2024-08-28 Nr. AB-12285-3-61-3-02979-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2310-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02979-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 24S130717 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760304255, galiojantis iki 2025 m. lapkričio 3 d., nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės, taip pat pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir / ar negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neatsižvelgė į pareiškėjo situaciją, nesiaiškino visų aplinkybių ir atliko tik formalų situacijos įvertinimą.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis yra sudaręs darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Eitvyda“ (toliau – ir Bendrovė), joje dirba šaltkalviu. Pagal darbo sutarties 1.3 punktą pareiškėjui vieną kartą per mėnesį yra mokamas ne mažesnis nei 1 minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio atlyginimas. Konkretus pareiškėjui išmokamo atlyginimo dydis kiekvieną mėnesį priklauso nuo atliktų darbų kiekio, tačiau pareiškėjas gauna 1 MMA arba didesnį darbo užmokestį.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendime nurodytos aplinkybės, jog tam tikrą laiką pareiškėjas gavo mažesnį darbo užmokestį nei 1 MMA, susiklostė dėl to, kad pareiškėjas ne kartą buvo pasiėmęs nemokamas atostogas ir jų metu išvykęs iš Lietuvos Respublikos, gyveno pas gimines svetur. Tačiau, grįždamas į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas visuomet su savimi turėjo grynųjų pinigų savo būtinųjų poreikių tenkinimui.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Migracijos departamentas nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas, siekdamas dirbti UAB „Eitvyda“, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. 2023 m. spalio 26 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760304255, galiojantį iki 2025 m. lapkričio 3 d.

7. Migracijos departamentas, patikrinęs duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, SODRA) informacinėje sistemoje, nustatė, kad pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „Eitvyda“ nuo 2023 m. birželio 6 d., ir jam po leidimo laikinai gyventi išdavimo nei karto nebuvo mokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 258 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui 2024 m. balandžio mėn. buvo mokėtas darbo užmokestis, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA (940 Eur), 3 mėnesius buvo mokėtas darbo užmokestis mažesnis nei MMA, o 2 mėnesius pareiškėjui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokėtas.

8. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, kad, pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas UAB „Eitvyda“ pateiktame tarpininkavimo rašte. Būtent tuo pagrindu, kad pareiškėjas dirbs UAB „Eitvyda“, Migracijos departamentas išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl, pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas dirbti UAB „Eitvyda“ įrenginių surinkimo šaltkalviu remontininku, 2023 m. liepos 16 d. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Migracijos departamento 2023 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 760304255 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams (t. y. iki 2025 m. lapkričio 3 d.). 2024 m. gegužės 27 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais, ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760304255, nustatęs, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjas gauna mažesnį darbo užmokestį, nei tarpininkavimo rašte UAB „Eitvyda“ įsipareigojo mokėti (1 258 Eur), nes pareiškėjo realiai gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis nei 1 MMA.

11. Remdamasis VSDFV duomenimis apie pareiškėjo gautą darbo užmokestį, teismas konstatavo, kad 2023 m. birželį pareiškėjas gavo 888,95 Eur darbo užmokestį, 2023 m. liepą – 165,72 Eur, 2023 m. rugpjūtį – 479,62 Eur, 2023 m. rugsėjį – 930,96 Eur, 2023 m. spalį – 811,19 Eur, 2023 m. lapkritį – 467,00 Eur, 2023 m. gruodį – 310,00 Eur, 2024 m. sausį – 0 Eur, 2024 m. vasarį – 0 Eur, 2024 m. kovą – 893,00 Eur, 2024 m. balandį – 940,00 Eur. Teismas vertino, kad pareiškėjui ne tik nebuvo mokamas UAB „Eitvyda“ tarpininkavimo rašte nurodytas 1 258 Eur darbo užmokestis, tačiau didesnį darbo užmokestį nei 1 MMA pareiškėjas gavo tik du nurodyto laikotarpio mėnesius.

12. Teismas pažymėjo, kad nors su skundu buvo pateikta UAB „Eitvyda“ 2024 m. birželio 5 d. buhalterinė pažyma ir įsakymai, kurie patvirtina, jog pareiškėjas naudojosi teise į nemokamas atostogas, tačiau asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo išimtinių aplinkybių, lėmusių pareiškėjo pasirinkimą sistemingai pažeisti sąlygas, taikomas asmenims, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų apie ekstraordinarinę situaciją, susiklosčiusią pareiškėjo šeimoje, dėl ko galėtų būti pagrindas prievolių nevykdymo tolerancijai taikant proporcingumo principą. Be to, pareiškėjo gautas darbo užmokestis neatitiko teisės aktuose įtvirtinto minimalaus dydžio (juo labiau, tarpininkavimo rašte nurodyto dydžio) net ir tais mėnesiais, kai pareiškėjui nebuvo suteiktos nemokamos atostogos.

13. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, todėl egzistavo pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi, numatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas selektyviai ir neteisingai vertinant į bylą pateiktus įrodymus, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Teismas pareiškėjo nurodytus argumentus vertino tik formaliai, dėl to netinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas ir tokiu būdu priėmė teisiškai ir faktiškai ydingą bei nepagrįstą sprendimą.

16. Pareiškėjas pažymi, kad nuo 2023 m. birželio 5 d. jis yra sudaręs darbo sutartį su UAB „Eitvyda“, kurioje iki šiol dirba šaltkalviu. Darbo sutarties 1.3 punkte yra nustatyta, kad pareiškėjui vieną kartą per mėnesį yra mokamas atlyginimas, kurio dydis yra ne mažesnis kaip 1 MMA. Tai reiškia, kad, nors pareiškėjas ir negauna UAB „Eitvyda“ tarpininkavimo rašte nurodyto dydžio atlyginimo, pagal nurodytą darbo sutartį UAB „Eitvyda“ pareiškėjui moka atlyginimą, kuris yra lygus 1 MMA. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad konkretus jam išmokamo atlyginimo dydis kiekvieną mėnesį priklauso nuo atliktų darbų kiekio, kuris kiekvieną mėnesį kinta, atsižvelgiant į pavedamų darbų kiekį. Dėl šios priežasties pareiškėjui išmokamo darbo užmokesčio dydis gali kisti, priklausomai nuo atliktų darbų kiekio.

17. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad tam tikrais laikotarpiais jis negavo UAB „Eitvyda“ tarpininkavimo rašte nustatyto dydžio atlyginimo ir jam buvo išmokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei 1 MMA, tačiau akcentuoja, kad tokia situacija susidarė dėl to, kad pareiškėjas ne kartą išėjo nemokamų atostogų, kurių metu buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas teikė prašymus suteikti nemokamų atostogų pagal teisės aktų reikalavimus, nepadarė jokių teisės pažeidimų, todėl darbo užmokestis jam buvo išmokėtas pagal faktiškai išdirbtą laiką. Dėl to, pareiškėjui išėjus nemokamų atostogų, proporcingą laikotarpį darbo užmokestis jam negalėjo ir nebuvo mokamas. Kadangi nemokamų atostogų metu pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, jam nereikėjo rūpintis pragyvenimu Lietuvos Respublikoje. Taip pat, grįždamas į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas visuomet su savimi turėjo grynųjų pinigų, kuriuos naudodavo savo būtinųjų poreikių tenkinimui.

18. Pareiškėjas pabrėžia, kad yra savo profesijos specialistas. Jis toliau sieja savo ateitį su Lietuvos Respublika, nori toliau dirbti, užsidirbti ir sąžiningai mokėti mokesčius Lietuvos valstybei. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti pareiškėjo sąžiningais ketinimais.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

20. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Dėl to, konstatavus bent vieną iš minėtame straipsnyje nustatytų pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

21. Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, jog nuo įdarbinimo UAB „Eitvyda“ iki Migracijos departamento atlikto VSDFV informacinėje sistemoje duomenų patikrinimo pareiškėjui nebuvo išmokėtas pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei UAB „Eitvyda“ tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis.

22. Migracijos departamentas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmeniui neišmokėtas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodytas atlyginimas turi būti vertinamas kaip aplinkybė, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašyme leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, kuris, remiantis nustatytais duomenimis, neatitiko vieno MMA dydžio. Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, t. y. negavo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi bei tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai konstatavo, jog tokiais veiksmais pareiškėjas sistemingai nevykdė Įstatymu nustatytų prievolių, ir panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

23. Migracijos departamentas pabrėžia, kad pareiškėjas turi pareigą atitikti Įstatymo jam keliamus reikalavimus ne tik leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo metu, bet ir visą šio leidimo galiojimo laikotarpį. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl iš Įstatymo kylančių prievolių pažeidimas negali būti pateisinamas teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimu. Be to, nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo aiškintis aplinkybių dėl pareiškėjo darbo krūvio pasikeitimo.

24. Migracijos departamento vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 24S130717, kuriuo panaikintas pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760304255, galiojantis iki 2025 m. lapkričio 3 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas Sprendimu teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas netinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas ir įvertino įrodymus.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.

29. Byloje ginčijamu Sprendimu atsakovas nusprendė panaikinti dėl darbo išduotą pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2025 m. lapkričio 3 d., nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2, 5 p.).

30. Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė įvertinęs VSDFV informacinės sistemos duomenis. Atsakovo Sprendimu, remiantis SODROS duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. birželio 6 d. ir jam po leidimo laikinai gyventi išdavimo (2023 m. lapkričio 3 d.) nei karto nebuvo mokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 258 Eur. Taip pat nustatyta, kad užsieniečiui 2024 m. balandžio mėn. (1 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis atitinkantis Vyriausybės nustatytą MMA (940 Eur), 2023 m. lapkričio – gruodžio mėn., 2024 m. kovo mėn. (3 mėnesius) buvo mokėtas darbo užmokestis mažesnis nei nustatyta MMA (310–893 Eur), o 2024 m. sausio – vasario mėn. (2 mėnesius) užsieniečiui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokėtas, t. y. užsienietis šiuo laikotarpiu faktiškai Bendrovėje nedirbo. Atsakovo Sprendime nurodyta, kad, užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte. Dar daugiau, užsienietis, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis.

31. Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 50 straipsnyje, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

32. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 p.), neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 p.).

33. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimo, pažymi, kad tokia pareiškėjo teisė neneigiama, tačiau jis, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024). Kaip minėta, prašydamas leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis yra darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, tačiau jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinio nenurodė. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA (2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur). Pagal atsakovo pateiktus SODROS duomenis matyti, kad atitinkamas lėšų dydis nurodytais laikotarpiais (žr. nutarties 30 p.) nebuvo mokamas. Pareiškėjas nenurodė kito reguliaraus pajamų šaltinio, sudarančio pagrindą abejoti atsakovo teiginiais apie pareiškėjo turėtas pakankamas pajamas pragyventi Lietuvos Respublikoje.

34. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis negavo UAB „Eitvyda“ tarpininkavimo rašte nustatyto dydžio atlyginimo ir atsakovo Sprendime nurodytais laikotarpiais jam buvo išmokėtas darbo užmokestis mažesnis nei 1 MMA, tačiau akcentuoja, jog tokia situacija susidarė dėl to, kad pareiškėjas ne kartą išėjo nemokamų atostogų, kurių metu buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas neįrodė išimtinių aplinkybių, lėmusių jo pasirinkimą sistemingai pažeisti sąlygas, taikomas asmenims, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų apie ekstraordinarinę situaciją, susiklosčiusią pareiškėjo šeimoje, dėl ko galėtų būti pagrindas prievolių nevykdymo tolerancijai taikant proporcingumo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1352-415/2024).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, todėl egzistavo pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi, numatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, taigi, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

36. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui neturi esminės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

38. Netenkinus apeliacinio skundo, nepriteistinos pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Y. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė