Legislator Case Law & Legislation
15b65109-eccf-4c9b-8462-bbbee0a135b0 AI generated

15b65109-eccf-4c9b-8462-bbbee0a135b0 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 15b65109-eccf-4c9b-8462-bbbee0a135b0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. PK-263-246/2018Teisminio proceso Nr.1-69-3-00077-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.                                                    (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 8 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Sipavičius,sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei, dalyvaujant kaltinamiesiems D.

Legislator headnote

AI generated

15b65109-eccf-4c9b-8462-bbbee0a135b0 · Kauno apylinkės teismas: parodė, kad kaltinamuosius pažįsta kaip buvusius jų klubo sportininkus. Ä®vykio vietoje buvo nurodytu laiku ir vietoje. Buvo blaivus. Viskas prasidėjo ryte, D. Å . atvyko iÅ¡gėręs, nuėjo pasiimti daiktu, vadovas ir prezidentas dar anksčiau nusprendė, kad negalima neblaiviems eiti į garaÅ¾Ä . Oficialiai ten dirbo. Raktų D. Å . nedavė, D. jį iÅ¡koliojo ir iÅ¡važiavo apie 10 val. 30 min., o apie 14 val. 30 min. aiÅ¡kino paskambinęs, kad reikia detales padėti. Apie 15 val. iÅ¡girdo stiklų dūžį, D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. PK-263-246/2018Teisminio proceso Nr.1-69-3-00077-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.                                                    (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 8 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Sipavičius,sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei, dalyvaujant kaltinamiesiems D.

Å ., S. Å ., jų gynėjai advokatei R. L.,nukentėjusiajam L. K., jo atstovui advokatui R. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. Å . gim. (duomenys neskelbtini), a. k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimÄ , gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, S. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimÄ , gyv. (duomenys neskelbtini), neturintis teistumo, privataus kaltinimo tvarka nukentėjusiojo L.

K. kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau raÅ¡oma ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, apraÅ¡ytos 2017-05-19 nukentėjusiojo skunde, padarymu. Teismas n u s t a t ė: D. Å . ir S. Å ., kiekvienas iÅ¡ jų, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ : 2016 m. gegužės 30 d. apie 15 val., motorlaivių bazėje, esančioje prie Kauno marių Kaune, (duomenys neskelbtini), S. Å . ir D. Å ., iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, pagriebė nukentėjusįjį L.

K. už jo drabužių bei tyčia abu ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius į jo kÅ«nÄ , sukėlė jam fizinį skausmÄ bei padarė jam poodinę kraujosruvÄ virÅ¡ugalvyje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje bei abiejose keliuose.Kaltinamasis D. Å . kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusį pažįsta kaip motorlaivių uosto direktorės vyrÄ ir paaiÅ¡kino, jog jo sportinė valtis ir instrumentai buvo namuose. Nurodytu laiku kartu su broliu buvo (duomenys neskelbtini) nuo pat ryto, vyko varžybos.

Jis buvo blaivus, nes prieÅ¡ varžybas tikrina blaivumÄ . Jam atrodo, L. buvo, kelinta buvo valanda nežino, tarp jų tÄ dienÄ buvo konfliktas. Jis neįleido į patalpas – Å«kinį pastatÄ , nors jis turėjo teisę ten patekti, tai rakinama patalpa, raktas tik vienas pas K.. Jo papraÅ¡ius rakto, jis nedavė, buvo supykęs. Po to abu apsistumdė, jis iÅ¡stÅ«mė į laukÄ , ar sudavė, nežino, atrodo, kad nesudavė, kontaktas su juo buvo stumdymosi metu, jam skausmo nesukėlė ir sužalojimų nepadarė.

SmÅ«gių jam nesudavė. S. kÄ padarė nematė, gal stovėjo toliau. PrieÅ¡ įvykį alkoholio nevartojo. Tyrimo metu sakė, kad iÅ¡gėrė, bet tai ne tiesa. Tyrimo metu nesakė, kad galimai pirmas trenkė. Kaltę pripažino, kad įsiveržė ir prašė raktų. Turėjo pasiimti savo daiktus, bÅ«relio vadovas tokiÄ teisę suteikia. Nežino ar jis ten dirbo, sužinojo, kad jis kažkur apsaugoje dirbo. TÄ dienÄ jis buvo agresyvus ir piktas. Kai įsidarbino į apsaugÄ , pradėjo jaustis pareigose ne toje vietoje.

