15aed62d-eef4-4c35-9601-c56293e573c3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1640-781/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01200-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kevlaras“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Kevlaras“. Nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka VMI 2019 m. rugpjūčio 14 d. duomenimis sudaro 44 664,23 Eur. IeÅ¡kovė nuo 2019 m. sausio 31 d. pateikė keturis nurodymus dėl mokestinių nepriemokų nuraÅ¡ymo iÅ¡ mokesčių mokėtojos sÄ skaitų ir du sprendimus iÅ¡ieÅ¡koti mokestines nepriemokas iÅ¡ turto, tačiau mokestinės nepriemokos nebuvo iÅ¡ieÅ¡kotos.

2. Atsakovė UAB „Kevlaras“ atsiliepime į ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ prašė jo netenkinti. Nurodė, kad UAB „Kevlaras“ turtÄ sudaro ilgalaikis nematerialusis turtas, t. y. Geologijos tarnybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. iÅ¡duotas leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes Nr. 21p-02, kurio vertė 538 419 Eur, taip pat trumpalaikis turtas, t. y. debitorinės skolos, kurios sudaro 425 478 Eur ir produkcija, kurios vertė 8 993 Eur, kitos gautinos 654 Eur dydžio sumos. PaaiÅ¡kino, kad pradelstus įsipareigojimus sudaro 43 092,23 Eur skola VMI bei 11 586,29 Eur skola kitiems kreditoriams, o visas bendrovės turtas sudaro 973 546 Eur.

Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 344 762 Eur, o tai yra įsipareigojimai bendrovės akcininkei ir paslaugų teikėjai UAB „Prestoflor“ už teikiamas durpių eksploatavimo paslaugas. Atsakovė nurodė, jog turimas turtas – leidimas eksploatuoti durpes – yra itin vertingas turtas, leidžiantis vykdyti stabiliÄ durpių eksploatavimo veiklÄ , gauti stabilias pajamas ir plėtoti verslÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti atsakovei UAB „Kevlaras“ bankroto bylÄ .

4. Teismas nustatė, kad 2018 metų mokestiniu laikotarpiu atsakovė turėjo turto už 892 236 Eur, kurį sudarė trumpalaikis turtas ir nematerialusis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 338 197 Eur.

5. Teismo vertinimu, nors atsakovė skolinga ieÅ¡kovei 44 664,23 Eur, tačiau tai nevirÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto atsakovės turto vertės, taip pat byloje nėra duomenų, kad kiti atsakovės kreditoriai bÅ«tų kreipęsi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

6. Teismas pažymėjo, kad įmonės veikla ir gaunamos pajamos susijusios su sezoniÅ¡kumu, tačiau įmonė dirba stabiliai, pelningai ir aktyviai siekia atsiskaityti su kreditoriais. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. IeÅ¡kovė VMI atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – iÅ¡kelti atsakovei bankroto bylÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Atsakovės įsiskolinimas VMI susidarė nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d., bendrovė jau daugiau nei metus nesugeba atsiskaityti su ieÅ¡kove, iÅ¡ bendrovės turto iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimo neįmanoma, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovė dirba stabiliai, pelningai ir aktyviai siekia atsiskaityti su kreditoriais. 7.2.

Atsakovė, žinodama apie pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimÄ teismui, įsiskolinimo valstybės biudžetui nesumokėjo. PrieÅ¡ingai, Å¡is įsiskolinimas tik padidėjo. 7.3. Atsakovės nurodomas Geologijos tarnybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. iÅ¡duotas leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes Nr. 21p-02 nėra likvidus, t. y. negali bÅ«ti perduotas kitam subjektui, todėl nepagrįstas argumentas, jog Å¡io leidimo vertė yra 538 419 Eur. 7.4. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų realias galimybes atgauti skolas iÅ¡ debitorių.

Atsakovė pateikė debitorių sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, jog debitoriai atsiskaityti su atsakove vėluoja daugiau nei 183 dienas. 7.5. Bendrovės realiai turimo turto vertė sudaro 1 762 Eur, o pradelsti įsipareigojimai ieÅ¡kovei sudaro 59 207,10 Eur, todėl akivaizdu, jog pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.

8. Atsakovė UAB „Kevlaras“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra moki, neturi ilgalaikių finansinių sunkumų. 8.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog iÅ¡ turto vertės turėtų bÅ«ti eliminuojamos debitorių skolos, kadangi VMI nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog nėra galimybės atgauti skolas iÅ¡ debitorių. 8.3.

Atsakovei Geologijos tarnybos išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 21p-02 negali būti perleistas kitam subjektui. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog šis leidimas nėra vertingas ir turėtų būti pašalinamas iš atsakovės bendro turto vertės. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Dėl naujų įrodymų priėmimo 10. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis, kuriais grindžia atsakovės susidariusios mokestinės nepriemokos dydį.

Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė mokėjimo nurodymo kopijÄ , kuria grindžia įsiskolinimo mažinimÄ ieÅ¡kovei.

11. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymo sÄ lygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymo sÄ lygos apibrėžtos įstatyme.

12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė teikiamais įrodymais siekia pagrįsti 2019 m. spalio 2 d. duomenimis susidariusį atsakovės įsiskolinimÄ valstybės biudžetui, o atsakovė teikiamais įrodymais siekia pagrįsti 2019 m. lapkričio 12 d. duomenimis įsiskolinimo valstybės biudžetui sumažinimÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas vertindamas apskųstos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ remiasi Å¡ios nutarties priėmimo metu, t. y. 2019 m. rugsėjo 23 d., buvusiais duomenimis.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos iÅ¡imties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylÄ nepriima. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikÅ¡mingoms teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, nustatyti. Dėl atskirojo skundo argumentų 13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Kevlaras“ atsisakyta iÅ¡kelti bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik paÅ¡alinti nemokiÄ Ä¯monę iÅ¡ rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumÄ bei skatinti ekonominį kilimÄ , bet ir, konstatavus bendrovės nemokumÄ , greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Nors sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis iÅ¡saugoti rinkoje veikiančiÄ ir toliau pajėgiÄ iÅ¡ esmės savarankiÅ¡kai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikÅ¡mingesnis nei siekis likviduoti tokiÄ Ä¯monę, Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kia, kad bankroto bylÄ gali bÅ«ti atsisakoma kelti Å«kio subjektui, kuris yra akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

15. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent vienas iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų pagrindų: 1) bendrovė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) bendrovė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį bendrovės nemokumas – tai bendrovės bÅ«sena, kai bendrovė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti bendrovės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.

16. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad bendrovės (ne)mokumas nustatomas iÅ¡analizavus bendrovės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra bendrovės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su bendrovės turto verte. Sprendžiant bendrovės (ne)mokumo klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi realia į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto verte (o ne įraÅ¡yta turto verte), taigi į balansÄ Ä¯raÅ¡ytas turtas turi realiai egzistuoti, turi bÅ«ti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant bendrovės (ne)mokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi ne visos bendrovės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję.

Bendrovės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti bendrovės mokumo bÅ«klę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018). Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

17. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad, nepaisant to, jog bankroto bylos turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , sprendžiant pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrįstumo klausimÄ , yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei klausimÄ , mokumo pagrindimo naÅ¡ta perkeliama įmonei, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ (CPK 12, 178 straipsniai, Ä®BĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018).

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iÅ¡kelti atsakovei bankroto bylÄ konstatavęs, kad atsakovės veikla yra stabili, atsakovė turi galiojantį Geologijos tarnybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes Nr. 21p-02, veikia pelningai, turi debitorinių skolų, nėra nemoki. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien bendrovės veiklos ilgalaikiÅ¡kumo ir leidimų atitinkamai veiklai turėjimo faktas pats savaime nei patvirtina, nei paneigia bendrovės mokumÄ , kadangi su nuolatiniais finansiniais sunkumais gali susidurti ir ilgÄ laikÄ rinkoje veikiantis Å«kio subjektas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė yra moki, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais.

19. Konstatuodamas, kad atsakovė turi 892 236 Eur vertės turtÄ , pirmosios instancijos teismas rėmėsi Juridinių asmenų registrui pateikto 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovės balanso duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad atsakovės 2018 m. gruodžio 31 d. sudarytas balansas neatskleidžia atsakovės turtinės padėties bylos nagrinėjimo metu. Akcentuotina, jog atsakovė kartu su atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ pateikė 2019 m. liepos 31 d. sudarytÄ bendrovės balansÄ bei pelno (nuostolių) ataskaitÄ , todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir Å¡iuose finansinės atskaitomybės dokumentuose esančius duomenis apie atsakovės turtinę padėtį.

20. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę faktinė bendrovės mokumo bÅ«sena turi bÅ«ti vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant bendrovės mokumÄ (nemokumÄ ), paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015; 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1077-241/2015). Sprendžiant bendrovės (ne)mokumo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad į balansÄ Ä¯raÅ¡ytas turtas realiai egzistuoja, taip pat reali Å¡io turto vertė.

21. Kaip pagrįstai pažymi apeliantė, atsakovės 2018 m. gruodžio 31 d. bei 2019 m. liepos 31 d. balanse didžiausiÄ turto vertę sudaro ilgalaikis nematerialusis turtas, t. y. Geologijos tarnybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. iÅ¡duotas leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes Nr. 21p-02. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡io turto neeliminavo iÅ¡ bendros atsakovės turto vertės, kadangi, kaip pati atsakovė nurodo, Å¡is turtas (leidimas) negali bÅ«ti perleistas kitiems subjektams, yra susijęs konkrečiai su atsakove, t. y. Å¡is turtas nėra likvidus.

22. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertindamas bendrovės finansinę padėtį į bendrÄ turto vertę įskaičiavo gautinas sumas (debitorines skolas), kurios 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis sudaro 352 043 Eur, o 2019 m. liepos 31 d. balanso duomenimis sudaro 426 132 Eur.

23. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiÅ¡kai nedisponuoja iÅ¡ debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų bÅ«ti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai iÅ¡ieÅ¡koti ir grÄ Å¾inti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės debitorinių skolų susigrÄ Å¾inimo realumo, todėl formaliai ir nepagrįstai Å¡ias debitorines skolas priskyrė prie bendros turto vertės.

24. Taigi, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie bendrovės turimo turto vertę padaryta neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos ir neiÅ¡siaiÅ¡kinus, ar į atsakovės balansÄ Ä¯trauktas turtas tikrai priklauso atsakovei, ar Å¡is turtas realus ir kokia yra Å¡io turto tikroji vertė. Atsakovės 2019 m. rugpjūčio 14 d. debitorių sÄ raÅ¡as neįrodo Å¡ių skolų susigrÄ Å¾inimo realumo. Nenustačius realiai atsakovei priklausančio turto vertės, nėra aiÅ¡ku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nėra nemoki.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 25. Atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susidariusios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, bus paskirstytos pirmosios instancijos teisme, Å¡iam iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Dėl procesinės bylos baigties 26. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovės realiai turimo turto vertę bei jos santykį su įmonės pradelstų finansinių įsipareigojimų dydžiu, todėl klausimas dėl bankroto bylos (ne)iÅ¡kėlimo atsakovei galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas neteisingai.

Dėl Å¡ios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimui nagrinėti iÅ¡ naujo tam, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinta ir įvertinta atsakovės finansinė padėtis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Kevlaras“, juridinio asmens kodas 181345069, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė