2022-11-16 Nr. AB-27706-3-61-3-03481-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-773-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03481-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auksinis buldogas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auksinis buldogas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Auksinis buldogas“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-61019 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VMI iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 22 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo vykdymą iki kol bus priimtas galutinis sprendimas pareiškėjo ir VMI ginče dėl Sprendimo teisėtumo Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog jis pateikė prašymus VMI išdėstyti 175 010,61 Eur pelno mokesčio, avansinio pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką iki 2022 m. gruodžio 13 d., tačiau VMI Sprendimu Bendrovės prašymo netenkino. VMI Sprendimas motyvuotas tuo, kad, VMI vertinimu, mokesčių mokėtojas turi finansinių pajėgumų įvykdyti prievolę, tačiau faktinės aplinkybės rodo, kad Bendrovės situacija yra labai bloga. Nors Bendrovės sąskaitoje yra pakankama suma mokestinei nepriemokai sumokėti, pareiškėjas negali disponuoti banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis dėl ikiteisminio tyrimo metu taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo. Iki šiol pareiškėjas yra padengęs dalį nesumokėtų mokesčių – 30 876,38 Eur bei sumokėjęs 218,59 Eur delspinigių. Bendrovė mokėjimus atlieka iš šiuo metu dar neareštuotos Revolut sąskaitos, bet pajamos itin greitai senka. Bendrovės vadovas yra vienas žinomiausių ir labiausiai vertinamų šunų (prancūzų buldogų) veisėjų visame pasaulyje. Dėl veiklos specifikos Bendrovė nuolat patiria finansines išlaidas – veisiamiems šuniukams reikia užtikrinti tinkamą veterinarinę priežiūrą, šunis reikia skiepyti, pirkti vaistus, maistą ir pan. Bendrovėje dirba 5 darbuotojai, kuriems mokamas darbo užmokestis. VMI 2022 m. rugsėjo 20 d. pranešė apie numatomą vykdyti išieškojimą. Jei išieškojimas nebus stabdomas, pareiškėjo teigimu, VMI pradės išieškojimą iš minėtos Bendrovės Revolut sąskaitos, todėl pareiškėjas liks be pajamų ir negalės vykdyti ūkinės-komercinės veiklos. Bendrovė 2022 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į prokurorę, prašydama leisti iš apriboto turto sumokėti valstybės biudžetui privalomus mokėti mokesčius, bet prokurorė šio prašymo netenkino.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Auksinis buldogas“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas, atsižvelgęs į Bendrovės argumentus (visos gautos pajamos būti skirtos mokestines nepriemokai gauti, nereiktų nutraukti darbo sutarčių su darbuotojais, bus kam rūpintis veislyno šunimis), įvertinęs ginčijamus aktus ir byloje esančius duomenis, nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Bendrovei. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip reali grėsmė didelei ar neatitaisomai žalai atsirasti. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, per se (savaime) nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant ginčijamam administraciniam aktui, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl paminėta aplinkybė savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, sustabdžius Sprendimo galiojimą, teismo vertinimu, būtų neproporcingai pažeisti atsakovo, kaip valstybės įgaliotos veikti mokesčių administravimo srityje institucijos, interesai. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumo, todėl jo prašymą atmetė.

III. Pareiškėjas UAB „Auksinis buldogas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas atskirojo skundo argumentai sutampa su argumentais, išdėstytais prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Papildomai teigiama, jog jo prašymo argumentai buvo įvertinti deklaratyviai ir formaliai, neįvertinant Bendrovės finansinės situacijos, kurią pagrindžiantys duomenys buvo pateikti su prašymu. Taip pat neįvertintas faktas, jog Bendrovė negali sumokėti mokestinės nepriemokos dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Šiuo atveju reikia įvertinti, ar teismui panaikinus Sprendimą, ginčo šalys galės grįžti į ankstesnę padėtį iki skundžiamo Sprendimo priėmimo.

Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo vertinimu, vien tik ateityje kilsiančių neigiamų pasekmių tikimybė negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Bendrovė nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog, nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jai gali būti padaryta reali žala. VMI teigimu, pareiškėjas turi turto, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytu reglamentavimu, esant mokestinei nepriemokai, asmenys pirmiausia (jei nėra aukštesnės eilės kreditorių) turi atsiskaityti su biudžetu, atsiskaitymai su žemesnės eilės kreditoriais tokiu atveju draudžiami ir užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalį. Todėl pareiškėjo argumentas, kad, galiojant Sprendimui, sąskaitoje nebeliks pinigų dėl einamųjų mokėjimų, yra atmestinas.

Sustabdžius Sprendimo galiojimą būtų neproporcingai pažeisti atsakovo, kaip valstybės įgaliotos veikti mokesčių administravimo srityje institucijos, interesai. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės nurodęs, kad pareiškėjas neįrodė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistavo pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, be to, sustabdžius Sprendimo galiojimą, būtų neproporcingai pažeisti atsakovo, kaip valstybės įgaliotos veikti mokesčių administravimo srityje institucijos, interesai.

Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės teigia, jog teismas neatsižvelgė į Bendrovės argumentus, neįvertino jos finansinės situacijos.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai. Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Galima tam tikra neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr., pvz., LVAT 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Atitinkamai aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, savaime nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Šiuo atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė tuo, jog Bendrovė šiuo metu gali naudotis tik viena banko sąskaita, kurioje esantys pinigai yra būtini įmonės veiklai tęsti (išsiųsti šuniukus pirkėjams, atlikti jiems laboratorinius tyrimus, juos paskiepyti ir padaryti pasus, įsigyti šunų kraiko ir ėdalo, sumokėti darbuotojams).

Įvertinusi pareiškėjo prašymo ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, prie šių procesinių dokumentų pridėtus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė galinčios kilti žalos, o jo nurodomos neigiamos pasekmės yra tik tikėtinos. Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nesustabdžius skundžiamo Sprendimo galiojimo pareiškėjas patirs jo nurodomas pasekmes. Pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos padarymo yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Bendrovė skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo nepagrindė. Ji, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auksinis buldogas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė