2020-05-13 Nr. AB-9471-3-61-3-00926-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-330-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00926-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. kovo 13 d. pateikė teismui skundą, prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Ukmergės skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. 47S-1-(14.47.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui R. A.“ (toliau – ir NŽT sprendimas) panaikinimo paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, bei šį sprendimą panaikinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas NŽT sprendimas jam buvo atsiųstas kartu su NŽT Ukmergės skyriaus 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. 47SD-80-(14.47.104). Šiuos dokumentus pareiškėjas gavo 2020 m. sausio 17 d., tačiau nė viename iš jų nebuvo nurodyta NŽT sprendimo apskundimo tvarka. Pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi veiksmų išsiaiškinti visas jo teises pažeidžiančio administracinio akto priėmimo aplinkybes, todėl tą pačią dieną (2020 m. sausio 17 d.) kreipėsi su prašymu į NŽT Ukmergės skyrių ir Kaišiadorių skyrių, t. y. elgėsi sąžiningai, rūpestingai, atidžiai, dėjo visas pastangas, siekdamas apginti savo teises. Pažymėjo, kad terminas praleistas nežymiai, o jo praleidimo priežastys laikytinos objektyviomis. Pareiškėjas yra garbaus amžiaus (77 m.), neturi teisinio išsilavinimo, yra silpnos sveikatos. Be to, dėl savo amžiaus patenka į rizikos grupę dėl gripo (Kaune epidemija paskelbta 2020 m. vasario 11 d.) ir koronaviruso (2020 m. kovo 12 d. paskelbtas karantinas nuo 2020 m. kovo 16 d.). Taigi yra visi pagrindai atnaujinti skundo padavimo terminą dėl NŽT sprendimo panaikinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl NŽT sprendimo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo skunde reiškia reikalavimą panaikinti NŽT sprendimą, priimtą 2020 m. sausio 7 d. ir pareiškėjui įteiktą 2020 m. sausio 16 d. Tai reiškia, kad terminas skundui dėl NŽT sprendimo paduoti baigėsi 2020 m. vasario 17 d., tačiau pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2020 m. kovo 13 d., t. y. beveik vieną mėnesį praleidęs nustatytą terminą.

Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas yra garbaus amžiaus, negali būti pagrindas atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo teismui terminą. Pareiškėjas, norėdamas termino praleidimą pateisinti pablogėjusia sveikata, turėjo pateikti teismui įrodymus apie savo sveikatos būklę. Kaip skunde pažymėjo pareiškėjas, gripo epidemija Kauno mieste buvo paskelbta 2020 m. vasario 11 d., o karantinas – 2020 m. kovo 12 d., tačiau dar iki epidemijos ir karantino paskelbimo pareiškėjas turėjo visas galimybes kreiptis teisinės pagalbos. Juo labiau, kad pareiškėjas NŽT buvo atstovaujamas įgalioto asmens V. K., o į advokatę kreipėsi tik 2020 m. kovo 12 d.

Teismas įvertino, kad šiuo atveju apskundimo tvarkos ginčijamame NŽT sprendime nenurodymas nebuvo vienintelė ir pagrindinė termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Teismo nuomone, pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus, į NŽT dėl dokumentų gavimo kreipėsi 2020 m. sausio 17 d., todėl turėjo visas galimybes išsiaiškinti NŽT sprendimo apskundimo tvarką. Pareiškėjas, siekdamas aktyviai ginti savo teises ir interesus, turėtų domėtis administracinio proceso eiga, kreiptis dėl informacijos jam suteikimo, dokumentų gavimo, kad galėtų parengti bei paduoti skundą teismui laikydamasis įstatyme nustatytų terminų, ar kuo greičiau nuo aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis į teismą, išnykimo.

Apibendrindamas teismas nurodė, kad netenkina pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl NŽT sprendimo panaikinimo paduoti ir atsisako šį reikalavimą priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atnaujinti terminą skundui dėl NŽT sprendimo panaikinimo paduoti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas teigia, kad terminą skundui paduoti jis praleido nežymiai ir dėl tos priežasties, jog ginčijamame NŽT sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas yra garbaus amžiaus, silpnos sveikatos ir neturi jokios teisminių ginčų nagrinėjimo patirties. Pareiškėjo nuomone, duomenys apie jo sveikatą turėjo būti įvertinti paskelbtos gripo epidemijos ir karantino kontekste.

Pareiškėjas, gavęs NŽT sprendimą, nedelsdamas ėmėsi veiksmų išsiaiškinti visas jo teises pažeidžiančio administracinio akto priėmimo aplinkybes, t. y. tą pačią dieną, kai tik gavo NŽT sprendimą, kreipėsi į NŽT teritorinius skyrius, kad jam būtų išduota visa su priimtu sprendimu susijusi medžiaga. Gavęs dokumentus ir su jais susipažinęs, ėmė ieškoti teisinės pagalbos, susitiko su advokate ir sudarė atstovavimo sutartį, t. y. elgėsi sąžiningai, rūpestingai, atidžiai, dėjo visas pastangas, siekdamas apginti savo teises.

Pareiškėjas tik pasikonsultavęs su savo advokate sužinojo, kad yra praleistas terminas skundui paduoti. Pareiškėjas iš esmės per vieną dieną po susitarimo su advokate pasirašymo dienos kreipėsi į teismą su skundu.

Pirmosios instancijos teismas tai, kad pareiškėjas santykiuose su NŽT veikė per įgaliotą asmenį, nepagrįstai vertino kaip aplinkybę, turėjusią užtikrinti pareiškėjui galimybę laiku kreiptis į teismą. Pareiškėjas nuo 2020 m. sausio 6 d. santykiuose su NŽT veikė per įgaliotą asmenį. Tačiau teismas, darydamas prieš tai nurodytą išvadą, visiškai nevertino įgaliojime nurodytam asmeniui suteiktų teisių apimties ir informacijos turinio, kuri įgaliotam asmeniui NŽT Ukmergės skyriaus 2020 m. vasario 5 d. raštu Nr. 47SD-312-(14.47.104) buvo suteikta.

