15b1bba077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-302/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00163-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. prašymą atsakovui Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl įsakymo ir išvados (sprendimo) panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėja R. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi skundu (b. l. 4-6) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo (toliau – ir atsakovas) pirmininko 2011 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 3V-51 „Dėl teisėjos R. A. (A.) stažo patikslinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 3V-51) ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo tarnybos stažo trukmės skaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. balandžio 8 d. išvadą „Dėl teisėjos R. A. (A.) stažo“ (toliau – ir Išvada) bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Prezidentės 2011 m. sausio 11 d. dekretu Nr. 1K-584 „Dėl apylinkės teismo teisėjos perkėlimo“ ji buvo perkelta iš Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų į Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos pareigas. Nuo 2006 m. gegužės 24 d. dirbo Marijampolės rajono apylinkės teisme. Nuo paskyrimo į teisėjo pareigas dienos jai buvo pradėtas skaičiuoti teisėjo darbo stažas, kuris, 2011 m. sausio 19 dienai sudarė 13 metų 4 mėnesius ir 9 dienas. Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininkė 2011 m. sausio 13 d. pažymoje Nr. 5RV-2 nurodė, kad R. A. teisinis stažas 2011 m. sausio 19 dienai – 13 metų 4 mėnesiai ir 9 dienos. Klaipėdos miesto apylinkės teismo l.e.p. pirmininkė 2011 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 3V-51 „Dėl teisėjos R. A. (A.) stažo patikslinimo“ nustatė, kad teisėjo darbo stažas atostogų trukmei nustatyti ir ištarnautų Lietuvos valstybei metų skaičius 2011 m. vasario 17 dienai - 12 metų 14 dienų. 2011 m. kovo 4 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į teismo administraciją dėl įsakymo patikslinimo, nurodydama, kad jos darbo stažas nepagrįstai sumažintas ir neteisingai nurodyta jos pavardė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo tarnybos stažo skaičiavimo komisija 2011 m. balandžio 8 d. išvadoje „Dėl teisėjos R. A. (A.) stažo“ nurodė, kad tikslinti 2011 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 3V-51 nėra pagrindo. Pareiškėjos teigimu, atsakovo 2011 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 3V-51 jos teisinio darbo stažas atostogų trukmei nustatyti ir ištarnautų Lietuvos valstybei metų skaičius nepagrįstai sumažintas, nes nepagrįstai neįskaitytas laikotarpis nuo 1999 m. vasario 26 d. iki 2000 m. liepos 24 d., kai pareiškėja dirbo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro technine padėjėja. Pareiškėjos teigimu, atsakovui nebuvo teisinio pagrindo priimti 2011 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 3V-51 ir perskaičiuoti Marijampolės rajono apylinkės teisme nustatytą teisėjo darbo stažą.

Dėl Komisijos 2011 m. balandžio 8 d. išvados pareiškėja teigė, kad Išvadą priėmė neteisėtos sudėties, šališka Komisija, nes nenusišalino teismo pirmininkės patarėja V. T., parengusi skundžiamą 2011 m. vasario 17 d. įsakymą. Komisija netinkamai vertino aplinkybes dėl pareiškėjos darbo prokuroro technine padėjėja ir pateikė neteisingas išvadas.

Pareiškėjos teigimu, prokuroro techninio padėjėjo darbas, kurį ji dirbo 1999-2000 metais, prilygsta šiuo metu esančiai prokuroro padėjėjo pareigybei, kuri pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą priskiriama valstybės tarnybai. Pareiškėjos priėmimo į darbą prokuratūroje metu (1999 m. kovo 1 d.) negaliojo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, todėl asmenys į darbą prokuratūroje negalėjo būti priimami konkurso būdu, kaip yra nurodyta Komisijos išvadoje. Pareiškėjai dirbant prokuratūroje (iki 2006 m. gegužės 16 d.), jos darbas prokuroro technine padėjėja buvo įskaitomas į valstybės tarnybos stažą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucija draudžia mažinti teisėjų atlyginimus ir kitas socialines (materialines) garantijas, tos pačios teismų sistemos ir tos pačios grandies teismų teisėjų atlyginimų negalima diferencijuoti pagal tai, kada tam tikro dydžio teisėjų atlyginimai buvo nustatyti ir pan. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 straipsnyje yra nustatyta, kad teisėjo darbo stažas skaičiuojamas nuo asmens paskyrimo į bet kurio teismo teisėjo pareigas dienos, į stažą įskaitant ir darbą valstybės tarnyboje.

Pareiškėja skunde atkreipė dėmesį į netikslumus rašant jos pavardę. Nurodė, kad ji pakeitė savo pavardę iš A. į A. (2010 m. rugpjūčio 5 d. įrašas Nr. 86 civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo knygoje) ir nuo šios datos Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje jos pavardė yra – A. Tokia jos pavardė nurodyta ir Lietuvos Respublikos Prezidentės 2011 m. sausio 20 d. dekrete dėl teisėjos perkėlimo iš Marijampolės rajono apylinkės teismo į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Skundžiamas įsakymas priimtas pagal Gyventojų registro duomenimis neegzistuojančiam asmeniui, nors teisines šio įsakymo pasekmes patyrė pareiškėja R. A., kuriai buvo sumažintas darbo užmokestis.

Atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismas prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 20-21) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Prezidentės 2011 m. sausio 11 d. dekretu Nr. 1K-584 Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja R. A. buvo perkelta į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. 2011 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkas priėmė įsakymą Nr. 3V-20 „Dėl teisėjos R. A. (A.) darbo teisme pradžios“, kurio 2 punkte nurodė, kad teisėjos darbo stažas atostogų trukmei ir priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus bus patikslintas gavus pažymas iš ankstesnių darboviečių. Pareiškėjos skundžiamas Įsakymas Nr. 3V-51 dėl stažo patikslinimo buvo priimtas gavus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2011 m. sausio 31 d. raštą Nr. 17.2.-1984, kuriame nurodyta, kad prokuroro techninio padėjėjo pareigos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2002 metų redakciją nebuvo ir šiuo metu nepriskiriamos valstybės tarnautojo pareigoms, ir kad prokuratūroje 1999-2000 metais nebuvo prokuroro techninio padėjėjo pareigybės aprašymo. Įsakymu Nr. 3V-51 buvo nustatyta, kad pareiškėjos teisėjo darbo stažas atostogų trukmei nustatyti ir ištarnauti Lietuvos valstybei metai, už kuriuos mokamas teisėjo atlyginimo priedas, 2011 m. vasario 17 dienai – 12 metų 14 dienų, t.y. neįskaitytas pareiškėjos darbo technine prokuroro padėjėja laikas. Gavus pareiškėjos prašymą pakeisti Įsakymą Nr. 3V-51, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių 9 punktu buvo sudaryta komisija pareiškėjos teisėjos darbo stažo nustatymui. Komisija 2011 m. balandžio 8 d. išvadoje (sprendime) konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo pakeisti Įsakymą Nr. 3V-51. Vadovaujantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko 2007 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1V-180, su teismo pirmininko patarėju derinami visi įsakymai, todėl teismo pirmininkės patarėja V. T. Komisijoje neturėjo pagrindo nusišalinti nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo. Atsakovo nuomone, Įsakymu Nr. 3V-51 teisėjos darbo stažas atostogų trukmei ir priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuotas teisingai.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad Įsakyme Nr. 3V-51 neteisingai nurodyta jos pavardė, atsakovas paaiškino, kad pareiškėja Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė Lietuvos Respublikos piliečio paso kopiją, kurioje pareiškėjos pavardė – A., ir Vardo, pavardės, tautybės pakeitimo 2010 m. rugpjūčio 5 d. liudijimą Nr. 005582, kuriame nurodyta, jog R. A. pakeitė pavardę į R. A. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, būtent šie dokumentai patvirtina asmens tapatybę, todėl mano, jog, remiantis pareiškėjos paso duomenimis, ginčijamajame įsakyme pagrįstai buvo nurodyta jos pavardė A.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. birželio 20 d. sprendimu (b. l. 43-47) pareiškėjos R. A. skundą atmetė. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas grąžino pareiškėjai sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamas ginčas kilęs dėl valstybės tarnybos stažo skaičiavimo taisyklių taikymo už laikotarpį nuo 1999 m. vasario 26 d. iki 2000 m. liepos 24 d., kai pareiškėja dirbo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje prokuroro technine padėjėja.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-673 redakcija) nustatyta, kad tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1-4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių (toliau – ir Stažo skaičiavimo taisyklės) 6 punkte nustatyta, kad iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo: 6.1. viešojo administravimo valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos vykdomosios valdžios funkcijoms įgyvendinti skirtos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurias einant už darbą buvo mokama (rekomenduojama mokėti) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“ o iki nurodyto nutarimo įsigaliojimo – pareigos, analogiškos šiame punkte nurodytoms pareigoms; 6.2. A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas.

Teismas konstatavo, kad pagal minėtas teisinio reguliavimo nuostatas byloje aptariamas pareiškėjos darbo laikas į valstybės tarnybos stažą gali būti įskaitytas, jei jos tuo laikotarpiu eitos pareigos gali būti priskirtos viešojo administravimo valstybės tarnautojo pareigoms, kurias einant už darbą buvo mokama (rekomenduojama mokėti) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinos bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“ (toliau – ir Laikinoji apmokėjimo tvarka), arba jei šios pareigos gali būti priskirtos A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kaip pareiškėjai nagrinėjamu laikotarpiu buvo mokamas darbo užmokestis, o Laikinosios apmokėjimo tvarkos 4 priedėlyje, nustatančiame prokuratūros vadovaujančiųjų darbuotojų ir kitų pareigūnų tarnybinius atlyginimus, prokuroro techninio padėjėjo pareigybė nebuvo numatyta. Iš pareiškėjos paaiškinimų teismas nustatė, kad ji prokuroro techninio padėjėjo pareigas ji ėjo neturėdama teisinio aukštojo arba aukštesniojo išsilavinimo, būtino šiai profesijai, be to, į šias pareigas buvo priimta neturėdama praktinio teisinio patyrimo, nors pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusio Prokuratūros įstatymo (1994 m. spalio 13 d. Nr. I-599 redakcija) 20 straipsnio nuostatas prokuratūros pareigūnas turėjo atitikti tokius reikalavimus.

Teismas nustatė, kad atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismas, skaičiuodamas teisėjos R. A. stažą, Įsakymu Nr. 3V-51 2011 m. vasario 17 dienai nustatė 12 metų 14 dienų teisėjo darbo stažą. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymu (2008 m. lapkričio 6 d. Nr. X-1771), kuris nustato Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką, bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymu. Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimas susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Įstatymo 5 straipsnis, reglamentuojantis priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, numato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse ir 5 dalies 1-4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles (patvirtintos 2002 m. birželio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 910 su vėlesniais pakeitimais). Teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, darbo valstybės tarnyboje stažas.

Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, perskaičiuodamas pareiškėjos teisėjo darbo stažą, rėmėsi Generalinės prokuratūros 2006 m. birželio 12 d. pažyma Nr. 6.2-2.49-822, kurioje nurodyta, jog pareiškėjos tarnybos prokuroru stažas yra 5 metai 9 mėnesiai 22 dienos, ir 2011 m. sausio 31 d. raštu Nr. 17.2-1984 (b. l. 24-25). Pažymoje nurodyta, kad į pareiškėjos tarnybos prokuroru stažą įskaityti laikotarpiai, kai pareiškėja ėjo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros stažuotojo (prokuroro etate) ir prokuroro pareigas, t. y. nuo 2000 m. liepos 24 d. iki 2006 m. gegužės 16 d. Į tarnybos prokuroru stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1999 m. kovo 1 d. iki 2000 m liepos 24 d., kai pareiškėja dirbo prokuroro technine padėjėja. Generalinės prokuratūros 2011 m. sausio 31 d. rašte Nr. 17.2-1984 nurodyta, jog, įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo 2002 m. liepos 1 d. redakcijai, prokuroro techninio padėjėjo pareigybės nebuvo, ji nepriskirta valstybės tarnybos pareigybėms, ir kad prokuratūroje 1999-2000 m. prokuroro techninio padėjėjo pareigybės aprašymo taip pat nebuvo.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (1994 m. spalio 13 d. įstatymo Nr. I-599 redakcija), galiojusio pareiškėjos darbo prokuroro technine padėjėja laikotarpiu nuo 1998 m. gruodžio 10 d. iki 2000 m. lapkričio 27 d., 17 straipsnyje įvardyti prokuratūros pareigūnai, tačiau jame nenurodyta prokuroro techninio padėjėjo pareigybė. Šiame straipsnyje nurodyta, kad prokuratūros pareigūnai yra visų lygių prokurorai, prokurorų pavaduotojai, tardytojai ir jų padėjėjai. Tai, kad prokuroro techninis padėjėjas negali būti priskiriamas valstybės tarnautojams, patvirtina ir to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinti prokurorų ir tardytojų padėjėjų įgaliojimai. Nurodytoje teisės normoje numatyta, kad prokurorų ir tardytojų padėjėjams pavedami atskiri kvotos, tardymo ar operatyvinės veiklos veiksmai. Teismo vertinimu, techniniam prokuroro padėjėjui atlikti tokius veiksmus pavesti nebūtų galima aiškinant šį pavadinimą vien lingvistiškai. Techninis – susijęs su technika (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, IV leidimas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000; Tarptautinių žodžių žodynas, Antra pataisyta laida, Alma Littera, 2001, 2003). Technika nurodytuose žodynuose apibrėžiama kaip materialinės veiklos priemonės, ypač gamybos procesams atlikti; darbe vartojamų būdų, metodų visuma ir mokėjimas jais naudotis; kokios nors veiklos srities mašinos, mechanizmai, įtaisai, įrankiai. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos eitos pareigos neatitinka Stažo skaičiavimo taisyklių 6 punkto sąlygų, todėl atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai atsisakė šį laikotarpį įskaityti į valstybės tarnybos stažą. Pareiškėjos argumentą, kad prokuroro techninio padėjėjo pareigybė atitinka prokuroro padėjėjo pareigybę ir turi būti priskiriama valstybės tarnybos pareigybei, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas taip pat pripažino nepagrįstu pareiškėjos argumentą, esą atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo perskaičiuoti jos darbo stažą. Pagal Stažo skaičiavimo taisyklių 8 punktą tarnybos stažą skaičiuoja valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas, politikas, teisėjas ar valstybės pareigūnas eina pareigas, struktūrinis padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo funkcijas. Pareiškėjos argumentą, kad į Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas ji buvo perkelta, o ne naujai priimta, teismas šiuo aspektu vertino kaip teisiškai nereikšmingą. Konstatavo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, perskaičiuodamas pareiškėjos teisėjo darbo stažą, laikėsi Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių. Vadovaudamasis šių taisyklių 9 punktu, sudarė Komisiją, kuri sprendė kilusį ginčą dėl tarnybos stažo skaičiavimo ir pateikė išvadą (sprendimą) (b. l. 9-11). Pareiškėjos argumentus dėl Komisijos sudėties neteisėtumo, teismas vertino kaip nepagrįstus įrodymais. Teismas nustatė, kad Komisija buvo sudaryta Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko 2011 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1V-74 (2011 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 1V-87 redakcija). Taip pat nustatė, kad teismo pirmininkės patarėja V. T. nerengė ginčijamo įsakymo Nr.3V-51, tačiau, remiantis teismo pirmininkės 2007 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. IV-180, jai pavesta derinti visus įsakymus, todėl ji neturėjo pagrindo nusišalinti nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo.

Teismas nenagrinėjo pareiškėjos argumentų, susijusių su, jos manymu, neteisingu pavardės nurodymu ginčijamuose aktuose, kadangi jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgęs tai, kad pareiškėja pateikė teismui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, išduotą 2011 m. balandžio 7 d., kurioje nurodyta pareiškėjos pavardė A., pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė tokią jos pavardę, kuri įrašyta šiame asmens dokumente.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl prašyme nurodytais motyvais nėra pagrindo juos naikinti. Kartu pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nepažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, draudžiančios mažinti teisėjų atlyginimus ir kitas socialines (materialines) garantijas, nes teisėjo atlyginimas ir kitos socialinės garantijos turi būti mokami teisėtai.

III. Pareiškėja R. A. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 49-53) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują – jos skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų reikšmingų pareiškėjos darbo prokuratūroje 1999 - 2000 metais aplinkybių.

2. Taikydamas Stažo skaičiavimo taisykles, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos darbo prokuratūroje pobūdį, priėmimo tvarką, taip pat į aplinkybes, kad pareiškėjai dirbant prokuratūroje kitose pareigose (iki 2006 m. gegužės 16 d.), po to Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja, laikotarpis nuo 1999 m. vasario 26 d. iki 2000 m. liepos 24 d., kuriuo ji dirbo prokuroro technine padėjėja, šiose darbovietėse buvo įskaitytas į darbo stažą kaip ištarnauti Lietuvos valstybei metai. Į darbą prokuratūroje pareiškėja buvo priimta 1999 m. kovo 1 d., turėdama aukštąjį universitetinį išlavinimą, nes 1991 metais baigė Vilniaus universiteto Prekybos ekonomikos fakultetą, įgydama ekonomisto kvalifikaciją, bei turėdama darbo stažą pagal įgytą kvalifikaciją.

Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neatitiko Stažo skaičiavimo taisyklių sąlygų. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad jos darbo prokuratūroje metu prokuroro techninio padėjėjo pareigybės aprašymo nebuvo, todėl apskritai neaišku kuo pagrįstos teismo išvados apie 1999 metais šiai pareigybei keltus reikalavimus. Nesant prokuroro techninio padėjėjo pareigybės aprašymo, apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kokį darbą jį faktiškai atliko, eidama šias pareigas. Apeliantė nesutinka su teismo sprendime pateiktu šios pareigybės lingvistiniu apibūdinimu ir išvadomis.

Dėl įsidarbinimo prokuratūros sistemoje apeliantė paaiškino, kad tuo laiku jai iki teisininko diplomo gavimo buvo likę vieneri metai. Generalinės prokuratūros Personalo skyrius, spręsdamas dėl pareiškėjos priėmimo į Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrą, pasiūlė metus eiti prokuroro techninio padėjėjo pareigas, kadangi Generalinis prokuroras nusprendė nuo 1999 metų pradžios į prokuroro stažuotojo pareigas nebepriimti asmenų su nebaigtu aukštuoju teisiniu išsilavinimu. Prokurorų pavaduotojų, tardytojų ir jų padėjėjų 1999 m. kovo 1 d.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje nebuvo, buvo tik techniniai prokuroro padėjėjai. Prokurorų techninių padėjėjų pagrindinis darbas buvo nutarimų rašymas rašomąja mašinėle, Baudžiamojo proceso kodekse numatytų kai kurių procesinių veiksmų (įvykio vietų, objektų apžiūrų) atlikimas prokuroro pavedimu. Teismo sprendimo motyvai, esą pareiškėjos nurodytus darbus tuo metu atliko prokurorų ar tardytojų padėjėjai, bet ne techniniai padėjėjai, nepagrįsti. 1999-2000 metais prokuratūroje buvo tik techniniai prokuroro padėjėjai.

Jokių kitų pareigybių, kurios būtų pavadintos „padėjėju“, prokuratūros sistemoje nebuvo. Apeliantės nuomone, jos 1999-2000 metais dirbtas prokuroro techninio padėjėjo darbas faktiškai atitinka tuomet galiojusio Prokuratūros įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Pagal Stažo skaičiavimo taisykles, darbas prokuroro technine padėjėja priskirtinas viešojo administravimo valstybės tarnautojo pareigoms.

3. Apeliantės nuomone, jos skundžiami individualūs administraciniai aktai turėtų būti panaikinti vien dėl to, kad atsakovas jos pavardę nurodė iškraipytą. Apeliantė pažymi, kad dvigubos pavardės, kokia nurodyta skundžiamuose aktuose, ji niekada nėra turėjusi, Lietuvos Respublikos Prezidentės dekrete dėl teisėjo perkėlimo yra aiškiai nurodyta, kad į Klaipėdos miesto apylinkės teismą yra perkeliama dirbti teisėja R. A.

4. Apeliantės nuomone, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo perskaičiuoti ir sumažinti pareiškėjos paskyrimo į teisėjus metu nustatytą teisinio darbo stažą. Iki pareiškėjos tarnybos prokuratūros sistemoje pabaigos, šis darbdavys jos darbo prokuroro technine padėjėja laikotarpį (1 m. 4 mėn. 23 d.) skaičiavo kaip tarnybos stažą Lietuvos valstybei. Nuo 2006 m. gegužės 24 d. pradėjus dirbti Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja (2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas), nuo prokuratūros nustatyto darbo stažo buvo pradėtas skaičiuoti pareiškėjos, kaip teisėjos, darbo stažas, kuris 2011 m. sausio 19 d. buvo nustatytas - 13 metų 4 mėnesiai ir 9 dienos (2011 m. sausio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pažyma). Teismų įstatymo 97 straipsnis nustato, kad teisėjo darbo stažas skaičiuojamas nuo asmens paskyrimo į bet kurio teismo teisėjo pareigas dienos. Konstitucija draudžia mažinti teisėjų atlyginimus ir kitas socialines (materialines) garantijas, be to, tos pačios teismų sistemos ir tos pačios grandies teismų teisėjų atlyginimų negalima diferencijuoti (taip pat ir taikant teisę) pagal tai, kada tam tikro dydžio teisėjų atlyginimai buvo nustatyti (Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas).

Atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 59-61) pateikia šiuos argumentus:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas turėjo teisinį pagrindą perskaičiuoti (patikslinti) į šį teismą perkeltos pareiškėjos teisėjo darbo stažą. Teismų įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjų atlyginimas nustatomas įstatymu, 2 dalyje nustatyta, kad teisėjo darbo teisme metu draudžiama mažinti teisėjo atlyginimą, išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus, ar kitas socialines garantijas. Teisėjų atlyginimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjo atlyginimas susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Bendrosios kompetencijos teismo teisėjo pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą, nustatytą Teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus yra kintamas dydis per se ir gali būti skirtingas kiekvienam teisėjui (priklauso nuo dirbtų metų skaičiaus ir keičiasi kiekvienais metais). Teisingas (tikslus) ištarnautų Lietuvos valstybei metų apskaičiavimas nėra teisėjo atlyginimo sumažinimas, o tik klaidos (jei tokia nustatyta) ištaisymas.

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas pareiškėjos eitų prokuroro techninės padėjėjos pareigų neįskaitė į jos valstybės tarnybos stažą, remdamasis Generalinės prokuratūros 2011 m. sausio 31 d. raštu Nr. 17.2.-1984, kuriame nurodyta, jog prokuroro techninio padėjėjo pareigybė nebuvo ir nėra priskiriama prie valstybės tarnybos pareigų. Nustatyti pareigybės turinį, esmę, apimtį yra pareigybės steigėjo prerogatyva. Pareigybės turinys nustatomas pareigybės aprašyme ar kitame įstaigos (institucijos, organizacijos) lokaliniame teisės akte ar jam prilygintame dokumente, kuriuo gali remtis trečiasis asmuo. Generalinė prokuratūra nurodė, kad pareigybė – techninis prokuroro padėjėjas – nepriskiriama prie valstybės tarnybos pareigų. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas mano, kad jis neturi pagrindo revizuoti prokuratūros etatų sąrašo

3. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjos pavardės rašymo Įsakyme Nr. 3V-51 ir Komisijos Išvadoje neturi įtakos šių aktų galiojimui, kadangi abi ginčo šalys neneigia, kad šie aktai susiję būtent su pareiškėjos asmeniu (subjekto tinkamumas nekvestionuojamas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo individualių administracinių aktų (Klaipėdos miesto apylinkės pirmininko 2011 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 3V-51 ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. komisijos stažui skaičiuoti išvados), kuriais nustatant pareiškėjos R. A. teisėjo darbo stažą atostogų trukmei nustatyti ir ištarnautus Lietuvos valstybei metus, už kuriuos mokamas priedas prie teisėjo atlyginimo, nebuvo įskaitytas laikotarpis nuo 1999 m. kovo 1 d. iki 2000 m liepos 24 d., kuriuo pareiškėja dirbo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje skyriaus prokuroro technine padėjėja.

Skundžiamą Įsakymą Nr. 3V-51 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkas priėmė į šį teismą Lietuvos Respublikos Prezidentės 2011 m. sausio 11 d. dekretu perkeltos nuo 2011 m. sausio 20 d. iš Marijampolės miesto apylinkės teismo teisėjos R. A. atžvilgiu. Šiuo įsakymu Klaipėdos miesto apylinkės teismas pirmininkas nustatė, kad pareiškėjos teisėjo darbo stažas atostogų trukmei nustatyti ir ištarnauti Lietuvos valstybei metai, už kuriuos mokamas teisėjo atlyginimo priedas, 2011 m. vasario 17 d. – 12 metų ir 14 dienų, t.y. neįskaitė nagrinėjamam ginčui aktualaus laikotarpio nuo 1999 m. kovo 1 d. iki 2000 m liepos 24 d., kuriuo pareiškėja dirbo prokuroro technine padėjėja.

Įsakyme Nr. Nr. 3V-51 nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsniu, Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 ir 5 straipsniais ir atsižvelgiant į Generalinės prokuratūros 2011 m. sausio 31 d. raštą Nr. 17.2.-1984. Šiame rašte Generalinė prokuratūra nurodė, kad prokuroro techninio padėjėjo pareigybės aprašymo 1999-2000 metais prokuratūroje nebuvo, įsigaliojus naujai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai (nuo 2002 m. liepos 1 d.) šių pareigų nebuvo ir šiuo metu jos nėra priskirtos prie valstybės tarnautojo pareigų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko sudaryta stažo skaičiavimo komisija, 2011 m. balandžio 8 d. pateikė išvadą, kad Įsakymą Nr. Nr. 3V-51 tikslinti nėra pagrindo.

Teisėjų atlyginimų struktūrai reikšmingas kriterijus - ištarnauti Lietuvos valstybei metai yra numatyti 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme X-1771 (įsigaliojo nuo 2008 m. lapkričio 15 d.). Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų atlyginimas susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Pareiškėja į teisėjo pareigas buvo paskirta nuo 2006 m. gegužės 24 d., t.y. iki Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo.

Ištarnautų Lietuvos valstybei metų kriterijus buvo numatytas ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (2000 m. rugpjūčio 29 d. įstatymas Nr. VIII-1904), kurio nuostatos galiojo teisėjų darbo užmokesčio struktūros nustatymui iki Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustatė, kad teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo užmokestis susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus; 3) vienkartinės priemokos (nuo 2002 m. liepos 5 d. įsigaliojusiu 2000 m. rugpjūčio 29 d. redakcijos įstatymu Nr. VIII-1904 vienkartinės priemokos buvo panaikintos).

Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr.VIII-2057 redakcija, galiojusi iki 2007 m. rugpjūčio 1 d.) nustatė, kad valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose einant viešojo administravimo valstybės tarnautojų bei A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojų, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nurodytas pareigas. Nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusi Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr.X-1254 redakcija) numatė, kad valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d., einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos teisėjų atžvilgiu neteko galios nuo 2008 m. lapkričio 15 d., t.y. įsigaliojus specialiajam Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymui. Taigi ištarnautų Lietuvos valstybei metų kriterijus, kuris yra reikšmingas apskaičiuojant darbo stažą priedui prie teisėjo pareiginės algos nustatyti, galiojo nuo pareiškėjų paskyrimo į teisėjo pareigas dienos.

Paskiriant pareiškėją į teisėjo pareigas galiojusios Teismų įstatymo 97 straipsnio (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr.IX-1450 redakcija) 2 dalis nustatė, kad į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas. Tuo pačiu metu, kai buvo priimtas 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas X-1771 (įsigaliojo nuo 2008 m. lapkričio 15 d.), 2008 m. lapkričio 6 d. įstatymu Nr. X-1772 buvo pakeista Teismų įstatymo pakeitimu 97 straipsni 2 dalis nustatant, kad į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas. Pagal šį Teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalies pakeitimą, minėtoje Teismų įstatymo normoje liko tik atostogų trukmės skaičiavimo tvarkos teisinis reguliavimas, nes priedų prie pareiginės algos apskaičiavimo tvarką nuo 2008 m. lapkričio 15 d., pradėjo reguliuoti specialusis Teisėjų atlyginimų įstatymas.

Vadovaujantis Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priedas už ištarnautus valstybei metus bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse ir 5 dalies 1-4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles. Šioje įstatymo normoje minimos Taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 (atsakovui priimant Įsakymą Nr.3V-51 galiojo 2010 m.rugsėjo 22 d. nutarimo Nr.1327 redakcija). Pažymėtina, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytas teisinis reguliavimas iš esmės yra analogiškas, tam, kuris buvo nustatytas 2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr.X-1254 redakcijos Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje.

Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1-4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Pagal šį įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą darbo advokatu laikotarpis nepatenka į pareigas, kurios įskaitomos nustatant ištarnautus Lietuvos valstybei metus, kurie skaičiuojami teisėjų pareiginės algos priedui nustatyti.

Iš Teisėjų atlyginimų įstatymo, kurio paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką, 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjo atlyginimo sudedamosios dalies – priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus skaičiavimui yra reikšmingos šios įstatymo normoje nustatytos sąlygos: priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus prie pareiginės algos mokamas nuo 1990 m. kovo 11 d., todėl stažo skaičiavimui yra reikšmingas darbo atitinkamose pareigose laikotarpis nuo šios datos; į ištarnautus Lietuvos valstybei metus priedui prie tarnybinės algos nustatyti gali būti įskaitytas tik tų pareigų, kurios nurodytos Teisėjų atlyginimų įstatymo 1 dalyje (ji nukreipia į išvardytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio ir 42 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles), atlikimas nuo 1990 m. kovo 11 d. Skundžiamas įsakymas Nr.3V-51, kuriuo atsakovas neįskaitė į ištarnautus Lietuvos valstybei metus priedui prie teisėjo pareiginės algos apskaičiuoti, pareiškėjos darbo prokuroro technine padėjėja laikotarpio nuo 1999 m. kovo 1 d. iki 2000 m liepos 24 d., priimtas galiojant minėtoms Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatoms.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, neteisingai taikė kai kurias materialinės teisės normas ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 143 straipsnyje numatytu pagrindu.

Pareiškėjai dirbant prokuroro technine padėjėja galiojusio Prokuratūros įstatymo (1998 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. VIII-958 redakcija) 17 straipsnis nustatė, kad prokuratūros pareigūnai yra visų lygių prokurorai, prokurorų pavaduotojai, tardytojai ir jų padėjėjai (1 d.). Pagal Generalinės prokuratūros pateiktą medžiagą (b.l.84-116), Generalinio prokuroro 1996 m. liepos 4 d. įsakymu Nr.259k, nuo 1996 m. liepos 4 d. buvo atlikti struktūriniai pertvarkymai: miestų ir rajonų prokuratūrose buvo panaikintos tardytojų pareigybės ir etatai, vietoj jų įvedant prokurorų etatus, atleidžiant tardytojus iš pareigų ir perkeliant juos į prokurorų pareigas (Įsakymo 1.1-1.4 p.); pakeistas pareigybės „tardytojo techninis padėjėjas“ į pavadinimą „prokuroro techninis padėjėjas“ (1.5 p.): darbuotojus, priimtus į tardytojų techninių padėjėjų pareigas, nurodyta laikyti dirbančiais prokurorų techniniais padėjėjais, paliekant jiems nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą.

Iš Generalinės prokuratūros pateiktų lokalinių aktų nustatyta, kad galiojant tos pačios redakcijos Prokuratūros įstatymui, 2003 m. balandžio 9 d. Generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-42 prokuroro techninio padėjėjo pareigybės pavadinimas buvo pakeistas į prokuroro padėjėjo pareigybę, o 2003 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. I-91 prokuroro padėjėjo pareigybė pavadinta prokuroro referento pareigybe. Šie pakeitimai buvo atlikti iki naujos redakcijos Prokuratūros įstatymo (2003 m.gruodžio 18 d. įstatymo Nr.IX-1912 redakcija), kurio 24 straipsnį 1 dalyje nurodyta, kad prokuratūros personalą sudaro:

1) prokuratūros valstybės tarnautojai: vyriausiojo prokuroro padėjėjai, prokuroro padėjėjai, vyriausieji specialistai, vyresnieji specialistai, specialistai ir kiti valstybės tarnautojai;

2) darbuotojai. Pagal šiuo metu galiojantį Prokuratūros įstatymą (2011 m. birželio 30 d. įstatymas Nr.XI-1562) prokuratūros personalą sudaro prokuratūros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, prokuratūros personalo pareigybių sąrašą tvirtina ir jų pavaldumą nustato generalinis prokuroras. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, kad prokuroro techninio padėjėjo pareigybė aukštesnės galios teisės aktais nebuvo numatyta ir šios pareigybės aprašymo nėra. Darbuotojas dėl to, kad darbdavys nebuvo aprašęs jo pareigybės, neturi patirti atitinkamų pasekmių. Atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, kad Generalinė prokuratūra atitinkami keitė pareiškėjos užimtos pareigybės pavadinimą, turi būti nustatytas šios pareigybės priskirtinumas valstybės tarnybos teisinių santykių teisinio reguliavimo kontekste.

Kadangi nagrinėjamam ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 1999 m. kovo 1 d. iki 2000 m liepos 24 d., turi būti nagrinėjamas minėtu laikotarpiu galiojęs teisinis reguliavimas. Pareiškėjos priėmimo į prokuroro techninio padėjėjo pareigas galiojo Valdininkų įstatymas (1998 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. VIII-809 redakcija), kurio 3 straipsnis apibrėžė, kad įstaigų ir organizacijų darbuotojai (išskyrus 2 straipsnyje minimus valstybės ir savivaldybių politikus), kuriems atlyginimas mokamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, laikomi valstybės ar savivaldybių tarnautojais. Pagal šį įstatymą valdininkais nelaikomi tie tarnautojai, kurie atlieka ūkines-technines funkcijas, t.y. kurie aptarnauja darbovietės vidaus ūkį ir kurių veikla neturi įtakos institucijos veiklai pagal šios institucijos kompetenciją (VĮ 5 str.2 d.).Valstybės ir savivaldybių tarnautojais, be kita ko, buvo laikomi tam tikri viešąsias paslaugas teikiantys įstaigų ir organizacijų darbuotojai, kuriems atlyginimas mokamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų. Šis įstatymas reguliavo tik valstybės valdymo tarnybos tarnautojų (valdininkų) tarnybos stažo skaičiavimą.

Pareiškėjai dirbant prokuroro technine padėjėja nuo 1999 m. liepos 8 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymas (1999 m. liepos 8 d. įstatymas Nr. VIII-1316). Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis apibrėžė, kad valstybės tarnautojas - fizinis asmuo, įgijęs šio ir kitų įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas visuomenei. Šiuo įstatymu valstybės tarnautojai buvo suskirstyti į grupes: viešojo administravimo (tarp jų statutinius valstybės tarnautojus) ir paslaugų (VTĮ 6 str.1 d.); viešojo administravimo valstybės tarnautojai suskirstyti į: karjeros; politinio (asmeninio) pasitikėjimo;

įstaigų vadovus; pakaitinius (VTĮ 6 str.2 d.); paslaugų valstybės tarnautojai suskirstyti į: įstaigų vadovus; viešųjų paslaugų (tarp jų statutinius valstybės tarnautojus); atliekančius ūkines ar technines funkcijas (VSĮ 6 str. 2 d.). Pagal šiame įstatyme pateiktas sąvokas, viešojo administravimo valstybės tarnautojas - valstybės tarnautojas, dirbantis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis įstatymų ir jų pagrindu priimtų teisės aktų nustatytas viešojo administravimo funkcijas (VSĮ 2 str.6 d.); paslaugų valstybės tarnautojas - valstybės tarnautojas, dirbantis valstybės institucijoje, įstaigoje ar savivaldybėje ir atliekantis ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas visuomenei (VSĮ 2 str.13 d.).

Šio įstatymo 7 straipsniu buvo nustatyti valstybės tarnautojų pareigybių 4 lygiai: A lygis - pareigybės, kurioms būtinas aukštasis magistro (aukštasis universitetinis) arba jam prilygintas išsilavinimas; B lygis - pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis (aukštasis neuniversitetinis) išsilavinimas; C lygis - pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija. Generalinės prokuratūros 2011 m. liepos 12 d. pažymoje nurodyta, kad prokuroro techninio padėjėjo pareigybė buvo skirta padėti prokurorams atliekant techninio pobūdžio funkcijas, šiai pareigybei užimti nebuvo reikalaujama turėti aukštąjį išsilavinimą.

Iš 2000 m. rugsėjo 1 d. Generalinio prokuroro įsakymo Nr.100 nustatyta, kad apygardų ir apylinkių prokuratūrose padėjėjų, taip pat referentų pareigybės buvo priskirtos paslaugų valstybės tarnautojų, atliekančių ūkines ar technines funkcijas pareigybėms (B lygis, 9 kategorija). Atsižvelgus į tai laikytina, kad pareiškėja nuo 1999 m. kovo 1 d. iki 2000 m liepos 24 d. buvo B lygio paslaugų valstybės tarnautoja, atliekanti technines funkcijas.

1999 m. liepos 8 d. redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedas už tarnybos stažą; priemokos (VTĮ 31 str.). Pagal šį įstatymą tarnybos stažas valstybės tarnautojams skaičiuojamas valstybės tarnybos pradžia laikant darbo sutarties valstybės institucijose, įstaigose ar savivaldybėse sudarymo datą iki šio įstatymo įsigaliojimo arba paskyrimo į pareigas valstybės tarnyboje šio įstatymo, kitų įstatymų ar statutų nustatyta tvarka datą (VTĮ 33 str.2 d.). Pagal šį teisinį reguliavimą priedas už tarnybos stažą buvo numatytas už metų, ištarnautų valstybės tarnyboje, skaičių. Pareiškėja iš prokuroro techninio padėjėjo pareigų buvo perkelta į prokuroro (stažuotojo) pareigas 2000 m. liepos 19 d., t.y. galiojant šios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymui.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymu (2000 m. rugpjūčio 29 d. įstatymas Nr. VIII-1903) buvo iš dalies pakeistas teisinis reguliavimas dėl priedo už tarnybos stažą skaičiavimo. Aptariamos redakcijos įstatymu pakeitus Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnį buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę kategoriją (VTĮ 33 str.1 d.). Taigi pagal šios redakcijos įstatymą atsiranda priedo už tarnybos stažą skaičiavimui reikšmingas atskaitos taškas - tarnybos Lietuvos valstybei stažas. Minėtos redakcijos įstatymu taip pat buvo nustatyta, kad priedas už tarnybos stažą mokamas viešojo administravimo valstybės tarnautojams bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojams (VTĮ 33 str.2 d.). Pagal šios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą tarnybos stažą, kuris nėra bendroji darbo trukmė, sudaro metų, ištarnautų Lietuvos valstybei nuo 1990 m. kovo 11 d. einant viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigas, A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, taip pat šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nurodytas pareigas, skaičius (VTĮ 33 str.3 d.). Įstatymų leidėjas 2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymu Nr.IX-525 dar kartą pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalį, nustatydamas, kad pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro metų, ištarnautų Lietuvos valstybei nuo 1990 m. kovo 11 d. einant viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigas, A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, taip pat šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1–6 punktuose nurodytas pareigas, skaičius. Taigi tiek pagal 2000 m. rugpjūčio 29 d. įstatymą Nr. VIII-1903, tiek pagal 2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymą Nr.IX-525 yra numatyta, kad priedui už tarnybos Lietuvos valstybei stažą apskaičiuoti turėjo būti įskaityti, be kita ko, laikotarpiai, kuriais asmuo nuo 1990 m. kovo 11 d. atliko viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigas, taip pat A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas.

Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas (2002 m. balandžio 23 d. Nr. IX-855), o nuo 2005 m. gegužės 4 d. su šio įstatymo įsigaliojimu susijęs Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (2002 m. balandžio 23 d. įstatymas Nr. IX-856). Pagal minėtos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnį, valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į: karjeros, politinio (asmeninio) pasitikėjimo, įstaigų vadovų, pakaitinių. Pagal aptariamos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą paslaugų valstybės tarnautojų pareigybė nebenumatytos. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) numato atitinkamas garantijas tiems valstybės tarnautojams, kurių pareigybės nepriskiriamos valstybės tarnautojų pareigybėms pagal nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą. Įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad tais atvejais, kai pareigybė nepriskiriama valstybės tarnautojų pareigybėms, valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas asmenims, kurių pareigybės nepriskiriamos valstybės tarnautojų pareigybėms, prieš 14 dienų raštu praneša apie būsimą jų statuso pasikeitimą ir pasiūlo sudaryti darbo sutartis pagal Darbo sutarties įstatymo nuostatas, taip pat įspėja, kad nuo 2002 m. liepos 1 d. su asmenimis, nesutikusiais sudaryti darbo sutarčių, valstybės tarnybos santykiai nutraukiami ir jiems išmokama 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnyje buvo numatytas socialinių ir kitų garantijų tęstinumo užtikrinimas valstybės tarnautojams. Šio straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270, Nr. 102-3213; 2001, Nr. 63-2278, Nr. 85-2972) 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas. Pagal šioje Įgyvendinimo įstatymo normoje nurodytų redakcijų Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalį į tarnybos Lietuvos valstybei stažą turėjo būti įskaičiuoti tarnybos Lietuvos valstybei nuo 1990 m. kovo 11 d. einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas laikotarpiai.

Prokuroro techninio padėjėjo pareigybė, kurią nuo 1999 m. kovo 1 d. iki 2000 m liepos 24 d. užėmė pareiškėja, kaip jau buvo minėta, pagal 1999 m. liepos 8 d. redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą, priskirtina paslaugų valstybės tarnautojo, atliekančio technines funkcijas (B grupė), grupei. Ši pareigybė pagal vėlesnes pirmiau aptartas Valstybės tarnybos įstatymų redakcijas, galiojusias iki 2002 m. liepos 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcijos įstatymo Nr. IX-855 įsigaliojimo), nepatenka į A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, kadangi neįtraukta į šių įstatymų 1 ir 2 priedėlius.

Atsižvelgiant į nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad pareiškėja iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo (2000 m. rugpjūčio 29 d. įstatymas Nr. VIII-1903) įsigaliojimo (2002 m. liepos 1 d.) iš paslaugų valstybės tarnautojo, atliekančio technines funkcijas (B grupė), pareigų buvo perkelta į karjeros valstybės tarnautojo statusą atitinkančias pareigas ir valstybės tarnybos santykiai tęsėsi aukštesnėje valstybės tarnybos pakopoje, pareiškėjos padėtis valstybės tarnyboje, įgyta pagal 1999 m. liepos 8 d. redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą, priedo už tarnybos stažą skaičiavimo prasme, neturi būti pabloginta. Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste skaičiuojant pareiškėjos tarnybos stažą priedui ištarnautus Lietuvos valstybei metus, už kuriuos mokamas priedas prie teisėjo atlyginimo, taikytina Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalis ir Stažo skaičiavimo taisyklių 4.1 ir 5 punktai (o ne pirmosios instancijos teismo taikyti 6.1 ir 6.2 punktai), o būtent šių Taisyklių nuostata pagal kurią iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2002 m. balandžio 23 d. redakcijos Nr. IX-855 įstatymas, įsigaliojęs nuo 2002 m. liepos 1 d.) valstybės tarnautojo pareigoms gali būti priskirtos Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame vidaus reikalų ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 195, nurodytos pareigybės. Minėta, kad Generalinio prokuroro įsakymu prokuroro techninių padėjėjų pareigybė buvo pervardinta į referento pareigybę, kuri pagal minėto Vyriausybės nutarimo XVI skirsnį “Paslaugų valstybės tarnautojų pareigybės“ patenka į paslaugų valstybės tarnautojų sąrašą.

Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas Generalinės prokuratūros 2011 m. sausio 31 d. raštą Nr. 17.2.-1984 nepagrįstai vertino kaip pakankamą pagrindą nuspręsti dėl pareiškėjos darbo prokuroro technine padėjėja vertinimo valstybės tarnybos teisinių santykių kontekste. Šiame rašte pateikti duomenys tik apie tai, kad 1999-2000 metais (pareiškėjos darbo laikotarpiu) nebuvo šios pareigybės aprašymo, taip pat informacija, kad įsigaliojus naujai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai (nuo 2002 m. liepos 1 d.) tokios pareigybės nebuvo ir šiuo metu nėra.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos darbo nuo 1999 m. kovo 1 d. iki 2000 m liepos 24 d. prokuroro technine padėjėja laikotarpis pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes turi būti įskaičiuotas į jos ištarnautus Lietuvos valstybei metus, už kuriuos mokamas priedas prie teisėjo atlyginimo. Pareiškėjos skundžiami administraciniai aktai turi būti panaikinti visa apimtimi kaip nepagrįsti, kadangi tiek skaičiuojant darbo stažą atostogų trukmei nustatyti, tiek ištarnautus Lietuvos valstybei metus, už kuriuos mokamas priedas prie teisėjo atlyginimo, buvo remtasi ta pačia Generalinės prokuratūros 2011 m. sausio 31 d. rašte Nr. 17.2.-1984 pateikta neišsamia informacija apie pareiškėjos darbo prokuratūroje laikotarpio nuo 1999 m. kovo 1 d. iki 2000 m liepos 24 d. pareigybes.

Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl jos pavardės rašymo skundžiamuose administraciniuose aktuose teisėjų kolegija vertina kaip perteklinius ir neturinčius esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui išspręsti.

Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas priimant naują sprendimą ir patenkinant pareiškėjos skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos R. A. apeliacinį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjos R. A. skundą patenkinti. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 3V-51 „Dėl teisėjos R. A. (A.) stažo patikslinimo“ ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo komisijos 2011 m. balandžio 8 d. išvadą „Dėl teisėjos R. A. (A.) stažo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas

Bottom of Form