15b5cfaa-a69f-4041-8369-e633cf1038ff · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1510/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00639-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 126.2.; 126.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia ViÅ¡inskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo V. G. gamybinės įmonės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3568-340/2014 pagal ieÅ¡kovų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiÅ¡kimus atsakovui V.

G. gamybinei įmonei dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrįstumo ir teisėtumo.IeÅ¡kovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti V. G. gamybinei įmonei (toliau – ir Gamybinė įmonė) bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskirti A. S.. VMI nurodė, kad valstybės biudžetui atsakovo pradelsta skola sudaro 1 430 310,03 Lt, iÅ¡ Gamybinės įmonės ir jos savininko turto vykdomos 12 vykdomųjų bylų, tačiau taikomi priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai nerezultatyvÅ«s, todėl laikytina, kad Gamybinė įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti bankroto bylÄ Gamybinei įmonei, bankroto administratoriumi paskirti uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Finansinių partnerių grupė“.

VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2014 m. vasario 14 d. duomenimis sudarė 37 404, 68 Lt, įsiskolinimas nuolat didėja, Gamybinė įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ V. G. gamybinei įmonei, ir perdavė klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi iÅ¡kėlė V. G. gamybinei įmonei bankroto bylÄ ; bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Finansinių partnerių grupė“.Teismas nustatė, kad iÅ¡ byloje esančio atsakovo 2013 metų balanso matyti, jog įmonė turėjo turto iÅ¡ viso už 4 627 348 Lt; iÅ¡ esmės visÄ atsakovo turimÄ turtÄ sudarė trumpalaikis turtas (4 573 772 Lt), iÅ¡ kurio net 2 263 127 Lt yra per vienerius metus gautinos sumos.

Atsakovui nepateikus duomenų apie tai, kas konkrečiai sudaro įmonės finansinį turtÄ , taip pat nenurodžius, kokiu pagrindu per vienerius metus bendrovė gaus 2 263 127 Lt sumÄ , teismas vertino, kad minėtos sumos atgavimo galimybės nėra aiÅ¡kios ir realiai atsakovas Å¡iuo turtu nedisponuoja. Teismas pažymėjo, kad lyginant 2013 metų atsakovo balansÄ su atsakovo balansu 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. spalio 1 d., matyti, jog įmonės ilgalaikis turtas sumažėjo nuo 2 034 862 Lt iki 53 576 Lt.

Be to, remiantis 2013 metų pelno (nuostolių) ataskaita, 2013 metais bendrovė dirbo pelningai – uždirbo 136 330 Lt pelno, tačiau 2012 metais patyrė 60 619 Lt nuostolių. Iš 2014 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovas uždirbo 7 534 Lt. Pagal 2013 metų balanso duomenis atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 340 592 Lt. Iš 2014 m. kovo 31 d. balanso matyti, kad atsakovo ilgalaikio turto apimtis dar labiau sumažėjo – įvertinta 49 390 Lt suma, o įmonės turto apimtis padidėjo iki 5 450 211 Lt.

Padidėjo bÅ«tent trumpalaikio turto apimtis, t. y. turto, kurio didžiÄ jÄ dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 3 062 625 Lt, ir kuriuo, teismo vertinimu, atsakovas realiai nedisponuoja. Teismas taip pat pažymėjo, kad iÅ¡ minėto balanso duomenų matyti, jog įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai iÅ¡augo iki 3 156 553 Lt. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų SODROS duomenų matyti, kad atsakovo skola VSDF biudžetui iÅ¡augo iki 61 965,02 Lt. Pagal VMI 2014 m. gegužės 26 d. patikslintus duomenis atsakovo skola valstybei iÅ¡augo iki 2 085 446, 77 Lt.

Išnagrinėjęs nustatytus duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė ir finansinė padėtis blogėja ir nors pagal teismui pateiktus atsakovo balanso duomenis nėra teisinio pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo, tačiau byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad atsakovo turtinė ir finansinė padėtis bloga ir pateikti 2013 metų bei 2014 m. kovo 31 d. balansai neatspindi faktinės atsakovo mokumo būklės. Teismas taip pat akcentavo, kad Gamybinė įmonė neturi registruotino turto, iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenų matyti, kad atsakovo vardu registruotos 26 transporto priemonės, tačiau šiam turtui yra pritaikyti areštai.

Teismas atmetė apelianto argumentus dėl banko sÄ skaitoje turimos grynųjų pinigų sumos bei skolų grÄ Å¾inimo kreditoriams iÅ¡ grÄ Å¾intinų PVM sumų, kadangi minėti argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais.Teismas, įvertinęs tai, kad abu siÅ«lomi bankroto administratoriai atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat, jog didžiausiÄ darbo patirtį turi administratorius UAB „Finansinių partnerių grupė“, o A. S. darbo krÅ«vis yra didesnis, nusprendė, kad UAB „Finansinių partnerių grupė“ turės geresnes sÄ lygas ir galimybes atlikti bankroto administratoriaus pareigas administruojant V.

G. gamybinę įmonę. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas V. G. gamybinė įmonė atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ spręsti Vilniaus apygardos teismui iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos apeliacinio teismo suformuotÄ praktikÄ dėl bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo pareigos ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei bÅ«klei nustatyti reikalingus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716/2009; 2010 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-453/2010).

Teismas nesiaiÅ¡kino ir nevertino esminių aplinkybių, kad Å¡iuo metu vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas dėl iÅ¡ atsakovo pavogtų 297 000 Lt, taip pat, kad atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – ir IĮĮ) 9 straipsnio 2 dalimi, neteikia juridinių asmenų registrui duomenų apie savo finansinę bÅ«klę, taigi ir Gamybinės įmonės savininkas neturi pats patirties ir negali laiku, iÅ¡samia ir tinkama forma parengti ir pateikti teismui įmonės finansinės atskaitomybės, finansinių ataskaitų rinkinio aiÅ¡kinamojo raÅ¡to, įrodymų, pagrindžiančių turto vertę, aktualių kreditorių ir skolininkų sÄ rašų su visais juose bÅ«tinais duomenimis.

Be to, teismas neįvertino atsakovo savininko V. G. nuolatinės prastos sveikatos bÅ«klės. Teismas neveikė aktyviai, nepasinaudojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 9 straipsnio 2 dalies 1-2 punktais ir neįpareigojo nei atsakovo vyr. finansininkų, nei finansinį patikrinimÄ atlikusios buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB „Leo Lentus“ direktorės laiku parengti ir pateikti teismui trÅ«kstamus finansinius dokumentus, ataskaitas, neiÅ¡kvietė jų į teismÄ ir nepareikalavo raÅ¡tiÅ¡kų paaiÅ¡kinimų dėl atsakovo finansinės bÅ«klės, (ne)mokumo nustatymo.Teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi, pažeisdamas protingumo ir teisingumo principus, nubaudė bauda sergantį, prieÅ¡infarktinės bÅ«senos atsakovo savininkÄ , nors jo sveikatos bÅ«kle vadovavosi kaip svarbia aplinkybe atidėdamas teismo posėdį iÅ¡ 2014 m. balandžio 22 d.

į 2014 m. gegužės 16 d.Pirmosios instancijos teismo teisėja nepagrįstai suvaržė atsakovo teisės į apeliacijÄ Ä¯gyvendinimÄ , taip pažeisdama ir atsakovo teisę į procesinį lygiateisiÅ¡kumÄ ir rungimosi principÄ . Teismo posėdis buvo paskirtas 2014 m. gegužės 30 d. (penktadienį) 14 val. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) teismų tvarkaraščių bazės duomenis teismo tvarkaraÅ¡tyje civilinėje byloje Nr. B2-3568-340/2014 2014 m. gegužės 30 d. net nebuvo paskelbtas nutarties rezultatas.

Tai, kad atsakovui iÅ¡kelta bankroto byla, paskelbta tik 2014 m. birželio 3 d. 9.30 val., o nutartis iÅ¡siųsta bylos dalyviams 2014 m. birželio 4 d. Tačiau 2014 m. birželio 5 d. atsakovo atstovas nutarties negavo, nors ir buvo anksčiau pateikęs teismui savo elektroninio paÅ¡to adresÄ . Atsakovo atstovui pavyko gauti nutarties kopijÄ tik 2014 m. birželio 5 d. apie 14.30 val. civilinių bylų raÅ¡tinėje. Skundžiamos nutarties paÅ¡tu atsakovo atstovas negavo ir paskutinę atskirojo skundo padavimo termino dienÄ .

Taigi atsakovui buvo per pusę sutrumpintas atskirojo skundo paruoÅ¡imo ir pateikimo terminas, o skundžiama nutartis, apelianto nuomone, priimta vadovaujantis vien tik kreditorių interesais ir yra akivaizdžiai Å¡aliÅ¡ka.Teismas netinkamai taikė Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies ir 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovo nemokumo. Teismas, pažeidęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, atsakovo pateiktus 2013 metų (metinį) ir 2014 m. kovo 31 d. sudarytus balansus vertino naudingai tik VMI ir VSDFV Vilniaus skyriui.

Teismas nepasitikėjo balansų duomenimis apie didėjantį trumpalaikį turtÄ , ypač grafoje „per vienerius metus gautinos sumos“, tačiau tų pačių balansų duomenis naudingus ieÅ¡kovams įvertino kaip raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovo nemokumÄ . Teismas nesuprato balanso eilutės „per vienerius metus gautinos sumos“ reikÅ¡mės augimo, bet nutartyje nurodė, kad atsakovas Å¡iuo turtu nedisponuoja. Teismas privalėjo įsigilinti į byloje pateiktus duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovas toliau vykdo veiklÄ , eksportuoja pieno žaliavÄ Ä¯ Lenkijos RespublikÄ ir vien dėl eksporto per vienerius metus kaupiasi gautinos piniginės sumos.

Teismas taip pat neįvertino, kad atsakovas visiÅ¡kai įvykdė ir sumokėjo sumas nurodytose vykdomosiose bylose. IeÅ¡kovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:VSDFV Marijampolės skyrius su Gamybine įmone 2013 m. balandžio 8 d. sudarė įmokų atidėjimo sutartį dėl 25 200 Lt skolos. Å i sutartis buvo nutraukta 2013 m. lapkričio 14 d. dėl sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo.

Gamybinę įmonę 2013 m. rugsėjo 19 d. perregistravus VSDFV Vilniaus skyriuje, atsakovo įsiskolinimas VSDF biudžetui tik augo. Gamybinės įmonės įsiskolinimas VSDF biudžetui 2014 m. birželio 30 d. sudarė 75 705,62 Lt. VSDFV pateikti mokėjimo nurodymai į Gamybinės įmonės sÄ skaitas nuo 2013 m. spalio 22 d. nėra padengti.Ä®monės faktiniam mokumui nustatyti svarbus ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti apie faktinį įmonės mokumÄ , nes nustačius, kad įmonė keletÄ metų nesugeba bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų bÅ«ti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir nevirÅ¡ijant ½ balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010).

Gamybinės įmonės įsiskolinimas VSDF biudžetui jau yra 75 705,62 Lt ir vien Å¡i aplinkybė rodo, kad Gamybinė įmonė yra nemoki. IeÅ¡kovas VMI atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 18 d. nutartimi įpareigojo atsakovo savininkÄ pateikti teismui bÅ«tinus dokumentus ir informacijÄ , tačiau iki Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria civilinės bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės buvo atnaujintas ir byla perduota nagrinėti pagal teismingumÄ Vilniaus apygardos teismui, atsakovas taip ir nepateikė teismui praÅ¡omų dokumentų, o tiesiog įmonę persiregistravo į kitÄ apskritį.

IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas nuo pat pradžių buvo nesÄ Å¾iningas, todėl įmonę persiregistravo į Vilniaus apskritį, nors jos veiklos vieta liko tokia pati kaip ir buvo – (duomenys neskelbtini).Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi įpareigojo atsakovÄ iki 2014 m. kovo 14 d. pateikti aktualų turto balansÄ bei jame nurodyto turto vertę pagrindžiančius įrodymus, finansinių ataskaitų rinkinio aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , aktualius kreditorių ir skolininkų sÄ raÅ¡us, įrodymus, kad atsakovas vykdo veiklÄ ir nėra jos nutraukęs. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje atsižvelgė į atsakovo praÅ¡ymÄ pratęsti dokumentų pateikimo terminÄ iki 2014 m. gegužės 15 d., tačiau atsakovas ir toliau piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir nevykdė pareigos pateikti teismui praÅ¡omų dokumentų, o tik vilkino bylos nagrinėjimÄ .Pagal 2014 m. birželio 30 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis atsakovas yra skolingas valstybės biudžetui 2 159 394,85 Lt.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, atsakovas tik didina mokestinį įsiskolinimÄ bei stengiasi praÅ¡ymais vilkinti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , o Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesurinko reikalingų duomenų atsakovo finansinei bÅ«klei nustatyti ir todėl netinkamai pasirengė bylos nagrinėjimui, be to, teisėja T. Ž., netinkamai pasirengdama bylos nagrinėjimui, skirdama baudÄ sergančiam įmonės vadovui, siekdama neteisėto ir nepagrįsto bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo, darydama spaudimÄ atsakovui atlikti neįmanomus veiksmus, suvaržydama teisę atsakovui į apeliacijÄ , pažeidė Ä®BÄ®, CPK nuostatas, protingumo ir teisingumo principus ir buvo Å¡aliÅ¡ka.

Pažymėtina, kad iÅ¡ atskirojo skundo motyvų, susijusių su bylÄ nagrinėjusios teisėjos T. Ž. Å¡aliÅ¡kumu, matyti, kad atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, o tai reiÅ¡kia, kad siekiama, jog pirmosios instancijos teismo nutartis bÅ«tų panaikinta dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirojo skundo bei atsikirtimų į atskirÄ jį skundÄ argumentus, patikrinęs, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje (CPK 338 straipsnis), daro iÅ¡vadÄ , kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo atskirojo skundo argumentus pripažinti pagrįstais.Bylos, kylančios iÅ¡ bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Ä®BÄ®.Ä®BÄ® 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Å¡io įstatymo 5 straipsnyje iÅ¡vardyti asmenys gali pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų. Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę ir įmonės kreditorius (kreditoriai).Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įmonei yra įteikti Å¡io įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai (t. y. pareiÅ¡kimo teismui ir pateikiamų prie pareiÅ¡kimo priedų nuoraÅ¡ai), įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sÄ raÅ¡us, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiÅ¡kimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informacijÄ apie teismuose iÅ¡keltas bylas ir iÅ¡ieÅ¡kojimus ne ginčo tvarka, įkeistÄ turtÄ ir kitus įsipareigojimus.

Pažymėtina, kad įstatyme nėra įtvirtintos Å¡ios vadovo pareigos vykdymo iÅ¡imtys, taigi Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ pareigÄ per įstatyme nustatytÄ terminÄ privalo įvykdyti kiekvienas vadovas, nepriklausomai nuo to, kokia yra juridinio asmens teisinė forma. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad VMI tinkamai įvykdė Ä®BÄ® 6 straipsnio reikalavimus informuoti skolininkÄ apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ ir dar 2013 m. birželio 20 d. pateikė pareiÅ¡kimo ir jo priedų kopijas įmonei (I t., b. l. 45-47).

VMI pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo Kauno apygardos teisme gautas 2013 m. liepos 15 d. Kadangi atsakovo vadovas laiku nespėjo pateikti teismui visų pagal Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalį reikalaujamų dokumentų, atsakovas 2013 m. rugpjūčio 5 d. padavė praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ dokumentams pateikti iki 2013 m. rugsėjo 18 d. (I t., b. l. 72), nurodydamas, kad atsakovas yra individuali įmonė, kuriÄ Ä¯statymas neįpareigoja rengti finansines ataskaitas ir balansus, visi Å¡ie dokumentai specialiai rengiami teismui ir tam skubiai atliekamas finansinis auditas, be to, įmonė vykdo veiklÄ ir iÅ¡samios informacijos apie kreditorius ir debitorius paruoÅ¡imas užtrunka ilgai, ir įmonė dar nėra gavusi reikalingų iÅ¡rašų iÅ¡ valstybės institucijų.

Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pratęsė terminÄ dokumentams pateikti iki 2013 m. rugsėjo 12 d. Tačiau 2013 m. rugsėjo 12 d. dokumentai nebuvo pateikti, o atsakovas padavė teismui praÅ¡ymÄ atidėti 2013 m. rugsėjo 17 d. paskirtÄ posėdį dėl blogos įmonės savininko sveikatos bÅ«klės (I t., b. l. 80). 2013 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teisme gautas praÅ¡ymas perduoti civilinę bylÄ nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nes pasikeitė įmonės buveinės registracijos adresas (I t., b. l. 103).

Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nutarė perduoti bylÄ nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Pažymėtina, kad nuo pat VMI pareiÅ¡kimo teisme gavimo dienos iki nutarties perduoti civilinę bylÄ nagrinėti kitam teismui (t. y. per 2 mėnesius), atsakovo vadovas taip ir nepateikė visų pagal Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalį reikalaujamų duomenų, nors įstatymas Å¡iam veiksmui atlikti nustato tik 5 dienas.Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje vis dar nebuvo visų reikalingų duomenų klausimui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo iÅ¡spręsti, 2013 m. spalio 18 d. nutartimi įpareigojo atsakovo vadovÄ iki 2013 m. lapkričio 19 d. paskirto posėdžio pradžios pateikti teismui kreditorių ir skolininkų sÄ raÅ¡us, su visa įstatymo reikalaujama informacija, taip pat finansinę atskaitomybę, informacijÄ apie teismuose iÅ¡keltas bylas bei iÅ¡ieÅ¡kojimus ne ginčo tvarka, informacijÄ apie įkeistÄ turtÄ ir kitus įsipareigojimus bei įmonės turto įvertinimÄ . 2013 m. lapkričio 18 d. atsakovas pateikė tik dalį teismo reikalaujamų dokumentų (nebuvo pateikti aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, įmonės turto įvertinimas), tačiau ir teismui paduotas kreditorių sÄ raÅ¡as neatitiko Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame nebuvo nurodyti įsipareigojimų mokėjimo terminai (I t., b. l. 143).Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui, bet Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi grÄ Å¾ino bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo, aiÅ¡kiai nurodydamas, kad atsakovo vadovo pateikti dokumentai yra su trÅ«kumais (kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡ai yra be įsipareigojimų vykdymo terminų, nepateiktas aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas).Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį, 2014 m. vasario 21 d. nutartimi dar kartÄ Ä¯pareigojo atsakovÄ iki 2014 m. kovo 14 d. pateikti Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus.

Pažymėtina, kad pats atsakovas nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo datos jokių dokumentų teismui neteikė, nepaisant to, kad jam buvo žinoma Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga, o nuo pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo gavimo teisme dienos praėjo 7 mėnesiai ir Å¡is laikotarpis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamai ilgas paruoÅ¡ti reikiamus duomenis, net ir atsižvelgus į tai, kad individuali įmonė įstatymo nėra įpareigota ruoÅ¡ti finansines ataskaitas ir atsakovas turėjo Å¡iuos duomenis ruoÅ¡ti specialiai teismui.Vilniaus apygardos teisme 2014 m. kovo 13 d. gautas dar vienas atsakovo vadovo praÅ¡ymas pratęsti terminÄ dokumentams pateikti iki 2014 m. balandžio 10 d. (I t., b. l. 210).

Atsakovo vadovas nurodė, kad teismo reikalaujami dokumentai vis dar rengiami ir laiku pateikti reikiamus duomenis atsakovo vadovas negali, nes serga ir turi nedarbingumo pažymėjimÄ , be to, turto vertinimas, kurį užsakė atsakovas, dar nėra užbaigtas. Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į atsakovo praÅ¡ymÄ ir pratęsė terminÄ , kartu paskirdamas VMI pareiÅ¡kimÄ nagrinėti 2014 m. balandžio 22 d. Pažymėtina, kad pirmiau paminėtame praÅ¡yme atsakovo vadovas nekėlė klausimo dėl bÅ«tinumo įpareigoti kitus asmenis, kaip antai įmonės finansininkę, pateikti teismui reikalingus dokumentus, o kaip tik atvirkščiai nurodė, kad be atsakovo savininko nėra galimybės niekam kitam tinkamai parengti teismui reikalingus dokumentus.

Paskirto posėdžio dienÄ (2014 m. balandžio 22 d.) gautas dar vienas atsakovo vadovo praÅ¡ymas pratęsti terminÄ dokumentams pateikti ir perkelti bylos nagrinėjimo datÄ dėl blogos įmonės savininko sveikatos bÅ«klės (I t., b. l. 215). Atsakovo vadovas taip pat nurodė, kad reikalaujami dokumentai, ruoÅ¡iami pasamdyto auditoriaus finansininko bei turto vertintojų, bus perduoti įmonei ir jos savininkui iki 2014 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, be kita ko ir į tai, kad pats atsakovo vadovas nurodė, jog reikiamus dokumentus gaus iki 2014 m. gegužės 15 d., 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi bylos nagrinėjimÄ atidėjo iki 2014 m. gegužės 16 d.Vilniaus apygardos teisme 2014 m. gegužės 6 d. gautas atsakovo atstovo advokato Egidijaus MilaÅ¡iaus praÅ¡ymas pakeisti posėdžio datÄ (I t., b. l. 227), kadangi 2014 m. gegužės 16 d. advokatas atostogauja. 2014 m. gegužės 15 d. gautas L.

G. (atsakovo vadovo sutuoktinės) ir paties V. G. pasiraÅ¡ytas raÅ¡tas (I t., b. l. 233), kuriame nurodyta, kad V. G. sunkiai serga. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo vadovas iki jo paties nurodytos datos taip ir nepateikė bylai nagrinėti reikalingų dokumentų, paskyrė įmonės vadovui 1 000 Lt baudÄ , o bylos nagrinėjimÄ atidėjo, paskirdamas posėdį 2014 m. gegužės 30 d. 14 val. Vilniaus apygardos teismas, rinkdamas bylai nagrinėti reikalingÄ informacijÄ , 2014 m. gegužės 19 d. kreipėsi į VMI, praÅ¡ydamas pateikti teismui aktualiÄ informacijÄ apie atsakovo įsiskolinimÄ valstybės biudžetui (I t., b. l. 236).

Remiantis VMI pateiktais duomenimis, atsakovas 2014 m. gegužės 21 d. valstybės biudžetui buvo skolingas 2 085 446,77 Lt (I t., b. l. 241).2014 m. gegužės 30 d. 11.55 val. (t. y. likus dviem valandoms iki paskirto bylos nagrinėjimo laiko) Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovo atstovo pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimÄ dar vienam mėnesiui, kol atsakovas ir jo vadovas pateiks teismo reikalautus dokumentus (I t., b. l. 245-247). Atsakovo atstovas praÅ¡yme nurodė, kad dėl prastos atsakovo vadovo sveikatos bÅ«klės ir nuo 2014 m. balandžio 17 d. besitęsiančio nedarbingumo, nesant galimybės jį kam nors pakeisti ir kontroliuoti įmonės vyr. buhalterio ir pasamdytos įmonės UAB „Leo Lentus“ pareigų atlikimÄ bei savalaikį dokumentų pateikimÄ , ne visi teismo pareikalauti dokumentai yra parengti, o V.

G. sveikatos bÅ«klė tapo kritiÅ¡ka. Kartu su praÅ¡ymu buvo pateikti balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos bei veiklos vykdymÄ patvirtinantys dokumentai, tačiau nei aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, nei balansuose nurodytus duomenis pagrindžiantys įrodymai, nei tinkamas kreditorių sÄ raÅ¡as su įsipareigojimų vykdymo terminais teismui nebuvo pateikti. Minėti dokumentai nėra pateikti ir apeliacinės instancijos teismui.IÅ¡analizavęs pirmiau nurodytas bylos eigos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo vadovas apie Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ teismui pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančius dokumentus žinojo jau nuo pat pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teisme gavimo.

Laiku nespėdamas paruoÅ¡ti visų reikiamų dokumentų, atsakovo vadovas dar Kauno apygardos teismui teikė praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ dokumentams pateikti. Tiek Kauno apygardos teismas, tiek vėliau ir Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdavo į atsakovo vadovo praÅ¡ymuose nurodomus argumentus dėl individualios įmonės sunkumų operatyviai paruoÅ¡ti reikiamus dokumentus ir terminÄ dokumentams pateikti pratęsdavo, neskirdami atsakovo vadovui baudos, nustatytos Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja, 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi paskyrusi atsakovo vadovui baudÄ už dokumentų nepateikimÄ ir nepratęsusi termino, pažeidė protingumo ir teisingumo principus ir pati laiku ir tinkamai nepasinaudojo jai suteiktais įgaliojimais. Atsakovas, atskirajame skunde akcentuodamas teismo aktyvumo pareigÄ , netinkamai vertina teismo atliktus veiksmus byloje ir ignoruoja jo paties pareigÄ rÅ«pintis bylos eiga ir vykdyti Ä®BÄ® nustatytus įpareigojimus.

Pažymėtina, kad nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. praėjo daugiau nei 10 mėnesių ir Å¡is terminas laikytinas ne tik pakankamu, bet ir, atsižvelgiant į Ä®BÄ® 9 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar atsisakymo jÄ iÅ¡kelti priimti, akivaizdžiai per ilgu nurodytiems dokumentams paruoÅ¡ti (net ir individualios įmonės atveju bei atsižvelgus į atsakovo vadovo nurodomas aplinkybes dėl sveikatos bÅ«klės). Ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja, atsižvelgdama į Ä®BÄ® nustatytus terminus nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priimti, vadovavosi įstatymo nuostatomis ir neleido vilkinti Å¡ios bylos nagrinėjimo, niekaip nepaneigia jos neÅ¡aliÅ¡kumo.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, nesutikdamas su bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo dienos galėjo praÅ¡yti teismo, paskyrusio baudÄ , jÄ panaikinti ar sumažinti (tai nurodyta ir pačioje 2014 m. gegužės 16 d. nutartyje). Pagal CPK 107 straipsnio 2 dalį dėl teismo nutarties, kuria pareiÅ¡kimas panaikinti ar sumažinti baudÄ atmetamas, gali bÅ«ti duodamas atskirasis skundas. Bylos duomenimis atsakovas minėto pareiÅ¡kimo, kuriame bÅ«tų suformuluotas praÅ¡ymas panaikinti baudÄ , nepateikė, nutartis, kuria paskirta bauda, yra įsiteisėjusi, todėl Å¡iame atskirajame skunde nepagrįstai nurodomi argumentai, susiję su baudos paskyrimo neteisėtumu.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nutarties, kuria iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , neturi teisės nagrinėti ir vertinti įsiteisėjusios 2014 m. gegužės 16 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi nutartis įsiteisėjusi, todėl konstatuotina, kad bauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Priimta nutartis dėl baudos paskyrimo ir kiti pirmiau nurodyti teisėjos, nagrinėjusios bylÄ , procesiniai veiksmai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka.Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi įpareigojo atsakovo vadovÄ pateikti visus bÅ«tinus dokumentus iki 2014 m. kovo 14 d.

Atsakovo vadovas dokumentų laiku nepateikė ir terminas jiems pateikti pratęstas beveik mėnesiui. PraÅ¡ydamas pratęsti terminÄ atsakovo vadovas rėmėsi savo nedarbingumu, tačiau byloje yra praneÅ¡imas apie iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ (I t., b. l. 211), iÅ¡ kurio matyti, kad nedarbingumo laikotarpis nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2014 m. kovo 14 d., o kitas nedarbingumo pažymėjimas iÅ¡duotas tik 2014 m. balandžio 17 d. (I t., b. l. 250), t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui, tačiau teismui iki nustatytos 2014 m. balandžio 10 d. dokumentai pateikti nebuvo.

Remdamasis paties atsakovo vadovo 2014 m. balandžio 22 d. praÅ¡yme nurodyta dokumentų pateikimo data (t. y. iki 2014 m. gegužės 15 d.), teismas dar kartÄ pratęsė terminÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo vadovas minėtame praÅ¡yme neteigė, kad jo darbuotojai blogai vykdo jų pareigas ir nekėlė argumentų dėl bÅ«tinybės pastaruosius įpareigoti pateikti dokumentus. Kadangi ir paties atsakovo vadovo nurodytÄ dienÄ dokumentai pateikti nebuvo, atsakovo vadovas ne visÄ laikÄ buvo nedarbingas, o apie tai, kad dokumentai jau ruoÅ¡iami atsakovo vadovas minėjo dar 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir iÅ¡ nurodytų bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko (10 mėnesių) dokumentams paruoÅ¡ti (teismas jau ne kartÄ atsižvelgė į atsakovo praÅ¡ymus ir pratęsė terminÄ ) pirmosios instancijos teismas pagrįstai nebeatidėjo bylos nagrinėjimo ir taip neleido vilkinti bylÄ ir pažeisti teisėtus kreditorių interesus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kimo Å¡ioje byloje nagrinėjimas užsitęsė ženkliai ilgesniam nei įstatymas leidžia terminui ir pirmosios instancijos teismas neturėjo nei objektyvių įrodymų, kad tolimesnis bylos nagrinėjimo atidėjimas yra tikslingas, nei teisėto pagrindo ir toliau nespręsti klausimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo iÅ¡ esmės, ypač atsižvelgus į tai, kad atsakovo vadovo dar nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio žadėti dokumentai, t. y. tinkamai paruoÅ¡ti kreditorių sÄ raÅ¡ai, aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas bei įmonės turto vertinimas, nepateikti ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, o tai leidžia daryti prielaidÄ , jog minėti dokumentai nebÅ«tų pateikti ir pirmosios instancijos teismui dar kartÄ pratęsiant terminÄ .

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisės į tinkamÄ teismo procesÄ , rungimosi principai reikalauja, kad bÅ«tų užtikrintas Å¡alių procesinis lygiateisiÅ¡kumas, kiekviena Å¡alis bÅ«tų iÅ¡klausyta, teismas motyvuotų savo sprendimÄ (CPK 12, 17 ir 270 straipsniai). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigÄ jam, laikantis pirmiau nurodytų principų, užtikrinti bylos eigÄ , siekiant iÅ¡spręsti iÅ¡kilusius klausimus, patikslinti Å¡alių pareigÄ Ä¯rodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes bÅ«tina nustatyti, kad bÅ«tų teisingai iÅ¡nagrinėta byla, pasiÅ«lyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus Å¡alių pozicijai byloje kylančiais klausimais iÅ¡siaiÅ¡kinti (CPK 159 ir 179 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2008; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2012).

Teisėjo vadovavimo procesui principas apima ne tik teisėjo pareigÄ , laikantis Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo, kiekvienos Å¡alies teisės bÅ«ti iÅ¡klausytai principų, užtikrinti bylos eigÄ , bet ir visais atvejais užtikrinti proceso operatyvumo bei koncentruotumo principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2004; 2006 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2006; 2007 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2007, kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėja bÅ«tent ir siekė užtikrinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus, nepažeisdama Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo, kiekvienos Å¡alies teisės bÅ«ti iÅ¡klausytai principų.Vertinant atskirojo skundo argumentus, susijusius su teisėjos atliktais veiksmais, kurių pagrindu teigiama, kad atsakovui buvo suvaržyta teisė į apeliacijÄ , nes atskiruoju skundu apskųsta 2014 m. gegužės 30 d. nutartis Liteko sistemoje buvo paskelbta tik 2014 m. birželio 3 d., 2014 m. birželio 4 d. nutartis buvo iÅ¡siųsta bylos dalyviams, atsakovo vadovas tik 2014 m. birželio 5 d. gavo nutarties tekstÄ , kad 2014 m. gegužės 30 d. teisėja per 1 val. 45 min. negalėjo suraÅ¡yti nutarties, pažymėtina, kad Å¡ios bylos medžiagos duomenys nepatvirtina, jog atsakovui buvo suvaržyta teisė į apeliacijÄ bei kad 2014 m. gegužės 30 d. nebuvo priimta nutartis.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad byla dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 13 dalį nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ ar atsisakyti jÄ kelti, priimta raÅ¡ytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Pagal bylos medžiagÄ klausimo dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo nagrinėjimas buvo paskirtas 2014 m. gegužės 30 d. 14 val. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 30 d. iÅ¡nagrinėjo klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir priėmė nutartį iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties teksto apimtį, į atskirajame skunde nurodomas aplinkybes apie teismo darbo laikÄ penktadienį (darbo laikas iki 15.45 val.), į teisėjos atliktus procesinius veiksmus kitose bylose, į tai, kad 2014 m. gegužės 30 d. Liteko sistemoje nebuvo paskelbta nutartis, neturi pagrindo konstatuoti, kad 2014 m. gegužės 30 d. teisėja nepriėmė atskiruoju skundu skundžiamos nutarties. Teismo iÅ¡vados negali bÅ«ti grindžiamos prielaidomis ir / ar spėjimais, o pagal Å¡ios bylos medžiagÄ , kuri pateikta apeliacinės instancijos teismui, nėra galimybės nustatyti, kuriuo konkrečiu metu 2014 gegužės 30 d. po 14 val. buvo priimta nutartis, ir nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti, kad nutartis nebuvo priimta 2014 m. gegužės 30 d.

Atskirajame skunde akcentuojama aplinkybė, susijusi su nutarties paskelbimu Liteko sistemoje, tačiau nutarties paskelbimas Liteko sistemoje nėra susijęs su nutarties priėmimu, nes CPK nėra nurodyta, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjus raÅ¡ytinio proceso tvarka ir priėmus nutartį ji iÅ¡kart turi bÅ«ti paskelbta Liteko sistemoje ir tik tokiu bÅ«du nustatomas nutarties priėmimo momentas. Teismo nutarčių kopijos iÅ¡siunčiamos Å¡alims per tris darbo dienas nuo jų priėmimo (CPK 292 straipsnis). Pagal Liteko duomenis nutarties kopija atsakovui iÅ¡siųsta 2014 m. birželio 4 d., t. y. kaip tik trečiÄ darbo dienÄ po nutarties priėmimo.

Taigi Å¡iuo atveju nebuvo pažeistos jokios proceso teisės normos. Be to, savo teisę į apeliacijÄ atsakovas realizavo, o apeliacinės instancijos teismas priėmė visus atsakovo pateiktus naujus įrodymus byloje ir juos vertino kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 180, 181, 185 ir 314 straipsniai), taigi ir Å¡iuo aspektu apeliantui buvo sudarytos visos galimybės pagrįsti mokumÄ , ir nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, bÅ«dama Å¡aliÅ¡ka, apribojo atsakovo teisę į apeliacijÄ .Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju.

Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., Gautrin and Others v.

France, no. 38/1997/822/1025–1028). Sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Apibendrindamas pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu, t. y. kad bylÄ nagrinėjusi teisėja bÅ«tų buvusi suinteresuota bylos baigtimi, turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , o atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas (priimtos nutartys dėl baudos paskyrimo, bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir kiti pirmiau nurodyti teisėjos, nagrinėjusios bylÄ , procesiniai veiksmai), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka.

Dėl nurodytų priežasčių apelianto argumentai dėl teisėjos ir teismo Å¡aliÅ¡kumo atmetami.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylose vyraujantis vieÅ¡asis interesas, įpareigojantis teismÄ bÅ«ti aktyviu, nereiÅ¡kia, jog teismas turi perimti Å¡alių pareigÄ už jas įrodinėti bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes. Atsakovui ne kartÄ buvo suteikta galimybė įrodyti, kad įmonės finansinė padėtis yra gera, jog bendrovės turimo turto ir vykdomos veiklos dėka yra galimybė atsiskaityti su visais kreditoriais ir bankroto bylos iÅ¡kėlimas netikslingas, tačiau apeliantas ne tik kad tokių duomenų neteikė, bet Å¡iÄ pareigÄ siekė perkelti iÅ¡imtinai teismui, teigdamas, jog jis (teismas) nebuvo pakankamai aktyvus, nustatydamas atsakovo finansinę padėtį, pradelstų įsipareigojimų dydį, ir todėl negali bÅ«ti pripažįstamas tinkamai vykdžiusiu savo pareigas ir neÅ¡aliÅ¡ku.Lietuvos apeliacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi principas.

Juo grindžiama įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė, pagal kuriÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Å i įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei pagrįstumo klausimÄ . Todėl teismui, remiantis į bylÄ pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, nustačius, jog yra pagrindas įmonei kelti bankroto bylÄ , o atsakovui siekiant įrodyti prieÅ¡ingas aplinkybes, jis turi pateikti teismui tai patvirtinančias aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-221/2014).

Teismo pareiga bÅ«ti aktyviam bankroto bylose dar nereiÅ¡kia pareigos bÅ«ti aktyvesniam už pačiÄ ginčo Å¡alį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1582/2014).Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo mokumÄ , o atsakovo pateiktus balansus vertino naudingai tik pareiÅ¡kėjams.Pagal ?B? 9 straipsnio 7 dal? bankroto byla i?keliama, jeigu teismas nustat?, kad yra bent viena i? ?iø s?lygø: 1) ?mon? yra nemoki arba ?mon? v?luoja i?mok?ti darbuotojui (darbuotojams) darbo u?mokest? ir su darbo santykiais susijusias i?mokas; 2) ?mon? vie?ai paskelb? arba kitaip prane?? kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti ?sipareigojimø.

Ä®monės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis).Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, labai svarbu nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė yra iÅ¡ tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iÅ¡kėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sÄ lygas jiems patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti nekeliant bankroto bylos ir iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-925/2014).

Klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne formaliai taikant Ä®BÄ® nuostatas dėl (ne)mokumo, bet atsižvelgiant ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Lietuvos apeliacinio teismo ne kartÄ pažymėta, kad sprendžiant klausimÄ dėl įmonės nemokumo pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį yra lyginami įmonės pradelsti įsipareigojimai ir įmonės turimo turto reali vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2514/201; 2011 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2525/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2387; 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).

Faktiniam mokumui nustatyti svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės santykis, tačiau ypač objektyvaus turinio aplinkybės, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti apie faktinį įmonės mokumÄ , nes nustačius kad įmonė eilę metų nesugeba bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų bÅ«ti pripažinta nemokia balansinei turto vertei net ir virÅ¡ijant pradelstų įsipareigojimų dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010).IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. sausio 1 d.

– 2013 m. spalio 1 d. balanse (I t., b. l. 129) įmonės turtas iš viso sudarė 4 412 650,49 Lt, iš šios sumos 2 377 787,76 Lt sudarė trumpalaikis turtas, kurio 2 050 633,76 Lt – per vienerius metus gautinos sumos; materialus turtas – 2 034 862,73 Lt; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 057 828,69 Lt. 2013 metų balanse (I t., b. l. 258) įmonės turtas turto iš viso buvo 4 627 348 Lt; trumpalaikis turtas sudarė 4 573 772 Lt, kurio 2 263 127 Lt sudarė per vienerius metus gautinos sumos; materialus ilgalaikis turtas – 53 576 Lt; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 340 592 Lt.

Pagal 2014 m. kovo 31 d. balanso (I t., b. l. 259) duomenis įmonės turtas iš viso – 5 450 211 Lt, trumpalaikis turtas sudarė 5 400 8221 Lt, iš jo 3 062 625 Lt – per vienerius metus gautinos sumos; materialus ilgalaikis turtas – 49 390 Lt; įsipareigojimai sudarė 3 156 553 Lt ir visa ši suma yra per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai.Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad atsakovo pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui suma nuo 2010 metų nuolat augo ir remiantis VMI pateiktais duomenimis, atsakovas 2014 m. birželio 30 d. valstybės biudžetui buvo skolingas 2 159 394,85 Lt (II t., b. l. 10), o VSDF biudžetui 2014 m. rugsėjo 10 d., remiantis viešai prieinamais duomenimis, atsakovas buvo skolingas 90 588,22 Lt, nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įsiskolinimas VSDF biudžetui sudarė 61 965,02 Lt.

Taigi vien tik Å¡iems kreditoriams pradelstų (ir teismui žinomų) skolų suma sudaro mažiausiai 2 249 983,07 Lt (t. y. 41 procentÄ nuo atsakovo 2014 m. kovo 31 d. balanse nurodyto turto). Pažymėtina, kad tinkamai vykdyti įsipareigojimų Å¡iems kreditoriams atsakovas negali jau kelerius metus, tuo tarpu materialaus įmonei priklausančio turto vertė sudaro tik 2 procentus nuo pradelstų įsipareigojimų sumos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis vien tik per 2014 m. rugpjūčio mėnesį priimti 3 ieÅ¡kiniai dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo ir dvylika teismo įsakymų (per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius) dėl skolų iÅ¡ atsakovo skirtingiems kreditoriams priteisimo, o, Å¡i aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡ai su įsipareigojimų vykdymo terminais taip ir nebuvo pateikti, leidžia teismui preziumuoti, kad pradelstų atsakovo įsipareigojimų yra ne tik VMI ir VSDFV Vilniaus skyriui.

Tačiau net ir nesant konkrečių duomenų dėl kitų atsakovo kreditorių, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas yra faktiÅ¡kai nemokus ir atsakovo pateikti duomenys nėra pakankami pripažinti jo sunkumų laikinumÄ ir sugebėjimÄ artimiausiu metu atsiskaityti su įmonės kreditoriais dar labiau nepažeidžiant jų interesų.Netinkamai pirmosios instancijos teismo atliktÄ atsakovo mokumo įvertinimÄ atsakovas grindžia ir tuo, kad teismas nesuprato balanso grafos „per vienerius metus gautinos sumos“ reikÅ¡mės ir neatsižvelgė į atsakovo vykdomÄ pieno žaliavos eksportÄ Ä¯ Lenkijos RespublikÄ bei į atsakovo visiÅ¡kai įvykdytas vykdomÄ sias bylas.

Pažymėtina, kad atsakovo atskirajame skunde akcentuojamos įvykdytos vykdomosios bylos yra 2002–2009 metų, o įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų įvykdęs vėlesnes vykdomÄ sias bylas, tarp jų ir labai didelį įsiskolinimÄ valstybės biudžetui (vien tik vykdomosios bylos Nr. 0140/12/01903 suma – 1 143 049,42 Lt), teismui nepateikta. BÅ«tent dėl vėlesnių, t. y. jau po 2009 metų atsiradusių skolų nevykdymo ir buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taigi 2002–2009 metų vykdomųjų bylų, kurių sumos nėra didelės (nuo 4,80 lt iki 22 541 Lt) palyginus su Å¡iuo metu esančiais pradelstais įsipareigojimais, įvykdymas nelaikytinas pakankamu atsakovo mokumo įrodymu.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas, teigdamas, jog vykdomo pieno žaliavos eksporto į Lenkijos RespublikÄ dėka artimiausiu metu įsiskolinimas valstybės biudžetui sumažės, nepateikė su pieno žaliavos pirkėjais sudarytų sutarčių ar kitų įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovas ir toliau eksportuos pieno žaliavÄ ir tai nėra vienkartinis veiksmas, greitu laiku bus gautos pakankamos lėšos, kad bÅ«tų galima atsiskaityti su kreditoriais.

Vien tik 2014 m. gegužės mėnesio CMR važtaraščiai, kuriuose nėra nurodyti nei mokėjimo terminai, nei kainos, nei duomenys apie pirkimo–pardavimo santykių tęstinumÄ , savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų. Teismas privalo užtikrinti ne tik atsakovo, bet ir jo kreditorių interesus, iÅ¡laikyti Å¡ių interesų pusiausvyrÄ ir, siekdamas iÅ¡saugoti įmonę kaip veikiantį subjektÄ rinkoje, neturi paminti teisėtų kreditorių teisių laiku gauti įsipareigojimų įvykdymÄ , todėl vertindamas įmonės mokumÄ , turi atsižvelgti į vertinimo metu esančiÄ faktinę padėtį, t. y.

į jau pradelstus įsipareigojimus ir atsakovo realų sugebėjimÄ juos vykdyti. Teismas negali remtis nuolatiniais atsakovo pažadais pateikti jo mokumÄ pagrindžiančius įrodymus ir taip vilkinti atsiskaitymÄ su kreditoriais, o atsakovo pateiktos nepasiraÅ¡ytos ir be antspaudų PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bei prieÅ¡ieÅ¡kinis civilinėje byloje prieÅ¡ ŽŪK „Suvalkijos pienas“ neleidžia teismui padaryti iÅ¡vados, kad atsakovo padėtis gerės ir jis galės artimiausiu metu atsiskaityti su kreditoriais, ypač atsižvelgus į tai, kad pradelstų įsipareigojimų suma vis didėja, o susitarimo su pagrindiniais kreditoriais atsakovui pasiekti nepavyko (2013 m. lapkričio 19 d.

VMI atsisakė iÅ¡dėstyti atsakovo nepriemokÄ (I t., b. l. 161-166), o skolos VSDF biudžetui atidėjimo sutartis 2013 m. lapkričio 14 d. nutraukta dėl einamųjų įmokų nemokėjimo). Minėtos iÅ¡vados nepaneigia ir atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai, t. y. V. G. gamybinės įmonės 2014 m. rugpjūčio 26 d. ieÅ¡kinys akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „VilkyÅ¡kių pieninė“ dėl 6 596 302,86 Lt priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad patenkinus jo ieÅ¡kinį, atsakovas turėtų galimybę atsiskaityti su visais jo kreditoriais.

Tačiau ieÅ¡kinio dėl skolos priteisimo padavimas jau po to, kai pirmosios instancijos teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ atsakovui, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas vertino nutarties priėmimo metu buvusiÄ faktinę padėtį ir, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, pagrįstai konstatavo ieÅ¡kovo faktinį nemokumÄ . Be to, atsakovo ieÅ¡kinio priėmimas dar savaime negarantuoja, kad atsakovas tikrai turi teisėtÄ reikalavimÄ Ä¯ AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ ir tuo labiau, kad jo ieÅ¡kinys bus patenkintas visa apimtimi, priteista pinigų suma bus iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ ir atsakovas atsiskaitys su kreditoriais.

Bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ sprendžiantis teismas neturi teisės vilkinti nutarties priėmimo, laukdamas kol bus iÅ¡spęstos atsakovo minimos bylos ir vertindamas hipotetines atsakovo galimybes atsiskaityti su kreditoriais (su kuriais jis neatsiskaito jau keletÄ metų) kaip pakankamas ir toliau nekelti bankroto bylos atsakovui, kuris faktiÅ¡kai Å¡iuo metu yra nemokus, taip pažeisdamas teisėtus kreditorių interesus, kurie jau daugiau nei prieÅ¡ metus padavė pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui ir kuriems atsakovo pradelsti įsipareigojimai nuolat didėja.

Be kita ko, kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktų įrodymų, AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ galima skola atsakovui susiformavo per 2004–2012 metus, o ieÅ¡kinį AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ atsakovas padavė tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį, nors, atsižvelgdamas į didėjančiÄ atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumÄ ir kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus, bei bÅ«damas suinteresuotu įmonės, kaip veikiančio subjekto rinkoje, iÅ¡saugojimu, atsakovas dar anksčiau turėjo imtis veiksmų, užkertančių keliÄ laikiniems mokumo sutrikimams pavirsti nuolatiniais.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad bankroto proceso metu yra galimas taikos sutarties sudarymas. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 11 dalį taikos sutartis – tai kreditorių ir įmonės, o tuo atveju, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, – ir jos savininko (savininkų) susitarimas tęsti įmonės veiklÄ , kai įmonė ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkas (savininkai) prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.

PasiÅ«lymÄ sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (Ä®BÄ® 28 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartis gali bÅ«ti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (Ä®BÄ® 28 straipsnio 4 dalis). PasiraÅ¡ius taikos sutartį ir teismui jÄ patvirtinus, bankroto byla nutraukiama (Ä®BÄ® 27 straipsnio 3 punktas). Taigi, net ir iÅ¡kėlus bankroto bylÄ atsakovui, iÅ¡ atsakovo ir jo savininko nėra atimama galimybė susitarti su kreditoriais ir taip iÅ¡saugoti įmonės veiklÄ .Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo įsiskolinimai vis didėja, atsakovo apeliacinės instancijos teismui teiktuose dokumentuose nurodoma vykdoma veikla nebepadeda pastarajam laiku ir tinkamai atsiskaityti su kreditoriais, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas faktiÅ¡kai yra nemokus ir tolimesnis klausimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo iÅ¡sprendimo vilkinimas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui ir taip buvo suteiktas pernelyg ilgas terminas mokumui pagrįsti, pažeistų atsakovo ir kreditorių interesų pusiausvyrÄ bei Ä®BÄ® 9 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

Apibendrindamas Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

 Teisėja                                                                  Dalia ViÅ¡inskienė                                                                                                 Â