Jis elgėsi keistai, akys baltos buvo, elgėsi agresyviai. IÅ¡gėrė grįžęs namo. L. laikė lazdÄ ir su ja vijo lauk iÅ¡ teritorijos. VisÄ agresijÄ kėlė L.. ViskÄ matė I., jis uoste yra dirbantis, matė iÅ¡ laivo viskÄ . I. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Ä® stiklÄ jis nespyrė, spyrė į duris, bandė atidaryti su koja, jos neatsidarė, stiklas sudužo. Tos patalpos kur atėjo nerakinamos, jis turbÅ«t uždarė jas, jo žmona manė buvo viduje, vėliau jÄ matė lauke. T. Å . nematė.

Nežino, kodėl K. kreipėsi į policijÄ , gal pavydėjo, kad su jo žmona flirtavo ir jis tÄ Å¾ino. Jis su nukentėjusiojo žmona labai artimai bendravo, su ja turėjo lytinių santykių. Po savaitės sužinojo, kad B. matė įvykį, jis pasakė, kad plaukė ir viskÄ matė. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje negalėjo argumentuotai paaiÅ¡kinti, kodėl buvo kaltu prisipažinęs apklausiamas įtariamuoju byloje Nr. 01-1-25-405-16. Kaip apraÅ¡oma toliau, Å is ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas.Kaltinamasis S. Å . kaltu neprisipažino ir parodė, kad suprato kuo kaltinamas, kaltu neprisipažįsta.

Ä®vykio vietoje buvo. Paskambino brolis, kad jam neduoda raktų, tuomet jis paskambino direktorei K., ji buvo neblaivi, kÄ ji kalbėjo nesuprato, pasiuntė jį ant 3 raidžių, tada jis atvyko. Pamatė K. su kastuvu, kad vos ne brolį daužo, paėmė iÅ¡ jo tÄ kastuvÄ ir norėjo vyriÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti. Prie jo nei pirÅ¡to neprisilietė. Matė, kad D. stumdėsi su K., kuris kiekvienÄ savaitgalį prisigeria ir griuvinėja nuo to ir sužalojimai atsirado. D. į duris spyrė iÅ¡ kojos, ten stiklas netoli durų buvo, lengvas smÅ«gis buvo.

PrieÅ¡ įvykį nevartojo alkoholio, kastuvÄ iÅ¡ rankų iÅ¡plėšė, o jo net nepalietė. Jis jo nepuolė, bet puolė D.. Atrodo D. nukentėjo, jis gulėjo lovoje 2 dienas, jis pirmas nubėgo ir pasiskundė. Broliui su kastuvu Å¡onas prakirstas buvo. D. gėrė namuose, nuėjo ant nervų į parduotuvę fleÅ¡kutę pasiėmė. K. nematė, ji gal Å«kinėse patalpose buvo, jie ten gyveno. Didelis angaras atskirtas į dvi dalis, garažai ir laivai ir kita pusė kur jie gyveno. D. į stiklÄ nespyrė, spyrė į duris norėdamas pabelsti.

ViskÄ matė Vaidilė tÄ pačiÄ dienÄ , o I. iÅ¡ laivo pasakė, kad matė. Motyvas bylos yra, kad broliui nedavė rakto. Apie romanÄ tarp brolio ir nukentėjusiojo žmonos girdėjo kažkÄ , žinojo, kad brolis su K. romanÄ turėjo. Nematė, kad D. smÅ«giuotų, K. girtas nukrito, sužalojimai pas jį jau buvo iki jam atvykstant. Ä®vykio metu jis pareigų ten neturėjo, jis nėra klubo narys ir net raktų neturėjo teisės turėti.Kaltinamųjų parodymų teismas nevertina įrodymais, atitinkančiais objektyviÄ tikrovę ir vertina juos parodymais, kuriuos kaltinamieji duoda, siekdami iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. ApkaltinamÄ jį nuosprendį teismas grindžia toliau aptariamais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vada, kitais įrodymais, iÅ¡tirtais teisiamajame posėdyje.Nukentėjusysis L.

K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta kaip buvusius jų klubo sportininkus. Ä®vykio vietoje buvo nurodytu laiku ir vietoje. Buvo blaivus. Viskas prasidėjo ryte, D. Å . atvyko iÅ¡gėręs, nuėjo pasiimti daiktu, vadovas ir prezidentas dar anksčiau nusprendė, kad negalima neblaiviems eiti į garaÅ¾Ä . Oficialiai ten dirbo. Raktų D. Å . nedavė, D. jį iÅ¡koliojo ir iÅ¡važiavo apie 10 val. 30 min., o apie 14 val. 30 min. aiÅ¡kino paskambinęs, kad reikia detales padėti. Apie 15 val. iÅ¡girdo stiklų dūžį, D.

Å . ir S. Å . su stiklu rankose įbėgo į angarÄ , jis iÅ¡stÅ«mė abu lauk, nes buvo neblaivÅ«s. D. pastÅ«mė, jis nukrito, o S. aplinkui maÅ¡inÄ lakstė. Abu pradėjo jam smÅ«giuoti į veidÄ ir kitas kÅ«no vietas. S. užsimojo jam kastuvu, o jis jo rankose net neturėjo. ViskÄ matė Å . ir jo (nukentėjusiojo) žmona, ji viduje buvo ir išėjo į laukÄ , gal už kilometro dar kas matė, nežino. Žmona iÅ¡kvietė apsaugÄ su pulteliu, bet jei atėmė, o kai pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ , jie išėjo pakrante.

Ä®vykio metu abu kaltinamieji buvo neblaivÅ«s, tai matėsi iÅ¡ veidų, jautėsi alkoholio kvapas. Jeigu neblaivius bÅ«tų įleidęs, bÅ«tų dėl to nekentėjęs, nes buvo gaisras, neblaiviems ten negalima eiti. PsichologiÅ¡kai palūžo, baimės jausmas atsirado, jaučiasi nesaugiai. Po įvykio 2 dienas nėjo į darbÄ dėl sužalojimų, nes darbe bendrauja su žmonėmis. Nedarbingumo neėmė, vadas jam davė laisvas dvi dienas. Pultelį paslėpė kažkuris iÅ¡ jų. Abu pasakė savo draugei, kad iÅ¡metė pultelį į Å¡iukÅ¡lių dėžę.

S. ir D. viduje buvo 2-3 min., iÅ¡ karto juos iÅ¡vijo pro duris. Jie neblaivÅ«s buvo su Å¡uke rankoje, stiklÄ iÅ¡mušė ir buvo neblaivÅ«s. Sugebėjo iÅ¡vyti abu, nes abu buvo neblaivÅ«s, viskas vyko lauke, Å¡ukė liko ofise, jis gal jÄ iÅ¡metė pats, ji buvo kai atvyko policija. Jis nesivelia į konfliktus. Jo pareigos – Å«kvedys, yra taisyklės, kad neblaivių neįleisti, todėl iÅ¡kvietė apsaugÄ ir buvo kviesta policijÄ . Bendra patalpa yra kur laivai, iÅ¡ ofiso gali neblaivų iÅ¡vyti ir neįleisti.

Jis pats buvo blaivus, negeria visai. Padėjo pultelį pavėsinėje, ten uždara patalpa, kaltinamieji žinojo kur yra pultelis. PrieÅ¡ tai ten užėjo ir iÅ¡metė pultelį. D. ir S. kur ėjo tik atėjus į uostÄ , nematė. Apie meilės romanÄ vieno iÅ¡ kaltinamojo su jo žmona girdi pirmÄ kartÄ . PraÅ¡o iÅ¡ kaltinamųjų priteisti 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Liudytoja A. K. parodė, kad nukentėjusysis L. K. yra jos vyras, o kaltinamuosius pažįsta kaip uosto paslaugų gavėjus, tais metais jie turėjo valtį.

Ä®vykį iÅ¡ dalies matė, buvo įvykio vietoje, pastate, kuris priklauso vieÅ¡ajai įstaigai, buvo poilsio kambaryje. Apie 15 val. iÅ¡girdo dūžius į langÄ , per ofiso duris įsibrovė abu kaltinamieji, buvo pikti ir neadekvatÅ«s. Puolė muÅ¡tis, L. jÄ Â užstojo, jie nieko neprašė, Å¡aukė, kad primuÅ¡ L. Jos jie nieko neprašė, jie įsibrovė pro ofiso duris, jas beveik iÅ¡laužė. Mušėsi lauke, matė kai S. Å . kumščiu sudavė L. K., o D. Å . laikė L. K., ji tuo metu skambino policijai.

L. tik bandė juos laikyti, kad jam nebūtų suduoti smūgiai. Kaltinamieji pagelbėdavo uoste, jiems ji paskolindavo pinigų, kartu išgerdavo. Kaltinamieji įvykio metu buvo neblaivūs ir neadekvačių judesių, sklido alkoholio kvapas. L. apkalbėti kaltinamųjų pagrindų neturi, broliams nepatiko, kad jiems L. sakydavo, kad negalima vartoti alkoholio uosto teritorijoje. Įvykio metu įdarbinti galėjo asmenį ūkvedžio pareigoms eiti, todėl jos vyras L. buvo įdarbintas ūkvedžiu, o į jo pareigas įėjo pareiga prižiūrėti, kad negirtautų niekas uosto teritorijoje, kaltinamieji savo laive galėjo gerti.

Rankose, kad kažkas kažkÄ laikė sakė T. Å ., ji pati nematė. Lauke ant kalnelio netoli pavėsinės vyko grumtynės, ieÅ¡kojo apsaugos pultelio pavėsinėje, o neradus, skambino policijai, paskui ėjo pažiÅ«rėti ar sÅ«nus nesužeistas, nes lango daužymo metu jis sėdėjo prie lango. Liudytojas T. Å . parodė, kad pažįsta L. K., kaltinamuosius pažįsta iÅ¡ matymo. 2016-05-30 apie 15 val. įvykį matė apie 25 m. atstumu, buvo ant liepto galo. Atėjo broliai Å . ir kilo konfliktas.

Matė, kad atėjo ir iÅ¡daužė durų langÄ , garsÄ girdėjo, kas ten kÄ pasakė pirmasis, negirdėjo. Matė, kai abu broliai kojomis, kumščiais ir kastuvu sudavė smÅ«gius L. K.. Ten imtynės vyko, L. K., gindamasis, stÅ«mė nuo savęs juos. Akivaizdu, kad jis gynėsi, buvo grumtynės, stumdymaisi. Kuris asmuo, kuriuos smÅ«gius sudavė tiksliai ir kuria ranka ar kuria koja – nepasakys, viskas buvo prieÅ¡ pusantrų metų. Kažkuris iÅ¡ brolių buvo su kastuvu. Abu broliai buvo ne formoje, nubrozdinimai matėsi ant L.

K. kÅ«no. Jis ten nelindo, jam problemos nereikalingos, tai ne jo konfliktas. L. yra jo pažįstamas, nes naudojasi uosto paslaugomis, tokiu bÅ«du ir su L. bendraujama. Su broliais jokių konfliktų neturėjo, juos, žino iÅ¡ matymo. Kokie santykiai tarp D. Å . ir L. K. žmonos, nežino. Liudytojas A. G. parodė, kad K. ilgametis bendradarbis. Ten bÅ«na kiekvienÄ dienÄ , yra pensininkas. Kaltinamieji buvo sportininkai, o jis jų bÅ«relio vadovas. Ä®vykio metu nebuvo uoste ir muÅ¡tynių nematė. Patikslindami aplinkybes, liudytoja A.

K. nurodė, kad V. B. įvykio dienÄ uoste nebuvo, liudytojas T. Å . taip pat teigė, kad V. B. uoste įvykio dienÄ nebuvo, jis jos nematė, A. G. irgi nebuvo. Å ių parodymų pagrindu teismas V. B. parodymais nesiremia, jų neapraÅ¡o ir jais nesivadovauja.IÅ¡ 2017-03-01 specialisto iÅ¡vados Nr. G1401/2016(02) matyti, kad (b. l.

5) matyti, kad tyrimas buvo pradėtas 2016-06-01 9 val. ir tÄ pačiÄ dienÄ baigtas. IÅ¡vadÄ pasirašė teismo medicinos ekspertas D. T.. IÅ¡vadoje konstatuojama, kad L. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ne mažiau kaip keturis keturių kontaktų pasekoje. Sužalojimai padaryti galimai paros bėgyje iki apžiÅ«ros. IÅ¡vadoje nurodoma, kad L. K. padaryti odos nubrozdinimai virÅ¡ugalvyje. Odos nubrozdinimai keliuose galėjo atsirasti ir griuvimo metu.Prokuroro 2016-09-16 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo byloje Nr. 01-1-25-24405-16 buvo nutrauktas, iÅ¡aiÅ¡kinant nukentėjusiajam jo teisę kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka (b. l. 8-12).

Dėl veikos kvalifikavimo.Abiejų kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nustatant aplinkybę, kad kaltinamieji bendrais veiksmais, panaudodami fizinę jėgÄ , sukėlė nukentėjusiajam skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ , nenustačius veikÄ kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų kitose BK 140 straipsnio dalyse. Dėl baudžiamosios atsakomybės ir bausmės.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad kaltinamieji D.

Å . ir S. Å . 2016 m. gegužės 30 d. apie 15 val., motorlaivių bazėje, esančioje prie Kauno marių Kaune, R. Kalantos g. 120, bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. K. sveikatÄ ir sukėlė jam fizinį skausmÄ . Kaltinamųjų veiksmų vertinti kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį nėra pagrindo: nustatyta, kad nukentėjusiajam bÅ«nant patalpoje, kaltinamieji į jÄ Ä¯sibrovė, iÅ¡dauždami stiklÄ ir sugadindami duris. Kaltinamiesiems nebuvo nuo ko gintis. Kaltinamieji D. Å . ir S. Å . veikė tiesiogine tyčia, smurtaudami suvokė, kad jų elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė.

Skiriant kaltinamiesiems bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), baigta, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis D. Š. neteistas, kaltinamasis S. Š. neturi teistumo.Kaltinamųjų S. Š. ir D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apsvaigimas nuo alkoholio nelaikytinas S. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes kaltinamojo apsvaigimo faktas nebuvo alkotesteriu tikrintas.

Apsvaigimas nuo alkoholio kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena, nustatinėjamas pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes galiojantis BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo bÅ«dų. Vien to, kad nukentėjusysis įvykio metu jautė nuo S. Å . sklindantį alkoholio kvapÄ , negalima laikyti neginčytinu ir neabejotinu S. Å . galimo apsvaigimo nuo alkoholio įrodymu.D. Å . atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikaltimÄ jis padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) – alkotesterio parodymai, esantis nutrauktojoje baudžiamojoje byloje 01-1-25405-16, b. l.

79. Duomenys, esantys Å¡ioje byloje iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje. D. Å . įvykio dienÄ 16 val. 47 min. buvo nustatytas 2,34 promilių girtumas. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikaltimÄ jie padarė, veikdami bendrininkų grupėje (BK 60straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamiesiems už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis), įpareigojant juos bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbÄ arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio.Nukentėjusysis privataus kaltinimo skundu praÅ¡o iÅ¡ kaltinamųjų priteisti 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad po įvykio dvi dienas nedirbo, jautė skausmÄ ir akivaizdžiai matėsi jo veide padaryti sužalojimai, su kuriais darbe jis negalėjo pasirodyti, dėl to pablogėjo jo reputacija. Kaltinamieji civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta.Civilinis nukentėjusiojo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinę žalÄ pinigais įvertina teismas, neturtinės žalos dydį nustatydamas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtÄ fizinį skausmÄ , jam padarytus kÅ«no sužalojimus, dvasinį iÅ¡gyvenimÄ , nepatogumus ir kita.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, apraÅ¡ytus nukentėjusiojo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, teisingumo ir protingumo kriterijus, o taip pat ir klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio formuojamÄ Teismų praktikÄ . Teismo nuomone, nukentėjusiojo praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamųjų solidariai priteisti 1000 eurų yra per didelė neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes teismas neturtinę žalÄ , kaltinamųjų padarytÄ nukentėjusiajam, įvertina 500 eurų.

Å i pinigų suma iÅ¡ abiejų kaltinamųjų solidariai priteistina nukentėjusiajam.Kardomosios priemonės kaltinamiesiems nebuvo paskirtos, iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamiesiems jos neskirtinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: D. Å . pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbÄ arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).S. Å . pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbÄ arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).Civilinį nukentėjusiojo ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo D.

Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai nukentėjusiajam L. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos.Kardomųjų priemonių kaltinamiesiems neskirti. Išaiškinti kaltinamiesiems, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėjas                                                                              Rimantas Sipavičius