2025-12-03 Nr. AB-21503-3-64-3-00512-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1241-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00512-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse pareiškimą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės tarybai dėl norminio teisės akto teisėtumo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą su pareiškimu ištirti, ar Radviliškio rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2024 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. T-278 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punkto nuostata „Apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką Radviliškio rajono savivaldybės viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 5.00 val. iki 10.00 val.“ atitinka Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 9 dalies nuostatas, konstitucinį atsakingo valdymo principą bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintą įstatymo viršenybės principą. Nustačius, jog Sprendimo nuostata neatitinka nurodytų teisės aktų bei principų nuostatų, pripažinti ją prieštaraujančia nurodytiems teisės aktams bei teisės principams.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimas priimtas vadovaujantis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 11 ir 13 punktais bei 9 dalimi, taip pat atsižvelgus į Radviliškio rajono savivaldybės Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 22 d. posėdžio protokolą bei Radviliškio rajono savivaldybės gyventojos J. K. 2024 m. kovo 6 d. prašymą Nr. GP-142 (8.27), Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos 2024 m. kovo 6 d. informacinį raštą Nr. S-(2.4)-51 ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir PK) 2024 m. kovo 6 d. raštą Nr. G-1615 (8.22E) (toliau visi kartu – ir 2024 m. kovo 6 d. raštai).

2.2. Sprendimo 1 punkte nustatyta, kad Taryba nusprendžia apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką Radviliškio rajono savivaldybės viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 5.00 iki 10.00 val. Taigi, Taryba nusprendė apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką visose be išimties Radviliškio rajono savivaldybės viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

2.3. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose mini baruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodyta, kad prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos nuostatos, kuriomis nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

2.4. Nors AKĮ nedetalizuoja 18 straipsnio 9 dalyje nurodytų kriterijų – kaip turi būti įvertinama viešoji tvarka ir visuomenės saugumas, prekybos alkoholiniais gėrimais vietos, gyventojų ir kitų šioje dalyje nurodytų subjektų raštu pareikšta nuomonė, tačiau iš minėtos normos konstrukcijos, teismų praktikos ir savivaldybių taikomos prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ir vietų ribojimo atvejų analizės seka, kad nusikalstamos veikos ir administraciniai pažeidimai jose ar šalia ribojamų vietų, rašytiniai gyventojų, bendruomenių, institucijų skundai, prašymai, policijos pasiūlymai yra tokius ribojimus pagrindžiantys šaltiniai ir yra vertinami kiekvienu konkrečiu atveju. Kilo abejonių dėl Sprendime nustatomų apribojimų, taikomų visai Radviliškio rajono savivaldybės teritorijai, atitikties AKĮ 18 straipsnio 9 daliai.

2.5. Pirma, AKĮ 18 straipsnio 9 dalies konstrukcija suponuoja išvadą, kad šioje teisės normoje minimi ribojimai gali būti taikomi tik tada, kai būtent nurodyti atitinkami subjektai parodo savo iniciatyvą ir kreipiasi į savivaldybę, bet ne priešingai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014 pateikė šios teisės normos aiškinimą. 2024 m. vasario 8 d. aiškinamajame rašte pateikta informacija, kad Radviliškio rajono savivaldybės meras (toliau – ir Meras) 2023 m. rugsėjo 15 d. surengė rajono gyventojų bendruomenės apklausą socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Kas vyksta Radviliškyje“, kurioje prašė išsakyti nuomonę, ar jie pritaria mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose valandų sutrumpinimui. Taigi iniciatyvą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimų pareiškė Meras, o ne visuomenės atstovai. Papildomoje informacijoje, kuri buvo pridėta prie Sprendimo projekto Tarybos posėdžio išvakarėse – Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK, Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos ir Radviliškio rajono savivaldybės gyventojos J. K. 2024 m. kovo 6 d. raštuose informuojama apie skundus dėl kavinių ir barų lankytojų keliamo triukšmo, dėl nusižengimų, kuriuos atlieka asmenys, vartoję alkoholinių gėrimų, išreiškiama nuomonė dėl neigiamo išgėrusių asmenų elgesio poveikio vaikams ir suaugusiems. Tačiau 2024 m. kovo 6 d. raštai pateikti jau po savivaldybės institucijų suplanuotos viešojo maitinimo prekybos alkoholiniais gėrimais vietų laiko ribojimo iniciatyvos, nenurodomos konkrečios vietos, kur šie teisės pažeidimai vyksta. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas manyti, jog Sprendimas neatitinka AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostatų dėl prekybos alkoholiniais produktais laiko ribojimo, kadangi ribojimo procedūra buvo pradėta ne gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštos nuomonės, policijos komisariatų pasiūlymų pagrindu, o pačios savivaldybės iniciatyva.

2.6. Antra, AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatomi ribojimai konkrečioms viešojo maitinimo prekybos vietoms: „Savivaldybių tarybos, <...> įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, <...> turi teisę nustatyti vietas ir (ar) teritorijas <...>“. Tačiau teikiamo Sprendimo projekto atveju nebuvo nustatyta konkreti ribojama prekybos alkoholiniais gėrimais Radviliškio rajono savivaldybėje vieta, o ribojimų teritorija išplečiama iki visos savivaldybės teritorijos ribų. Sprendimo projekto aiškinamajame rašte nebuvo pateikta detali, objektyviais duomenimis pagrįsta, motyvuota informacija ir individualus ribojimų pagrindimas. Sprendimo projekto aiškinamajame rašte pateikti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) užsakymu 2021 m. atlikto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bendrojoje populiacijoje tyrimo duomenys apie alkoholinių gėrimų vartojimą Lietuvoje (toliau – ir Tyrimas) (nepateikta duomenų apie padėtį Radviliškio rajono savivaldybėje). Iš Komisijos 2024 m. sausio 22 d. protokolo matyti, kad daugiausia teisės pažeidimų 2022–2023 m. padaryta Radviliškio mieste prie kavinės-viešbučio „Central hotel“ bei prie kavinės-viešbučio „Puriena“, prie alaus baro Laisvės alėjoje. Prie kitų objektų užfiksuota po vieną ar kelis pažeidimus. Nėra informacijos, kad teisės pažeidimai užfiksuoti tuo pačiu laikotarpiu kitose Radviliškio rajono savivaldybės teritorijos viešojo maitinimo prekybos vietose, išskyrus nurodytas vietas Radviliškio mieste, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti alkoholio prekybos laiko ribojimų ten, kur tokių pažeidimų ir skundų neužfiksuota.

2.7. Svarbus ir priežastinis ryšys tarp taikomų alkoholio prekybos laiko ribojimų ir prekybos alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose. Sprendimo aiškinamajame rašte pateiktas pagrindimas yra bendro pobūdžio, nei aiškinamajame rašte, nei Komisijos protokole nenurodyta, ar šie teisės pažeidimai yra susiję su viešojo maitinimo prekybos alkoholiniais gėrimais vietų pilstomais gėrimais veikla. Analizuojant Sprendimo parengiamąją medžiagą neįmanoma nustatyti, ar buvo gyventojų nusiskundimų, policijos fiksuotų teisės pažeidimų visoje Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, kuriai sprendimu nustatomas ribojimas, ar nusiskundimai ir teisės pažeidimai fiksuoti tik Radviliškio mieste. Todėl konstatuotina, kad Taryba, priimdama Spendimą, kuriuo apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką visose, o ne konkrečiose Radviliškio rajono savivaldybės viešojo maitinimo vietose, pažeidė AKĮ 18 straipsnio 9 dalį, kadangi tinkamai nepagrindė nustatyto teisinio reguliavimo, t. y. neįrodė, kad visoje savivaldybės teritorijoje egzistuoja AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančios aplinkybės.

2.8. Teisėkūros procedūros požiūriu tai nėra suderinama su konstituciniu atsakingo valdymo principu. Viešojo administravimo subjektai, priimdami sprendimus, privalo vadovautis ir konstituciniu atsakingo valdymo principu bei VAĮ įtvirtintu įstatymo viršenybės principu. VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

2.9. Taryba, priimdama Sprendimą, neįrodė, jog visoje savivaldybės teritorijoje egzistuoja AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės, todėl Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais faktais, argumentais ir prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui. Vadovaujantis AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, Taryba turėjo įvykdyti detalų, objektyviais duomenimis pagrįstą, motyvuotą ir individualų vertinimą pagal šio įstatymo reikalavimus toms prekybos vietoms, dėl kurių buvo gauta gyventojų, bendrijų, bendruomenių ir jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariato pasiūlymai, o ne savo iniciatyva inicijuoti tokių ribojimų nustatymo tikslingumą ir nustatyti ribojimus konkrečioms prekybos vietoms, o ne visai Radviliškio rajono savivaldybės teritorijai. Taigi, nors Taryba turėjo visas galimybes nustatyti priimamo teisinio reguliavimo prielaidas (faktines situacijos aplinkybes, šias aplinkybes patvirtinančius tam tikrus duomenis), visapusiškai įvertinti priimamų teisės normų (teisės akto projekto) teigiamas ir neigiamas pasekmes ir tai pateikti teisės akto projekto lydimuosiuose dokumentuose (pvz., aiškinamajame rašte), neišnaudojo šių procedūrinių galimybių.

2.10. Pareiškėjas, nustatęs pirmiau aptartas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. kovo 22 d. teikimu Nr. TR5-1-(5.5 E) „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2024 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. T-278 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Teikimas) pasiūlė Tarybai svarstyti Tarybos 2024 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. T-278 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ panaikinimo (pakeitimo) klausimą, parengiant papildomą detalų, objektyviais duomenimis pagrįstą, motyvuotą ir individualų vertinimą pagal AKĮ 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus bei teismų praktikos suformuotus principus, taikant alkoholinių gėrimų prekybos viešojo maitinimo vietose laiko ribojimus konkrečioms prekybos alkoholiniais gėrimais vietoms. Tarybos 2024 m. balandžio 11 d. posėdyje nebuvo svarstomas klausimas dėl Sprendimo pakeitimo. Tarybos 2024 m. balandžio 15 d. posėdžio protokole pažymėta, kad posėdžio pabaigoje Meras pristatė Vyriausybės atstovo Teikimą ir supažindino su Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus pateikta nuomone į Vyriausybės atstovo Teikimą. Protokole pažymėta, kad Meras pasiūlė balsuoti ir pritarti Vyriausybės atstovo Teikimui, Tarybos nariai balsavo: už – 7, prieš – 11, susilaikė – 2, todėl nutarta Teikimui nepritarti. Vyriausybės atstovų įstaigoje 2024 m. balandžio 18 d. buvo gautas Radviliškio rajono savivaldybės raštas Nr. S-1365 (17.1), pasirašytas Mero, kuriuo pranešama, kad Tarybos nariai balsavimo metu nusprendė nepritarti Teikimui ir išdėstomos nepritarimo priežastys. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas tokiu atveju įpareigoja Vyriausybės atstovą kreiptis į teismą.

3. Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės taryba (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Valdžios įstaigų misija – tarnauti žmonėms, todėl joms privalu atsižvelgti į žmonių nuomonę, užtikrinti jų interesus, saugoti ir ginti viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 4 straipsnio 11 punkte įteisintas vienas iš savivaldos principų – reaguoti į savivaldybės gyventojų nuomonę ir nustatyta prievolė įvertinti ir motyvuotai atsakyti savivaldybės gyventojams ar jų atstovams į jų pateiktus pasiūlymus. Sprendimo aiškinamajame rašte išsamiai išdėstyta mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo klausimo atsiradimo priežastis – gyventojų apklausos duomenys, taigi prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo procedūra neturėtų būti vertinama kaip pradėta išskirtinai Mero iniciatyva ar nepakankama AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nustatytiems ribojimams taikyti. Tokią išvadą pagrindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-608-602/2016 suformuota praktika.

4.2. Atsižvelgus į daugumos Radviliškio rajono gyventojų išsakytą nuomonę dėl alkoholio prieinamumo ribojimo, šis klausimas buvo įtrauktas į Komisijos 2024 m. sausio 22 d. posėdžio darbotvarkę. Pastaroji išanalizavo su tuo susijusios kriminogeninės situacijos savivaldybėje būklę ir padarė išvadą, kad užfiksuoti teisės pažeidimai trikdo viešąją rimtį ir tvarką, turi tiesioginę įtaką nesaugios gyventojams aplinkos sukūrimui, patvirtina neabejotiną sąsają tarp viešojo maitinimo įstaigų prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ir dėl to daromų teisės pažeidimų. Įvertinus tai, pasiūlyta apriboti alkoholio pardavimo laiką visoje savivaldybėje veikiančiose visose viešojo maitinimo įstaigose, prekiaujančiose pilstomu alkoholiu, nuo 5.00 iki 10.00 val., sutapatinant ribojimo laiką su nustatytu alkoholio prekybos laiku parduotuvėse. Rengiant galutinį Sprendimo projektą Tarybos posėdžiui, gauti nauji papildomi rašytiniai dokumentai: Radviliškio rajono PK, Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos ir Radviliškio rajono savivaldybės gyventojos J. K. 2024 m. kovo 6 d. raštai, kurie dar kartą patvirtina visuomenės poreikį spręsti klausimą dėl alkoholio pardavimo laiko ribojimo. AKĮ 18 straipsnio 9 dalis, įvedant Sprendimu nustatytą ribojimą, nebuvo pažeista.

4.3. Įgyvendinant AKĮ 1 straipsnio 1 dalies tikslus, veikiant AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nustatytomis sąlygomis, savivaldybė turi diskrecijos teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Sprendimą lydinčių dokumentų visuma leidžia suprasti Sprendimo priėmimo motyvus ir poveikio taikymo priežastis. Iš Sprendimo įžanginės dalies matyti, kokiomis teisės aktų normomis ir kitais dokumentais vadovaujantis atsakovas nusprendė taikyti apribojimą prekiauti alkoholiniais gėrimais visoje savivaldybės teritorijoje veikiančioms viešojo maitinimo įstaigoms, prekiaujančioms pilstomu alkoholiu, ir apie priimtą sprendimą informavo iš anksto, nes prekybos pilstomu alkoholiu pardavimo laiko ribojimo taikymas buvo numatytas nuo 2024 m. balandžio 2 d. Taigi nepažeista ribojimų taikymo procedūra.

4.4. Dėl Vyriausybės atstovo Teikimo pažymėta, kad pagal AKĮ 18 straipsnio 9 dalies reikalavimus nedraudžiama savivaldybės tarybai riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, todėl teigti, jog Sprendimas prieštarauja šiai normai, kadangi ribojimų teritorija išplėsta iki visos savivaldybės teritorijos, nėra juridinio pagrindo. Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog savivaldybė turi diskrecijos teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, siekiant apginti viešąjį interesą, apsaugoti visuomenę nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių, užtikrinti tam tikrus visuomenės vertybinius kriterijus, tokius kaip viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka. Taigi, siekiant nustatyti tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, sprendžiant prekybos alkoholiu pardavimo ribojimo laiką, buvo nuspręsta įvesti ribojimą visoje savivaldybės teritorijoje. Taryba, išnagrinėjusi Vyriausybės atstovo Teikimą, argumentus, įvertinusi visas aplinkybes ir atsižvelgdama į teismų praktiką, išdėstytus motyvus, 2024 m. balandžio 11 d. posėdyje nusprendė, jog Sprendimas yra tinkamai argumentuotas, pagrįstas ir teisėtas. Ginčijamas norminis teisės aktas priimtas siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai svarbių bei pagrįstų tikslų – sumažinti alkoholio suvartojimą ir užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą, turto apsaugą, taip pat kitų konstitucinių vertybių apsaugą, atsižvelgus į rajono visuomenės, švietimo įstaigų ir policijos išreikštą valią ir poziciją.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu nusprendė pripažinti, kad Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2024 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. T-278 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ 1 punkto nuostata „Apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką Radviliškio rajono savivaldybės viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 5.00 val. iki 10.00 val.“ prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatai, konstituciniam atsakingo valdymo principui. Teismas nurodė įsiteisėjusį Regionų administracinio teismo sprendimą paskelbti Teisės aktų registre.

6. Teismas vadovavosi VAĮ 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta norminio administracinio teisės akto sąvoka, apžvelgė jo požymius ir nustatė, jog Sprendimas yra norminis teisės aktas, o administracinis teismas yra kompetentingas vertinti jo teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 20 str. 2 d. 1 p.).

7. Vertindamas subjekto tinkamumą pradėti ribojimų procedūrą, teismas vadovavosi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 11 ir 13 punktais, 9 dalimi ir iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Sprendimo iniciatyva kilo iš Tarybos, o ne iš AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodytų subjektų.

8. Teismas pripažino, jog nėra vienareikšmės teisminės praktikos dėl to, ar AKĮ 18 straipsnio 9 dalies norma suteikia savivaldybių taryboms teisę spręsti dėl ribojimų tik šioje normoje išvardytų asmenų iniciatyva ar ir savivaldybės tarybos iniciatyva, atsižvelgus į šioje normoje išvardytų asmenų nuomones ir siūlymus. Teismas analizavo VSĮ 15 straipsnio 4 dalyje apibrėžtas savivaldybės tarybos kompetencijos ribas ir nurodė, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalies normą aiškinant lingvistiškai nėra pagrindo spręsti, jog ši norma aiškintina kaip draudžianti savivaldybės tarybai savo iniciatyva spręsti dėl AKĮ nustatytų ribojimų taikymo. Teismas vertino, kad tokią išvadą patvirtina ir teologinis teisės normų aiškinimo metodas, nes šios normos tikslas ir uždavinys užtikrinti, kad savivaldybių tarybų AKĮ ribojimai nebūtų savavališki ir voliuntaristiniai, o būtų išklausyta ir įvertinta AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nurodytų subjektų nuomonė ir pasiūlymai.

9. Teismas pažymėjo, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostata aiškintina kaip suteikianti teisę spręsti dėl nurodytų ribojimų ir savo iniciatyva, jei užtikrinama normoje nustatyta sąlyga – įvertinti prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad Taryba nepažeidė procedūros, spręsdama dėl AKĮ ribojimų po to, kai išklausė ir įvertino AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje išvardytų subjektų nuomonę ir siūlymus, priimdama Sprendimą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą dėl pažeistos AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nustatytos Sprendimui priimti procedūros.

11. Vertindamas Sprendimo tinkamą pagrindimą, teismas analizavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją Lietuvos Respublikos Konstitucijos – aukščiausiosios teisės, skaidrumo principo bei AKĮ nuostatų aiškinimo aspektais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir priėjo prie išvados, kad atsakovui, kaip viešojo administravimo institucijai, veikiančiai administracinio reglamentavimo srityje, tenka pareiga pagrįsti ir įrodyti, kad Sprendimu nustatytas teisinis reguliavimas atitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus.

12. Teismas iš aiškinamojo rašto nustatė, kad Sprendimas pagrįstas Departamento užsakymu 2021 m. atlikto Tyrimo duomenimis, Komisijos 2024 m. sausio 22 d. siūlymu, Radviliškio rajono savivaldybės mero 2023 m. rugsėjo 15 d. surengtos rajono gyventojų bendruomenės apklausos socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Kas vyksta Radviliškyje“ duomenimis, taip pat 2024 m. kovo 6 d. raštais. Teismas nustatė, jog Tyrime neanalizuoti duomenys, susiję su Radviliškio rajono savivaldybes teritorija ir jos gyventojais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šie duomenys kaip nors pagrindžia būtinumą riboti mažmeninę prekybą visoje Radviliškio rajono savivaldybėje labiau, nei ji apribota AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 11 ir 13 punktuose.

Teismas vertino, jog Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK pasiūlymas riboti barų ir kavinių prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pagrįstas deklaratyviai, nurodant, kad yra gauta skundų dėl kavinių ir barų lankytojų keliamo triukšmo, kad fiksuota administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų baruose ir kavinėse bei jų prieigose, kuriuos padarė neblaivūs asmenys. Tačiau nepateikti konkretūs duomenys, iš kurių būtų galima spręsti apie administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų skaičių, jų padarymo vietas ir laiką, jų skaičių kitų teisės pažeidimų kontekste, kuriuos būtų galima susieti su kavinių ir barų darbo laiku.

Teismas nustatė, jog šie duomenys šiek tiek detalizuoti Komisijos 2024 m. sausio 22 d. posėdyje, o protokolas patvirtina, kad posėdžio metu pateikta apibendrinta teisės pažeidimų 2022–2023 m. statistika apie fiksuotus pažeidimus prie barų ir kavinių tuo metu, kai leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Teismas iš pateiktos statistikos nustatė, kad 2022 m. fiksuota 12 teisės pažeidimų, 2023 m. – 7; jie fiksuoti Radviliškio mieste prie kavinės-viešbučio „Central hotel“, prie kavinės-viešbučio „Puriena“, prie alaus baro Laisvės alėjoje.

Prie kitų objektų užfiksuota po vieną ar kelis pažeidimus, nėra duomenų apie teisės pažeidimus, fiksuotus kitose Radviliškio rajono savivaldybės teritorijos viešojo maitinimo prekybos vietose ir apie tai, kiek apskritai buvo fiksuota teisės pažeidimų savivaldybės teritorijoje. Teismas vertino, jog negalima spręsti, ar nurodytose vietose yra didesnis pažeidimų skaičius, jei taip, ar jis išskirtinai susijęs su nustatytu prekybos alkoholiu laiku. Teismas priėjo prie išvados, kad aptarti duomenys ir jų analizė nepatvirtina, jog visoje savivaldybės teritorijoje dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 11 ir 13 punktuose nustatyto prekybos laiko alkoholiu susiklostė situacija, kai viešasis interesas reikalauja tokią ūkinę veiklą riboti Sprendime nurodytu mastu.

13. Teismas analizavo Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos bendruomenės 2024 m. kovo 6 d. pateiktos informacijos (viena, už pusantro šimto metrų nuo mokyklos esanti įstaiga, dėl kurios ankstyvo darbo laiko vaikai mato neblaivius asmenis ir netinkamą jų elgesį), Radviliškio rajono savivaldybės gyventojos J. K. 2024 m. kovo 6 d. prašymo (bendros nuostatos apie alkoholio žalą ir asmeninis noras dėl ribojimo visame rajone) turinį, atsižvelgė į tai, kad Mero 2023 m. rugsėjo 15 d. surengtoje apklausoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje už alkoholio ribojimus pasisakė nedidelė dalis (2 150) gyventojų (pagal www.radviliskis.lt pateikiamus duomenis, Radviliškio rajono savivaldybėje gyvena 39 tūkst. žmonių) ir priėjo prie išvados, kad Sprendimas pagrįstas faktu apie alkoholio vartojimo įpročius Lietuvoje, nedidelės dalies visuomenės noru apskritai riboti prekybos alkoholiu laiką, taip pat remiantis faktu, kad per 2022–2023 m. padaryta nuo 12 (2022 m.) iki 7 (2023 m.) teisės pažeidimų, kurie dažniausiai padaryti tam tikrose Radviliškio miesto vietose, ir kurie susiję su alkoholio vartojimu kavinių ir barų darbo laiku.

14. Teismas vertino, jog vien minėtas pagrindimas nėra pakankamas ir nepagrindžia pasirinktos apimties teisinio reguliavimo priemonių būtinumo bei tinkamumo, nes dėl tam tikrose (konkrečiose) vietose fiksuoto palyginti nedidelio, mažėjimo tendenciją turinčio teisės pažeidimų skaičiaus nuspręsta ūkinės veiklos ribojimus taikyti visoje savivaldybės teritorijoje; toks sprendimas niekaip nedera su konstituciniu proporcingumo principu, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kadangi nagrinėjamu atveju nuspręsta ūkinės veiklos ribojimą taikyti visoje savivaldybės teritorijoje, nors nustatytos kelios problemą viešojo intereso požiūriu keliančios vietos, teismas Sprendimą pripažino nemotyvuotu ir nepagrįstu. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl teisminės praktikos, konstatavęs, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-382/2012 vertinta situacija nėra analogiška. Teismas nusprendė, kad Sprendimo 1 punktas prieštarauja AKĮ 18 straipsnio 9 daliai, konstituciniam atsakingo valdymo principui.

15. Teismas nepasisakė dėl neteisėtu pripažinto teisinio reguliavimo tyrimo dėl atitikties kitoms aukštesnės galios teisės normoms, nustatęs, jog jis nagrinėjamu atveju nebėra reikšmingas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju norminių teisės aktų teisėtumas buvo tikrinamas pagal abstraktų pareiškimą, nurodė, jog esamoje teisinėje situacijoje kyla ABTĮ 118 straipsnio 1 dalyje nustatytos norminių aktų pripažinimo neteisėtais teisinės pasekmės, t. y. nuo oficialaus teismo sprendimo paskelbimo dienos minėta norma bus pašalinta iš teisės sistemos ir nebegalės būti taikoma.

III. 16. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti Sprendimą atitinkančiu AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostatas, konstitucinį atsakingo valdymo principą bei VAĮ įtvirtintą įstatymo viršenybės principą.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog neskundžia teismo sprendimo dalies dėl tinkamo subjekto pradėti ribojimų procedūrą, o nesutikimą su skundžiamo teismo dalimi dėl Sprendimo tinkamo pagrindimo grindžia šiais argumentais:

17.1. Teismo sprendime 2 150 rajono gyventojų įvardijama kaip nedidelė dalis klaidingai nurodžius, jog Radviliškio rajono savivaldybėje gyvena 39 tūkst. žmonių. Radviliškio rajono savivaldybėje 2023 m. oficialios statistikos duomenimis gyveno 34,4 tūkst. gyventojų (https://osp.stat.gov.lt/lietuvosregionai-2023/zmones/demografija), o iš apklausoje dalyvavusių 2 150 rajono gyventojų 96 proc. pasisakė už alkoholio pardavimo laiko trumpinimą viešojo maitinimo vietose, o ne ribojimą apskritai. Valdžios įstaigų misija – tarnauti žmonėms, todėl joms privalu atsižvelgti į žmonių nuomonę, užtikrinti jų interesus, saugoti ir ginti viešąjį interesą. VSĮ 4 straipsnio 11 punkte įteisintas vienas iš savivaldos principų – reaguoti į savivaldybės gyventojų nuomonę (neapibrėžiant, kokia dalis gyventojų turėtų pareikšti nuomonę, kad į ją būtų privalu atsižvelgti) ir nustatyta prievolė įvertinti ir motyvuotai atsakyti savivaldybės gyventojams ar jų atstovams į jų pateiktus pasiūlymus. Apklausa socialinio tinklo „Facebook“ grupėje buvo surengta Merui sureagavus į nuolat sulaukiamus žodinius rajono gyventojų skundus dėl nesprendžiamos problemos – neblaivių asmenų pasirodymus viešose vietose nuo ryto, jų priekabiavimo prie praeivių, neigiamo pavyzdžio į mokyklą einantiems vaikams. Neanonimiškai raštu savo nuomonę šiuo klausimu socialiniuose tinkluose yra išreiškę kelios dešimtys rajono gyventojų. AKĮ 3 straipsnyje nurodyti valstybės alkoholio kontrolės politikos principai, visuotinai žinoma ir neginčijama aplinkybė dėl alkoholio žalos, taip pat visuotinai žinoma, kad alkoholio prieinamumo mažinimas padeda mažinti alkoholio suvartojimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-382/2012). Visuomenė pati pasiūlė griežtesnes alkoholio prieinamumą mažinančias priemones.

17.2. Komisija, svarstydama klausimą dėl pilstomo alkoholio pardavimo laiko ribojimo viešojo maitinimo įstaigose, išanalizavo su tuo susijusios kriminogeninės situacijos savivaldybėje būklę ir padarė išvadą, kad užfiksuoti teisės pažeidimai trikdo viešąją rimtį ir tvarką, turi tiesioginę įtaką nesaugios gyventojams aplinkos sukūrimui, patvirtina neabejotiną sąsają tarp viešojo maitinimo įstaigų prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ir ryšium su tuo daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų. Komisija nusprendė siūlyti apriboti alkoholio pardavimo laiką visoje savivaldybėje veikiančiose visose viešojo maitinimo įstaigose, prekiaujančiose pilstomu alkoholiu, nuo 5.00 iki 10.00 val., sutapatinant ribojimo laiką su nustatytu alkoholio prekybos laiku parduotuvėse. Teismas neteisingai traktavo Radviliškio rajono savivaldybės gyventojos J. K. 2024 m. kovo 6 d. prašymą, nes jame aiškiai nurodyta, jog jis grindžiamas ir jos asmenine patirtimi, ir kitų rajono gyventojų nuomone.

17.3. Priimtas Sprendimas nepažeidžia konstitucinio proporcingumo principo ir priemonės yra tinkamos, teisėtos ir reikalingos, norint pasiekti išsikeltą tikslą – sumažinti alkoholio vartojimą ir jo sukeliamas pasekmes Radviliškio rajone, o tai, kad Sprendimas ir jį lydintys dokumentai nėra išsamiai argumentuoti, savaime nedaro Sprendimo neteisėto ir naikintino. Visuma Sprendimą lydinčių dokumentų leidžia suprasti ginčijamo teisės akto priėmimo motyvus ir poveikio taikymo priemones, Sprendimo įžanginė dalis informatyvi.

17.4. Būtent savivaldybių tarybos turi geriausią galimybę įvertinti, kuriose vietose prekyba alkoholiniais gėrimais turėtų būti apribota, siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-218-968/2021). Sprendimas priimtas jo projektą išsamiai apsvarsčius ir argumentavus Radviliškio rajono savivaldybės komitetuose ir Tarybos posėdyje, pasiliekant teisę ateityje šį Sprendimą peržiūrėti atsižvelgus į kriminogeninės situacijos pokyčius rajone.

17.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015 yra konstatavęs, kad AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymas nėra siejamas su ūkio subjektais – įmonėmis ir savivaldybė turi diskrecijos teisę pasirinkti atitinkamais požymiais apibrėžtą subjektų ratą, kurie verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais ir riboti jų prekybos alkoholiu laiką. Taryba Sprendime nurodė, kad ribojimas taikomas viešojo maitinimo vietoms, turinčioms licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, ir tik vienai šių įstaigų parduodamų alkoholinių gėrimų rūšiai – parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams, skirtiems vartoti vietoje, todėl nėra pagrindo teigti, jog ūkinės veiklos ribojimas nepritaikytas atitinkamais požymiais apibrėžtam alkoholinių gėrimų prekyba besiverčiančiam subjektų ratui.

17.6. Aptarus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, laikomasi pozicijos, jog Sprendimas nėra voliuntaristinis ir neproporcingas, juo siekiama pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai svarbių bei pagrįstų tikslų.

18. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19. Vyriausybės atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja:

19.1. Apeliacinis skundas grindžiamas teismo sprendimo neatitikimu konstituciniam proporcingumo principui ir teismų praktikai, tačiau pateikiami argumentai deklaratyvūs (dėl proporcingumo principo, ūkinės veiklos suvaržymo alkoholio kontrolės srityje ir savivaldybių institucijų diskrecijos šioje srityje) ir nepaneigia teismo sprendimo išvados, kad Sprendimu pažeistas AKĮ, nes pritaikytos priemonės neatitiko AKĮ bei yra neindividualizuotos, nemotyvuotos, nepagrįstos.

19.2. Apeliacinio skundo argumentai, grindžiami įvairių Lietuvos ir užsienio fizinių ir juridinių asmenų, užsienių šalių praktika, Seimo sveikatos reikalų komiteto, Departamento bei kitų asmenų nuomonėmis ir pavyzdžiais, neturi jokios teisinės įrodomosios reikšmės šiame ginče, nes yra bendro pobūdžio tezės apie alkoholio daromą žalą ir galimas nustatyti valstybinio teisinio reguliavimo priemones.

19.3. Atskirų, tik atsakovui palankių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų nuostatų ištraukimas ir perkėlimas į apeliacinį skundą nepagrindžia teismo sprendimo neteisėtumo, daugumos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose nurodytų aplinkybių skiriasi nuo Sprendimo aplinkybių, todėl teismas pagrįstai nurodė, jog jomis nėra pagrindo vadovautis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika kito ir aiškiausiai įtvirtinta 2021 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-218-968/2021 – taikomos poveikio priemonės turi būti individualizuotos ir motyvuotos.

19.4. Kito ir teisinis reguliavimas – AKĮ 18 straipsnio 9 dalis buvo papildyta 2017 m. birželio 1 d. Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XIII-394 10 straipsnio 2 dalies nuostata (įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.), kad savivaldybių tarybos turi teisę ne tik riboti laiką, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, bet ir nustatyti vietas ir teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, priimtos iki 2020 m. vertintinos kritiškai dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo.

19.5. Priimant Sprendimą, nebuvo laikytasi objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, atsakingo valdymo bei įstatymo viršenybės principų, kadangi savivaldybės siekis nebuvo pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir individualizuotomis aplinkybėmis bei neatitiko AKĮ nuostatų dėl konkrečių alkoholio prekybos vietų ribojimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Šioje norminėje administracinėje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse su abstrakčiu, t. y. su individualia byla nesusijusiu, pareiškimu kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2024 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. T-278 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ 1 punkto nuostata „Apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką Radviliškio rajono savivaldybės viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 5.00 val. iki 10.00 val.“ atitinka Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatas, konstitucinį atsakingo valdymo principą bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą įstatymo viršenybės principą.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priėjo prie išvados, kad Tarybos Sprendimo 1 punktas, kuriuo atsakovas, be kita ko, apribojo prekybos alkoholiu laiką visoje Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, teisėkūros požiūriu negali būti laikomas atitinkančiu konstitucinį atsakingo valdymo principą, todėl pripažino jį prieštaraujančiu Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 daliai, konstituciniam atsakingo valdymo principui. Teismas taip pat nustatė, kad Taryba, spręsdama dėl AKĮ ribojimų po to, kai išklausė ir įvertino AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje išvardytų subjektų nuomonę ir siūlymus, nepažeidė procedūros priimdama Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Sprendimo 1 punktas prieštarauja AKĮ 18 straipsnio 9 daliai, nebetyrė jo atitikties kitoms pareiškėjo pareiškime nurodytoms įstatymų nuostatoms.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl netinkamo Sprendimo pagrindimo, laikosi pozicijos, jog būtent savivaldybių tarybos turi geriausią galimybę įvertinti, kuriose vietose prekyba alkoholiniais gėrimais turėtų būti apribota, siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių apsaugos, priimtas Sprendimas nepažeidžia konstitucinio proporcingumo principo ir priemonės yra tinkamos, teisėtos ir reikalingos, norint pasiekti išsikeltą tikslą – sumažinti alkoholio vartojimą ir jo sukeliamas pasekmes Radviliškio rajone.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir pareiškėjo atsikirtimus į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad teisėkūros procese būtina laikytis teisėkūros principų, numatytų ne tik Konstitucijoje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą), bet ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje (tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo, aiškumo, sistemiškumo), taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (atsakomybės už priimtus sprendimus, įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, proporcingumo ir kitus).

24. Konstitucinis atsakingo valdymo principas yra itin talpus savo turiniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-546-815/2025). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-12-556/2023 (Administracinė jurisprudencija, 2023, Nr. 46) pacitavo Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, susijusią su atsakingo valdymo principu: „Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstitucinis atsakingo valdymo principas, aiškinamas kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu, suponuoja teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimus, kurių privalo laikytis inter alia valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos. Tokių reikalavimų paisymas priimant teisės aktus yra būtina visuomenės pasitikėjimo valstybe ir teise bei valdžios atsakomybės visuomenei sąlyga; jis sudaro prielaidas įtraukti visuomenę į sprendimų, susijusių su viešaisiais interesais, priėmimo procesą, inter alia sudarant galimybę susipažinti su rengiamais teisės aktų projektais ir kita su jais susijusia informacija, taip įgyvendinant inter alia Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtintas piliečių teises dalyvauti valdant savo šalį, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimą).“

25. Alkoholio kontrolės įstatymas reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiuo įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įgyvendinami valstybės alkoholio kontrolės politikos principai, be kita ko, laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimo rėmimas bei socialinės aplinkos be alkoholio kūrimo skatinimas (AKĮ 3 str. 10, 11 p.).

26. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

27. Nagrinėjamu atveju aktualūs šie aiškinamieji raštai ir jų turinys:

27.1. 2005 m. spalio 27 d. aiškinamajame rašte Nr. XP-891 dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio papildymo ir 34 straipsnio 3 bei 11 dalies pakeitimo įstatymo projekto, be kita ko nurodoma, kad šiuo projektu siekiama savivaldybėms numatyti galimybę griežtinti alkoholio pardavimo laiko reikalavimus, nes „savivaldybių institucijos, savo veikloje besivadovaujančios Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais vietos savivaldos principais, negali efektyviai reaguoti į jau esamos neigiamos, su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusios, praktikos pavyzdžius“. <...> „Siūloma įtvirtinti AKĮ 18 straipsnio nauja dalis savivaldybių taryboms suteiks tik galimybę, bet ne pareigą, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, diferencijuoti alkoholio pardavimo laiką. Priimdamos tokį sprendimą savivaldybių tarybos turės galimybę atsižvelgti tiek į pavienių gyventojų ar jų bendruomenių nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, verslininkų pageidavimus ar kitus suinteresuotų asmenų bei institucijų išreikštus pastebėjimus. Remiantis Konstitucijos 28 straipsnio norma, jog vienų asmenų jiems suteiktų teisių ir laisvių realizavimas negali varžyti kitų asmenų teisių ir laisvių, siūlomu įstatymo papildymo ir pakeitimo projektu prioritetas yra teikiamas asmenų teisei į saugią ir sveiką aplinką bei poilsį nuo triukšmo“.

27.2. 2015 m. vasario 26 d. aiškinamajame rašte Nr. XIIP-2786 dėl, be kita ko, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 12, 16, 17, 18, 33, 34, 341 straipsnių ir III skyriaus ketvirtojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projekto atkreiptas dėmesys, kad „AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostatai trūksta teisinio apibrėžtumo“, todėl „Įstatymo projekte siūloma šią nuostatą patikslinti, nustatant, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“ (žodžiai „siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, ir įvertinusios“ paryškinti pasviruoju šriftu).

27.3. 2016 m. kovo 10 d. aiškinamajame rašte Nr. XIIP-4096 dėl, be kita ko, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 161, 18, 22, 28, 34 straipsnių pakeitimo, atkreiptas dėmesys, kad AKĮ nėra suteiktos savivaldybėms teisės nustatyti vietas ar / ir teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Šiame aiškinamajame rašte deklaruojamas tikslas – per artimiausius keletą metų alkoholio prieinamumą ribojančiomis priemonėmis sumažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje, ypač tarp vaikų ir jaunimo, pagerinti visuomenės sveikatą.

28. Taigi, AKĮ 18 straipsnio 9 dalies travaux préparatoires (parengiamieji teisėkūros darbai) patvirtina įstatymo leidėjo siekį laikantis valstybės alkoholio politikos principų sudaryti sąlygas savivaldybėms įgyvendinti alkoholio kontrolės politikos priemones, vadovaujantis VSĮ 4 straipsnio 2 punkte įtvirtintais savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principais. Kita vertus, Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintas teisėkūros proporcingumo principas reikalauja, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės sudarytų kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržytų teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.

29. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime „Dėl teismo galių sprendžiant dėl licencijų verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimo panaikinimo“ konstatuota, jog įstatymų leidėjas, ypač atsižvelgdamas į inter alia visiems žinomus neigiamus padarinius, kuriuos alkoholio vartojimas gali sukelti žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms vertybėms (ir kurie, kaip minėta, buvo ne kartą konstatuoti Konstitucinio Teismo aktuose), taip pat į tai, kad šiai veiklos sričiai pagrįstai yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, gali įstatymu nustatyti savivaldybių tarybų įgaliojimus dalyvauti formuojant, koordinuojant valstybės alkoholio kontrolės politiką ir ją įgyvendinant, inter alia įgaliojimus riboti ar uždrausti oficialių švenčių ir masinių renginių, kurie, kaip žinoma, yra susiję su padidėjusiu socialinio gyvenimo intensyvumu ir aktyvumu, dienomis prekybą alkoholiniais gėrimais tos savivaldybės teritorijoje (taip pat ir mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo įmonėse), kai tai būtina siekiant pozityvių, visuomeniškai svarbių tikslų, inter alia apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, kitas teisės saugomas ir ginamas vertybes. Pabrėžtina, kad atitinkami savivaldybių tarybų sprendimai turi būti aiškiai pagrįsti ir racionaliai motyvuoti, jie negali būti savavališki, voliuntaristiniai. Pabrėžtina ir tai, kad visi prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai ir draudimai turi būti griežtai apibrėžti laiko ir vietos atžvilgiu, šios rūšies ūkinės veiklos (kaip ir bet kurios kitos ūkinės veiklos) negalima riboti labiau, negu būtina teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms užtikrinti, nes antraip būtų nepaisoma konstitucinio proporcingumo principo.

30. Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio (2003 m. lapkričio 25 d. redakcija) 2 dalies (2002 m. birželio 27 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pabrėžta, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad azartinių lošimų organizavimas, kaip ir prekyba alkoholiniais gėrimais, yra ūkinė veikla, galinti sukelti neigiamų socialinių padarinių. <...> Vietos savivaldybės taryba prieš sutikdama, kad konkrečioje vietoje būtų steigiami lošimo namai (kazino), privalo paisyti ir Vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. redakcija) 4 straipsnyje nurodytų principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, kaip antai: savivaldybių ir valstybės interesų derinimas tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus (7 punktas); bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimas (8 punktas); viešumas ir reagavimas į savivaldybės gyventojų nuomonę (11 punktas); žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimas ir gerbimas (12 punktas).

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-382/2012) išaiškinta, kad galimi atvejai, kai AKĮ 18 straipsnio 9 dalį atsakovas taiko ne kaip sankciją, o parenka minėtoje teisės normoje numatytą priemonę trumpinti prekybos laiką alkoholiu, siekiant mažinti prekybos alkoholiniais gėrimais apimtį ir tuo pačiu bendrąjį alkoholio suvartojimą. Todėl taikant tokią priemonę savivaldybė neturi pareigos įrodinėti, ar verčiantis prekyba alkoholiu nusižengta įstatymo reikalavimams. Atitikties įstatymui materialinės teisės taikymo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimant norminį aktą siekti tik teisėto tikslo ir taikomą priemonę pagrįsti viešuoju interesu. Viešojo administravimo subjektui, nagrinėjamu atveju savivaldybės tarybai, yra patikėta veikti visos bendruomenės naudai. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektas pagal jam suteiktą kompetenciją bei numatytus uždavinius privalo vykdyti savo funkcijas siekdamas saugoti ir ginti viešąjį interesą.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek nustatant vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014; 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015; 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016; 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-554-415/2024).

33. Taryba 2024 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. T-278 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ 1 punktu nusprendė „Apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką Radviliškio rajono savivaldybės viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 5.00 val. iki 10.00 val.“ Sprendimas priimtas vadovaujantis VSĮ 15 straipsnio 4 dalimi, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 11 ir 13 punktais, 9 dalimi ir atsižvelgiant į Komisijos 2024 m. sausio 22 d. posėdžio protokolą, Radviliškio rajono savivaldybės gyventojos, Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos ir Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK 2024 m. kovo 6 d. raštus.

34. Tarybos sprendimo projekto „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ 2024 m. vasario 8 d. aiškinamajojo rašto 1 punkte „Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai“ vadovaujamasi Departamento 2021 m Tyrimo duomenimis, iliustruojančiais Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimo įpročius atsižvelgiant į amžių, lytį, vartojimo dažnį, Valstybės duomenų agentūros informacija apie legaliai suvartojamą alkoholį, Komisijos 2024 m. sausio 22 d. sprendimu teikti Tarybai tvirtinti sprendimo projektą dėl alkoholio pardavimo laiko viešojo maitinimo įstaigose ribojimo nuo 5.00 iki 10.00 val, grindžiamu alkoholio daroma didele žala (smurtas artimoje aplinkoje, pravaikštos, buvimas darbe neblaiviam, ankstyva prekyba alkoholiu kai kuriose viešojo maitinimo įstaigose, vaikai viešumoje matantys alkoholio pavartojusius asmenis, daugiausiai viešosios tvarkos pažeidimų padaro alkoholio pavartoję asmenys, nereti konfliktai su viešojo maitinimo įstaigų darbuotojomis), 2023 m. rugsėjo 15 d. rajono gyventojų bendruomenės apklausos socialinio tinklo „Facebook“ grupėje duomenimis (nuomonę pareiškė 2 150 rajono gyventojų, 96 proc. buvo už tai, kad būtų trumpinamos darbo valandos viešojo matitinimo vietose, 2 proc. už tai, kad viešojo maitinimo vietose alkoholį pilstytų nuo ankstaus ryto), 2024 m. kovo 6 d. raštais.

35. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos duomenis, vadovaudamasi aukščiau įvardintais teisės aktais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, daro išvadą, kad Sprendimas, kuriuo atsakovas apribojo prekybos alkoholiu laiką visoje Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, taikytas ne kaip sankcija, o parinktas kaip priemonė, siekiant mažinti prekybos alkoholiniais gėrimais apimtį ir tuo pačiu bendrąjį alkoholio suvartojimą. Tačiau teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos kontekste aiškindama AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą savivaldybių tarybų teisę nustatyti „teritorijas“, pažymi, kad teritorijos turi būti apibrėžtos ne tik geografiniu kriterijumi, bet siejamos ir su prekyba alkoholiniais gėrimais. Nagrinėjamu atveju Taryba nustatė teritoriją be jos sąsajos su prekyba alkoholiniais gėrimais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau įvardintais teisės aktais, juos lydinčiais aiškinamaisiais raštais, Konstitucinio Teismo nutarimais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, daro išvadą, kad sprendimas, kuriuo atsakovas apribojo prekybos alkoholiu laiką visoje Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, neatitinka AKĮ įtvirtintų sąlygų viseto (kaip to reikalaujama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje) ir neįrodyta, kad Sprendimu atkuriama (nustatoma) tinkama visuomenės ir verslo interesų pusiausvyra. Atsakovas nagrinėjamu atveju neįrodė, kad Sprendimas aiškiai pagrįstas ir racionaliai motyvuotas, o ne savavališkas, voliuntaristinis. Byloje nėra argumentų, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai ir draudimai šios rūšies ūkinės veiklos neriboja labiau, negu būtina teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms užtikrinti. Taigi atsakovas neįrodė, kad Sprendimu paisoma konstitucinio proporcingumo principo.

36. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Radviliškio rajono savivaldybėje gyvenančių gyventojų skaičiumi, apklausa socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, Komisijos siūlymu ar konkrečios teritorijos gyventojos pozicija, niekaip nekeičia teisėjų kolegijos išvados nagrinėjamoje byloje, nes jie nepateisina Sprendimo proporcingumo, kadangi prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai ir draudimai nustatyti ir taikytini visoje savivaldybės teritorijoje.

37. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, 2015 m. liepos 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015, 2015 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015, 2016 m. balandžio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016, 2021 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-218-968/2021, 2024 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-554-415/2024 ir kt., nagrinėjamu atveju būtina vadovautis tik atsižvelgiant į tai, kad jie pateikti analizuojant ir vertinant kitokias situacijas – minėtose bylose konkretiems subjektams buvo taikomos konkrečios priemonės (prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas konkrečioje prekybos vietoje ar vietose ir / ar konkretiems ūkio subjektams (įmonėms), o nagrinėjamu atveju Sprendimas taikytas ne kaip sankcija, o parinktas kaip priemonė, siekiant mažinti prekybos alkoholiniais gėrimais apimtį ir tuo pačiu bendrąjį alkoholio suvartojimą).

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015 pateiktais išaiškinimais būtina vadovautis, atsižvelgiant į vėliau pateiktus AKĮ 18 straipsnio 19 dalies pakeitimus ir jų aiškinamuosius raštus, naujausius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl AKĮ įtvirtintų sąlygų viseto vertinimo. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, priešingai nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015, įvertinus bylos medžiagą (Sprendimo turinį, aiškinamuosius raštus, 2024 m. kovo 6 d. raštus, proceso dalyvių argumentus ir kt.) ir susiklosčiusią situaciją, daroma išvada, kad Sprendime teritorija apibrėžta tik geografiškai, nesiejant su prekyba alkoholiu, todėl nemotyvuotai nustatytos teritorijos ir nepaisoma konstitucinio proporcingumo principo. Pažymėtina, kad ir atsakovo atsiliepime nurodoma, kad Sprendimas ir jį lydintys dokumentai nėra išsamiai argumentuoti.

39. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojamas VSĮ 4 straipsnio 11 punkte įteisintas vienas iš savivaldos principų – reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, atsakovo tikslas – sumažinti alkoholio vartojimą ir jo sukeliamas pasekmes, savivaldybių tarybų diskrecija įvertinti, kuriose vietose prekyba alkoholiniais gėrimais turėtų būti apribota, kokioms įstaigoms ribojimai turėtų būti taikomi bei kokiai alkoholinių gėrimų rūšiai, tačiau visi prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai ir draudimai turi būti griežtai apibrėžti laiko ir vietos atžvilgiu, objektyviai pateisinami, būtini ir reikalingi, šios rūšies ūkinės veiklos (kaip ir bet kurios kitos ūkinės veiklos) negalima riboti labiau, negu būtina teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms užtikrinti.

40. Kiti proceso šalių argumentai neturi jokios faktinės ir teisinės reikšmės šioje byloje sprendžiamam ginčui ir jo rezultatams, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

41. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė jas atitinkančias išvadas, tinkamai aiškino teisės aktų nuostatas bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis