15a10005-e797-4641-abff-03a2096a3d74 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr             Administracinė byla Nr. I-8474-535/2016             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03030-2016-8             Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G. S. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 28 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-32). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad nuo 2012-09-06 iki 2012-12-10 ir nuo 2015-10-08 iki 2015-12-17 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K perpildytose kamerose, t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m2 minimalaus ploto reikalavimas.

Kamerose, kurių plotas apie 7,3-8,1 m2 buvo laikomi 3-4 asmenys.Kalinimo metu nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kt. renginių prieinamumas, siekiant į nustatytas veiklas įtraukti suimtuosius. Dėl didelio suimtųjų skaičiaus teko valgyti atÅ¡alusį maistÄ , nes perpildytoje kameroje visi suimtieji vienu metu negalėdavo prisėsti prie stalo.

IÅ¡ jo buvo atimta galimybė valgyti Å¡iltÄ maistÄ , o tai kenkė jo sveikatai ir organizmui.LukiÅ¡kių TI-K pirmo, karantino ir trečio korpuso gyvenamose kamerose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ . O antro korpuso gyvenamose kamerose kaliniams Å¡i galimybė yra užtikrinta, tačiau realiai jie neveikia, yra sugedę. KiekvienÄ kartÄ , kai reikia iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ , tenka daužyti į durys ir tikėtis, kad pareigÅ«nas iÅ¡girs ir prieis.

Tokia pati situacija ir duÅ¡o patalpoje.Vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. Pasivaikščiojimų kiemeliai neatitinka HN 76:2010 normų, nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių. Kiemeliuose nuolat buvo Å¡iukÅ¡lės, suoliukas sulaužytas, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio.

Be to kiemeliuose buvo Å¡iferinis stogas, kuriame yra asbesto. Jo taip pat yra sienose, kanalizacijoje. Asbestas sukėlė rimtÄ pavojų jo sveikatai, kiekvienÄ dienÄ jÄ Å¾alojo. Pasivaikščiojimo kiemelių sienos pirmame korpuse padengtos aÅ¡triabriaune iÅ¡ tinko spygliuota danga - toks sienų bendras vaizdas veikė jį psichologiÅ¡kai ir buvo pastovus baimės jausmas, kad nesusižalotų į tokias sienas. Kamerose nėra vėdinimo sistemos, langai dengti grotomis, todėl patalpos nevėdinamos, patalynė pÅ«va, veisiasi parazitai, rÅ«dija metalinės lovos.

Kamerose nėra tinkamai užtikrintas apÅ¡vietimas. NatÅ«rali Å¡viesa kamerų beveik neapÅ¡viečia, o dirbtinė Å¡viesa labai stipri, nuo jos skaudėjo akis ir galvÄ . Patiems iÅ¡jungti Å¡viesÄ nebuvo galimybės. Kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatÅ«ra. ŽiemÄ buvo Å¡alta, vasarÄ â€“ karÅ¡ta. Kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Dėl Å¡ių aplinkybių jam skaudėjo galvÄ ir gerklę, pakildavo temperatÅ«ra.

Karantino kamerose nebuvo langų, todėl į kameras prisnigdavo.  Kalinimo metu nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne. IÅ¡duodavo vienÄ paklodę, ir užvalkaliukÄ pagalvei, neiÅ¡duodavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, vėliau iÅ¡duodavo tik vienÄ virtuvinį rankÅ¡luostukÄ . Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės ant metalinių lovų čiužiniai rÅ«dydavo, pÅ«davo. Apatinio trikotažo iÅ¡ pradžių neskalbdavo, vėliau administracija skalbė tik vienu atveju, jeigu suimtasis turi specialiai tam tikslui skirtÄ skalbimo maiÅ¡Ä , taigi jei suimtasis neturi sÄ skaitoje pinigų nusipirkti specialiai skalbimui skirtÄ maiÅ¡Ä , neturi galimybės skalbti ir savo apatinio trikotažo ir tokių asmenų yra nemažiau 70 proc.

Jeigu sÄ skaitoje nėra pinigų, suimtiesiems virÅ¡utiniai drabužiai skalbiami vienÄ kartÄ per du mėnesius.             Kalinimo metu jam dviem savaitėm iÅ¡duodavo pusę rulonėlio tualetinio popieriaus, kurio neužteko. Å iukÅ¡lių konteineriai pastatyti prie gyvenamųjų kamerų langų, todėl teko nuolat užuosti nemalonų kvapÄ , kuris vasaros metu buvo ypač aÅ¡trus. Tualetai nuo gyvenamosios kameros dalies atskirti tik 1,35 m. sienele, įrengtas taip, kad juo naudojantis asmuo yra matomas tiek pareigÅ«nų, tiek kartu esančių asmenų.

Naudojimasis tualetu visų akivaizdoje žemino jo orumÄ . Kamerose nebuvo veidrodžio, todėl negalėjo nusiskusti, atrodė neestetiÅ¡kai, tualetinių reikmenų spintelės ar lentynėlės, kabliukų rankÅ¡luosčiui pakabinti.DuÅ¡o patalpos įrengtos pažeidžiant teisės aktų nuostatas. DuÅ¡o patalpų duryse įrengtos akutės, todėl pareigÅ«nai gali stebėti jį prausimosi metu. Be to duÅ¡ai neatitverti vienas nuo kito, todėl prausiantis jis matomas ir kitiems besiprausiantiems. Å ios sÄ lygos pažeidžia jo privatumÄ .

Be to duÅ¡o patalpose nuo sienų ir lubų byrėjo atsilupę dažai, matėsi pelėsis, nebuvo patiestų kilimėlių, grindys iÅ¡klotos slidžiomis plytelėmis. Prausėsi bijodamas, kad gali paslysti ir susižaloti. LukiÅ¡kių TI-K dažnai nebuvo karÅ¡to vandens, todėl ne visada buvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti po duÅ¡u. LukiÅ¡kių TI-K tinkamai nevykdė deratizacijos ir dezinfekcijos, todėl kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių.

Po deratizacijos ir dezinfekcijos nevėdino patalpų, taip nuodydami jose kalinčius asmenis.Maisto energetinė vertė tebuvo 1 300 – 1 500 kcal, kas yra per mažai jo sudėjimo žmogui. Maistas paduodamas pro duris į kamerÄ nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio. Trumpalaikio sulaikymo ir paskirstymo kamerose buvo laikomas ilgiau nei tris valandas, vidutiniÅ¡kai nuo keturių iki penkių valandų. PareigÅ«nai žinojo, kad tai neteisėta, tačiau į jo pastabas atsikirsdavo, kad trÅ«ksta darbuotojų iÅ¡vedžioti į kameras, atlikti asmenų kratas.

Paskirstymo kameros labai mažos, tačiau į jas patalpindavo po 13 - 15, kartais 8 - 9 asmenis. Kadangi minėtose kamerose neįrengta vėdinimo sistema, langai labai maži, todėl trÅ«ko oro, svaigo galva, darėsi bloga, vasaros metu suprakaituodavo, o nusiprausti į duÅ¡Ä vedė tik kartÄ per savaitę, dėl vietos stokos nebuvo vietos atsisėsti, buvo priverstas visÄ laikÄ stovėti, nutirpdavo kojos. Kameros netvarkingos - pilna Å¡iukÅ¡lių, t. y. cigarečių nuorÅ«kų, popieriukų nuo saldainių ir t. t., sienos sutrÅ«kinėjusios, iÅ¡paiÅ¡ytos, nebuvo Å¡iukÅ¡lių dėžių, tvyrojo nemalonus žmonių prakaito dvokas ir tvaikas, buvo Å¡alta.

Minėtos kalinimo sÄ lygos pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. nuostatas. Teigia, kad dėl nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų patyrė diskomfortÄ , dvasines kančias, nepatogumus, pažeminimÄ , depresijÄ ir pan. Savo reikalavimus grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika. Teigia, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis patiria neturtinę žalÄ , apibrėžtÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje.

