15a3d953-eaf5-4e00-876a-6188d522c4ad · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2113-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02311-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 21.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 14 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Mindaugui Kabeliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L.

Ž. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas L. Ž. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 4000Eurneturtinei žalai atlyginti (b.l. 4).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Alytaus pataisos namuose buvo laikomas antisanitarinėmis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2015-05-23 iki 2015-08-20 buvo laikomas Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 16 ir Nr. 28, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus kameros gyvenamasis plotas.

Daug kameros ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas, dėl ko vienam asmeniui kameroje likdavo tik apie 2 kv. m. laisvo ploto. Pažymėjo, kad vėdinimas buvo netinkamas, patalpose trÅ«ko gryno oro, be to, jis buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, nors pats yra nerÅ«kantis. Pasivaikščioti buvo leidžiama tik vienÄ valandÄ per parÄ . Laikydamas pareiÅ¡kėjÄ orumÄ Å¾eminančiomis ir kankinančiomis sÄ lygomis atsakovas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį.

Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinį ir fizinį skausmÄ , kančias, menkinimÄ , nepilnavertiÅ¡kumÄ , stresÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ . Prašė skundÄ tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovo atstovas atsiliepimuose (b. l. 7-10, 33-37) ir atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 16 buvo paskirtas nuo 2015-05-29 iki 2015-06-07, nuo 2015-06-08 iki 2015-06-19, nuo 2015-06-22 iki 2015-07-06, nuo 2015-07-07 iki 2015-07-20, nuo 2015-07-21 iki 2015-07-28, nuo 2015-08-04 iki 2015-08-19.

Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 16 plotas 12,39 kv. m., įrengtos 3 vietos, todėl vienam asmeniui kameroje teko 4,13 kv. m. Pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, jog kamerų plotas turi bÅ«ti skaičiuojamas neįskaitant baldų užimamo ploto, o jei pareiÅ¡kėjo netenkino gyvenimo sÄ lygos paskirtoje kameroje, jis, galėjo apskųsti pareigÅ«nų veiksmus ar sprendimus, ar kreiptis į įstaigos administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo.

Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartÄ tikrino įstaigÄ dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, tai patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015-05-06 ir 2015-05-15 patikrinimo aktai. Alytaus pataisos namai neturi duomenų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai. L. Ž. asmens sveikatos kortelės duomenimis, jo sveikatos sutrikimai (nemiga, galvos skausmai, žvynelinė ir pan.)susiję su narkotikų vartojimu.

Mano, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, pareiÅ¡kėjas konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryÅ¡io. PareiÅ¡kėjas nenurodė kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas teismui pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus kamerose netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad įkalinimo įstaigose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį Konvencijos 3 straipsnio nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ ).Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ grindė aplinkybe, kad jis buvo kalinamas Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 16 ir Nr. 28, kurių gyvenamasis plotas neatitiko nustatytų teisės aktų reikalavimų.Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“. Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.

Taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Vadovaujantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie pareiškėjo perkėlimus į kameras matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno šiose kamerose: nuo 2015-05-25 iki 2015-05-28 baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 5, nuo 2015-05-29 iki 2015-06-07, nuo 2015-06-08 iki 2015-06-19, nuo 2015-06-22 iki 2015-07-06, nuo 2015-07-07 iki 2015-07-20, nuo 2015-07-21 iki 2015-07-28, nuo 2015-08-04 iki 2015-08-20 – baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 16 (b. l. 39-40, 52-23).Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu gyveno kameroje Nr. 28, tačiau atsakovo atstovas, remdamasis L.

Ž. perkėlimų duomenimis, Å¡iÄ aplinkybę paneigė. IÅ¡ bylos duomenų (b. l. 11-12, 39-40) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas gyveno kamerose Nr. 5 ir Nr. 16, taigi daroma iÅ¡vada, kad kameroje Nr. 28 ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas negyveno. Kadangi pareiÅ¡kėjas skunde neturtinės žalos atsiradimo nekildina dėl jo laikymo kameroje Nr. 5, Å¡ios aplinkybės plačiau nebus aptariamos. Bylos duomenimis nustatyta, kad baudos izoliatoriaus kameros Nr. 16 plotas 12,39 kv. m., kameroje įrengtos 3 miegamosios vietos, pareiÅ¡kėjo teigimu kameroje Nr. 16 gyveno trys asmenys, vadinasi pareiÅ¡kėjui Å¡ioje kameroje teko 4,13 kv. m. (12,39/3) (b. l. 13).

Daroma iÅ¡vada, kad vertinamuoju laikotarpiu kalint kameroje Nr. 16, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta Taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę dalį kameros gyvenamojo ploto užėmė baldai bei sanitarinis mazgas, dėl ko pareiÅ¡kėjui trÅ«ko laisvos erdvės, negalėjo judėti. Teismas akcentuoja, kad pagal Taisyklių 111.2 punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad į pasivaikščiojimų kiemelį buvo iÅ¡leidžiamas tik vienÄ valandÄ per parÄ .

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso146 straipsnio 2 dalį, baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems kasdien turi bÅ«ti suteikiama ne mažiau kaip viena valanda pasivaikščiojimui. Higienos normos HN 76:2010 11 punkte nustatyta teisė laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims ne mažiau kai 1 val. per dienÄ pasivaikščioti gryname ore. Taigi, atsakovo atstovo veiksmuose nenustačius pažeidimų, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje yra atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad baudos izoliatoriaus kameroje turėjo kvėpuoti tabako dÅ«mais.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, įtvirtintas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punkte. Taigi, kalinimo įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys patalpose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmenų laikymas vienoje kameroje kartu su rÅ«kančiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010) nuostatas bei teisę į sveikatai saugiÄ aplinkÄ (žr., pvz.

LVAT 2013-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-733/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-ž1374/2013 ir kt.).Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kamera Nr. 16, į kuriÄ pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas ginčo laikotarpiu, yra rÅ«kančiųjų kamera, tačiau pareiÅ¡kėjas yra rÅ«kantis asmuo ir nuobaudas pageidavo atlikti kartu su rÅ«kančiais asmenimis.Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015-06-22, 2015-07-21 ir 2015-08-05 nutarimai dėl nuteistojo nubaudimo patvirtina, kad L.

Ž. minėtas nuobaudas pageidavo atlikti rÅ«kančiųjų kamerose(b. l. 46-47, 50-51, 52-53), taigi pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo laikymo kartu su rÅ«kančiais asmenimis nuo 2015-06-22 iki 2016-07-07, nuo 2015-07-21 iki 2015-08-04 ir nuo 2015-08-05 iki 2015-08-20 atmestini kaip nepagrįsti. Nors atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad neturi duomenų apie drausminės nuobaudos skyrimÄ L. Ž. nuo 2015-05-29 ir nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo į bylÄ nepateikė, tačiau į bylÄ pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjo perkėlimus į kameras patvirtina, kad nuo 2015-05-29L.

Ž. buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 16 (b. l. 11-12, 39-40), kuri yra rÅ«kančiųjų kamera. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad laikotarpiais nuo 2015-05-29 iki 2015-06-08 ir nuo 2015-06-08 iki 2015-06-22 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į rÅ«kančiųjų kamerÄ Nr. 16, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ gyventi rÅ«kančiųjų ar nerÅ«kančių kameroje, byloje nėra. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas yra rÅ«kantis, pageidavimÄ gyventi rÅ«kančiųjų kameroje iÅ¡reiÅ¡kė žodžiu, be to, ginčo laikotarpiu dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis į pataisos namų administracijÄ nesikreipė.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjas yra rÅ«kantis asmuo ir, kaip jau buvo minėta, dėl jo laikymo su rÅ«kančiais asmenimis į pataisos namų administracijÄ nesikreipė. Ä®vertinus esamus duomenis, daroma iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, dėl ko skundo argumentai dėl jo laikymo rÅ«kančiųjų kameroje nuo 2015-05-29 iki 2015-06-08 ir nuo 2015-06-08 iki 2015-06-22 atmestini kaip nepagrįsti.Tačiau, iÅ¡ Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015-07-07 nutarimo Nr. 49-1935 (b. l. 48-49) matyti, kad L.

Ž. 2015-07-07 jam paskirtÄ nuobaudÄ pageidavo atlikti nerÅ«kančiųjų kameroje, t. y. Alytaus pataisos namų direktoriaus2015-07-07nutarimo dėl nuteisto nubaudimo pareiÅ¡kėjas pažymėjo „NerÅ«kančiųjų“. Ä® bylÄ pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjo perkėlimus patvirtina, kad nuo 2015-07-07 L. Ž. buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerÄ Nr. 16 (b. l. 11-12, 39-40), kuri yra rÅ«kančiųjų kamera. Daroma iÅ¡vada, kad nuo 2015-07-07 iki 2015-07-21 (viso 14 parų) atsakovo atstovas pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, t. y. nors pareiÅ¡kėjas pageidavo nuobaudÄ atlikti kartu su nerÅ«kančiais asmenimis, tačiau buvo paskirtas į rÅ«kančiųjų kamerÄ .PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybėmis, kad kameroje trÅ«ko oro, nes nebuvo tinkamos ventiliacijos.

Higienos normos HN 76:2010 26 punkte numatyta, kad gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 0,15-0,25 m/s, Å¡altuoju – 0,05-0,15 m/s.Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė duomenis apie Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpų Nr. 9, 10, 19, 20, 26, 27, 28 ir kt. Å¡iluminės aplinkos atitiktį nustatytiems reikalavimams (b. l. 22-24). Duomenų apie kameros Nr. 16 vėdinimo, oro judėjimo greičio atitiktį nustatytiems reikalavimams į bylÄ nepateikta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais laikomi nustatytais (žr.

LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015).IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos, sanitarinių sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Alytaus pataisos namai neužtikrino pareiÅ¡kėjui tinkamų, sveikatai nekenksmingų kalinimo sÄ lygų, kadangi 14 parų L.

Ž. buvo laikomas rÅ«kančiųjų kameroje, nors pageidavo 2015-07-07 paskirtÄ nuobaudÄ atlikti su nerÅ«kančiais asmenimis, taip pat liko nepaneigti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo kameros vėdinimo, todėl konstatuotina, kad Alytaus pataisos namai pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis, sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė 4000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais ir fiziniais iÅ¡gyvenimais, kančiomis, pažeminimu ir pan.

Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašo (b. l.

38) matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į medicinos specialistus yra kreipęsis dėl sumuÅ¡imų, žvynelinės, galvos skausmo, nemigos ir pan., tačiau, kaip atsiliepime nurodė atsakovo atstovas, minėti negalavimai galėjo kilti dėl narkotikų vartojimo. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl pareiÅ¡kėjo laikymo 14 parų su rÅ«kančiais asmenimis, nors pareiÅ¡kėjas pageidavo bÅ«ti laikomas nerÅ«kančiųjų kameroje, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti diskomfortÄ , kurio jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. L. Ž. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, taip pat konstatavus kitus kalinimo sÄ lygų neatitikimus (dėl kameros ventiliacijos), darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija.

Pažymėtina, kad nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija (Civilinio kodekso6.250 str.). Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį dėl pareiÅ¡kėjo kalinimo su rÅ«kančiais asmenimis, taip pat konstatavus kitus kalinimo sÄ lygų neatitikimus, atsižvelgia į pažeidimo trukmę, laikymo baudos izoliatoriuje sÄ lygas, pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sÄ lygas, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 70 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 70 Eur neturtinei žalai atlyginti.Atsakovo atstovas atsiliepime praÅ¡o teismo priteisti teismo iÅ¡laidas.ABTÄ®44 str. 1 d. numato, kad proceso, Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PraÅ¡ymai dėl proceso Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimo, vadovaujantis ABTÄ®45 str. 1 d., teismui pateikiami raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Atsakovo atstovo praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateiktas turėtų iÅ¡laidų apskaičiavimas ir pagrindimas (ABTÄ®45 str.). Atsakovo atstovui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad ABTÄ®45 str. 1 d. atitinkantį praÅ¡ymÄ atlyginti teismo iÅ¡laidas jis gali raÅ¡tu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks praÅ¡ymas bus teismo iÅ¡nagrinėtas raÅ¡ytinio proceso tvarka priimant nutartį.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 45 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo L. Ž. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti L. Ž. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 70 Eur (septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Alytaus pataisos namų praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo palikti nenagrinėtÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                    Audrius Grauželis