2024-05-29 Nr. AB-8736-3-61-3-00178-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1594-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00178-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. F. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. F. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. F. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 24S10235 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 19 d. dalyvavo vykusiame proteste prieš tuometinį (duomenys neskelbtini) prezidentą ir kilusią ekonominę krizę, dėl to bijo persekiojimo ir susidorojimo.

3. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, esant netiksliems, net logiškai nepagrįstiems prieglobsčio prašytojų paaiškinimams, prieglobsčio prašymą nagrinėjanti institucija turi dėti pastangas tikslinti ir aiškinti aplinkybes. Be to, LVAT praktikoje nurodoma, kad kilę neaiškumai, nesant galimybių pašalinti jas, turi būti vertinami prieglobsčio prašytojo naudai. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas nepagrįstai sureikšmino jo pasakojimo detalių neatitikimus, suteikė jiems esminę reikšmę, vertinant viso pasakojimo realumą ir pagrįstumą. Atsakovas pripažino, jog pareiškėjas galėjo supainioti 2021 m. su 2022 m., be to, nėra ginčo dėl to, kad protestai prasidėjo 2022 m. gegužės mėn. skirtingose (duomenys neskelbtini) sostinės vietovėse. Protestuose dalyvavo asmenys, priklausantys skirtingoms profesijoms, religijoms ir etninėms grupėms. Staigiai augant protestuojančiųjų skaičiui, protestuotojai pastatė palapinių miestelį aplink prezidento sekretoriato pastatą. Protestų miestelis buvo įkurtas 2022 m. balandžio 9 d. ir pavadintas „(duomenys neskelbtini). Kasdieniniai protestai (duomenys neskelbtini) tęsėsi daugiau nei 100 dienų. Dauguma protestuotojų apsistojo (duomenys neskelbtini) miestelyje iki kol protestuotojai buvo išvaryti 2022 m. liepos 22 d. Atsakovas netinkamai nustatė minėtą reikšmingą faktinę aplinkybę iš pareiškėjo pasakojimo. Pareiškėjas neteigė, kad 2022 m gegužės 19 d. buvo paskutinis protestas ar paskutinė protestų diena. Pareiškėjas teigė, kad tai buvo paskutinė protesto diena, tačiau neteigė, kad vėliau nevyko kiti protestai. Esant minėto pobūdžio nereikšmingiems neatitikimams pareiškėjo pasakojime, Migracijos departamentas turėjo pareigą bendradarbiauti su pareiškėju ir dėti pastangas pašalinti juos, tačiau jis neatliko to.

4. Skundžiamu Sprendimu atsakovas nutarė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, nesuteikdamas prieglobsčio ar papildomos apsaugos, ši Sprendimo dalis yra neteisėta ir naikintina. Taip pat naikintina ir Sprendimo dalis, kuria nustatytos išvestinės priemonės, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas išvyko iš savo valstybės dėl finansinių problemų, nes iš gaunamo darbo užmokesčio negalėjo išlaikyti savo šeimos. Pinigų užtekdavo tik dviem savaitėms, susidarė skolos, reikėjo pinigų apmokėti medicinines paslaugas. Todėl pareiškėjas nutarė išvykti į Italiją, nes ten gyvena jo broliai. Ginčijamas Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys (prasta finansinė padėtis, noras rasti darbą) nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo ir nėra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą. Pirminės apklausos metu pareiškėjas neužsiminė apie tai, kad jis dalyvavo 2021 m. gegužės 19 d. vykusiame proteste prieš tuometinį (duomenys neskelbtini) prezidentą, negrindė savo prieglobsčio prašymo šia aplinkybe. Pareiškėjas nesureikšmino dalyvavimo proteste aplinkybės, pateikė tai kaip kontekstinę aplinkybę, nesančia pagrindine priežastimi palikti kilmės valstybę ir prašyti prieglobsčio. Apklausos metu jis negalėjo konkrečiai nurodyti, kuriais metais (2021 ar 2022 m.) įvyko protestas. Tyrimo metu, įvertinus skirtinguose šaltiniuose pateiktą protestų chronologiją, identifikuota, kad pareiškėjo minimas šūkis (skanduotė) (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas naudoti 2022 m. kovo mėn., o pirmieji masiniai protestai prasidėjo tik 2022 m. balandžio mėn. Teiginys, kad pareiškėjas dalyvavo proteste prieš G. R. 2021 m. gegužės 19 d., atmestinas kaip pareiškimas, neatitinkantis bendros kilmės valstybės informacijos. Atsakovo vertinimu, mažai tikėtina, jog asmuo, prašantis prieglobsčio dėl jo nurodomo dalyvavimo protesto akcijoje, neprisimintų to įvykio detalių (metų, dienos, eigos, protesto trukmės ir t. t.).

7. Atsakovas pažymėjo, kad prieglobsčio prašymo pagrįstumą lemia ne tik pasakojimo turiniui keliami reikalavimai, bet ir jo neprieštaravimas kilmės valstybės informacijai bei atitikimas kriterijams tarptautinės apsaugos statusui gauti, o nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Ekonominės priežastys nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės ir nėra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą. Pareiškėjas teikė duomenis, kurie nesuderinami su kilmės valstybės informacija bei nepatvirtinti rašytiniais įrodymais. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios nulemtų prielaidą, jog pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

8. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai per Baltarusijos Respubliką pėsčiomis, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Jis pateikė prieglobsčio prašymą tik tuo metu, kai jis buvo sulaikytas bėgantis nuo policijos pareigūnų netoli Jonavos miesto. Pareiškėjas nurodė, kad turi giminių Italijoje, Italijos Respubliką įvardino kaip tikslo šalį. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog, atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Todėl šiuo konkrečiu atveju nesuteiktinas laikotarpis savanoriškai išvykti. Užsienietis, kuriam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.

II. 9. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. S. F. P. skundą.

10. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

10.1. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini); paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini); jis nepriklauso politinei partijai; išvyko iš savo valstybės dėl finansinių problemų; nutarė išvykti į Italiją, nes ten gyvena jo broliai.

10.2. Pakartotinės 2023 m. gruodžio 6 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo tikslo valstybė buvo Italija. Jis yra vedęs, turi du vaikus, iš kurių vienas turi psichinį neįgalumą. Iki finansinės krizės prieglobsčio prašytojas dirbo mėsininku viešbutyje ir jo atlyginimas siekė 100 tūkst. (duomenys neskelbtini), tačiau po krizės – 35–45 tūkst. (duomenys neskelbtini), o vaiko medicininės išlaidos sudarė apie 40 tūkst. (duomenys neskelbtini). Pagrindinė priežastis, kodėl prieglobsčio prašytojas nusprendė išvykti iš šalies, buvojo finansinė krizė bei negalėjimas padengti vaiko gydymo išlaidas bei korupcija šalyje. Taip pat šalies mastu vyko protestai, nes, išrinkus prezidentą G. R., įvyko finansinė krizė, žmonės prarado darbus. Prieglobsčio prašytojas nurodė, jog jis dalyvavo proteste, kurio metu buvęs šalies prezidentas buvo vejamas iš pareigų, tik vieną dieną, t. y. 2021 m. gegužės 19 d., protesto metu buvo skanduojama prezidentui eiti namo. Prieglobsčio prašytojo teigimu, dėl dalyvavimo proteste jis nepatyrė persekiojimo.

10.3. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

11. Pareiškėjas skunde grindė savo išvykimą iš kilmės valstybės ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje prasta finansine padėtimi ir grėsme dėl jo dalyvavimo 2021 m. gegužės 19 d. vykusiame proteste prieš tuometinį (duomenys neskelbtini) prezidentą ir kilusią ekonominę krizę, dėl to bijo persekiojimo ir susidorojimo. Tačiau pirminės apklausos metu prieglobsčio prašytojas nenurodė aplinkybės, jog jis dalyvavo proteste. Papildomos apklausos metu prieglobsčio prašytojas, paprašytas paaiškinti, kodėl ši aplinkybė nebuvo nurodyta pirminės apklausos metu, apsiribojo abstrakčiu paaiškinimu ir nurodė, jog jo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys buvo finansinės. Iš pateiktos 2023 m. gruodžio 6 d. pareiškėjo apklausos transkripcijos matyti, jog jo pasakojimas dėl grėsmės grindžiamas abstraktaus, bendro pobūdžio aplinkybėmis ir bendro pobūdžio informacija. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų realią grėsmę pareiškėjui. Teismas sutiko su Sprendime padaryta išvada, jog prieglobsčio prašytojas nesiejo savo prastos ekonominės padėties nei su viena iš penkių konvencinių priežasčių (rasė, religija, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai), o ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

12. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo pateikta informacija apie dalyvavimą proteste yra abstraktaus pobūdžio. Apklausos metu jis negalėjo nurodyti, kuriais metais tai įvyko (2021 m. ar 2022 m.), tačiau, jo manymu, tai vyko tikriausiai 2021 m. Pagal kilmės valstybės informaciją, prieglobsčio prašytojo minimas šūkis (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas naudoti 2022 m. kovo mėn., o pirmieji masiniai protestai prasidėjo tik 2022 m. balandžio mėn., todėl, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai atmetė prieglobsčio prašytojo teiginį, jog jis dalyvavo proteste prieš šalies prezidentą G. R. 2021 m. gegužės 19 d., kaip nesuderinamą su bendra kilmės valstybės informacija.

13. Tyrimo metu nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios lemtų prielaidą, jog asmeniui kilmės valstybėje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, jog jis nebuvo persekiojamas dėl dalyvavimo proteste. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis priklausytų kokiai nors partijai ar politinei organizacijai. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas, padaręs išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apklausų metu nebuvo išsamus, nuoseklus, prieglobsčio prašytojas tyrimo metu teikė duomenis, kurie neatitiko kilmės valstybės informacijos bei nepatvirtinti rašytiniais įrodymais, pagrįstai vertino, jog ekonominės priežastys nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės ir nėra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą, paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, nėra duomenų konstatuoti pagrįstą grėsmę dėl pareiškėjo persekiojimo ar nesaugumo kilmės šalyje. Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas atvyko į Lietuvą ne dėl jam kilusios grėsmės, o dėl ekonominių priežasčių. Įvertinęs į bylą pateiktą Migracijos departamento surinktą valstybės kilmės informaciją pareiškėjo pasakojimo kontekste, teismas darė išvadą, jog ginčijamu Sprendimu pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

14. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad yra pagrįsta tikimybė, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui grėstų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kalėjimas arba mirties bausmė, taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Migracijos departamentas, surinkęs duomenis apie pareiškėjo kilmės valstybę ir nenustatęs pagrindų, dėl kurių gali būti suteikiama papildoma apsauga, pagrįstai nesuteikė pareiškėjui papildomos apsaugos (Įstatymo 87 str. 1 d.).

15. Vertindamas Sprendimo dalį dėl išsiuntimo iš šalies ir draudimo atvykti, teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą uždrausti pareiškėjui 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, motyvavo tuo, jog prieglobsčio prašytojas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, turėjo tikslą neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį per Lietuvos teritoriją, prieglobsčio prašytojas neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Įvertinęs aplinkybių visumą, ypač prieglobsčio prašytojo keliamą nelegalios migracijos grėsmę, vadovaudamasis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 44.4.1 punktu, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, Migracijos departamentas nustatė 3 metų draudimo atvykti terminą. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir neprieštarauja teisės aktams.

III. 16. Pareiškėjas R. S. F. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –tenkinti pareiškėjo skundą.

17. Pareiškėjas pažymi, kad jis grindžia savo prieglobsčio prašymą ir persekiojimą kilmės valstybėje viena iš konvencinių priežasčių – savo politiniais įsitikinimais. Jis visada teigė, kad dalyvavo proteste, nukreiptame prieš tuometinį (duomenys neskelbtini) prezidentą bei šalyje vykusią ekonominę krizę, dėl to kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas. Taigi persekiojimas jam gresia dėl politinių įsitikinimų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas išvyko iš kilmės valstybės dėl ekonominių priežasčių – jis išvyko, nes bijojo persekiojimo dėl dalyvavimo protestuose, tačiau neneigė, kad dėl kilusios krizės ekonominė situacija kilmės valstybėje yra itin bloga. Nurodo, kad yra visiškai normalu, jog asmuo nori siekti geresnių ekonominių sąlygų, tačiau tai nepaneigia pagrindinės išvykimo iš kilmės valstybės priežasties.

18. Pareiškėjas galėjo netyčia supainioti metus apklausų metu. Be to, pats atsakovas pripažino, kad pareiškėjas galėjo supainioti 2021 metus su 2022 metais. Nėra ginčo dėl to, kad protestai prasidėjo 2022 m. gegužės mėn. skirtingose (duomenys neskelbtini) sostinės vietovėse. Protestuose dalyvavo asmenys, priklausantys skirtingoms profesijoms, religijoms ir etninėms grupėms. Staigiai augant protestuojančių skaičiui, protestuotojai pastatė palapinių miestelį aplink prezidento sekretoriato pastatą. Protestų miestelis buvo įkurtas 2022 m. balandžio 9 d. ir pavadintas (duomenys neskelbtini). Kasdieniniai protestai (duomenys neskelbtini) tęsėsi daugiau nei 100 dienų. Dauguma protestuotojų apsistojo (duomenys neskelbtini) miestelyje iki kol protestuotojai buvo išvaikyti 2022 m. liepos 22 d. Pareiškėjas nurodė, kad jis dalyvavo 2022 m. gegužės 19 d. proteste, tačiau atsakovas atmetė tokį teiginį, remdamasis aplinkybe, kad protestai nebuvo vaikomi iki 2022 m. liepos 22 d. Pareiškėjas teigia, kad nei atsakovas, nei teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl neigiamos pasekmės – persekiojimas – protestų dalyviams galėtų kilti tik po to, jei jie būtų dalyvavę protestuose juos vaikant.

19. Kadangi teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo, naikintina ir Sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti.

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

21. Atsakovas nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs. Pareiškėjas nepagrindė konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, pareiškėjas pateikė savo nuomonę dėl tų pačių aplinkybių. Pareiškėjas apklausos metu teigė, kad jis išvyko iš savo valstybės dėl finansinių problemų, ketino vykti į Italiją. Pareiškėjo pateikta informacija apie dalyvavimą proteste yra abstraktaus pobūdžio. Apklausos metu pareiškėjas negalėjo nurodyti, kada vyko protestas, savo prieglobsčio prašyme pareiškėjas neįvardijo baimės patirti persekiojimą dėl dalyvavimo protestuose kaip pagrindinės priežasties. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nenurodė, jog dalyvavo proteste. Papildomos apklausos metu jis buvo paprašytas paaiškinti, kodėl ši aplinkybė nebuvo nurodyta pirminės apklausos metu. Pareiškėjas apsiribojo abstrakčiu paaiškinimu ir nurodė, jog jo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys buvo finansinės.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teikia savo asmeninį vertinimą dėl jo pateiktų įrodymų. Pareiškėjas išreiškia nesutikimą su ginčijamu teismo sprendimu, tačiau nepateikia jokių objektyvių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų ginčijamo teismo sprendimo išvadas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento tyrimo metu surinktą informaciją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 9 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pagrįstumo ir teisėtumo bei prašymo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

26. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės bijo būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

27. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir prieglobsčio prašytojo suvokiama individualiai, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1559-789/2023).

29. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas abejonės privilegijos principas reiškia, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

30. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 89 punkte numatyta, kad Migracijos departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti. Aprašo 99 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra išsamus ir pasižymi pakankamu detalumu; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje finansiniais sunkumais kilmės valstybėje bei dalyvavimu proteste, nukreiptame prieš šalies valdžią. 2023 m. rugsėjo 20 d. vykusios pirminės apklausos metu pareiškėjas paaiškino, jog jis turėjo finansinių problemų kilmės valstybėje, pinigų užtekdavo dviem savaitėms, susidarė skolos, reikėjo pinigų apmokėti vaiko medicinines paslaugas, todėl nutarė išvykti į Italiją, kur gyvena pareiškėjo broliai. 2023 m. gruodžio 6 d. vykusios apklausos metus pareiškėjas nurodė, kad jo tikslas buvo vykti į Italiją, iš kilmės valstybės išvyko dėl finansų krizės, finansinių lėšų trūkumo ir korupcijos šalyje. Pareiškėjas nurodė, jog visoje šalyje vyko protestai dėl kilusios finansinės krizės, jis dalyvavo proteste vieną kartą 2021 m. gegužės 19 d., jis nebuvo persekiojamas kilmės valstybėje dėl dalyvavimo protestuose.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu, kitą bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo ir atsakovo padarytai išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia, kad būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog, pareiškėjui sugrįžus į kilmės valstybę, jo gyvybei grėstų pavojus.

33. Apklausų metu pareiškėjas nurodė, kad pagrindinė išvykimo iš kilmės valstybės priežastis yra finansiniai sunkumai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822-2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017; 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1645-415/2022; 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2357-575/2022).

34. Pareiškėjas teigė, kad jis dalyvavo proteste prieš tuometinį šalies prezidentą bei šalyje vykusią krizę, tačiau negalėjo nurodyti, kuriais metais tai vyko (2021 m. ar 2022 m.). Pareiškėjas paaiškino, kad protestai tikriausiai vyko 2021 m., jis dalyvavo paskutinę protestų dieną 2021 m. gegužės 19 d. Iš Migracijos departamento surinktos kilmės šalies informacijos matyti, jog pirmieji masiniai protestai prasidėjo 2022 m. balandį ir tęsėsi iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. Be to, pareiškėjas nenurodė, kad dėl dalyvavimo protestuose jis būtų patyręs kokius nors persekiojimo veiksmus kilmės valstybėje. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas nedetalizavo jo dalyvavimo protestuose aplinkybių, teikdamas informaciją, jis iš esmės rėmėsi viešai žinoma abstraktaus pobūdžio informacija.

35. Įvertinusi visas nustatytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, pagrįstai konstatavo, kad ekonominės priežastys nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo ir nėra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą, o pareiškėjo pasakojimas apie kilmės valstybėje vykusius įvykius ir pareiškėjo dalyvavimą protestuose yra bendro pobūdžio, nenuoseklus, neatitinkantis kilmės valstybės informacijos. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia išvykimo iš kilmės valstybės priežastis ir jam kylantį pavojų, analizavo pareiškėjo individualią situaciją. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jeigu jis sugrįžtų į kilmės valstybę. Taigi Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti jam pabėgėlio statusą, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

36. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Tiek skundžiamame Sprendime, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų būti baudžiamas tokiu būdu. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo, įvertino bendrą kilmės valstybės informaciją bei nustatė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta ginkluotas konfliktas. Tai sudarė pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

37. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, nesuteikdamas prieglobsčio ar papildomos apsaugos, Sprendimo dalis, kuria pareiškėjas išsiųstas iš Lietuvos Respublikos ir uždrausta jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra neteisėta ir naikintina. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nenurodė kitų argumentų, dėl kurių ši Sprendimo dalis turėtų būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, konstatuoja, kad ši Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo panaikinti ją pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, o apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai nusprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

40. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl jų išsamiau.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. S. F. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė