma priimti kasacinį skundą, tai prašymas sustabdyti skundžiamos teismo nutarties vykdymą nenagrinėjamas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti J. K. 6242 (šešis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. balandžio 4 d. Citadele banke mokėjimo nurodymu, kodas ZO31661.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Agnė Tikniūtė