159f0aed-ab47-4def-951b-e2eacf8167cc · Vilniaus apygardos teismas



Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-50-891/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01696-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.11.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Budrys, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. įgalioto atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios (toliau ir – atstovas, advokatas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A1.-2134-827/2020, kuriuo V. D. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, ir nubausta 800 Eur bauda.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktorė, nubausta už tai, kad, bÅ«dama atsakinga už bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vykdomÄ vieÅ¡ojo maitinimo veiklÄ , nevykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau ir – Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207) 3.2.6 punkto reikalavimų („Draudžiama vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, iÅ¡skyrus, kai maistÄ galima iÅ¡sineÅ¡ti arba kitais bÅ«dais jį pristatyti gyventojams), nes 2020 m. balandžio 7 d., laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 17.00 val. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), valgyklos patalpose UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė maitinimo paslaugas ir (duomenys neskelbtini) V. B., P. N., A. S., A. S. N. pateikė vartoti maistÄ iÅ¡ paprastai vietoje maistÄ vartoti skirtų indų, nors ir turėjo galimybę pateikti maistÄ paprastai iÅ¡sineÅ¡imui skirtuose vienkartiniuose induose. Maistas buvo patiekiamas patalpose, kuriose ir anksčiau (iki karantino) pateikdavo vartoti maistÄ , nesiėmė priemonių apriboti galimybę vartoti maistÄ vietoje, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė vieÅ¡ojo maitinimo veiklÄ ne tik maisto pateikimo iÅ¡sineÅ¡imui bÅ«du. V. D. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu V. D. įgaliotas atstovas advokatas U. Pėdnyčia praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. A1.-2134-827/2020 (toliau ir – skundžiamas nutarimas) ir administracinio nusižengimo teisenÄ V. D. atžvilgiu nutraukti nesant jos veiksmuose ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties.

3. Apeliantas nurodo, kad skundžiamo nutarimo išvados prieštarauja jame nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, V. D. nepagrįstai perkelta atsakomybė dėl kitų subjektų netinkamo elgesio, nenustatyti būtinieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai (pavojinga veika ir kaltė). Dėl to, pasak apelianto, skundžiamas nutarimas nėra teisingas ir negali būti teisėtas.

4. Advokato teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyti asmenys maistÄ valgė patalpoje (byloje pateiktame plane pažymėta indeksu 1-39), kuriÄ administruoja, valdo (duomenys neskelbtini), bet maistas buvo patiekiamas, įsigyjamas kitoje patalpoje (plane nurodytas indeksas 1-39A), tai yra patalpoje, kuriÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasak advokato, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių teisių į patalpÄ (1-39), o tuo pačiu ir pareigos jÄ administruoti – užtikrinti, kad joje bÅ«tų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Nepaisant to, skundžiamu nutarimu nuspręsta, jog V. D. atsakinga už (duomenys neskelbtini) (ne) tinkamÄ veiklÄ , jos valdomos patalpos administravimÄ , kurioje iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytas maistas, jį ten (duomenys neskelbtini) patiems nusineÅ¡us, vartotas, tai yra nusprendė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ maistÄ tiekė ne tik patalpoje 1-39A, bet ir patalpoje 1-39, nors byloje tokių duomenų nėra. Apelianto teigimu, skundžiamame nutarime nenurodoma, kokios teisės pagrindu V. D. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo uždrausti (duomenys neskelbtini) administruoti patalpÄ (indeksas 1-39), duoti valdingus nurodymus pastarosios patalpos lankytojams – nenurodoma, kokios subjektinės pareigos nevykdė, kokia subjektine teise nesinaudojo; nėra suprantamas pažeidimo turinys, konkrečiai sietinas su apeliante ar UAB „(duomenys neskelbtini)“.

5. Apelianto manymu, V. D. veiksmuose nėra bÅ«tinojo sudėties elemento – pavojingos veikos, tai yra skundžiamu nutarimu nenustatytas jokio privalomo elgesio pažeidimo faktas. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad V. D. pavojinga veika pasireiÅ¡kė netinkamu Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 3.2.6 punkto reikalavimų vykdymu. Pasak apelianto, skundžiamame nutarime nepagrįstai sprendžiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ maistÄ privalėjo tiekti tik vienkartiniuose induose. Advokato teigimu, ANK 45 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė – skundžiamame nutarime turėtų bÅ«ti nurodytas konkretus teisės aktas, norma, straipsnis ar punktas, numatantis, jog 2020 m. balandžio 7 d. vieÅ¡ojo maitinimo paslaugos galėjo bÅ«ti teikiamos maistÄ tiekiant tik vienkartiniuose induose. Pažymi, kad skundžiamame nutarime nurodomi teisės aktai, reglamentuojantys vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų higienos normas, nesiejami su V. D. ar bylos faktinėmis aplinkybėmis. Skundžiamame nutarime nenurodoma, kad V. D. bÅ«tų pažeidusi, kurį nors iÅ¡ iÅ¡vardintų aktų, kuriÄ nors konkrečiÄ privalomÄ teisės normÄ , reikalavimÄ , konkrečiai sietinÄ su ANK 45 straipsnio 4 dalies norma. Nutarimo iÅ¡vados, pasak apelianto, argumentuojamos tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tiksliai neidentifikuotomis rekomendacijomis, tačiau, akivaizdu, kad ir minėtose rekomendacijose nėra draudžiama maistÄ tiekti daugkartinio naudojimo induose, jei jie atitinka higienos reikalavimus, o protokole higienos pažeidimų maisto tarai nefiksuota.

6. Atstovas skunde taip pat teigia, kad iÅ¡ skundžiamo nutarimo turinio nėra aiÅ¡ku, kokiÄ V. D. kaltės formÄ nustatė pirmosios instancijos teismas. Pasak apelianto, byloje nėra jokių įrodymų, kad V. D. elgesys bÅ«tų buvęs tyčinis ir juo bÅ«tų buvę siekiama pavojingų padarinių. Pastebi, kad V. D. turėjo atlikti suvokiamai pavojingÄ veikÄ , jog kaltę bÅ«tų galima laikyti tyčine, tačiau iÅ¡ objektyvių požymių analizės matosi, kad veikos net nebuvo, o V. D. nemanė, jog elgiasi prieÅ¡ingai teisei – negalėjo siekti pavojingų padarinių.

Vertinant asmens kaltę kaip neatsargiÄ dėl nepagrįsto pasitikėjimo, advokato manymu, pirmiausia V. D. turėjo numatyti, kad daro pavojingÄ veikÄ , tačiau to nenumatė ir objektyviai negalėjo numatyti, nes nei jos veiksmuose, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nenustatytas veikos elementas. PavojingÄ veikÄ , anot apelianto, galėjo atlikti tik (duomenys neskelbtini), su kuria V. D. nesieja fiduciariniai santykiai – V. D. kaltės forma negali bÅ«ti neatsargia dėl nepagrįsto pasitikėjimo.

Advokato įsitikinimu, norint V. D. pritaikyti kaltės formÄ â€“ neatsargumÄ dėl nerÅ«pestingumo, reikėtų pripažinti, kad V. D. turėjo pareigÄ numatyti, kad (duomenys neskelbtini) nesilaikys teisės aktų nuostatų ir už tai bus atsakinga apeliantė, turėjo numatyti neidentifikuotų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijų interpretacijÄ ir jų pobÅ«džio pakeitimÄ Ä¯ imperatyvų. Pasak apelianto, akivaizdu, kad V. D. negalėjo numatyti, kad dėl (duomenys neskelbtini) veikos, jos atitikties teisės aktams, ji gali bÅ«ti atsakinga.

V. D. negalėjo numatyti ir to, kaip vienas ar kitas subjektas interpretuos tam tikras neidentifikuotas rekomendacijas, ypač, kai iÅ¡ skundžiamo nutarimo matosi, kad minėtomis rekomendacijomis nėra draudžiama maistÄ tiekti iÅ¡ daugkartinio naudojimo indų, jeigu toks maisto tiekimas atitinka higienos normas, o jų pažeidimo net nenustatyta, nenustatyta ir, kaip higienos normos pažeistos ir konkrečiai kokios. Apeliantas pažymi, kad V. D. objektyviai niekaip negalėjo įtakoti nagrinėjamos situacijos, ji neturėjo ir negalėjo nurodyti (duomenys neskelbtini), kaip reikia veikti (duomenys neskelbtini) administruojamų patalpų atžvilgiu, negalėjo priversti (duomenys neskelbtini) svečių, darbuotojų, narių maistÄ valgyti tam tikroje vietoje, nes jie maistÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamų patalpų, jį įsigiję, iÅ¡sinešė.

Be to, V. D. net nebuvo inkriminuotos veikos atlikimo metu ir vietoje – ji nežinojo, kur maistÄ valgė (duomenys neskelbtini) nariai, svečiai ir darbuotojai. Taigi, pasak apelianto, V. D. inkriminuojamo nusižengimo sudėtyje nėra kaltės.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Natalija Gilienė nurodo, kad Institucija nesutinka su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais reikalavimais ir praÅ¡o palikti galioti skundžiamÄ nutarimÄ .

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Tai nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas privalo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ skundo argumentÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. D. atstovas advokatas U. Pėdnyčia iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neigia, kad V. D. padarė jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ . Taigi skundžiamas nutarimas patikrinamas apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgalioto atstovo skundu, atsiliepimu į skundÄ , patikrinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad nors V. D. savo kaltę neigia, jos kaltė padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 45 straipsnio 4 dalyje, neginčijamai įrodyta vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visetu.

10. ANK 45 straipsnio 4 dalyje (redakcija nuo 2020 m. balandžio 3 d., 2020 m. kovo 31 d. įstatymas Nr. XIII-2830) numatyta administracinė atsakomybė asmenims ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, už visuomenės sveikatos srities Europos SÄ jungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimÄ , kai tokios veikos, sukėlusios pavojų iÅ¡plisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, Å¡ios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, sprendžiant klausimÄ , ar asmeniui kyla atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, privalu nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė.

11. Apylinkės teismas pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę V. D., pažeidusia Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 3.2.6 punkto, numatančio, kad draudžiama vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, iÅ¡skyrus, kai maistÄ galima iÅ¡sineÅ¡ti arba kitais bÅ«dais jį pristatyti gyventojams reikalavimus, nes 2020 m. balandžio 7 d., laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 17.00 val. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), valgyklos patalpose UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė maitinimo paslaugas ir (duomenys neskelbtini) V. B., P. N., A. S., A. S. N. pateikė vartoti maistÄ iÅ¡ paprastai vietoje maistÄ vartoti skirtų indų, nors ir turėjo galimybę pateikti maistÄ paprastai iÅ¡sineÅ¡imui skirtuose vienkartiniuose induose. Maistas buvo patiekiamas patalpose, kuriose ir anksčiau (iki karantino) pateikdavo vartoti maistÄ , nesiėmė priemonių apriboti galimybę vartoti maistÄ vietoje, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė vieÅ¡ojo maitinimo veiklÄ ne tik maisto pateikimo iÅ¡sineÅ¡imui bÅ«du. Nustatęs minėtÄ pažeidimÄ pirmosios instancijos teismas nubaudė V. D. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

12. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bÅ«tinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių (pavojingos veikos ir kaltės), V. D. nepagrįstai perkėlė atsakomybę dėl kitų subjektų netinkamo elgesio, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ nutarimÄ , konstatuoja, kad visi V. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo požymiai yra įrodyti, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (liudytojų parodymus, vaizdo įraÅ¡e užfiksuotÄ informacijÄ , raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ ), skundžiamame nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

13. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su objektyviaisiais ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymiais, pirmiausia pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad protokole nurodytu laiku, tai yra 2020 m. balandžio 7 d., kuomet Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas ir nustatyti atitinkami ribojimai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) patalpose teikė maitinimo paslaugas, taip pat, kad patalpa (indeksas 1-39), kurioje buvo valgomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas maistas, iÅ¡ tikrųjų nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma (duomenys neskelbtini), ir nėra iÅ¡nuomota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Administracinėn atsakomybėn patraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė V. D. ginčija tai, kad maistas klientams buvo teikiamas ne iÅ¡sineÅ¡imui, ir teigia, kad ji nėra atsakinga už patalpų (indeksas 1-39), kuriose klientai valgė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamÄ maistÄ , administravimÄ , kadangi jos bendrovės nuomojamos patalpos (indeksas 1-39A), baigiasi ties baru, kuris skiria kavinės zonÄ nuo salės, todėl ji niekaip negalėjo įtakoti nagrinėjamos situacijos. Tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovo argumentai pirmosios instancijos teismo buvo motyvuotai atmesti.

14. Apelianto keliama versija, kad, neva, apylinkės teismas skundžiamame nutarime turėjo nurodyti konkretų teisės aktÄ , normÄ , straipsnį ar punktÄ , numatantį, jog 2020 m. balandžio 7 d. vieÅ¡ojo maitinimo paslaugos galėjo bÅ«ti teikiamos maistÄ tiekiant tik vienkartiniuose induose, laikytina tik apelianto ir jo atstovaujamosios V. D. visiÅ¡kai nepagrįsta gynybine pozicija, todėl atmestina. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeisti visuomenės sveikatos srities teisės akto – Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 3.2.6 punkto reikalavimai, todėl papildomų teisės aktų, normų, straipsnių ar punktų nurodyti neprivalėjo. Be to, pažymėtina, kad vien tik maisto pateikimas vienkartiniuose induose dar neparodo, jog toks maistas yra tiekiamas iÅ¡sineÅ¡imui. PrieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantas, konstatuodamas faktÄ , kad protokole nurodytÄ dienÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė vieÅ¡ojo maitinimo veiklÄ ne tik maisto pateikimo iÅ¡sineÅ¡imui bÅ«du, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik tuo, kad maistas buvo pateiktas ne vienkartiniuose induose, bet įvertino byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų duomenų visumÄ .

15. Byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip prie valgyklos prekystalio (kaip nustatyta, patalpa, kurios indeksas 1-39A, vyriÅ¡kis moka pinigus, paima paruoÅ¡tÄ iÅ¡sineÅ¡imui, supakuotÄ Ä¯ polietileninį maiÅ¡elį, maistÄ , iÅ¡eina, taip pat toliau nuo prekystalio (kaip nustatyta patalpoje, kurios indeksas 1-39), prie staliukų sėdi keli vyrai (kaip nustatyta, (duomenys neskelbtini) A. S. N., V. B., P. N., A. S.), kurie naudojasi stalo įrankiais ir maistÄ valgo iÅ¡ baltų, ne vienkartinių lėkščių, paprastai naudojamų valgyti vietoje.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos L. N. ir V. Å . pažymėjo, kad, kai buvo paskelbtas karantinas, maistÄ buvo galima tik iÅ¡sineÅ¡ti, buvo griežtas nurodymas maistÄ dėti į vienkartinius indus, taigi jos tÄ ir darė – maistÄ dėjo į vienkartinius indus, supakuodavo į maiÅ¡elį ir klientai iÅ¡sineÅ¡davo, tačiau, kai kurie (duomenys neskelbtini) praÅ¡ydavo maistÄ dėti į normalius indus, paprastus daugkartinius indus, ir maistas į juos buvo dedamas, nes su (duomenys neskelbtini) nepasiginčysi.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. S. nurodė, kad kavinėje buvo įspėjimai, jog reikia iÅ¡sineÅ¡ti maistÄ , bet atėjęs į kavinę papietauti, užsimiršęs, galimai pasakė, kad pietaus vietoje, ir maistas buvo įdėtas į normalius indus. Liudytoju apklaustas V. B. nurodė, kad 2020 m. balandžio 7 d. valgė kavinėje, kai atėjo į jÄ , joje jau buvo valgančių asmenų, neprisimena, kad bÅ«tų buvęs įspėtas, jog maistas tik iÅ¡sineÅ¡imui, kavinės darbuotojams jokių pretenzijų į kokį indÄ dėti maistÄ nereiÅ¡kė.

Liudytoju apklaustas A. S. nurodė, kad kavinėje maistas buvo tiekiamas tiek iÅ¡sineÅ¡imui, tiek valgyti vietoje įprastiniuose induose, protokole nurodytÄ dienÄ pietavo salėje iÅ¡ įprastinių indų, nepamena, ar buvo įspėtas, kad maistas tik iÅ¡sineÅ¡imui. Apklaustas liudytoju A. S. N. nurodė, kad jo kabinete vyko remonto darbai, todėl atėjęs į kavinę pasakė, kad valgys vietoje, įspėjimo, kad kavinėje draudžiama valgyti nepastebėjo. P. N. nurodė, kad užraÅ¡o ant kavinės durų, jog maistas iÅ¡sineÅ¡imui, nematė, nes jos buvo atviros, žmonės stovėjo eilėje, užsisakius maistas jam buvo patiektas įprastiniuose induose.

Liudytoju apklaustas A. M. nurodė, kad tÄ dienÄ valgė salėje maistÄ , pateiktÄ Ä¯prastinėse lėkÅ¡tėse, aplinka buvo paruoÅ¡ta, prie stalų buvo po vienÄ kėdę. Atėjus į kavinę paklausė, ar galima valgyti, ir jam buvo atsakyta, kad galima arba iÅ¡sineÅ¡imui, arba prie staliukų, laikantis nustatytų atstumų. Taip pat pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) tikrai nedarė ir negalėjo daryti jokio spaudimo kavinės darbuotojoms, kur jie valgys ir iÅ¡ kokių indų, nes to negalėjo bÅ«ti be (duomenys neskelbtini) sutikimo, leidimo ar praÅ¡ymo.

Tiek iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, tiek ir iÅ¡ liudytojais apklaustų (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymų matyti, kad maistas buvo tiekiamas iÅ¡sineÅ¡imui vienkartiniuose induose, ir valgymui vietoje įprastuose induose, perkantys maistÄ asmenys nurodydavo, ar valgys vietoje, ar nori, kad maistas bÅ«tų paruoÅ¡tas iÅ¡sineÅ¡imui ir pagal tai darbuotojos maistÄ patiekdavo arba vienkartiniuose induose, arba įprastuose, keramikiniuose induose. Ä®vertinus vaizdo įraÅ¡e užfiksuotÄ informacijÄ bei liudytojų parodymus, atsižvelgus į tai, kad pati įmonė karantino metu buvo nusistačiusi griežtÄ reikalavimÄ maistÄ tiekti tik vienkartiniuose induose ir tokiÄ galimybę turėjo, skundÄ nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad 2020 m. balandžio 7 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, organizuodama maitinimo paslaugų teikimÄ (duomenys neskelbtini) valgyklos patalpose, maistÄ tiekė ne tik iÅ¡sineÅ¡imui, bet ir vartojimui vietoje, o tokia veikla, pagal Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 3.2.6 punktÄ tuo metu buvo imperatyviai draudžiama.

16. Nagrinėjamu atveju V. D. atsakomybės neÅ¡alina ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad nusipirktÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ maistÄ (duomenys neskelbtini) valgė Å¡alia esančioje patalpoje, kuri plane pažymėta indeksu 1-39, ir kuri nėra iÅ¡nuomota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nepagrįsti ir su Å¡ia aplinkybe susiję apelianto teiginiai, jog įmonėje maistas visada buvo tiekiamas tik iÅ¡sineÅ¡imui. Kaip matyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 6 d. raÅ¡te Nr. S-2020 (t. 1, b. l.

27) bei 2020 m. rugpjūčio mėnesio (be datos) raÅ¡te Nr. S-2020 (t. 1, b. l. 78–83) pateiktos informacijos, karantino metu, patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-39, kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdoma (duomenys neskelbtini), dezinfekavimÄ , lankytojų srautų ribojimo įrengimÄ , valymÄ , vėdinimÄ ir pan., iÅ¡ tiesų organizavo (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tačiau tuose pačiuose raÅ¡tuose nurodoma, kad maitinimo paslaugų tiekimÄ minėtoje patalpoje organizuoja ir maitinimo paslaugas teikti reikalingus indus, stalo įrankius valdo UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) paskirtis yra padėti (duomenys neskelbtini) įgyvendinti jo funkcijas ir užtikrinti jo veiklÄ ir (duomenys neskelbtini) tiek iki karantino, tiek jo laikotarpiu ir karantinui pasibaigus nevykdė jokių funkcijų, kurias vykdo vieÅ¡ojo maitinimo įstaigos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakingas už karantino reikalavimų laikymÄ si: atitinkamÄ maisto pateikimo bÅ«dÄ (iÅ¡sineÅ¡imui), nuomojamų patalpų dezinfekavimÄ , vėdinimÄ , informacijos apie karantino reikalavimus skelbimÄ ir atnaujinimÄ ir pan. Laikotarpiu, kai teisės aktais buvo nustatyta, kad maistas tiekiamas tik iÅ¡sineÅ¡ti, iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pasiÅ«lymų organizuoti maitinimÄ vietoje iÅ¡ stalo serviravimui skirtų indų nebuvo pateikta.

Taigi, Å¡ie byloje esantys duomenys, taip pat jau anksčiau minėti liudytojų parodymai rodo, kad nors (duomenys neskelbtini) patalpa (indeksas 1-39) nebuvo iÅ¡nuomota maisto tiekimo paslaugas teikiančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau Å¡ioje patalpoje vieÅ¡o maitinimo paslaugų tiekimÄ tiek iki karantino, tiek jo metu, tiek ir po karantino organizavo bÅ«tent UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai yra parduodavo maistÄ tiek vartojimui vietoje, tiek iÅ¡sineÅ¡imui, o maistÄ tiekiant vartojimui vietoje, jis buvo valgomas patalpoje (indeksas 1-39).

NagrinėjamÄ dienÄ , tai yra 2020 m. balandžio 7 d., kavinės veikla (duomenys neskelbtini) beveik nepasikeitė – ji tiekė maistÄ vartojimui vietoje lygiai taip pat, kaip ir iki Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 3.2.6 punkte nustatyto draudimo įsigaliojimo, nes maistas, kaip ir iki tol, buvo tiekiamas valgymui vietoje įprastuose induose ir buvo valgomas toje pačioje, indeksu 1-39 pažymėtoje patalpoje, priemonių apriboti galimybę vartoti maistÄ vietoje imtasi nebuvo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundžiamu nutarimu pagrįstai konstatuota, jog 2020 m. balandžio 7 d. bÅ«tent UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarajai tiekiant maitinimo paslaugas (duomenys neskelbtini), nesilaikė Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 3.2.6 punkto reikalavimų, tai yra vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių <...> veiklos draudimo, iÅ¡skyrus, kai maistÄ galima iÅ¡sineÅ¡ti arba kitais bÅ«dais jį pristatyti gyventojams.

17. ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta specialaus subjekto – juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens administracinė atsakomybė. Juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvė, veikianti juridinio asmens vardu, yra direktorė V. D.. Tiek iÅ¡ byloje esančių duomenų, tiek iÅ¡ pačios V. D. paaiÅ¡kinimų matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu, tai yra 2020 m. balandžio 7 d., bÅ«tent V. D. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, todėl buvo atsakinga už minėtos įmonės vykdomÄ vieÅ¡ojo maitinimo veiklÄ . Taigi V. D. yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, specialusis subjektas – juridinio asmens vadovas.

18. Tam, kad asmens veika bÅ«tų kvalifikuota pagal ANK 45 straipsnį, turi bÅ«ti nustatytas ne tik visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimo faktas ir specialusis subjektas, bet ir jo kaltė, t. y., kad Å¡iÄ tvarkÄ asmuo pažeidė tyčia arba dėl neatsargumo. Sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamame nutarime konkrečiai dėl V. D. kaltės ir jos formos nepasisakė, tačiau vien Å¡i aplinkybė nedaro skundžiamo nutarimo nepagrįstu ar neteisėtu.

IÅ¡ pačios V. D. paaiÅ¡kinimų, kad karantino metu jos vadovaujamoje įmonėje buvo laikomasi visų saugumo reikalavimų, dezinfekuojami pavirÅ¡iai, kavinės lankytojams buvo pateikta informacija, kad teikiamos paslaugos tik maisto iÅ¡sineÅ¡imui, taip pat tai, kad bendrovė neadministravo tos salės, kur valgė (duomenys neskelbtini), bei raÅ¡ytinės bylos medžiagos matyti, kad V. D. nenumatė, jog vykdydama vieÅ¡ojo maitinimo įstaigos veiklÄ karantino metu jos vadovaujama įmonė pažeis Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 3.2.6 punkto reikalavimus, dėl ko bus sukeltas pavojus iÅ¡plisti pavojingai užkrečiamai ligai.

Kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ir savo asmenines savybes V. D. galėjo ir turėjo numatyti, jog gali atsirasti tokie padariniai. V. D., bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra bÅ«tent vieÅ¡Ä jį maitinimÄ teikianti įmonė, direktore, privalėjo žinoti, kad, byloje nustatytu metu, teikdama vieÅ¡ojo maitinimo paslaugas įmonė turi laikytis visų imperatyvių karantino metu nustatytų reikalavimų, tarp jų ir Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 3.2.6 punkte įtvirtino draudimo vykdyti vieÅ¡ojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių veiklÄ , iÅ¡skyrus, kai maistÄ galima iÅ¡sineÅ¡ti arba kitais bÅ«dais jį pristatyti gyventojams, ir užtikrinti, kad nagrinėjamu atveju maistas ne tik formaliai (pateikiant užraÅ¡us, skelbimus apie tai, kad maistas tik iÅ¡sineÅ¡imui), bet iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų tiekiamas tik iÅ¡sineÅ¡imui.

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad V. D. net nebuvo inkriminuotos veikos atlikimo metu ir vietoje – ji net nežinojo, kur maistÄ valgė (duomenys neskelbtini) nariai, svečiai ir darbuotojai, taip pat, kad tam tikrų pareigų neatliko (duomenys neskelbtini), neÅ¡alina V. D. atsakomybės ir nepaneigia jos, kaip vieÅ¡ojo maitinimo įstaigos vadovės, pareigos tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokių reikalavimų reikia laikytis karantino metu vykdant vieÅ¡ojo maitinimo veiklÄ , taip pat imtis atitinkamų veiksmų, kad tokių reikalavimų bÅ«tų laikomasi.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) bÅ«tų siÅ«liusi ar praÅ¡iusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuoti maitinimÄ vietoje iÅ¡ stalo serviravimui skirtų indų. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad V. D. nebuvo pakankamai dėmesinga ir rÅ«pestinga, neskyrė pakankamai dėmesio savo pareigoms, numatytoms Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 3.2.6 punkte, iÅ¡siaiÅ¡kinti, nors tokiÄ galimybę turėjo, taigi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarė dėl neatsargumo, o bÅ«tent veikdama nerÅ«pestingai.

19. Nors apeliaciniame skunde nepasisakoma dėl skirtos nuobaudos dydžio, apygardos teismas pabrėžia, jog apylinkės teismas, skirdamas V. D. nuobaudÄ , atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobÅ«dį, įvertino visas bylai svarbias aplinkybes bei V. D. charakterizuojančius duomenis, taip pat skirtinos baudos dydį ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tai yra, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus V. D. mažesnę baudÄ nei ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali. Apygardos teismo vertinimu, dar labiau Å¡velninti skirtÄ nuobaudÄ nėra pagrindo, skundžiamu nutarimu paskirta bauda laikytina proporcinga ir teisinga.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. A1.-2134-827/2020 nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. įgalioto atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Arūnas Budrys