Legislator Case Law & Legislation
159e094f-158a-40ea-b371-c10487c5baba AI generated

159e094f-158a-40ea-b371-c10487c5baba · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 159e094f-158a-40ea-b371-c10487c5baba
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

dėl skolos, delspinigių, procesinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo M. M. 192,34 Lt mokėtinų įmokų, 620,80 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2007-10-06 su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1, pagal kurį ieÅ¡kovas atsakovui suteikė 1 491,54 Lt vartojimo kreditÄ terminui iki 2009-04-06.

Legislator headnote

AI generated

159e094f-158a-40ea-b371-c10487c5baba · Vilniaus apygardos teismas: Teismas neturėtų sutarties nuostatas koreguoti labiau, nei to reikėtų pagal protingus sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). SÄ Å¾iningoje finansinių paslaugų verslo praktikoje netesybų dydis numatomas atsižvelgiant į tai, jog skolininkui nevykdant prievolių laiku, kreditorius patiria itin didelių nuostolių, paveikiamos kreditoriaus galimybės vykdyti prievoles tretiesiems asmenims (finansų įstaigoms ir pan.), sukeliama rizika kreditoriui veikti saugiai ir patikimai, kontroliuoti iÅ¡ kiekvieno sandorio kylančiÄ rizikÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1636-275/2013 Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02086-2011-7 Procesinio sprendimo kategorija 42.10.; 63.3.; 121.21.  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013  m. balandžio mėn. 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo UAB „General Financing“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „General Financing“ ieÅ¡kinį atsakovui M.

M. dėl skolos, delspinigių, procesinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo M. M. 192,34 Lt mokėtinų įmokų, 620,80 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2007-10-06 su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1, pagal kurį ieÅ¡kovas atsakovui suteikė 1 491,54 Lt vartojimo kreditÄ terminui iki 2009-04-06.

Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, tačiau savo prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė ir mokėtinų įmokų nustatytu grafiku nemokėjo. 2011-02-22 dienai atsakovo skola sudaro 192,34 Lt mokėtinų įmokų ir sutarties pagrindu paskaičiuotų 620,80 Lt delspinigių, kuriuos ieškovas teismo ir prašė priteisti iš atsakovo. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. birželio 21 sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino iš dalies.

Priteisė iÅ¡ atsakovo M. M. ieÅ¡kovo UAB „General Financing“ naudai 192,34 Lt mokėtinų įmokų, 124,16 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ â€“ 316,50 Lt, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2011-02-22) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas – 26,13 Lt. Teismas taip pat priteisė iÅ¡ Å¡alių iÅ¡laidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovo 2,81 Lt ir iÅ¡ atsakovo 1,79 Lt. Teismas konstatavo, kad Å¡alys tarpusavyje sudarė vartojimo kredito sutartį.

Pagal Civilinio kodekso nuostatas, vartojimo kredito sutartis - kai kredito davėjas (bankas ar kita kredito įstaiga) suteikia kredito gavėjui (vartotojui fiziniam asmeniui) nustatyto dydžio kreditÄ (pinigines lėšas), o kredito gavėjas įsipareigoja gautÄ pinigų sumÄ grÄ Å¾inti kreditoriui ir mokėti palÅ«kanas (CK 6.881 str., 6.886 str.). Civilinio kodekso 6.256 str. 1 d. įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 str.).

Atsakovas savo pareigos mokėti nustatytas įmokas tinkamai ir laiku nevykdė, todėl teismas laikė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 192,34 Lt nesumokėtų mokėtinų įmokų yra pagrįstas ir tenkintinas. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorių nuostatomis atsakovas įsipareigojo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ mokėti dienÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad mokėtini delspinigiai sudaro 620,80 Lt. Teismas nurodė, kad netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kuriÄ kaltoji sutarties Å¡alis (skolininkas) privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1 d.).

Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.260 str. 1 d.). Netesybos turi atlikti kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai Å¡aliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai (ieÅ¡kovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies (atsakovo) sÄ skaita. Jeigu netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo (CK 6.73 str. 2 d.).

Teismas motyvavo, kad nors Å¡alys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi bÅ«ti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumo, sÄ Å¾iningumu ir teisingumu, o Å¡aliai praÅ¡ant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti Å¡alių elgesį ir tikrinti netesybų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į sutarties pobÅ«dį – vartojimo sutartis, sutarties Å¡alis – vartotojas (fizinis asmuo) ir kreditorius – (juridinis asmuo), skolos dydį – 192,34 Lt, konstatavo, kad praÅ¡omi priteisti 0,5 proc. dydžio delspinigiai, kas sudaro 620,80 Lt, yra aiÅ¡kiai per dideli.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ nusprendė, kad tinkami ir protingi bÅ«tų 0,1 procento dydžio delspinigiai už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , kas sudarytų 124,16 Lt delspinigių. Todėl siekdamas užtikrinti prievolės Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , teisingumo principÄ , ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 620,80 Lt delspinigių teismas patenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo 124,16 Lt delspinigių. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 171,82 Lt už procesinių dokumentų įteikimÄ atsakovui vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laidas už procesinių dokumentų įteikimÄ vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, teismui pateikė tik PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. MPGI03939, 171,82 Lt sumai. Nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tinkamu įrodymu, patvirtinančiu tam tikrų sumų sumokėjimÄ per kredito įstaigÄ , gali bÅ«ti mokėtojui iÅ¡duotas dokumentas (pažyma, iÅ¡raÅ¡as, pakvitavimas ir pan.), kuriame nurodyta atlikta operacija, sumokėta pinigų suma, mokėtojo ir gavėjo rekvizitai bei kuris yra patvirtintas kredito įstaigos antspaudu bei operacijÄ atlikusio darbuotojo paraÅ¡u.

Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas teismui nepateikė tinkamų įrodymų, pagrindžiančių praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui nepriteistinos iÅ¡laidos už procesinių dokumentų įteikimÄ atsakovui vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. III. Apeliacinio skundo argumentai IeÅ¡kovas UAB „General Financing“ apeliaciniu skundu praÅ¡o: panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimo už akių dalį, kurioje buvo atmesta ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 496,64 Lt delspinigių priteisimo; panaikinti sprendimo už akių dalį, kurioje buvo priteista iÅ¡ UAB „General Financing“ iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 2,81 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo nepriteistÄ 496,64 Lt delspinigių sumÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo nepriteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas kreipiantis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, t.y. 40,87 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo nepriteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas dėl procesinių dokumentų įteikimo vieÅ¡o skelbimo bÅ«dų, t.y. 171,82 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo 68 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ .

Nurodo, kad Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais. Todėl mažinant netesybų dydį bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos Å¡alių valia ir sulygtos sutartimi. Netesybos atsirado iÅ¡ sutartinių santykių, ir Å¡ių santykių pobÅ«džio (abi sutarties Å¡alys gali numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenka sutarties sÄ lygas).

Teismas neturėtų sutarties nuostatas koreguoti labiau, nei to reikėtų pagal protingus sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). SÄ Å¾iningoje finansinių paslaugų verslo praktikoje netesybų dydis numatomas atsižvelgiant į tai, jog skolininkui nevykdant prievolių laiku, kreditorius patiria itin didelių nuostolių, paveikiamos kreditoriaus galimybės vykdyti prievoles tretiesiems asmenims (finansų įstaigoms ir pan.), sukeliama rizika kreditoriui veikti saugiai ir patikimai, kontroliuoti iÅ¡ kiekvieno sandorio kylančiÄ rizikÄ .

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų draudimas ir tokių sÄ lygų ne privalomumas vartotojui. Teismas negali dirbtinai iÅ¡vesti ir priskirti sutarties sÄ lygų nesÄ Å¾iningoms. Netesybų samprata ir teisėta kreditoriaus teisė į delspinigius yra įtvirtinta Civiliniame kodekse. Taip pat Civilinio kodekso leidžia susitarti dėl netesybų dydžio, todėl iÅ¡ esmės sÄ lyga, kuriÄ teismas pripažino nesÄ Å¾ininga, apskritai neturėtų bÅ«ti vertintina nesÄ Å¾iningumo požiÅ«riu.

Bendrovei ypač svarbus griežtas prievolių terminų laikymasis, todėl atitinkamai yra įvertintas ir netesybų dydis. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu - aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Vien netesybų dydžio procentinė iÅ¡raiÅ¡ka negali bÅ«ti pagrindu pripažinti netesybų dydį neprotingai dideliu. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo ir nurodydamas, kad reikalaujami delspinigiai aiÅ¡kiai per dideli,  nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ . Å alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus.

Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais. Todėl priteisiant netesybas bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos Å¡alių valia ir sulygtos sutartimi. Netesybos atsirado iÅ¡ sutartinių santykių, ir Å¡ių santykių pobÅ«džio (abi sutarties Å¡alys gali numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenka sutarties sÄ lygas).

Teismas neturėtų sutarties nuostatas koreguoti labiau, nei to reikėtų pagal protingus sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). SÄ Å¾iningoje finansinių paslaugų verslo praktikoje netesybų dydis numatomas atsižvelgiant į tai, jog skolininkui nevykdant prievolių laiku, kreditorius patiria itin didelių nuostolių, paveikiamos kreditoriaus galimybės vykdyti prievoles tretiesiems asmenims (finansų įstaigoms ir pan.), sukeliama rizika kreditoriui veikti saugiai ir patikimai, kontroliuoti iÅ¡ kiekvieno sandorio kylančiÄ rizikÄ .

Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog tais atvejais, kai yra itin svarbus griežtas prievolių vykdymas, netesybų dydžio protingumas turi bÅ«ti vertinamas kitaip, atsižvelgiant į griežto sutarties vykdymo svarbÄ . IeÅ¡kovo bendrovė yra finansų įstaiga. Pagal finansų įstaigų įstatymo reikalavimus bendrovė privalo veikti saugiai ir patikimai, taip pat privalo valdyti iÅ¡ sudaromų sandorių kylančiÄ galimÄ rizikÄ . Netesybos yra viena svarbiausių priemonių sandorių rizikai valdyti, bendrovės stabilumui užtikrinti.

Bendrovė veikia itin jautrioje finansų rinkoje. Net menki pokyčiai Å¡ioje rinkoje turi labai didelės įtakos bendrovės veiklai. Bendrovė privalo skubiai reaguoti į ekonominius ir kitokius pokyčius Å¡ioje rinkoje, turi nedelsiant imtis tam tikrų rizikos valdymo priemonių. Netesybos yra svarbi rizikos valdymo priemonė, padedanti užtikrinti klientų atsakingumÄ bei rÅ«pestingumÄ . Apie netesybų dydį klientai yra aiÅ¡kiai informuojami, jiems praneÅ¡ama apie prievolių vykdymo laiku svarbÄ bendrovei, tai yra viena iÅ¡ esminių sutarties sÄ lygų, todėl teismas nepagrįstai tokia apimtimi sumažino netesybų dydį.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kurioje teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl 171,82 Lt už procesinių dokumentų įteikimÄ vieÅ¡o skelbimo bÅ«du. IeÅ¡kovas teismui 2011-05-05 dienÄ pateikė įrodymus (laikraščius) apie tai, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti vieÅ¡o skelbimo bÅ«du tinkamai bei pateikė teismui PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. MPGI03939. Teismas nurodė, kad toks įrodymas nepagrindžia praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų ir dėl Å¡ios priežasties bylinėjimosi iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ vieÅ¡o skelbimo bÅ«du nepriteisė.

Apeliantas pažymi, kad pagrindinė PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. IÅ¡ Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 d., 13 str. ir Å¡io straipsnio 8 d., Vyriausybės 2002-05-29 nutarimo Nr. 780 2.1 punkto ir Å¡iuo nutarimu patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo ir pripažinimo taisyklių 3 skyriaus nuostatų matyti, kad PVM sÄ skaita-faktÅ«ra yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 30 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra apibrėžiama kaip dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Taigi, PMV sÄ skaita-faktÅ«ra įtvirtina prievolę sumokėti PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodyti sumÄ už nurodytas joje paslaugas. Bendrovė įmonei UAB „MPG idea“, su kuria ieÅ¡kovas bendradarbiauja skelbdamas procesinius dokumentus laikraščiuose, atsiskaito daugiau nei už vienÄ praneÅ¡imo paskelbimo spaudoje, todėl pateikti teismui atskiro mokėjimo nurodymo neturi galimybės. Apeliantas pateikė 2011-05-10 dienos mokėjimo nurodymÄ Nr. MPG-0510, kuriame nurodyta, kad UAB „MPG idea“ apeliantas atsiskaitė už praneÅ¡imus spaudoje sumokėdamas 4 123,68 Lt sumÄ .

Prie mokėjimo nurodymo Nr. MPG-0510 pridedama detalizacija, kurioje nurodoma už kurias PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras yra apmokėta. Joje nurodoma, kad yra apmokėta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. MPGI03939, kuri buvo iÅ¡raÅ¡yta už procesinių dokumentų įteikimÄ atsakovui Å¡ioje byloje. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliantas neginčija sprendimo už akių dalies dėl 192,34 Lt mokėtinų įmokų, 124,16 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų bei 26,13 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti 496,64 Lt delspinigių, taip pat praÅ¡o: panaikinti sprendimo už akių dalį, kurioje buvo priteista iÅ¡ UAB „General Financing“ iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 2,81 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo nepriteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas kreipiantis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, t.y. 40,87 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo nepriteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas dėl procesinių dokumentų įteikimo vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, t.y. 171,82 Lt, bei priteisti iÅ¡ atsakovo 68 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ .

Nurodo, kad toks sprendimas pažeidžia sutarčių laisvės principÄ , o priteista delspinigių dalis nepadengia kreditoriaus patirtų nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl Å¡ių ieÅ¡kovo argumentų apeliacinio skundo ribose.  Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiÅ¡kia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai Å¡aliai nuostolius.

Nors apeliantas teigia, kad delspinigiai neturi bÅ«ti mažinami, tačiau pažymėtina, kad kreditavimo sutartyje nustatytos palÅ«kanos garantuoja ieÅ¡kovui pelnÄ , todėl netesybos neturėtų bÅ«ti papildomomis pajamomis. Jos turėtų tik kompensuoti ieÅ¡kovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Kreditavimo sutartyje nustatyti delspinigiai 0,5 proc., mokami kas dienÄ , prilygsta net 182,50 procentams metinių palÅ«kanų. Tokių didelių nuostolių ieÅ¡kovas nepagrindė jokiais įrodymais. Nors Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir tais atvejais, kai Å¡alys susitaria dėl netesybų dydžio.

Teismas neturi leisti vienai sutarties Å¡aliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra kilęs iÅ¡ vartojimo sutarties, todėl bylÄ nagrinėjantys tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai turi pareigÄ bÅ«ti aktyvÅ«s ir ex officio įvertinti pagal Civilinio kodekso 6.188 straipsnį įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus Å¡alių sutarties, iÅ¡ kurios kilęs ginčas, sÄ lygas, taip pat pagal Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį, nepriteisdami aiÅ¡kiai per didelių delspinigių.

Ä®statyme nėra nustatyti kriterijai, kokiai atvejais netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės, todėl kiekvienu atveju Å¡iuos kriterijus nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar pagal Civilinio kodekso 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, įvertinti visas reikÅ¡mingas Å¡iam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-85/2007, Nr. 3K-3-503/2007).

Šiomis teisės normomis teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.

IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde minimose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse esantys iÅ¡aiÅ¡kinimai nepaneigia minėtų argumentų ir teismo teisės mažinti aiÅ¡kiai nepagrįstas netesybas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis (0,5 proc. už dienÄ ) yra neprotingai didelis ir, atsižvelgiant į skolos sumÄ bei mokėtinas palÅ«kanas, ieÅ¡kovui leistų nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita.

Sutarties laisvės principas reiÅ¡kia, kad sutarties Å¡alys gali nustatyti bet kokias sutarties sÄ lygas, neprieÅ¡taraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Nagrinėjamu atveju nustatyti delspinigiai pažeidžia minėtus teisės principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalaujamus priteisti 620,80 Lt delspinigius sumažino iki 124,16 Lt, t.y. 0,1 proc. už kiekvienÄ praleistÄ mokėti dienÄ . Sumažindamas sutartines netesybas, pirmosios instancijos teismas nepaneigė Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , sutarties nuostatas koregavo pagal protingus sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.).

Å i netesybų suma negali bÅ«ti laikoma neteisinga, nes ieÅ¡kovas neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio, o priteista suma rodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis (0,1 % už kiekvienÄ praleistÄ mokėti dienÄ ) yra toks, koks paprastai taikomas panaÅ¡iais atvejais teismų praktikoje. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas tenkinti apeliacinį skundÄ remiantis teismų praktika, ir Lietuvos Respublikos teismuose pateikęs  eilę analogiÅ¡kų ieÅ¡kinių vartotojams, kuriems teikė vartojimo kreditus pagal tipines vartojimo kredito sutartis, turėjo nurodyti bÅ«tent Å¡iose bylose suformuotÄ teisminę praktikÄ , sprendžiant reikalavimų teisėtumÄ dalyje, kurioje buvo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ vartotojų-atsakovų pagal sutarčių finansavimo sÄ lygose numatytÄ delspinigių normÄ - 0,500 procentų, tačiau tokios praktikos nei ieÅ¡kinyje, nei skunde nenurodė.  Tai, kad jau 2010-04-21 buvo priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje  Nr. 2A-346-611/2010, kuri yra analogiÅ¡ka su Å¡ia byla, ir kurioje nurodyta, jog nustatyti delspinigiai 0,5 procentai per dienÄ pažeidžia teisės principus, kad pirmosios instancijos teismo priteisti sumažinti delspinigiai, t.y. 0,1 procento nuo negrÄ Å¾intos sumos per dienÄ , yra pagrįstai sumažinti, kad sutarties nuostatos koreguotinos iki tokio dydžio delspinigių pagal protingus sÄ Å¾iningo verslo praktikos reikalavimus ( CK 6.228 straipsnio 2 dalis), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismų praktika analogiÅ¡kose bylose yra bÅ«tent tokia, kad delspinigiai mažinami iki 0,1 procento per dienÄ , tačiau ieÅ¡kovas nenurodo apeliaciniame skunde, kodėl apylinkės teismas neturėjo remtis Å¡ia teismine praktika.

Be to, byloje pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį vartotojui jau buvo priimta ir kita Vilniaus apygardos teismo 2010-11-30  nutartis  civilinėje byloje Nr. 2A-1019-611/2010, kurioje konstatuota, kad ieÅ¡kovo UAB „General Financing“ praÅ¡omi priteisti 0,25 procentų dydžio delspinigiai, mokėtini per dienÄ , yra neprotingai dideli, todėl jie buvo sumažinti iki 0,1 procento pagrįstai. Vėlesnė teisminė praktika taip pat nepakito. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-808-464/2012, kurioje nutartis priimta 2012-05-02, ieÅ¡kovo UAB „General Financing“ praÅ¡omos priteisti netesybos iÅ¡ vartotojos atsakovės A.

V. buvo sumažintos nuo 0,5 procento iki 0,2 procento, t.y. iki atsakovės pripažįstamos sumos. IeÅ¡kovo UAB „General Financing“ apeliacinis skundas buvo iÅ¡nagrinėtas ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-2090-221/2012, kurioje 2012-12-07 priimta nutartimi konstatuota, jog 0,1 procento delspinigiai už prievolės įvykdyti praleidimo dienÄ , yra pakankami. Nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netesybas sumažino nuo 0,5 procentų iki 0,1 procento, nes atsakovė buvo sumokėjusi nemaÅ¾Ä dalį skolos, todėl remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, delspinigiai buvo sumažinti pagrįstai. Taigi, teisminė praktika analogiÅ¡kose bylose yra tokia, kad ieÅ¡kovui UAB „General Financing“  yra priteisiama iÅ¡ vartotojų paprastai ne didesni, nei 0,1 procento delspinigiai.

 Lietuvos Aukščiausiasis teismas Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalgoje ( AC-37-1) , jos iÅ¡vadų 8 punkte nurodė, kad netesybos gali bÅ«ti mažinamos, kai jos neprotingai didelės arba kai pagrindinė prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, t.y. atkartojo CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatÄ . Be to nurodė, kad aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, mažinant netesybas, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju tinkamu netesybų dydžiu gali bÅ«ti pripažintas skirtingas dydis.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad taikyti teisminę praktikÄ , nustatant, iki kokio dydžio procentais turi bÅ«ti priteisiamos netesybos, turi bÅ«ti vertinamos pirmiausia bylos, kuriose yra tas pats ieÅ¡kovas , kaip nagrinėjamoje byloje, o tik nesant tokių iÅ¡nagrinėtų analogiÅ¡kų bylÄ , tikslinga atsižvelgti į kitas bylas, kuriose buvo nagrinėjami netesybų sumažinimo klausimai. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas suteikė 1491,54 Lt vartojimo kreditÄ Â atsakovui, iÅ¡ kurio nesumokėta buvo 192,34 Lt suma, todėl didžiÄ jÄ dalį skolos atsakovas yra grÄ Å¾inęs, ir tai buvo pagrindu teismui mažinti praÅ¡omas priteisti netesybas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas, bei sudarydamas sutartis su ieÅ¡kovu buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų, taip pat atsižvelgdamas į bendruosius teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, konstatuoja, jog sutartyse nustatyti, taip pat ieÅ¡kovo praÅ¡omi priteisti delspinigiai buvo neprotingai dideli. Todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino netesybas, vertina kaip nepagrįstus ir ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ Å¡ioje dalyje atmeta.

Bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas tenkino 39 proc. ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo pagrįstai priteisė 39 proc. ieškovo sumokėto 67 Lt žyminio mokesčio, t.y. 26,13 Lt bei iš ieškovo valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 2,81 Lt. Apeliacinės instancijos teismui sprendimo už akių nekeičiant, nėra pagrindo perskirstyti šių bylinėjimosi išlaidų.

IÅ¡ esmės netenkinus apeliacinio skundo taip pat iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos 68 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos, ieÅ¡kovo turėtos apmokėjimui žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .  Bylinėjimosi iÅ¡laidos yra paskirstomos proporcingai tenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas tenkino 39 proc. ieÅ¡kovo reikalavimų, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo pagrįstai priteisė 39 proc. ieÅ¡kovo sumokėto 67 Lt žyminio mokesčio, t.y. 26,13 Lt.

Dalyje, kuria iš ieškovo valstybės naudai priteista išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 2,81 Lt, teismo sprendimas naikintinas, nes šios išlaidos nepriklauso nuo patenkintų reikalavimų dydžio, jos būtų tokios pačios, tiek pilnai tenkinant ieškinį, tiek dalinai, kaip buvo nuspręsta šiuo atveju. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos tik iš atsakovo, t.y. priteistų valstybei iš atsakovo išlaidų suma didintina iki  4,60 Lt.

Apeliacinės instancijos teismui sprendimo už akių nekeičiant, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų ieÅ¡kovo apmokėti žyminiam mokesčiui, bei atmestinas praÅ¡ymas priteisti iÅ¡laidas, turėtas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundÄ sumokėti, nes nekeičiama teismo sprendimo dalis, kurioje buvo mokėtas Å¡is mokestis.  Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kurioje teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl 171,82 Lt už procesinių dokumentų įteikimÄ vieÅ¡o skelbimo bÅ«du.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-04-20 nutartimi (b.l. 15-16) įpareigojo ieÅ¡kovÄ Ä¯teikti procesinius dokumentus atsakovui vieÅ¡o skelbimo bÅ«du. IeÅ¡kovas teismui 2011-05-05 dienÄ pateikė įrodymus (laikraščius) apie tai, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti vieÅ¡o skelbimo bÅ«du tinkamai bei pateikė teismui PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. MPGI03939 (b.l. 19-22). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad toks įrodymas nepagrindžia praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų ir dėl Å¡ios priežasties bylinėjimosi iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ vieÅ¡o skelbimo bÅ«dų nepriteisė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto iÅ¡dėstytais argumentais, kad Å¡iuo atveju teismui pateikta PMV sÄ skaita-faktÅ«ra įtvirtina ieÅ¡kovo prievolę sumokėti PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodytÄ sumÄ už nurodytas joje paslaugas. Be to, apeliantas pateikė 2011-05-10 dienos mokėjimo nurodymÄ Nr. MPG-0510, kuriame nurodyta, kad UAB „MPG idea“ apeliantas atsiskaitė už praneÅ¡imus spaudoje sumokėdamas  4 123,68 Lt sumÄ . Prie mokėjimo nurodymo Nr. MPG-0510 pridedama detalizacija, kurioje nurodoma už kurias PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras yra apmokėta.

Joje nurodoma, kad yra apmokėta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. MPGI03939, kuri buvo iÅ¡raÅ¡yta už procesinių dokumentų įteikimÄ atsakovui Å¡ioje byloje (b.l. 37-38). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad naikintina sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovo UAB „General Financing“ reikalavimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas dėl procesinių dokumentų įteikimo vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du ir Å¡is reikalavimas tenkintinas priteisiant ieÅ¡kovui UAB „General Financing“ iÅ¡ atsakovo M.

M. 171,82 Lt iÅ¡laidų,  patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Kadangi teismo sprendimu buvo priteista ieÅ¡kovui 26,13 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, šios iÅ¡laidos padidintinos 171,82 Lt ir bendrai priteistina 197,82 Lt. Tai, kad ieÅ¡kinys byloje tenkintinas iÅ¡ dalies, nėra pagrindu sumažinti priteisiamas ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas už praneÅ¡imÄ atsakovui apie teismo posėdį vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, nes Å¡ios iÅ¡laidos nepriklauso nuo tenkintų reikalavimų dydžio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimÄ už akių, padidinant priteistas iÅ¡ atsakovo M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovui UAB „General Financing“ (į.k. 300515252) bylinėjimosi iÅ¡laidas iki 197,95 Lt. Padidinti priteistas iÅ¡ atsakovo M. M. iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iki 4,60 Lt, valstybei, įpareigojant atsakovÄ sumokėti Å¡iÄ sumÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai, į AB Swedbank esančiÄ Â Â sÄ skaitÄ Nr. Nr. LT247300010112394300,  nurodant įmokos kodÄ 5660.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „General Financing“ priteista 2,81 Lt iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. LikusiÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                       Danutė Kutrienė