Atsakovas, pažeisdamas gero viešojo administravimo principą, sukliudė garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos pareiškėjui, neturinčiam teisinių žinių, teisės aktų nustatyta tvarka, nepažeidžiant nustatyto termino, kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl NŽT sprendimo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų nustatė, jog jis sutinka, kad buvo praleistas skundo dėl NŽT sprendimo panaikinimo padavimo terminas, tačiau nurodo, jog šis terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą praleistą skundo padavimo terminą atnaujinti – jis yra garbaus amžiaus, silpnos sveikatos, buvo paskelbta gripo epidemija ir karantinas, ginčijamame sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau, gavęs šį sprendimą, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas apginti savo teises.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>; 2 dalyje – jog prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai; 3 dalyje – kad įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti, skundas (prašymas, pareiškimas) grąžinamas pareiškėjui. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012; 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520‑70/2012; 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjui ginčijamas NŽT 2020 m. sausio 7 d. sprendimas kartu su NŽT Ukmergės skyriaus 2020 m. sausio 10 d. raštu buvo įteiktas 2020 m. sausio 16 d. Tai reiškia, kad terminas skundui dėl NŽT sprendimo paduoti suėjo 2020 m. vasario 17 d., tačiau skundas teismui buvo pateiktas tik 2020 m. kovo 13 d., t. y. beveik po dviejų mėnesių nuo ginčijamo sprendimo gavimo dienos, praleidus įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą 25 dienas.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo garbaus amžiaus, jo sveikatos būklės, gripo epidemijos ir karantino paskelbimo nelaikė aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėjo garbus amžius savaime nelaikytina svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi. Tuo tarpu dėl pareiškėjo sveikatos būklės pasisakytina tai, kad iš apeliacinės instancijos teismui pareiškėjo pateiktos medicininės pažymos matyti, jog pareiškėjas serga įvairiomis ligomis, tačiau pažymoje nėra užfiksuota jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjo sveikatos būklė būtų pablogėjusi būtent po ginčijamo sprendimo gavimo dienos ir būtent todėl jis atitinkamą laikotarpį neturėjo galimybės siekti savo galbūt pažeistų teisių gynybos. Dėl gripo epidemijos ir karantino paskelbimo pažymėtina, jog minėtos situacijos buvo paskelbtos gerokai po ginčijamo sprendimo įteikimo pareiškėjui dienos, o karantinas – jau praleidus skundo teismui padavimo terminą. Šiuo aspektu svarbi yra ir ta aplinkybė, jog pareiškėją santykiuose su NŽT atstovavo jo įgaliotas asmuo, kuris padėjo jam įgyvendinti savo teises.

Teisėjų kolegija, vertindama kitas pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, nustatė, kad iš tiesų tiek ginčijamame sprendime, tiek kartu su šiuo sprendimu siųstame NŽT rašte nebuvo nurodyta NŽT sprendimo apskundimo tvarka, kas galėjo apsunkinti pareiškėjo galbūt pažeistų teisių gynybą. Tačiau šiuo atveju nustatyta ir tai, kad NŽT rašte buvo aiškiai nurodyti konkretaus asmens kontaktiniai duomenys, kuriais tiek pareiškėjas, tiek jo įgaliotas asmuo, suprasdami, jog NŽT sprendimas pareiškėjo netenkina, galėjo susisiekti. Be to, pareiškėjo įgaliotas asmuo 2020 m. sausio 17 d. kreipėsi į NŽT skyrius dėl bylos medžiagos pateikimo, pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog šie dokumentai jo įgaliotam asmeniui buvo pateikti 2020 m. vasario 5 d. Tai reiškia, kad pareiškėjas visą su ginčijamu sprendimu susijusią medžiagą gavo dar nesuėjus skundo teismui padavimo terminui (2020 m. vasario 17 d.), o pats skundas teismui buvo pateiktas 2020 m. kovo 13 d. Pareiškėjas atskirajame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad į advokatą kreipėsi, kai tik atsirado tokia galimybė, tačiau nekonkretizuoja, kas konkrečiai tokį delsimą nulėmė. Primintina, kad pareiškėjas santykiuose su NŽT veikė per įgaliotą asmenį, kas taip pat pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinta, kaip pagalba pareiškėjui siekiant savo galbūt pažeistų teisių gynybos bei ieškant teisinės pagalbos. Nors pareiškėjas, viena vertus, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas prieš tai nurodytas išvadas, neįvertino įgaliojimo turinio, tačiau, kita vertus, šio įgaliojimo teismui nepateikė, todėl šie pareiškėjo abstraktūs teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija apibendrina, kad pareiškėjas terminą skundui dėl NŽT sprendimo panaikinimo paduoti praleido dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, be to, terminas skundui paduoti buvo praleistas pakankamai ilgą laikotarpį – beveik 1 mėnesį. Aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė teisinį ir faktinį pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir, atitinkamai, nepriimti jo skundo.

Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pareiškėjas, teikdamas atskirąjį skundą, sumokėjo 11 Eur žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad proceso šalių teikiami atskirieji skundai neapmokestinami (ABTĮ 36 straipsnio 3 dalis), todėl pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis jam yra grąžinamas (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pareiškėjui išaiškintina, kad pagal ABTĮ 38 straipsnio 3 dalį žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą; jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis arba žyminis mokestis, sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui R. A. 11 Eur (vienuolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius