Legislator Case Law & Legislation
158f46eb-b6f5-4aff-8d2a-46fc07f22739 AI generated

158f46eb-b6f5-4aff-8d2a-46fc07f22739 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 158f46eb-b6f5-4aff-8d2a-46fc07f22739
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė panaikinti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie nuosavybę turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini): gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui-tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui-malkinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui-viralinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams-Å¡uliniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant juridinį faktÄ , jog Å¡io turto savininkas yra A. P..

Legislator headnote

AI generated

158f46eb-b6f5-4aff-8d2a-46fc07f22739 · Klaipėdos apygardos teismas: Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad įraÅ¡as vieÅ¡ajame registre padarytas ne A. P. valia, t. y. jam mirus. Mano, jog, remiantis CK 4.256 straipsnio 2 dalimi, registro tvarkytojas (atsakovas) negalėjo priimti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo registruoti juridinio fakto apie nuosavybės teisę jau mirusio asmens vardu, kadangi asmuo, kurio vardu registruojama nuosavybės teisė, nebeturėjo civilinio teisnumo bei veiksnumo (CK 2.1 straipsnis, 2.2 straipsnio 1 dalis) ir tokiu bÅ«du nebegalėjo bÅ«ti sandorio Å¡alimi CK 1.63 straipsnio 1 dalies, 1.64 straipsnio 1 dalies, 1.71 straipsnio 1 dalies atžvilgiu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. e2A-601-777/2020 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01532-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.5; 3.1.7.13; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.13; 3.3.1.18.1; 3.4.5.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 7 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

P. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. P. ieÅ¡kinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui, dėl įraÅ¡o Nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė panaikinti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie nuosavybę turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini): gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui-tvartui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui-malkinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui-viralinei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams-Å¡uliniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant juridinį faktÄ , jog Å¡io turto savininkas yra A. P..

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra A. P. nuosavybė. Teigia, jog jis nuo gimimo iki Å¡iol su Å¡eima gyvena ir rÅ«pinasi minėta namų valda. Å iÄ namų valdÄ , įskaitant ir pastatus, pradėjo kurti ieÅ¡kovo senelis K. P., miręs (duomenys neskelbtini). Mano, kad minėtas aplinkybes patvirtina namų valdos sukÅ«rimÄ patvirtinantys dokumentai: 1) 1973 m. balandžio 16 d. sutartis apie žemės sklypo perdavimÄ individualiojo gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje, kurioje numatyta, jog pagal (duomenys neskelbtini) tarybinio Å«kio direktoriaus 1972 m balandžio 11 d. nutarimÄ Nr. 145 iÅ¡skiriama 1500 kv. m žemė vieno aukÅ¡to namo statybai; 2) 1973 m. balandžio 2 d. raudonųjų linijų, sklypo ribų ir pastato aÅ¡ių nužymėjimo aktas, pagal kurį nužymėtos paskirto sklypo ribos; 3) 2016 m. sausio 18 d. nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartis Nr. (KMS)36, pagal kuriÄ jis užsakė atlikti gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų kadastrinius matavimus. 2.2.

IeÅ¡kovas yra mirusio A. P. sÅ«nus ir K. P. anÅ«kas. Pastariesiems mirus bei esant netiksliems registro duomenims, nėra galimybės teisingai susitvarkyti turto, kurį visÄ gyvenimÄ jis prižiÅ«rėjo, valdė, paveldėjo, kadangi šį turtÄ faktiniu valdymu paveldėjo jis. Teigia, jog įraÅ¡as vieÅ¡ame registre padarytas ne A. P. valia, t. y. jam mirus. Tai reiÅ¡kia, jog registro tvarkytojas (atsakovas) negalėjo priimti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo registruoti juridinio fakto apie nuosavybės teisę jau mirusio asmens vardu, kadangi asmuo, kurio vardu registruojama nuosavybės teisė, nebeturėjo civilinio teisnumo bei veiksnumo ir tokiu bÅ«du nebegalėjo bÅ«ti sandorio Å¡alimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 4.1. Nurodė, kad iÅ¡ byloje esančio (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«no J. S. pažymos dėl A. P. pastatų matyti, kad pagal namų knygÄ Nr. 25, namų Å«kio Nr. 1113, A. P. vardu registruotas gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) 1983 m. knygos, asmeninės sÄ skaitos Nr.461, matyti, kad pastatų savininkas A. P., gim. (duomenys neskelbtini). A. P. pastatų nekilnojamųjų daiktų teisinė registracija atlikta paties ieÅ¡kovo A.

P. praÅ¡ymu, kuris 2016 m. vasario 11 d. gautÄ pažymÄ Nr.12-17 iÅ¡ (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«no pateikė valstybės įmonės Registrų centrui Tauragės padaliniui. Pats ieÅ¡kovas teisme patvirtino, jog remiantis minėta pažyma jis VÄ® ,Registrų centre įregistravo minėtų ginčo pastatų nuosavybę tėvo A. P. vardu. 4.2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, pagal Patvirtintų dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sÄ raÅ¡o 2 punktÄ pastatyti seni statiniai Registre registruojami 2 punkte nurodytų Registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka, Registro tvarkytojui pateikus praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ ar daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylÄ ir savivaldybės ar archyvo iÅ¡duotÄ pažymÄ apie įraÅ¡us Å«kinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d.

įskaitytinai (SÄ raÅ¡o 2.1 p.). Pažymėjo, jog ieÅ¡kovo ginčijami nekilnojamieji statiniai pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. kaimo gyvenamojoje vietovėje – Tauragės r. sav., todėl darė iÅ¡vadÄ , kad nekilnojamieji daiktai ir mirusio A. P. nuosavybės teisė pagrįstai ir teisėtai įregistruota Nekilnojamojo turto registre, vadovaujantis namų Å«kio knyga Nr. 1113. 4.3. Konstatavo, jog ieÅ¡kovas turėjo teisę pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamuosius daiktus ir A. P. nuosavybės teisę į juos.

Teigia, jog pagal 2015 m. balandžio 27 d. Tauragės rajono pirmojo notaro biuro notarės A. B. iÅ¡duotÄ liudijimÄ Nr. 1922 po A. P. mirties palikimÄ priėmė, be visų kitų paveldėtojų, ir A. P.. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas. IeÅ¡kovas teismui nepateikė jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių neiÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Todėl trečiasis asmuo, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis ir nurodytų aplinkybių visuma, įregistravo nekilnojamuosius daiktus ir A.

P. nuosavybės teisę į juos. 4.4. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nesikreipia į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, kuris patvirtintų jo teisę į ginčo pastatus, o praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisę į daiktÄ , nors vieÅ¡ame registre jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktÄ (CK 4.27 straipsnio 3 dalis). Todėl darė iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas negali bÅ«ti nustatytas, kaip neatitinkantis CPK 445 straipsnio reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti panaikinant Nekilnojamojo turto registro duomenis apie nuosavybę turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini): gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui-tvartui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui-malkinei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui-viralinei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitiems inžineriniams statiniams-Å¡uliniui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatant juridinį faktÄ , jog Å¡io turto savininkas yra A.

P..

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad įrašas viešajame registre padarytas ne A. P. valia, t. y. jam mirus. Mano, jog, remiantis CK 4.256 straipsnio 2 dalimi, registro tvarkytojas (atsakovas) negalėjo priimti ieškovo prašymo registruoti juridinio fakto apie nuosavybės teisę jau mirusio asmens vardu, kadangi asmuo, kurio vardu registruojama nuosavybės teisė, nebeturėjo civilinio teisnumo bei veiksnumo (CK 2.1 straipsnis, 2.2 straipsnio 1 dalis) ir tokiu būdu nebegalėjo būti sandorio šalimi CK 1.63 straipsnio 1 dalies, 1.64 straipsnio 1 dalies, 1.71 straipsnio 1 dalies atžvilgiu.

Teigia, jog miręs asmuo neiÅ¡reiÅ¡kė valios įgyti nuosavybės teisę į konkretų turtÄ , o tai reiÅ¡kia, jog jokie tretieji asmenys negali mirusio asmens vardu tiesiogiai ar ne tiesiogiai sukurti teisių ir pareigų mirusiam asmeniui. Mano, jog Å¡iuo atveju nuosavybės teisė nustatyta atliekant seniÅ«nui nepavestas funkcijas, t. y. virÅ¡ijant įgaliojimus nustatant juridinį faktÄ dėl asmens turtinių teisių atsiradimo. Teigia, jog Å¡i kompetencija yra iÅ¡skirtinai teismo dispozicijoje CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.

Darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is faktas yra pagrindas Nekilnojamojo turto registro duomenis naikinti kaip atliktus (įraÅ¡ytus) nesant CK 4.255 straipsnyje numatytų juridinių faktų registravimo vieÅ¡ajame registre teisinių pagrindų, konkrečiai CK 4.255 straipsnio 2 punkte. 6.2. Mano, jog teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį, nepaisė ieÅ¡kinio dalyko bei pagrindo, rėmėsi tik atsakovės bei trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais ir teisingumÄ vykdė iÅ¡skirtinai formaliai, t. y. ginčo iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo, o tik apgynė vieÅ¡ojo registro, kuris savo esme neturi jokio teisinio santykio su ginče nagrinėjamo turto turtinėmis teisėmis bei pareigomis, interesÄ nenurodant, kokiu pagrindu nebegalima pakeisti duomenų, kurie pagal visus įrodymus yra neteisingi.

Teigia, jog ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi su praÅ¡ymu Å¡iuos duomenis panaikinti, pateikė reikiamus įrodymus, tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, pateikti įrodymai net nesvarstyti, nenagrinėta esama situacija, t. y. nenurodyta, jog ieÅ¡kovas netinkamai realizavo savo teises kreipdamasis į teismÄ . 6.3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nurodyta kasacinio teismo praktika, kadangi neaiÅ¡ku, kokias aplinkybes patvirtina, paneigia nurodyta kasacinio teismo nutartis Å¡ioje civilinėje byloje turint omenyje, jog nurodytoje kasacinio teismo nutartyje faktinės aplinkybės neatitinka precedento taisyklės, t. y. jos netapačios ir net nepanaÅ¡ios.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 8.1. Nurodė, kad pagal pateiktÄ papildomÄ (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos informacijÄ iÅ¡ namų Å«kio archyvinės knygos 1991-–1996 m., asmeninės sÄ skaitos Nr. 1005, Å¡eimos nario A. P. įraÅ¡uose matyti, kad A. P. su Å¡eimos nariais nuo 1991 m. gruodžio 30 d. sudarė atskirÄ Å¡eimÄ , asmeninės sÄ skaitos Nr. 1469. 8.2. Pažymėjo, kad ir vėlesnių metų (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos vedamose namų Å«kių apskaitos knygose nėra įrašų apie A.

P. turėtus gyvenamųjų namų pastatus (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini). Teigia, jog visose namų Å«kio archyvinėse knygose A. P. asmeninėse sÄ skaitose priklausantys gyvenamieji namai, pastabose pažymėta, kad gyvenamieji pastatai priklauso tėvui A. P., kaip ir ankstesnių metų namų Å«kio knygų įraÅ¡uose. Visos aplinkybės įrodo, kad įraÅ¡ai nuo 1975 m. Å«kinėse knygose priklausantieji gyvenamieji pastatai (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini), priklauso A.

P.. Šiose knygose kitų įrašų, kad gyvenamieji pastatai priklausytų A. P. nėra. Todėl A. P. prašymas, panaikinti viešajame registre esančiu, duomenis apie tėvui A. P. priklausančius pastatus yra nepagrįstas.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo valstybės įmonės Registrų centras praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 10.1. Nurodė, kad Registrų centras visas faktines aplinkybes, susijusias su nekilnojamųjų daiktų ir A. P. nuosavybės teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre, bei teisinius argumentus, t. y. kokiais teisės aktais vadovaujantis ieÅ¡kovo A. P. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui 2016 m. vasario 11 d. pateikti dokumentai buvo pakankamas teisinis pagrindas atlikti ginčijamÄ Å¡ioje civilinėje byloje nekilnojamųjų daiktų ir A.

P. nuosavybės teisės į juos registracijÄ , iÅ¡samiai iÅ¡dėstė 2019 m. spalio 30 d. teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį Nr. S-73507 (1.11 E) bei praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo ja vadovautis nagrinėjant ieÅ¡kovo (apelianto) apeliacinio skundo pagrįstumÄ . 10.2. Pažymėjo, kad savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kovo (apelianto) A. P. reikalavimÄ dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų panaikinimo buvo / yra tas, kad ieÅ¡kovas (apeliantas) A. P. nėra pasinaudojęs privaloma iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. 2016 m. vasario 18 d. teritorinio registratoriaus sprendimas (kuris įformintas įraÅ¡o padarymu Nekilnojamojo turto registre), kuriuo Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota A.

P. nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniais, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos Centriniam registratoriui apskųstas nebuvo, o Å¡iuo metu jau yra žymiai praleistas terminas skųsti minėtÄ teritorinio registratoriaus sprendimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad ieÅ¡kovas (apeliantas), atsakovės atstovas ((duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«nas J. S. dalyvavo 2019 m. lapkričio 26 d. posėdyje) dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl įraÅ¡o Nekilnojamojo turto registre panaikinimo bei juridinio fakto nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

15. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė į bylÄ pateikė A. P., K. 1991–1996 m. namų Å«kio knygos, asmeninės sÄ skaitos Nr.1005 kopijÄ bei A. P., Antano, namų Å«kio knygų, asmeninės sÄ skaitos 1991–1996 m. Nr. 1469, 1998–2002 m., kopija. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors atsakovas pateikdamas naujus įrodymus nenurodė priežasčių, kodėl Å¡ie įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau įvertinusi tai, kad Å¡ie įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, jų pridėjimas prie bylos jos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas nutaria kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 16. VieÅ¡ame registre registruojami nekilnojamieji daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės ir įstatyme nustatytais atvejais juridiniai faktai (CK 4.253 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRÄ®) 9, 11, 12 straipsniai). Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, Å¡ių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įraÅ¡omi į Nekilnojamojo turto registrÄ (NTRÄ® 3 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis NTRÄ® 3 straipsnio 1 dalimi, visi duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir teises į jį pripažįstami teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnyje.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovo tėvui A. P. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas- tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2016 m. vasario 11 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. 12-17. Įrašas galioja nuo 2016 m. vasario 18 d. Ieškovo tėvas A. P. mirė (duomenys neskelbtini).

18. Apeliaciniu skundu teigiama, jog įrašas viešame registre padarytas ne A. P. (ginčo turto savininko) valia, t. y. jam mirus. Mano, jog, remiantis CK 4.256 straipsnio 2 dalimi, registro tvarkytojas (atsakovas) negalėjo priimti ieškovo prašymo registruoti juridinio fakto apie nuosavybės teisę jau mirusio asmens vardu, kadangi asmuo, kurio vardu registruojama nuosavybės teisė, nebeturėjo civilinio teisnumo bei veiksnumo (CK 2.1 straipsnis, 2.2 straipsnio 1 dalis) ir tokiu būdu nebegalėjo būti sandorio šalimi CK 1.63 straipsnio 1 dalies, 1.64 straipsnio 1 dalies 1.71 straipsnio 1 dalies atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakęs dėl teisinės registracijos tikslų ir reikÅ¡mės. Å iuo atveju reikÅ¡mingi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai apie tai, kad asmens teisių registracija vieÅ¡ame registre atlieka ne teises nustatančiÄ , o teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ ; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktÄ teisinė registracija yra iÅ¡vestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tÄ registruotinÄ daiktÄ atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukÅ«rimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje L.

G. v. VÄ® Valstybės turto fondas, VÄ® „Varėnos miÅ¡kų urėdija“, bylos Nr. 3K-3-399/2010). IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog remiantis (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«no J. S. pažyma dėl A. P. pastatų, jis VÄ® ,Registrų centre įregistravo ginčo pastatų nuosavybę tėvo A. P. vardu. Tai reiÅ¡kia, jog Å¡iuo veiksmu A. P. nebuvo suteikta daugiau teisių (nesukÅ«rė daugiau teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ nei jis iki tol turėjo), tačiau atliktas iÅ¡vestinis nuo teisių įgijimo veiksmas, t. y. iÅ¡vieÅ¡intos A.

P. turimos turtinės teisės į ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad registro tvarkytojas (atsakovas) galėjo priimti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ registruoti juridinį faktÄ apie nuosavybės teisę, nepaisant to, jog A. P. tuo metu jau buvo miręs.

19. Apeliantas taip pat mano, jog Å¡iuo atveju nuosavybės teisė nustatyta atliekant seniÅ«nui nepavestas funkcijas, t. y. virÅ¡ijant įgaliojimus nustatant juridinį faktÄ dėl asmens turtinių teisių atsiradimo. Teigia, jog Å¡i kompetencija yra iÅ¡skirtinai teismo dispozicijoje, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is faktas yra pagrindas Nekilnojamojo turto registro duomenis naikinti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, formuojama teismų praktika patvirtina, jog įraÅ¡ai Å«kinėse knygose kaimo vietovėse pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teise įrodymais, tačiau sukeliančiais teisines pasekmes ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ laikomi įraÅ¡ai namų Å«kio knygose, jei jie yra padaryti iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo.

Jeigu pastatai buvo pastatyti iki minėtos instrukcijos įsigaliojimo, tai jie galėjo bÅ«ti registruojami Nekilnojamojo turto registre, pateikus seniÅ«no ar mero pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad vietinio vykdomojo komiteto Å«kinėse knygose yra įregistruota namų valda, susidedanti iÅ¡ tam tikrų pastatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2001;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 15 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-240/2007). IÅ¡ byloje esančio (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«no J. S. pažymos dėl A. P. pastatų matyti, kad pagal namų knygÄ Nr. 25, namų Å«kio Nr. 1113, A. P. vardu registruotas gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) 1983 m. knygos, asmeninės sÄ skaitos Nr. 461, matyti, kad pastatų savininkas A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas bei formuojama teismų praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, nustačiusi, jog ginčo nekilnojamasis turtas pagal Å«kines knygas priklauso A. P., pagrįstai iÅ¡davė 2016 m. vasario 11 d. Apylinkės (seniÅ«nijos) pažymėjimÄ Nr. 12-17, o VÄ® Registrų centras pagrįstai Å¡iuos duomenis įregistravo.

20. Apeliantas nurodė, jog teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį, nepaisė ieÅ¡kinio dalyko bei pagrindo, rėmėsi tik atsakovės bei trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais ir teisingumÄ vykdė iÅ¡skirtinai formaliai. Teigia, jog teismas apelianto į bylÄ pateiktų įrodymų net nesvarstė, nenagrinėjo esamos situacija, t. y. nenurodė, jog ieÅ¡kovas netinkamai realizavo savo teises kreipdamasis į teismÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis) ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieÅ¡kovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. IeÅ¡kinyje yra nurodomas ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobÅ«džio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimÄ teisę ar interesÄ arba jo pažeidimÄ ar ginčijimÄ . Tiek pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, tiek apeliaciniu skundu teigiama, jog ieÅ¡kovas yra mirusio A. P. sÅ«nus ir K. P. anÅ«kas. Pastariesiems mirus bei esant netiksliems registro duomenims, nėra galimybės teisingai susitvarkyti turto, kurį visÄ gyvenimÄ jis prižiÅ«rėjo, valdė, paveldėjimo, kadangi šį turtÄ faktiniu valdymu paveldėjo jis.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kokie registro duomenys yra netikslÅ«s. Apelianto teigimu, tai, kad registre esantys duomenys yra netikslÅ«s, įrodo ginčo namų valdos sukÅ«rimÄ patvirtinantys dokumentai (1973 m. balandžio 16 d. sutartis apie žemės sklypo perdavimÄ individualinio gyvenamo namo statybai kaimo vietovėje, joje numatyta, jog pagal (duomenys neskelbtini) tarybinio Å«kio direktoriaus 1972 m balandžio 11 d. nutarimÄ Nr. 145 iÅ¡skiriama 1500 kv. m žemė vieno aukÅ¡to namo statybai; 1973 m. balandžio 2 d. raudonųjų linijų, sklypo ribų ir pastato aÅ¡ių nužymėjimo aktas, pagal kurį nužymėtos paskirto sklypo ribos; 2016 m. sausio 18 d. nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutartis Nr. (KMS)36, pagal kuriÄ jis užsakė atlikti gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų kadastrinius matavimus).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus dokumentus, konstatuoja, jog Å¡ie įrodymai patvirtina tik tai, kad ginčo namų valdÄ pradėjo kurti K. P., tačiau Å¡ie įrodymai niekaip nepaneigia (duomenys neskelbtini) 1983 m. knygos, asmeninėse sÄ skaitose Nr. 461 esančių duomenų, jog pastatų savininkas yra A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas teigia, jog jis visÄ gyvenimÄ prižiÅ«rėjo ginčo turtÄ ir jį valdė bei paveldėjo, tačiau Å¡ios aplinkybės nepaneigia byloje objektyviais įrodymais nustatytų aplinkybių, kad ginčo turto savininkas yra apelianto tėvas A.

P.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagrįstai konstatavo, jog A. P. nuosavybės teisės viešajame registre buvo įregistruotos tinkamai.

21. Dar daugiau, tiek iÅ¡ ieÅ¡kinio, tiek iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neneigia, jog ginčo turtÄ sukÅ«rė jo senelis K. P. bei jo tėvas A. P., o apeliantas šį turtÄ valdė. Taip pat matyti, jog apeliantas ginčo turtÄ vieÅ¡ame registre pats įregistravo A. P. (ne savo) vardu jau po tėvo A. P. mirties. Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad apeliantas, registruodamas ginčo turtÄ , jį laikė tėvo A. P. nuosavybe.

22. Be to, iÅ¡ 2015 m. balandžio 27 d. Tauragės rajono pirmojo notarų biuro notarės A. B. iÅ¡duoto liudijimo Nr. 1922 matyti, jog po A. P. mirties palikimÄ priėmė, be visų kitų paveldėtojų, ir A. P., tai reiÅ¡kia, jog jis turi teisę pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nekilnojamuosius daiktus savo vardu.

23. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nurodyta kasacinio teismo praktika, kadangi nurodytos kasacinio teismo nutarties faktinės aplinkybės neatitinka precedento taisyklės, t. y. jos netapačios ir net nepanaÅ¡ios. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, kokie dokumentai pripažįstami pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teisės įrodymais, sukeliančiais teisines pasekmes ir patvirtinančiais nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ , taip pat kokia tvarka seni pastatai registruojami vieÅ¡ame registre. Tai reiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nepažeidė precedentams taikomų taisyklių, todėl Å¡ie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

24. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės dėstomi analogiÅ¡ki argumentai nurodytiems pateiktame ieÅ¡kinyje. Tai reiÅ¡kia, jog apeliantas iÅ¡ esmės nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo bylos Å¡alis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

Pagal teismų praktikÄ , teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ , kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. turėjo pagrindo konstatuoti, kad Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yti duomenys apie nekilnojamuosius daiktus ir A.

P. nuosavybės teisę į juos atitinka minėtus dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įraÅ¡yti, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

25. Ä®vertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino. Tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos 27. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

28. Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

29. Daugiau praÅ¡ymų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas į bylÄ nepateikta, todėl Å¡is klausimas paliktinas nenagrinėtas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė Danutė Žvinklytė