Neturtinę žalÄ Ä¯vertina 28 000 Eur. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PraÅ¡ymÄ grindžia nežinojimu apie pažeidžiamas teises, teisinės literatÅ«ros, teisinių žinių, reikalingų tinkamai parengti skundÄ teismui, neturėjimu, informacijos apie pažeidimus LukiÅ¡kių TI-K nebuvimu (b. l. 34-36).Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 40-52) atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido LukiÅ¡kių TI-K, t. y. visumoje nuo 2012-09-06 iki 2015-12-17.

PareiÅ¡kėjo skundo teismui dėl žalos priteisimo pateikimo teismui data yra 2016-07-26. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .PaaiÅ¡kina, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVÄ®) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

LukiÅ¡kių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji turi lygias galimybes dalyvauti užimtumo programose. Pažymi, kad norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas LukiÅ¡kių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvÄ , pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžių ar raÅ¡tu, kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . PareiÅ¡kėjui yra sudarytos visos galimybės lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose bei dalyvauti kitose socialinės reabilitacijos priemonėse.Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat, į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl pilnai suremontuotose kamerose vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus.Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Pagal SVÄ® 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir duÅ¡o patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais to dalyko nepažeidė.

Įstaigoje pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, 3.1. punktu, Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis SVÄ® 10 str. nustatytų reikalavimų. Tikslus laikas, kiek asmenys yra laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, nėra fiksuojamas, tačiau laikymo trukmė yra ne ilgesnė, kaip dvi valandos. Pažymi, kad asmenys, laikomi LukiÅ¡kių TI-K, yra maitinami dienotvarkės nustatytu laiku. LukiÅ¡kių TI-K patalynė iÅ¡duodama pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“.PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.

Å iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 5,10 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų už dokumentų kopijų darymÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡, pareiÅ¡kėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiais nuo 2012-09-06 iki 2012-12-10 ir nuo 2015-10-08 iki 2015-12-17, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu, kamerų neatitikimo Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams ir kitoms kalinimo sÄ lygoms.Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjo skundui taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už atsakovės atstovo veiksmus laikotarpiu nuo 2012-09-06 iki 2012-12-10 ir nuo 2015-10-08 iki 2015-12-17, skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2016-07-20 – praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ . CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2014-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-388-14; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1860-13; 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trÅ«kumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusių priežasčių (LVAT 2011-11-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams iki 2013-07-20 ir pareiÅ¡kėjo skundui taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų senaties terminas, todėl laikoma, kad pareiÅ¡kėjo teisė į žalos atlyginimÄ teismo ginama nuo 2015-10-08 iki 2015-12-17. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio  2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu     Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 m2 vienam asmeniui.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Pažymėtina, kad iÅ¡ atsakovės atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 41), kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvusių asmenų skaičių, matyti, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015-10-08 iki 2015-12-16.

IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas 63 dienas buvo kalinamas skirtingo ploto kamerose su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų kamerų – 3,6 m2 plotas. Tačiau remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K buvo užtikrintas visas 63 dienas, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat teigia, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų, jose neatliktas remontas, netinkamas vėdinimas, apÅ¡vietimas, antisanitarinės sÄ lygos, drėgna.Byloje nustatyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko operatyvųjį patikrinimÄ kameroje Nr. 118 (b. l. 85), kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ir nustatė, kad oro temperatÅ«ra kameroje – 20,2o C, kas atitiko HN 76:2010 26 p. reikalavimus, kur nurodyta, kad oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 18o C ir ne aukÅ¡tesnė, kaip 28o C.

Patikrinimo metu pelėsio požymių ant lubų vizualiai nenustatyta ir tai atitiko HN 76:2010 56 p. reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu higienos normų reikalavimams, nėra nustatytas.Duomenų apie kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nustatytus pažeidimus byloje nėra arba jie nebuvo nustatyti.Pažymėtina, kad dalis byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodytų duomenų nėra susiję su nagrinėjamu ginču, kadangi visuomenės sveikatos saugos kontrolė Lukiškių TI-K buvo atlikta laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, todėl teismas šių patikrinimo aktų duomenimis šioje byloje nesiremia.

Kaip atsiliepime nurodė LukiÅ¡kių TI-K, ji yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuriÄ pateikė į bylÄ (b. l. 133-136). Teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija rÅ«pinosi Å¡varos ir tvarkos palaikymu kamerose. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . PareiÅ¡kėjas skunde neneigia, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas sienele. LukiÅ¡kių TI-K taip pat nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 metro aukščio pertvara, kas atitinka Taisyklių reikalavimus.

Tačiau pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Mažose patalpose laikant kelis asmenis, tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas.

Å iuo atveju atsakovas, turėdamas pareigÄ pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotÄ , kitų reikalavimų laikymÄ si (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012-01-10 sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ) nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytus teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, todėl visas abejones teismas vertina pareiÅ¡kėjo naudai ir daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele.

Taigi, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos (CK 6.271 straipsnis).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl dažnų gedimų ne visuomet Å¡iltu vandeniu buvo galima pasinaudoti 1 kartÄ per savaitę. Byloje nėra duomenų apie galimus gedimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo teisė pasinaudoti duÅ¡u nebuvo užtikrinta, todėl nėra neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmų.SVÄ® 29 str. nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose.

Å iuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo teiginys, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui, atmestinas.PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo iÅ¡duota blogos bÅ«klės patalynė, minkÅ¡tas inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės nedezinfekuoti.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginius dėl aprūpinimo netinkama naudoti patalyne, paneigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai iš kurių matyti, kad šios rūšies pažeidimai nėra konstatuoti.Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nepakanka dviem savaitėm išduodamo pusės rulono tualetinio popieriaus. Pagal teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje numatyta, kad vyrams 1 mėnesiui išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus.

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad Å¡iuos reikalavimus LukiÅ¡kių TI-K vykdė, todėl jo argumentai dėl didesnio tualetinio popieriaus kiekio iÅ¡davimo negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais. Å iuo atveju papildomi asmeniniai pareiÅ¡kėjo poreikiai negali bÅ«ti vertinami kaip netinkamas LukiÅ¡kių TI-K pareigų vykdymas.PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija netinkamai jį aprÅ«pindavo patalyne, taip pat turi pretenzijų dėl skalbimo paslaugų, Å¡iukÅ¡lių konteinerių prie gyvenamųjų kamerų langų, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi dėl įvardytų priežasčių, todėl vien abstrakčių pareiÅ¡kėjo teiginių, nepagrindžiant ir neįrodant, nepakanka, o hipotetinio pobÅ«džio svarstymų teismas neturi nagrinėti.Asmenų, kuriems įstatymų nustatyta tvarka ribojama laisvė, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 4 dalis bei SVÄ® 44 straipsnio 5 dalis.

BVK 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Pagal SVÄ® 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji taip pat aprÅ«pinami nemokamai.Higienos normos HN 76:2010 9 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus [4.21].

Higienos normos HN 76:2010 9 punkte esanti nuoroda [4.21] nukreipia į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymÄ Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Å ios Taisyklės nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir iÅ¡davimo tvarkÄ asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.Maitinimo organizavimo taisyklės nustato, kad maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 punktas).

Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (7 punktas). Kamerose laikomiems suimtiesiems ar nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas Å¡ilumÄ palaikančiuose įrenginiuose.

Dalijant maistÄ suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo bÅ«ti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas Å¡ios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigÅ«nas ir prižiÅ«rėtojai (24 punktas). Fiziologines mitybos normas atskiroms kalinamų asmenų grupėms nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (pavyzdžiui, nedirbantiems vyrams yra nustatyta 2 298 kcal per parÄ norma).

Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas nei karto nesikreipė į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiÅ¡kėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytÄ jo energetinę vertę. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu bÅ«tų atlikti su tuo susiję tikrinimai, todėl padaryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui buvo teikiamas maitinimas, kuris neatitiko minėtu nutarimu nustatytos energetinės vertės, nėra pakankamo pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Kaip atsiliepime pažymėjo atsakovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. punktu, Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.

Byloje nėra pateikti įrodymai paneigiantys atsakovo teiginius, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad Lukiškių TI-K administracija nesiėmė veiksmų sveikai aplinkai užtikrinti ar būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus.Dėl pareiškėjo argumentų, kad kameroje nebuvo pavojaus mygtukų arba jie buvo sugadinti, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-01-20 įsakymu Nr. 1R-22 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pripažinus netekusiu galios, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių V skyrių, reikalavimas kamerose įrengti pavojaus signalo mygtukus Lukiškių TI-K netaikomas.

PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimÄ , teigė, kad duÅ¡o kameros ir pasivaikščiojimo kiemeliai apleisti, netvarkingi, trÅ«ksta inventoriaus.IÅ¡ byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų matyti, kad pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nebuvo atlikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimai, kurie tiesiogiai atspindėtų realiÄ duÅ¡o ir pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klę ir atitikimÄ higienos reikalavimams, o byloje nesant jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie duÅ¡o ir pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klę, atitikimÄ ar neatitikimÄ higienos normų reikalavimams, teismas negali remtis vien pareiÅ¡kėjo nuomone apie, jo manymu, netinkamas sÄ lygas bei pripažinti, kad LukiÅ¡kių TI-K kokiu nors bÅ«du pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl higienos normų laikymosi.

Pareiškėjo teiginius dėl šių priežasčių sukeltų neigiamų pasekmių, teismas laiko neįrodytais ir nepagrįstais.Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.

Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Konstatuotina, kad Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. IR-172 11 p., į įstaigÄ atvykę suimtieji (nuteistieji), kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata bei įforminami asmens atvykimo registravimui bÅ«tini dokumentai, ne ilgiau kaip dviem valandomis uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis SVĮ 10 str. nustatytų reikalavimų. Kaip nurodyta atsiliepime, tikslus laikas, kiek asmenys yra laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, nėra fiksuojamas, tačiau laikymo trukmė yra ne ilgesnė, kaip dvi valandos. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė kada ir kiek laiko buvo laikomas ilgiau, todėl jo teiginiai laikytini abstrakčiais ir atmestini. Lukiškių TI-K užtikrina, kad pareiškėjui yra sudarytos visos galimybės lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose bei dalyvauti kitose socialinės reabilitacijos priemonėse.

Pažymėjo, kad visi Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji turi lygias galimybes dalyvauti užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų (šachmatai, šaškės, stalo tenisas ir kt.) turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai.

Įstaigoje veikia biblioteka, kur nuteistieji (suimtieji) gali gauti periodinės spaudos ir knygų. Bibliotekos paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis sporto sale, jie vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programose, vedami pasivaikščioti. Visose gyvenamosiose kamerose įrengta kabelinė televizija, o suimtieji ir nuteistieji turi galimybę dienotvarkėje numatytu laiku žiūrėti televizijos laidas.

Pažymi, kad norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas LukiÅ¡kių TI-K turi parodyti savo iniciatyvÄ , pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžių ar raÅ¡tu, kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kinimu, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K veiksmai užtikrinant kalinamųjų užimtumÄ yra teisėti. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius G. S. kalinimo sÄ lygas, daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę į privatumÄ naudojantis tualetu, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus naudojantis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele, Å¡io pažeidimo trukmę (63 paros), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 252 Eur.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 28 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 5,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už dokumentų kopijų darymÄ . IÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 39 straipsnio nuostatų matyti, kad iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau ABTÄ® 39–40 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui susijusios iÅ¡laidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos; antra, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (LVAT 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-34/2011, 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-63-49/2012).

LVAT praktikoje, analizuojant ABTÄ® 39 ir 40 straipsnių nuostatas, buvo ne kartÄ pažymėta, kad proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius ABTÄ® 56 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (LVAT 2012-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-135/2012, 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje          Nr. AS-492-153/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs praÅ¡omÄ priteisti 5,10 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡laidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovas realiai 5,10 Eur už kopijų parengimÄ . Pažymėtina, kad Å¡i Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruoÅ¡imui, pateikimÄ reglamentuoja ABTÄ® 67 straipsnio 3 dalis. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014). Dėl nurodytų motyvų, darytina iÅ¡vada, jog LukiÅ¡kių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo G.

S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui G. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, priteisti 252 Eur neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai. Teisėja                                                                                                                                  JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič