158ea516-bbc7-4d77-ba15-ef977f968e24 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-141-557/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05799-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 1.2.4.6.2.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 19 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, nukentėjusiųjų G.

T., D. T. ir A. J. K. atstovei pagal įstatymÄ G. K., gynėjui advokatui A. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos epizodai) iÅ¡teisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu paliktas nenagrinėtas G. K. ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Ž. T.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. Ž. T. buvo kaltinamas pagal BK140 straipsnio 3 dalį tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiams A. J. K. ir D. T.: jis 2020 m. gruodžio mėnesio viduryje vakare, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), namuose, vaikų kambaryje, sudavė diržu ne mažiau kaip du kartus sugyventinės G.

K. mažamečiam sÅ«nui A. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), į sėdmenis ir sudavė diržu ne mažiau kaip vienÄ kartÄ savo mažamečiam sÅ«nui D. T., gim. (duomenys neskelbtini), į sėdmenis.

2. Be to, Ž. T. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiam A. J. K.: jis 2021-02-20, laikotarpiu nuo 13.00 iki 14.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, vaikų kambaryje, plastmasiniu dangčiu nuo žaislų dėžės sudavė vienÄ kartÄ sugyventinės G. K. mažamečiam sÅ«nui A. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), į virÅ¡utinę galvos dalį.

3. Be to, Ž. T. buvo kaltinamas pagal BK140 straipsnio 3 dalį tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiam G. T.: jis 2021-02-21, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje mažamečiam sÅ«nui G. T., gim. (duomenys neskelbtini), sugriebė ranka už kairės pusės ausies ir taip jÄ suko, po to paėmė jį rankomis už pažastų ir metė ant sofos.

4. Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ių kaltinimų Ž. T. iÅ¡teisino konstatavęs, kad byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių nusikalstamų veikų padarymÄ , todėl Ž. T. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (3 epizodai) iÅ¡teisintinas, nes nagrinėjamu atveju nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). II. Apeliacinio skundo argumentai 5.

Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o nuosprendį pakeisti: Ž. T. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl trijų Å¡ios nusikalstamos veikos epizodų – 2020 m. gruodžio mėn., 2021-02-20 ir 2021-02-21 – ir už kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių nusikaltimų paskirti jam po 60 MGL (3 000 Eur) baudos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir galutinę subendrintÄ bausmę Ž. T. nustatyti 100 MGL (5 000 Eur) baudÄ . Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ Ž.

T. A. J. K. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Daiktus: dangtį nuo žaislų dėžės – grÄ Å¾inti G. K., dirÅ¾Ä , saugomÄ policijos komisariate – sunaikinti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, paskirti Ž. T. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Kardomųjų priemonių – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti ir įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu – iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeisti. 5.1.

Nurodo, kad Ž. T. buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiams: 2020 m. gruodžio mėnesio viduryje vakare, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), namuose, vaikų kambaryje, sudavė diržu ne mažiau kaip du kartus sugyventinės G. K. mažamečiam sÅ«nui A. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), į sėdmenis ir sudavė diržu ne mažiau kaip vienÄ kartÄ savo mažamečiui sÅ«nui D. T., gim. (duomenys neskelbtini), į sėdmenis, taip nukentėjusiajam A.

J. K. ir nukentėjusiajam D. T. sukėlė fizinį skausmÄ . Å iais veiksmais Ž. T. kaltintas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK140 straipsnio 3 dalyje. 5.2. Be to, Ž. T. kaltintas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui: 2021-02-20, laikotarpiu nuo 13.00 iki 14.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, vaikų kambaryje, plastmasiniu dangčiu nuo žaislų dėžės sudavė vienÄ kartÄ sugyventinės G. K. mažamečiam sÅ«nui A. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), į virÅ¡utinę galvos dalį, taip nukentėjusiajam A.

J. K. sukėlė fizinį skausmÄ . Å iais veiksmais Ž. T. kaltintas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK140 straipsnio 3 dalyje. 5.3. Be to, Ž. T. kaltintas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui: 2021-02-21, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje mažamečiam sÅ«nui G. T., gim. (duomenys neskelbtini), sugriebė ranka už kairės pusės ausies ir taip jÄ suko, po to paėmė jį rankomis už pažastų ir metė ant sofos, taip sukėlė nukentėjusiajam G.

T. fizinį skausmÄ . Å iais veiksmais Ž. T. kaltintas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK140 straipsnio 3 dalyje. 5.4. Prokurorės teigimu, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų, neatitinkančių bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai). Teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes iÅ¡teisino Ž. T. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl 3 epizodų), nors byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jis padarė Å¡ias nusikalstamas veikas.

Teismas nors ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė įrodymus, sprendimÄ iÅ¡teisinti Ž. T. motyvavo vienpusiÅ¡kai, selektyviai, remdamasis tik kai kuriais įrodymais ir juos sureikÅ¡mindamas, įrodymus vertindamas atskirai nuo įrodymų visumos, ir tai teismui sukliudė priimti teisingÄ nuosprendį. Teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino neatitikimus liudytojų parodymuose, neatsižvelgė į tai, kad nustatyti neatitikimai liudytojų parodymuose nepaneigia jų anksčiau duotų parodymų esmės, o juos duodant įtakos turėjo praėjęs laiko tarpas, individualios asmens savybės, nevertino nukentėjusįjį A.

J. K. ir liudytojÄ G. K. charakterizuojančių duomenų, nepagrįstai nesivadovavo teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu. 5.5. IÅ¡ Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos apie A. J. K., G. T. ir G. T. gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas matyti, kad vaikų mama G. K. nedirbo, gavo nedarbo iÅ¡mokÄ augindama vaikÄ iki trejų metų ir iÅ¡mokÄ iÅ¡ Vaikų iÅ¡laikymo fondo, Å¡eima gyveno Ž. T. priklausančiame bute (t. 1, b. l. 112–123). G. K. yra neteista, bausta administracine tvarka už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje („Nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas“), ANK 423 straipsnio 1 ir 2 dalyse („Nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir turto sugadinimÄ nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas“).

Ž. T. dirbo užsienyje. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje baustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 4 ir 5 dalyse („Nustatyto greičio virÅ¡ijimas“), ANK 560 straipsnio 1 dalyje („Karo prievolininkų pareigų nevykdymas“) (t. 2, b. l. 80–83). Lietuvos Respublikoje neteistas, teistas Didžiojoje Britanijoje už vairavimÄ neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (t. 2, b. l. 87–90). Tai, kad G. K. nedirbo, Å¡eima gyveno Ž.

T. priklausančiame bute, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad G. K. buvo materialiai priklausoma nuo Ž. T.. Tiek G. K., tiek Ž. T. parodė, kad Å¡eimos gyvenamajame bute Ž. T. turėjo įrengęs vaizdo stebėjimo kameras ir savo mobiliojo ryÅ¡io telefonu galėjo stebėti, kas vyksta namuose. Ž. T. teigė, kad patalpų stebėjimo kameros įrengtos bendru sutarimu, o G. K., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad kameros įrengtos Ž. T. iniciatyva, siekiant stebėti jÄ ir vaikus, ir kad ji neturėjo prieigos prie Å¡ių kamerų.

Be to, byloje esančiuose Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos 2018-06-08 ir 2021-12-01 raÅ¡tuose Nr. IP/04214/012/GB/18 pateikta informacija, skirta Tauragės apskrities VPK Å ilutės r. PK ir Å ilutės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui „Dėl vaiko saugumo užtikrinimo“, Å¡iuose raÅ¡tuose nurodyta, kad 2018 m. balandžio mėn. G. K. kreipėsi į Jungtinės Karalystės policijÄ , nes jos sugyventinis Ž. T. skriaudė jos sÅ«nų A. J.

K. – griebė prie stalo valgiusį A. J. K. ir nutempė jį į voniÄ , kur per durų plyšį ji matė berniukÄ gulintį ant grindų, o Ž. T. – uždėjusį rankas vaikui ant kaklo. Policija ir medikas konstatavo ant A. J. K. kaklo ir veido žymes, mėlynes ir nubrozdinimus. Berniukas teigė, kad bijo Ž. T., Å¡is jį kumščiuoja, gnaibo, tampo už ausų. Minima, kad visus Å¡eimos finansus kontroliuoja Ž. T.. G. K. su vaikais vietos institucijų lėšomis iÅ¡vykus į LietuvÄ , Ž.

T. buvo paleistas Jungtinės Karalystės policijos už užstatÄ , o tyrimas neatliktas, nes po iÅ¡vykimo iÅ¡ Jungtinės Karalystės G. K. atsiėmė pareiÅ¡kimÄ dėl smurto prieÅ¡ nepilnametį (t. 2, b. l. 23–25) (G. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu ir teismo posėdžio metu teigė, jog ji procesÄ nutraukė, nes neturėjo finansinių galimybių dalyvauti užsienyje vykstančiame procese) (t. 1, b. l. 71–72). Jokių turtinių ar kitokių konkurencingų teisminių ginčų tarp buvusių sugyventinių nebuvo ir nėra, todėl nenustatyta jokių priežasčių, kodėl G.

K. bÅ«tų naudinga apkalbėti Ž. T., su kuriuo nebuvo sudariusi santuokos, neturėjo bendrai įgyto turto. Fizinį skausmÄ sukėlusių smurtinių veiksmų, įvykdytų Å¡eimos namuose, paÅ¡aliniai asmenys nematė. Mažamečiams G. T. ir D. T. nesugebant duoti parodymų, veikos įvykdymo aplinkybes parodė jas matę Å¡eimos nariai – mažamečių mama – atstovė pagal įstatymÄ G. K. ir mažametis A. J. K., dėl jo atliktos teismo psichiatrijos-psichologijos akte nurodyta, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti jo parodymais (t. 1, b. l. 173–177).

G. K., A. J. K. parodymai vertintini, atsižvelgiant į jų individualias savybes, juos charakterizuojančius duomenis. Dėl 2020 m. gruodžio epizodo 5.6. Teismo nuosprendyje dėl šio epizodo nurodyta, jog Ž. T. kaltė buvo grindžiama nenuosekliais ir prieštaringais įrodymais, kad byloje nėra jokių neabejotinai įvykį patvirtinančių ir (ar) nuosekliai pagrindžiančių patį įvykį įrodymų, kad toks kaltinimas ikiteisminio tyrimo metu atsirado praėjus beveik vienam mėnesiui nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Teismas nusprendė, kad A. J. K. parodymai dėl Å¡io epizodo yra nepatikimi, nes apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ jis tik bendrai parodė, kad tiek jis, tiek D. T. buvo muÅ¡ami diržu, tačiau nenurodė konkrečių įvykio aplinkybių, neparodė, kad jie abu buvo muÅ¡ami vienu laikotarpiu (t. 1, b. l. 151–152). Teismas, vertindamas mažamečio parodymus, neatsižvelgė į tai, kad apklausos metu A. J. K. buvo Å¡eÅ¡erių metų amžiaus, kad apklausos metu jis davė parodymus ne tik apie patirtÄ smurtinį atvejį – trenkimÄ jam per galvÄ Å¾aislų dėžės dangčiu, dėl to buvo pradėtas Å¡is ikiteisminis tyrimas, bet ir apie daugkartinius per savo gyvenimÄ patirtus smurtinius kaltinamojo veiksmus.

BÅ«tent A. J. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu buvo gauti duomenys, kad Ž. T. ne tik sudavė jam plastmasiniu žaislų dėžės dangčiu per galvÄ , bet ir kad jis ir D. T. buvo muÅ¡ami diržu. Apklausos metu jis parodė, kad buvo muÅ¡amas namuose (duomenys neskelbtini), kad diržas, su kuriuo jis buvo muÅ¡amas, yra žalios spalvos, kad kaskart jam buvo suduodama po du smÅ«gius, kad smÅ«giai diržu yra skaudÅ«s, kad diržu buvo muÅ¡amas ir D. T.. A. J. K. savo parodymų laikėsi ir jam atliktos teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės metu.

Ekspertizės akto 5 puslapyje psichologinio įvertinimo metu nustatyta, kad A. J. K. nenustatyta mÄ stymo ir atminties sutrikimų, t. y. „jis gali teisingai suvokti konkrečias faktines bylos aplinkybes, įsiminti ir atgaminti jų esmę (kas kur kÄ darė) net ir praėjus ilgesniam laikui nuo įvykių. Tačiau jis yra per mažas, jog praeities (ypač tolimesnės) įvykius prisimintų iÅ¡samiai ir detaliai“. Ekspertizės iÅ¡vadose taip pat nurodyta, kad nenustatytos priežastys (taip pat ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti A.

J. K. 2021-03-17 duotais parodymais (t. 1, b. l. 173–177), todėl teismo iÅ¡vada, kad A. J. K. parodymai nepatikimi, vertintina kritiÅ¡kai. 5.7. Po ikiteisminio tyrimo pradėjimo paaiÅ¡kėjus naujos nusikalstamos veikos požymiams, A. J. K. mama G. K. buvo apklausta papildomai apie naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, pateikė žalios spalvos dirÅ¾Ä . Pirminių apklausų metu ji buvo apklausta ir parodymus davė tik apie įvykius, dėl kurių ji kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , o ne apie visus jai žinomus fizinio smurto pavartojimo prieÅ¡ vaikus atvejus.

Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duodama papildomus parodymus ji nekeitė jau duotų parodymų, juos papildė naujomis faktinėmis aplinkybėmis, ne neigiančiomis, o papildančiomis anksčiau duotus parodymus, negalėjo nurodyti tikslios įvykio datos. G. K. niekur nedirbo, jos auginami vaikai mažamečiai, po įvykio dėl Ž. T. veiksmų ji niekur nesikreipė, todėl tai, kad ji nežino tikslios įvykio datos, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymais. Po ikiteisminio tyrimo tyrėjui duotų parodymų apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir teisiamojo posėdžio metu ji laikėsi savo duotų parodymų, jų nekeitė, todėl nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes mačiusių G.

K. ir mažamečio A. J. K. parodymais nėra pagrindo netikėti. Dėl 2021-02-20 epizodo 5.8. Teismo vertinimu, nėra neginčijamai nustatyta, kad Ž. T. sudavė žaislų dėžės dangčiu A. J. K.. Teismas nesirėmė Å¡io mažamečio duotais parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, su jo parodymais sutampančiais liudytojų G. K., L. B. ir K. Å . parodymais, kad A. J. K. Ž. T. sudavė žaislų dėžės dangčiu vienÄ kartÄ per galvÄ (virÅ¡ugalvį), kad tokias pat aplinkybes jis tvirtino ir jam atliktos teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu, kurios metu gauta iÅ¡vada, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti A.

J. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau nurodė, kad pastebėti aplinkybių neatitikimai A. J. K., G. K., L. B. ir K. Å . parodymuose. Vertindamas minėtus parodymus teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika įvykdyta namuose, paÅ¡aliniai asmenys veikos įvykdymo aplinkybių nematė, minėti liudytojai parodymus davė apie tai, kÄ jiems pasakojo nukentėjusysis A. J. K., kuris apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , atliekamos teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu, bendraudamas su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste K.

Å ., teigė, kad Ž. T. jam sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ (virÅ¡utinę galvos dalį). Liudytoja G. K. viso proceso metu taip pat teigė, jog A. J. K. jai pasakojo, kad Ž. T. jam trenkė vienÄ kartÄ Å¾aislų dėžės dangčiu, jį ji pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė ir liudytoja L. B.. Tai, kad ji apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ metu nurodė, kad A. J. K. jai sakė, jog jam buvo suduota žaislų dėže, nenurodydamas tiksliau, ar visa dėže, ar jos dalimi, neprieÅ¡tarauja A.

J. K., K. Å . ir G. K. parodymams. Teismui abejonių kėlė tai, jog G. K. nepastebėjo, kad jos sÅ«nus yra patyręs fizinį smurtÄ , tačiau kartu kėlė prielaidÄ , kad galbÅ«t sužinojusi apie įvykį ji galėjo hiperbolizuoti įvykio aplinkybes, nes tokiÄ jos savybę nurodė liudytoja B. K.. Å i liudytoja, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, parodė, kad G. K. gali bÅ«ti karÅ¡takošė, perdedanti įvykių aplinkybes, tačiau vėliau nurimsta ir viskÄ papasakoja ramiau (t. 2, b. l. 187–190), todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad viso proceso metu G.

K. buvo „nenurimusi“ ir nesugebėjo duoti teisingų parodymų. Teismas neatsižvelgė į A. J. K. parodymus, kad jo mama G. K. jo negindavo, neguosdavo, kad Å¡iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina pačios liudytojos G. K. parodymai, jog Ž. T. neleisdavo jai bÅ«ti patalpoje, kurioje jis auklėdavo vaikus, drausdavo juos guosti, ir liudytojos L. B. parodymai teisiamojo posėdžio metu, kad A. J. K. bijojo, jog G. K. ir Ž. T. nesipyktų, ir apie įvykį jai pasakė, tik Å¡iai pažadėjus niekam nesakyti, kartu sakydamas „vienÄ kartÄ pasakysiu, tu daužyk, daužyk mane, kai aÅ¡ numirsiu, pažiÅ«rėsiu, kÄ jÅ«s tada darysite“.

IÅ¡ A. J. K. parodymų, ekspertizės akto, liudytojų G. K. ir L. B. parodymų pagrįsta daryti iÅ¡vadÄ , kad A. J. K. nesijautė saugus, apgintas Å¡eimoje, todėl jis ir nesiguodė G. K., kalbėdamas su liudytoja K. Å . apie Ž. T. elgesį, kai Å¡is bÅ«na piktas, neklausiamas apie muÅ¡imÄ , iÅ¡kart sakė, kad Å¡is jo nemuÅ¡a, o užklaustas apie tai, kÄ pasakojo L. B. apie įvykio aplinkybes, parodė analogiÅ¡kai, tačiau įvykio pasekmes menkino. Be to, teismas, vertindamas G. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, atkreipė dėmesį į tai, kad G.

K. teigė, jog močiutė teigė mačiusi paraudimus vaikui ant smilkinio, nors kiti liudytojai parodė ir kaltinamajame akte nurodyta, kad vaikui buvo suduota į virÅ¡ugalvį. Å ioje dalyje nėra jokio prieÅ¡taravimo ar neatitikimo, nes G. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu, jai davus parodymus apie smurto žymes vaiko smilkinyje, prokurorės papraÅ¡yta parodyti, kur yra „smilkinys“, liudytoja G. K. parodė, kad jis yra kaktoje, tai buvo užfiksuota jos apklausos protokole, protokolo priede – garso įraÅ¡e, todėl darytina iÅ¡vada, kad G.

K. ir liudytojų parodymai apie tai, į kuriÄ galvos vietÄ buvo suduota vaikui, sutampa. Tai, kad G. K. Å¡ios apklausos metu teigė, jog L. B. matė, kad vaiko virÅ¡ugalvis buvo raudonas, o to neparodė kiti liudytojai, nepaneigia nukentėjusiojo parodymų apie jam sukelto skausmo mastÄ . Nepagrįsta teismo iÅ¡vada ir dėl to, kad A. J. K. parodymai yra nepatikimi, nes apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ jis sakė, jog apie tai, kad Ž. jam trenkė, jis papasakojo mamai, nes Å¡is apklausos metu nesakė, kad tai darė iÅ¡kart po įvykio, o iÅ¡ liudytojos G.

K. parodymų nustatyta, kad, sužinojusi apie veikÄ , ji kalbėjosi apie tai su nukentėjusiuoju, tai visiÅ¡kai atitinka nukentėjusiojo A. J. K. parodymus, kad jis pasakojo mamai, kÄ jam padarė Ž. T.. 5.9. Ž. T. parodė, kad prieÅ¡ A. J. K. jis smurtinių veiksmų neatliko, nurodė, kad galėjo A. J. K. suduoti žaislų dėžės dangčiu netyčia – uždengdamas dėžę. Tokių aplinkybių, kad Ž. T. bÅ«tų žaidęs kartu su A. J. K., dėjęs kartu žaislus į žaislų dėžę ir taip netyčia sudavęs dėžės dangčiu mažamečiui į virÅ¡ugalvį, nenustatyta.

A. J. K., 2021-03-17 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad sudavimo metu jis žaidė su maÅ¡inėlėmis, o broliai miegojo. Liudytoja L. B. teigė, jog iÅ¡kart po įvykio A. J. K. jai sakėsi susipykęs su D. ir verkęs, dėl to jam Ž. T. sudavęs žaislų dėžės dangčiu. IÅ¡ esmės tokias pat aplinkybes jis nurodė ir G. K., teigdamas, jog Ž. T. supyko, nes G. miegojo, o jis D. neleido pasiimti žaislo ir Å¡is triukÅ¡mavo („zyzė“). Su A. J. K. bendravusioms vaiko teisių specialistėms jis sakė, kad jis buvo blogas, todėl Ž.

T. supyko ir jam sudavė. Visais atvejais A. J. K. minėjo, kad Ž. T. pyko ant jo, o ne tai, kad jie bÅ«tų kartu kÄ veikę ir dėl Ž. T. neatsargumo bÅ«tų patyręs fizinį skausmÄ . Visi aptarti A. J. K. parodymai buvo įvertinti atliktos teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu, todėl tai, jog apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ jis nurodė, jog veikos metu broliai miegojo, nepaneigia jo duotų parodymų, kad Ž. T., pykdamas ant jo, žaislų dėžės dangčiu jam trenkė į galvÄ (virÅ¡ugalvį).

IÅ¡ įrodymų viseto matyti, jog teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių nusikalstamos veikos padarymÄ , yra nepagrįsta. Dėl 2021-02-21 epizodo 5.10. IÅ¡teisindamas Ž. T. dėl Å¡io epizodo teismas pasisakė, kad byloje nėra jokių pagrįstų jo kaltės įrodymų, nes asmenų parodymai yra nenuoseklÅ«s, vieni kitų nepatvirtina, nepapildo ir yra prieÅ¡taringi. Nurodė, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog Ž. T. už ausies G. T. tempė 2021-02-21, o G.

K. pareiÅ¡kime policijai nurodė, kad veika padaryta 2021-02-22, o apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu parodė, kad veika padaryta 2021 m. sausį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad G. K., augindama namuose tris mokyklos nelankančius vaikus, niekur nedirbdama, klydo nurodydama įvykio datÄ , nes veikų įvykdymo datų ji neįsidėmėjo. Kadangi A. J. K. lankė vaikų darželį, nėra pagrindo netikėti jos parodymais, duotais akistatos su Ž. T. metu, kad Å¡is įvykis vyko sekmadienį, t. y. 2021-02-21, o ne 2021-02-22.

Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ji teigė, kad įvykio datas ji geriau prisiminė duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad jos parodymai dėl nesugebėjimo nurodyti tiksliai įvykio datos yra prieÅ¡taringi. G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, tuos pačius įtariamojo Ž. T. veiksmus ir tai, kad jo veiksmai sukėlė G. T. fizinį skausmÄ . Laiko, kiek vaikas verkė, ji nefiksavo, todėl teismo iÅ¡vada, kad tai, jog ji vienÄ kartÄ nurodė, kad vaikas verkė 5 minutes, o vėliau teigė, kad verkimas truko 10–15 minučių, neduoda pagrindo daryti iÅ¡vados, kad Ž.

T. neatliko jam inkriminuojamų veiksmų ar kad G. T. neskaudėjo. Teismas taip pat suabejojo dėl VTAS pateiktos informacijos apie smurtÄ patyrusi vaikÄ , tačiau Å¡ioje dalyje apklausta kaip liudytoja VTAS specialistė K. Å . parodė, kad VTAS ruoÅ¡toje informacijoje dėl informacijos gausos, nurodydama, jog Ž. T. už ausies tempė, jÄ suko ir metė ant sofos D. T., ji (K. Å .) galbÅ«t suklydo nurodydama vaiko vardÄ (t. 2, b. l. 15–18), todėl Å¡i aplinkybė nevertintina, kaip duodanti pagrindÄ manyti, jog G.

K. parodymai yra nepatikimi. Taip pat ir tai, kad A. J. K. parodė, jog ir jam Ž. T. tempė už ausies (tokia informacija nurodyta ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos 2018-06-08 raÅ¡te Nr. IP/04214/012/GB/18), neduoda pagrindo teigti, jog tokia pat veika – tempimas už ausies – nepadaryta G. T.. G. K., tiesiogiai mačiusi Ž. T. smurtinius veiksmus prieÅ¡ G. T., duodama parodymus byloje ir pasakodama apie veikÄ kitiems asmenims, vienodai pasakojo veikos įvykdymo aplinkybes ir nėra pagrindo netikėti jos parodymais. 5.11.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo A. J. K. parodymus patvirtina teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktas, liudytojų parodymai, kurie iÅ¡ esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, daroma iÅ¡vada, kad Ž. T. pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ mažamečius, sukėlė jiems fizinį skausmÄ , tai visuose trijuose epizoduose atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Ž. T. pozicija laikytina jo pasirinkta gynybos versija. Ž. T. dirba, Lietuvos Respublikoje neteistas, teistas užsienyje.

Nukentėjusiesiems fizinis skausmas buvo sukeltas nesant jokio reikalingumo. Įvykdytos veikos yra nesunkūs nusikaltimai, įvykdyti tiesiogine tyčia. Kadangi Ž. T. nepripažino savo kaltės, įvykdyti nusikaltimai artimoje aplinkoje, jam kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

2. Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs prokurorės apeliacinio skundo argumentus, patikrinęs bylÄ ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismas iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. IÅ¡vada, jog Ž. T. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo negalima patikimai ir neabejotinai pagrįsti byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, pagrįsta iÅ¡samia bylos duomenų visumos analize, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorės apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra priimtas pažeidžiant BPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

5. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 2 dalies 2–4 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuota, kodėl nesiremiama ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų asmenų parodymais, pažymint, kad jie ne tik nesutampa tarpusavyje, nėra nuoseklūs, vienas kito nepapildo, bet ir prieštarauja pačios pranešėjos G. K. nenuosekliems parodymams (prieštaravimai išsamiai aptarti skundžiamo nuosprendžio 11–13 psl., be kita ko, pažymint, kad jeigu būtų tikima G.

K., jog Ž. T. dažnai mušdavo vaikus, o vaikai nuolat bendraudavo su jos mama ir močiute, kelia abejonių tas faktas, kad toks Ž. T. elgesys galėjo likti nepastebėtas tiek pačios vaikų mamos, tiek jos artimųjų), kartu atkreipiant dėmesį ir į tai, jog pačios nukentėjusiųjų vaikų mamos G. K., jos mamos ir močiutės teigimu, santykiai tarp G. K. ir Ž. T. yra konfliktiški, nors iki nagrinėjamų įvykių, apie kuriuos G. K. papasakojo savo mamai ir močiutei, pastarųjų teigimu, Ž.

T. joms atrodė visiÅ¡kai adekvatus, paslaugus ir geranoriÅ¡kas, taip pat į tai, kad, liudytojos B. K., (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos socialinės darbuotojos, į kuriÄ pirminės pagalbos kreipėsi G. K., teigimu, vaikų mama yra linkusi hiperbolizuoti aplinkybes (t. 2, b. l. 3), o teismo iÅ¡vados grindžiamos kitais bylos duomenimis, kurių vertinimo motyvai iÅ¡samiai aptarti skundžiamame nuosprendyje.

6. Dėl Ž. T. inkriminuoto pirmojo kaltinimo epizodo, t. y., kad jis 2020 m. gruodžio mėn. viduryje vakare, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, vaikų kambaryje, sudavė diržu ne mažiau kaip 2 kartus sugyventinės G. K. mažamečiam sÅ«nui A. J. K. į sėdmenis ir sudavė diržu ne mažiau kaip vienÄ kartÄ savo mažamečiam sÅ«nui D. T., taip sukeldamas jiems fizinį skausmÄ , prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas, vertindamas mažamečio A.

J. K. parodymus, neatsižvelgė į tai, kad jis apklausos metu buvo Å¡eÅ¡erių metų amžiaus, kad apklausos metu jis davė parodymus ne tik apie patirtÄ smurtinį atvejį – trenkimÄ jam per galvÄ Å¾aislų dėžės dangčiu, bet ir apie daugkartinius patirtus smurtinius Ž. T. veiksmus, kai jis buvo muÅ¡amas namuose žalios spalvos diržu, kaskart suduodant po du smÅ«gius, kad smÅ«giai diržu yra skaudÅ«s, kad diržu buvo muÅ¡amas ir D. T.. A. J. K. savo parodymų laikėsi ir jam atliktos teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės metu.

Ekspertizės akto psichologinio įvertinimo metu nustatyta, kad A. J. K. nenustatyta mÄ stymo ir atminties sutrikimų, t. y. „jis gali teisingai suvokti konkrečias faktines bylos aplinkybes, įsiminti ir atgaminti jų esmę (kas kur kÄ darė) net ir praėjus ilgesniam laikui nuo įvykių. Tačiau jis yra per mažas, jog praeities (ypač tolimesnės) įvykius prisimintų iÅ¡samiai ir detaliai“; nenustatytos priežastys (taip pat ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti A.

J. K. 2021-03-17 duotais parodymais (t. 1, b. l. 173–177), todėl, prokurorės teigimu, teismo iÅ¡vada, kad A. J. K. parodymai nepatikimi, vertintina kritiÅ¡kai. Dėl G. K. papildomai duotų parodymų, tyrimo metu paaiÅ¡kėjus naujos nusikalstamos veikos požymiams, prokurorės teigimu, G. K. nekeitė jau duotų parodymų, o juos tik papildė naujomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateikė žalios spalvos dirÅ¾Ä , o tai, kad G. K. negalėjo nurodyti tikslios įvykio datos, įvertinus tai, kad ji nedirbo, jos auginami vaikai mažamečiai, po įvykio dėl Ž.

T. veiksmų ji niekur nesikreipė, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymais, kurių ji laikėsi tiek apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tiek teisiamojo posėdžio metu, todėl nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes mačiusių G. K. ir mažamečio A. J. K. parodymais nėra pagrindo netikėti. Sutikti su Å¡iais prokurorės skundo argumentais nėra pagrindo.

7. Pasisakydamas dėl šio Ž. T. inkriminuoto kaltinimo epizodo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį tai, kad:

1) toks kaltinimas atsirado praėjus beveik mėnesiui laiko nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo, t. y. tik 2021-03-19;

2) G. K. painiojosi veikos padarymo laike (nurodė, kad įvykio laikas – 2020 m. gruodžio pabaiga ar 2021 m. sausio pradžia, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad įvykio laikas – 2020 m. gruodžio vidurys, tuo tarpu apklausiama teisme teigė, kad „tai buvo 2020 m. gruodžio mėnesio pradžia“, tačiau kartu nurodė, jog „Pirmasis epizodas buvo 2020 m. gruodžio mėnesį po Kalėdų“);

3) G. K. parodymai neatitinka vaiko parodymų, kurių pagrindu ji pranešė tyrėjai apie 2020 m. gruodžio mėn. įvykį (apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (t. 1, b. l. 151–152) A. J. K. parodė, kad Ž. T. dažnai muÅ¡a ir D. T., tai jis matė, nes stovėjo už sienos iÅ¡kišęs galvÄ , tačiau apie tai, kad Ž. T. vienu laikotarpiu mušė ir jį, ir D. T., skirtingai nei nurodė G. K., nenurodė, nors, pasak jos, vaiko (A. J. K.) žodžiais, 2020 m. gruodžio mėn. diržu buvo muÅ¡ami abu vaikai, ji pati girdėjo jų klyksmus, matė paraudimus ant abiejų vaikų sėdmenų;

4) viso ikiteisminio tyrimo metu (apklausiant mažametį ikiteisminio tyrimo teisėjui, VTAS darbuotojoms, ekspertui ir t. t.) nebuvo nustatyta, kad A. J. K. bÅ«tų pasakojęs mamai aplinkybes, kurios suformuluotos kaltinime dėl 2020 m. gruodžio mėn. epizodo. Å ių duomenų kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog, esant prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas Ž. T. dėl 2020 m. gruodžio mėn. epizodo, nesant jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nėra pagrindo Ž.

T. traukti už tai baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto fakto ir jo pasekmių, kurie neginčijamai nenustatyti. Prokurorės skundo argumentai, jog G. K. po įvykio dėl Ž. T. veiksmų niekur nesikreipė, o duodama parodymus jų nekeitė, juos tik papildė tyrimo metu paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Kreipdamasi į pareigūnus dėl, G. K. teigimu, nevienkartinio sugyventinio Ž. T. smurto atvejo prieš vaikus, vaikų motina, kaip pažymi prokurorė, galėjo tiksliai neprisiminti konkrečių datų, tačiau neįtikėtina, jog kalbėdama apie pasikartojančius smurto atvejus ji būtų jų visų, skirtingai jei jos mažametis šešiametis vaikas, neprisiminusi.

Juolab, jog pati G. K., kaip matyti iÅ¡ 2021-03-19 liudytojo papildomos apklausos protokolo (t. 1, b. l. 51–52), nurodė mačiusi, jog: „<...>Ž. A. J. K. mušė žaliu savo diržu per užpakalį, suduodamas jam porÄ kartų juo. A. J. K. tuomet verkė ir ant sėdmenų buvo raudonos žymės, apie tai aÅ¡ niekam nepasakojau, nes bijojau apie tai pasakyti <...>.“ (t. 1, b .l. 51), pažymėdama, kad šį įvykį ji įsiminė.

8. Tačiau G. K., 2021-02-24 kreipdamasi su pareiÅ¡kimu į policijÄ , apie minėtÄ Å½. T. smurto atvejį, kurį, kaip pati nurodė 2021-03-19 apklausiama kaip liudytoja, ji įsiminė, nenurodė. Å iame pareiÅ¡kime ji nurodė tik tai, kad 2021-02-21, apie 13–14 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vaikų kambaryje, sugyventinis Ž. T. smurtavo prieÅ¡ jos sÅ«nų A. J. K., t. y. paėmęs plastmasinį žaislų dėžės dangtį sudavė vienÄ smÅ«gį sÅ«nui į virÅ¡utinę galvos dalį. 2021-02-22, apie 21.00 val., sugyventinis Ž.

T. vėl namuose, virtuvėje, smurtavo prieÅ¡ kitÄ sÅ«nų G. T., t. y. sugriebė ranka už kairės pusės ausies ir nuvedęs prie sofos paėmė jį už pažastų ir metė ant sofos. Po to, apie 21.30 val., vonioje sugyventinis Ž. T. galbÅ«t smurtavo dar prieÅ¡ kitÄ sÅ«nų D. T., t. y. sÅ«nus bÅ«damas su juo vonioje pradėjo verkti. Pasak G. K., ji apie smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ A. J. K. sužinojo iÅ¡ savo močiutės tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2021-02-21, o Å¡i apie tai sužinojo iÅ¡ paties vaiko A.

J. K., kai Å¡is atėjo pas jÄ ir apie tai papasakojo. Po to analogiÅ¡kas aplinkybes A. J. K. papasakojo ir mamai. Pasak G. K., vaiko tempimÄ už ausies ir metimÄ ant lovos matė ji pati. Be to, jos nuomone, 2021-02-22 vonioje Ž. T. galbÅ«t smurtavo prieÅ¡ D. T. (t. 1, b. l. 1–8). Jokių kitų sugyventinio veiksmų prieÅ¡ vaikus, t. y. ir 2020 m. gruodžio mėn. įvykio, kuris taip pat buvo inkriminuotas Ž. T., G. K. savo pareiÅ¡kime nenurodė. Versija apie 2020 m. gruodžio mėn. įvykį atsirado tik 2021-03-19, kai G.

K., apklausta kaip liudytoja, nurodė, jog dalyvaudama vaiko apklausoje, vaikui A. J. K. paminėjus, kad Ž. T. muÅ¡a jį su žaliu diržu, prisiminė ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams patikslino, kad Ž. T. yra mušęs A. J. K. su diržu, paskutinį kartÄ tai buvo 2020 m. gruodžio mėn. pabaigoje ar sausio mėn. pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, tačiau prisimena, kad namuose, vaikų kambaryje, po pietų Ž. T. mušė A. J. K. žaliu savo diržu, suduodamas juo porÄ kartų vaikui per užpakalį.

Dėl to vaikas verkė ir ant sėdmenų jam buvo raudonos žymės (t. 1, b. l. 51–54).

9. Taigi, kai matyti, versija, kad Ž. T. mušė diržu A. J. K. (2020 m. gruodžio mėn. epizodas), atsirado tik ikiteisminio tyrimo metu, praėjus beveik mėnesiui laiko po G. K. pareiÅ¡kimo policijai pateikimo. Be to, G. K., 2021-11-03 apklausiama kaip liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , be kita ko, nurodė, kad sÅ«nus A. J. K. jai papasakojo, kad Ž. T. mušė diržu ne tik jį, bet ir D. T.. Tai buvo 2020 m. gruodžio mėn. viduryje. Ji pati Å¡io įvykio nematė (buvo kitame kambaryje), tik atėjusi į kambarį pamatė paraudimus ant abiejų vaikų sėdmenų, D. verkė 15–20 min. (t 1, b. l. 71–72).

Apklausiama bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu G. K. taip pat nurodė, kad pati įvykio nematė, tik girdėjo, kaip vaikai sucypė, sukliko, ir tada ji nuėjo į vaikų kambarį. Taigi kaltinimas dėl 2020 m. gruodžio mėn. epizodo Ž. T. buvo grindžiamas iÅ¡ esmės G. K. parodymais, kurie, kaip ji pati nurodė, paremti jos mažamečio sÅ«naus A. J. K. žodžiais. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas, pats vaikas, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tokių konkrečių aplinkybių nenurodė.

Jis nurodė tik tai, kad Ž. T. dažnai muÅ¡a D. T., jis tai matė, nes stovėjo už sienos iÅ¡kišęs galvÄ (t. 1, b. l. 151–152). Tačiau A. J. K. minėtos apklausos metu apie tai, kad Ž. T. vienu metu mušė jį ir D. T., nenurodė. Tuo tarpu G. K., kaip minėta, teigė, jog, sÅ«naus A. J. K. žodžiais jai, diržu buvo muÅ¡ami abu vaikai, ji pati girdėjo jų klyksmus ir matė paraudimus ant abiejų vaikų sėdmenų. Tokie mažamečio A. J. K. motinos G. K. parodymai (dėl 2020 m. gruodžio mėn. epizodo), duoti praėjus beveik mėnesiui laiko po jos pareiÅ¡kimo policijai pateikimo, kurie, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, neatitinka jos vaiko parodymų (kaip minėta, tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad A.

J. K. bÅ«tų pasakojęs mamai aplinkybes, kurios suformuluotos kaltinime Ž. T. dėl 2020 m. gruodžio mėn. epizodo), ir kurių pagrindu Ž. T. buvo inkriminuotas kaltinimas dėl 2020 m. gruodžio mėn. įvykio, nesant jokių kitų Ž. T. smurto prieÅ¡ mažamečius A. J. K. ir D. T. faktÄ dėl Å¡io epizodo patvirtinančių duomenų, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinti kaip nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, taigi nesudarantys pagrindo patikimai nustatyti, jog Ž. T. 2020 m. gruodžio mėnesio viduryje, vakare, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, vaikų kambaryje, sudavė diržu ne mažiau kaip du kartus sugyventinės G.

K. mažamečiam sÅ«nui A. J. K. į sėdmenis ir sudavė diržu ne mažiau kaip vienÄ kartÄ savo mažamečiam sÅ«nui D. T. į sėdmenis. Prokurorės skundo argumentai, kad teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės A. J. K. nebuvo nustatyti mÄ stymo ir atminties sutrikimai, t. y. nurodyta, jog „jis gali teisingai suvokti konkrečias faktines bylos aplinkybes, įsiminti ir atgaminti jų esmę (kas kur kÄ darė) net ir praėjus ilgesniam laikui nuo įvykių. Tačiau jis yra per mažas, jog praeities (ypač tolimesnės) įvykius prisimintų iÅ¡samiai ir detaliai“, taip pat nenustatytos priežastys (taip pat ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti A.

J. K. 2021-03-17 duotais parodymais, tokio teismo iÅ¡vados nepaneigia. Kaip jau minėta, pati mažamečio A. J. K. mama nurodė, kad, sÅ«naus žodžiais jai, diržu buvo muÅ¡ami abu vaikai, ji pati girdėjo jų klyksmus ir matė paraudimus ant abiejų vaikų sėdmenų, todėl mažai tikėtina, jog vaikas apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu bÅ«tų nutylėjęs dalį jam žinomų aplinkybių, apie kurias, pačios mamos žodžiais, jai papasakojo pats sÅ«nus (nors, kaip minėta, tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad mažametis A.

J. K. būtų pasakojęs mamai aplinkybes, kurios suformuluotos kaltinime dėl 2020 m. gruodžio mėn. epizodo), o tai žinodama ir, kaip pati nurodė, įsimindama šį įvykį, G. K. nebūtų šių aplinkybių nurodžiusi savo pareiškime policijai. Būtent pačios G. K. nenuoseklūs parodymai, nesutampantys su jos mažamečio sūnaus A. J. K. parodymais (kurių pagrindu ji pranešė tyrėjai apie 2020 m. gruodžio mėn. įvykį), kai ji, kaip pati teigė, įvykio nematė, apie tai jai papasakojo pats sūnus, nors jis, skirtingai nei nurodė G.

K., apie tai, kad Ž. T. vienu metu mušė ir jį, ir D. T., nenurodė, nors, pasak G. K., sūnaus žodžiais jai, diržu buvo mušami abu vaikai, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių neginčytinai ir neabejotinai patvirtinti šias aplinkybes, apylinkės teismo pagrįstai buvo įvertinti kaip nepakankami patraukti Ž. T. už tai baudžiamojon atsakomybėn.

10. Dėl 2021-02-20 epizodo prokurorė skunde nurodo, kad teismas be pagrindo nesirėmė mažamečio A. J. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, jog Ž. T. sudavė jam žaislų dėžės dangčiu vienÄ kartÄ per galvÄ (virÅ¡ugalvį), tai A. J. K. patvirtino ir jam atliekamos teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei K. Å . nurodydamas, kad Ž. T. jam sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ (virÅ¡utinę galvos dalį), kurie, prokurorės teigimu, sutampa su liudytojų G. K., L. B. ir K. Å . parodymais.

11. Pasisakydamas dėl Å¡io Ž. T. inkriminuoto kaltinimo epizodo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį tai, kad pastebėti aplinkybių neatitikimai, keliantys abejones dėl nusikalstamos veikos buvimo. Savo pareiÅ¡kime policijai G. K. nurodė, kad, jos nuomone, Ž. T. trenkė jos sÅ«nui A. J. K. dėl to, kad vaikas „zyzė“. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ A. J. K. nurodė, kad Ž. T. sudavė jam per galvÄ tuo metu, kai jis tyliai žaidė maÅ¡inėlėmis, o broliai (G. ir D.

T.) miegojo. Kaip liudytoja apklausta vaikų prosenelė L. B. parodė, kad iÅ¡ vaiko A. J. K. žodžių (bÅ«tent jų pagrindu Ž. T. inkriminuotas Å¡is kaltinimas), dedant jam žaislus į dėžę, brolis D. to daryti neleido. Tada tėtis, buvęs kambaryje, pagriebė dangtį ir trenkė jam, A. J. K., per galvÄ . Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. B. nurodė, kad Ž. T. trenkė vaikui žaislų dėže, o ne dangčiu (t. 1, b. l. 193). Be to, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ A.

J. K. nurodė, kad smurto metu mama buvo namuose ir jis jai apie tai papasakojo. Tačiau pati vaiko mama G. K., taip pat jos mama ir močiutė nurodė, kad vaikas apie įvykį pranešė G. K. močiutei. Be to, G. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad, močiutės žodžiais, Å¡i matė paraudimus ant vaiko smilkinio, tačiau kiti liudytojai nurodė, kad smurto žymės matėsi vaiko virÅ¡ugalvyje. Tuo tarpu, pasak liudytojos K. Å ., atvykusios apžiÅ«rėti vaikus pagal gautÄ praneÅ¡imÄ dėl smurto, ant vaikų (G. ir D.) jokių smurto požymių nesimatė.

K. Å . nuvykus į vaikų darželį ir pasikalbėjus su A. J. K. bei jį apžiÅ«rėjus, jokių iÅ¡orinių smurto žymių nematė (t. 1, b. l. 9), pats vaikas, nors jo nebuvo klausiama apie smurtÄ , nurodė, kad Ž. T. jo nemuÅ¡a, tačiau vėliau, to paties pokalbio metu, vaikas jau nurodė patį įvykį, jo aplinkybes. Nors, kaip nurodyta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2021-08-06–09-10 ekspertizės akte Nr. 103MS-135/2021, ekspertizės metu A.

J. K. pakartojo dalį savo parodymų, kuriuos jis davė 2021-03-17 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausoje, ir nenustatytos priežastys (iÅ¡ jų ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti Å¡ia jo parodymų dalimi, tačiau anksčiau paminėtų aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, A. J. K. geba atkartoti tas pačias aplinkybes, kurios nesutampa su teismo jau iÅ¡analizuotais byloje esančiais bei kitais įrodymais. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir tai, jog tiek vaiko mama G.

K., tiek jos mama ir močiutė, apklausiamos teisme, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad po įvykio vaikas pradėjo bijoti Ž. T., jo vengė, pablogėjo vaiko emocinė savijauta. Tuo tarpu kaip liudytoja teisme apklausta A. J. K. priešmokyklinio ugdymo mokytoja A. B. nurodė, kad vaikas jai sakė, jog Ž. T. jo nemuša, ir jokių vaiko sužalojimų niekada ji nėra pastebėjusi, o kai Ž. T. po įvykio (po kelių dienų ar po savaitės) atėjo pasiimti vaiko, ji nepastebėjo, kad A. J. K. bijotų eiti su juo, priešingai, vaikas visada džiaugdavosi Ž.

T. atėjimu ir girdavosi tuo (t. 2, b. l. 9 – 2021-03-09 liudytojos A. B. apklausos protokolas). Pats Ž. T. bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad, nors tiksliai neprisimena, bet galėjo bÅ«ti, kad dėdamas žaislus į dėžę, netyčia galėjo užgauti vaikÄ , tačiau jokios vaiko reakcijos (verkimo ar pan.) nebuvo. Pati vaiko mama, grįžusi iÅ¡ malkinės, tikėtina, bÅ«tų pastebėjusi atitinkamas vaiko emocijas (baimę, verkimÄ ar pan.), tačiau apie tai nenurodė.

Å ių duomenų visumos kontekste pritartina apylinkės teismo, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjusio bylos aplinkybes, iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju nėra nustatyta Ž. T. tyčia, nukreipta į vaiko sveikatos žalojimÄ ar skausmo sukėlimÄ , o pati vaiko mama G. K., neatmestina tikimybė, iÅ¡ vaiko pasakojimo galėjo susidaryti klaidingÄ nuomonę. Juolab, jog pasak liudytojos B. K., (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos socialinio darbo organizatorės, į kuriÄ pirminės pagalbos kreipėsi G. K., „G. kartais bÅ«na karÅ¡takošė, kartais perdeda įvykių aplinkybes, vėliau aprimsta ir viskÄ pasakoja ramiau.“ (t. 2, b. l. 4).

Taip nurodė ir Ž. T. savo atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundÄ , pažymėdamas, kad G. K.: „<...> perdėtai į visÄ reaguoja, įsiaudrinusi iÅ¡pučia visas aplinkybes labiau nei iÅ¡ tikro nutikę, o kai jai emocijos nurimsta, paaiÅ¡kėja, kad nieko panaÅ¡aus nėra buvę.“ (t. 3, b. l. 110).

12. Nors, pasak prokurorės, teismas be pagrindo suabejojo G. K. ir liudytojų L. B. ir K. Š. parodymais, be to, nepagrįstai nurodė, jog vaikų mama yra linkusi hiperbolizuoti aplinkybes, tačiau sutikti su šiais prokurorės skundo argumentais nėra pagrindo. Kaip minėta, pati G. K. nurodė, kad paties įvykio ji nematė, apie tai, kad jai grįžus iš malkinės, vaikas būtų verkęs ar išsigandęs, nenurodė. Savo pareiškime policijai G. K. nurodė, kad Ž. T. sudavė vaikui A. J. K., nes šis „zyzė“.

Tačiau pats vaikas, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nurodė, kad jis tyliai žaidė su maÅ¡inėlėmis, o broliai (G. ir D. T.) miegojo, kai Ž. T. sudavė jam per galvÄ . Tuo metu mama buvo namuose, todėl vaikas jai papasakojo apie šį įvykį. Tačiau pati G. K. nurodė, kad apie šį incidentÄ jai papasakojo jos močiutė L. B., maždaug praėjus kelioms dienoms po įvykio, ir tik tada, apžiÅ«rėjusi vaikÄ , ji pamatė įtrenkimÄ , nedidelį guzÄ ir vaikas jai papasakojo tai, kÄ jai (G.

K.) sakė močiutė (L. B.), t. y., kad Ž. T. trenkė jam per galvÄ su žaislų dėžės dangčiu. Tačiau, kaip minėta, vaiko prosenelė L. B., skirtingai nei nurodė vaiko mama, teigė, kad A. J. K. jai pasakė, jog Ž. T. trenkė jam per galvÄ su dėže, o ne su dangčiu. Be to, Å¡i liudytoja nurodė, jog iÅ¡ vaiko žodžių sužinojo, kad jam dedant žaislus į dėžę, brolis (D. T.) neleido to daryti, tada Ž. T., pagriebęs dangtį, trenkė jam (A. J. K.) per galvÄ , nors, kaip minėta, pats vaikas teigė, jog tuo metu abu broliai (G. ir D.

T.) miegojo. Be to, kaip jau minėta, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu G. K. nurodė, kad, pasak jos močiutės, Å¡i matė paraudimus ant vaiko smilkinio, tačiau kiti liudytojai nurodė matę paraudimus vaiko virÅ¡ugalvyje, o kaip liudytoja apklausta VTAS specialistė K. Å . nurodė, jog apžiÅ«rėjusi vaikus G. ir D., jokių smurto žymių nepastebėjo.

13. Prokurorės skundo argumentas, jog G. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu, jai davus parodymus apie smurto žymes vaiko smilkinyje, prokurorės papraÅ¡yta parodyti, kur yra „smilkinys“, parodė, kad jis yra kaktoje, prieÅ¡ingai prokurorės tvirtinimui, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad vaiko mamos ir liudytojų parodymai apie tai, į kuriÄ galvos vietÄ buvo suduota vaikui, sutampa, nes, kaip matyti iÅ¡ liudytojos G. K. 2021-11-03 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklausos protokolo, ji nurodė:

„Močiutė sakė, kad ant priekinio smilkinio buvo raudona dėmė.“ (t. 1, b. l. 72), apie sužalojimus kitoje vaiko galvos vietoje (pvz., kaktoje) nieko nesakė, nors, atsakydama į prokurorės klausimÄ , nurodė: „Ž. T. J. A. K. žaislų dėžės dangčiu sudavė į priekinę galvos dalį – kaktÄ â€œ, nors, kaip pati teigė, pati Å¡io įvykio nematė. Be to, Å¡ios apklausos metu G. K. aiÅ¡kiai nurodė: „J. A. K. dėl sudavimo su žaislų dėžės dangčiu tÄ pačiÄ dienÄ nepasakojo.

Po to su juo pakalbėjau, papasakojo tÄ patį, kÄ močiutei.“ (t. 1, b. l. 72). Tuo tarpu pats vaikas, kaip minėta, 2022-03-17 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nurodė, kad tuo metu, kai Ž. T. sudavė dangčiu nuo žaislų dėžės jam per galvÄ , mama buvo namuose, todėl jis papasakojo jai apie šį įvykį. Prokurorės skundo argumentas, kad Å¡ios apklausos metu vaikas nesakė, kad tai darė iÅ¡ karto po įvykio, prieÅ¡ingai prokurorės vertinimui, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog vaikas apie tai papasakojo mamai ne tÄ pačiÄ dienÄ , o po to, t. y. tuo metu, kai, pasak G.

K., sužinojusi apie tai iÅ¡ vaiko močiutės, ji kalbėjosi su sÅ«numi ir jis jai papasakojo, kÄ jam padarė Ž. T.. Minėtos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu A. J. K. aiÅ¡kiai nurodė, kad tuo metu jo mama buvo namuose, t. y. teigė; „AÅ¡ žaidžiau su maÅ¡inėlėmis tyliai, kai į mano kambarį atėjo Ž. iÅ¡ salono. Atėjęs jis man trenkė su dangčiu nuo žaislų dėžės per galvÄ iÅ¡ visų jėgų vienÄ kartÄ . Pajutau skausmÄ . TÄ vietÄ man skaudėjo visÄ dienÄ .

KÄ jis sakė trenkdamas, neprisimenu. Jis Å¡ypsojosi, kai man trenkė. <...> Tuo metu broliai D. ir G. miegojo, mama buvo salone. Apie tai, jog Ž. man trenkė, papasakojau mamai. Mama man nieko nesakė.“ (t. 1, b. l. 151), apie tai, kad apie šį įvykį jis mamai bÅ«tų papasakojęs vėliau, nenurodė. Tuo tarpu, kaip minėta, pati vaiko mama G. K., jos mama ir močiutė teigė, kad vaikas apie įvykį pranešė G. K. močiutei.

14. Nors, kaip pažymi prokurorė, 2021-08-06–09-10 ekspertizės akte Nr. 103MS-135/2021 nurodyta, kad ekspertizės metu mažametis A. J. K. pakartojo dalį savo parodymų, kuriuos jis davė 2021-03-17 ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklausoje, ir nenustatytos priežastys (iÅ¡ jų ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti Å¡ia jo parodymų dalimi, tačiau Å¡iuo atveju nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad mažametis A. J. K. geba atkartoti tas pačias aplinkybes, kurios nesutampa su kitais bylos duomenimis, ir kuriomis, nesant galimybės paÅ¡alinti byloje iÅ¡kilusių prieÅ¡taravimų ir abejonių, grįsti kaltinimo negalima.

Kaip minėta, pats Ž. T. visų apklausų metu nuosekliai tvirtino, kad prieÅ¡ mažametį A. J. K. nesmurtavo, t. y. nesudavė žaislų dėžės dangčiu vaikui per galvÄ , nurodydamas, jog tiksliai aplinkybių neprisimena, bet galėjo bÅ«ti tokia situacija, kai dėdamas žaislus į dėžę galėjo netyčia kliudyti vaikÄ (dėl tokių jo veiksmų vaikas neigiamai nesureagavo, neverkė), tačiau jokios tyčios smurtauti prieÅ¡ mažametį A. J. K. neturėjo, ir Å¡ie Ž. T. parodymai jokiais patikimais ir abejonių nekeliančiais objektyviais bylos duomenimis nėra paneigti, o esant prieÅ¡taravimų tarp vaiko ir liudytojų parodymų, nesant galimybių jų paÅ¡alinti, visos abejonės apylinkės teismo pagrįstai buvo įvertintos kaltinamojo Ž.

T. naudai.

15. Dėl 2021-02-21 įvykio prokurorė, nesutikdama su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad dėl Å¡io kaltinimo epizodo, t. y. jog Ž. T. savo mažamečiam sÅ«nui G. T. sugriebė už ausies, jÄ suko, po to, paėmęs vaikÄ už pažastų, metė jį ant sofos, taip sukeldamas vaikui fizinį skausmÄ , byloje taip pat nėra jokių patikimų Ž. T. kaltės įrodymų, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas ir Å¡iuo atveju nepagrįstai suabejojo G. K. parodymais dėl to, kad ji nesugebėjo tiksliai nurodyti įvykio datos, be to, skirtingai nurodė, kiek laiko vaikas verkė, taip pat VTAS specialistės K.

Å . parodymais, t. y. jos pateikta informacija apie smurtÄ patyrusį vaikÄ , nurodant, kad Ž. T. už ausies tempė, jÄ suko ir metė ant sofos D. T., nes Å¡i liudytoja 2021-11-11 apklausos metu nurodė, jog galbÅ«t suklydo nurodydama vaiko vardÄ (t. 2, b. l. 15–18), todėl Å¡i aplinkybė, prokurorės teigimu, nevertintina kaip duodanti pagrindÄ manyti, jog G. K. parodymai yra nepatikimi. Tačiau ir Å¡iuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su prokurorės apeliacinio skundo argumentais. Pati G.

K. patvirtino, kad šį įvykį, kai, pasak jos, sugyventinis Ž. T. smurtavo prieÅ¡ sÅ«nų G. T., t. y. sugriebė vaikui ranka už kairės pusės ausies ir nuvedęs prie sofos paėmė jį už pažastų ir metė ant sofos, matė ji pati, todėl nesuprantama, kodėl skiriasi jos nurodytos aplinkybės tiek dėl įvykio datos - pareiÅ¡kime policijai G. K. nurodė, kad įvykis vyko 2021-02-22, apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ teigė, kad įvykis įvyko 2020 m. sausio mėn. (tuo tarpu kaltinamajame akte nurodyta įvykio data – 2021-02-21), tiek dėl to, kiek laiko vaikas verkė (duodama parodymus tyrėjai G.

K. nurodė, kad vaikas dėl smurto verkė 5 min., tuo tarpu apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ teigė, kad vaikas verkė apie 15–20 min. (t. 1, b. l. 72). Dėl VTAS vyr. specialistės K. Å . pateiktos informacijos apie smurtÄ patyrusį vaikÄ pažymėtina, jog nors Å¡i liudytoja, kaip pažymi prokurorė apeliaciniame skunde, 2021-11-11 apklausos metu nurodė, jog galėjo suklysti, nurodydama vaiko vardÄ (Å¡ios apklausos metu K. Å . nurodė: „<...> pareiÅ¡kime tarp visų kitų nustatytų aplinkybių nurodžiau, kad Ž.

T. yra tempęs D. už ausies, G. metęs ant lovos liepdamas vaikui tylėti. Kadangi Å¡eimoje trys mažamečiai vaikai, galėjau sumaiÅ¡yti D. vardÄ su G. vardu <...>“ (t. 2., b. l. 15), tačiau pažymėtina, kad tokios aplinkybės nurodytos ne tik K. Å . 2021-02-23 praneÅ¡ime policijai „DĖL INFORMACIJOS PATEIKIMO“ Nr. 5SD(8.5.15)-1127 (t. 1, b. l. 9–10), bet ir Å¡ios pareigÅ«nės 2021-03-02 pateiktoje informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas (t. 1, b. l. 112–119).

Abiem atvejais K. Å . analogiÅ¡kai nurodė, kad, pasak vaikų mamos, sugyventinis Ž. T. yra tempęs D. už ausies, o G. numetęs ant lovos, liepdamas vaikui tylėti: 2021-02-23 raÅ¡te policijai K. Å . nurodė, kad 2021-02-23 nuvykus į Å¡eimÄ pagal gautÄ praneÅ¡imÄ dėl Ž. T. smurto prieÅ¡ vaikus: „<...> vaikų mama, teigdama, kad Ž. T. prieÅ¡ visÄ Å¡eimÄ naudoja fizinį ir psichologinį skurtÄ , pasakojo, kad sugyventinis D. yra tempęs už ausies, G. numetęs ant lovos, liepdamas vaikui tylėti.“; 2021-03-02 informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas K.

Å . taip pat nurodė, jog: „G. K. papasakojo, kad norėdamas, kad vaikai nurimtų, Ž. T. D. partempė už ausies, o G., kad neverktų ir nurimtų, numetė ant sofos.“ (t. 1, b. l. 113). Mažamečio A. J. K. teigimu, Ž. T. už ausies tempė jį patį (apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu A. J. K. nurodė: „Tėtis man yra tempęs už ausies“, atsakydamas į prokurorės klausimÄ , dar kartÄ patvirtino: „Tėtis tempė man už ausies.“, apie tai, kad Ž.

T. būtų tempęs už ausies ir D., nenurodė, priešingai, teigė: „Tėtis brolį G. myli, jo jis nedrausmina.“ (t 1, b. l. 151). Šių duomenų visumos kontekste apylinkės teismas pagrįstai suabejojo ir dėl to, kad Ž. T. smurtavo prieš sūnų G. T., nes, kaip matyti, nesutampa ne tik ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų asmenų parodymai, bet ir pačios G. K. parodymai dėl Ž. T. pareikšto minėto kaltinimo dėl smurto prieš sūnų G..

16. Tauragės apylinkės teismas pagrįstai suabejojo vaikų mamos G. K. parodymais dėl sugyventinio Ž. T. smurto prieÅ¡ vaikus, kurių pagrindu jam buvo pareikÅ¡ti kaltinimai, ir tuo aspektu, jog ji, turėdama skaudžiÄ patirtį (bylos duomenimis, Anglijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo Ž. T. smurto prieÅ¡ vaikÄ A. J. K., buvo konstatuoti vaikui padaryti sužalojimai), iÅ¡ karto nesiėmė jokių veiksmų po kiekvieno pasikartojančio smurto atvejo prieÅ¡ vaikus Lietuvoje, o tai padarė praėjus tik tam tikram laiko tarpui, be to, pati atsiėmė savo pareiÅ¡kimÄ , kurį pateikė dėl smurto prieÅ¡ nepilnametį sÅ«nų A.

K. Jungtinėje Karalystėje, todėl tyrimas Å¡ioje Å¡alyje nebuvo atliekamas (t. 3, b. l. 53 – Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos 2021-10-28 praneÅ¡imas). Nors G. K. 2021-11-03 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu nurodė: „Smurto atvejai užsienyje buvo tiriami, bet buvo priimtas sprendimas tyrimÄ nutraukti, nes aÅ¡ negalėjau atvykti į tolimesnius procesus.“ (t. 1, b. l. 72), tačiau tokie jos parodymai prieÅ¡tarauja byloje pateiktiems duomenims:

1) VTAS elektroniniu paÅ¡tu pateiktame raÅ¡te, gautame iÅ¡ Peterboro Vaikų socialinio skyriaus, nurodytai informacijai apie 2018-03-21 gautÄ praneÅ¡imÄ apie smurtÄ prieÅ¡ A. J. K., kuriame, be kita ko, nurodyta, kad buvo gauta informacija iÅ¡ policijos, jog 2018-05-24 G. K. policijos pareigÅ«nams pranešė, kad nori atsiimti pareiÅ¡kimÄ (t. 2, b. l. 21–22): „G. susisiekė su tiriančiu Policijos pareigÅ«nu ir sake norinti atsiimti pareiÅ¡kimÄ <...> ji teigė atskrisianti iÅ¡ Lietuvos į Teismo posėdį, jei reikėtų.“ (t. 2, b. l. 22);

2) VTAS pateiktame Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryÅ¡ių valdybos 2018-06-08 raÅ¡te Nr. IP/04214/12/GB/18, kurioje pateikta Jungtinės Karalystės nacionalinio biuro informacija Interpolui, nurodytai informacijai, jog: „2018-04-24 G. K., jau grįžusi su vaikais į LietuvÄ , paskambino Jungtinės Karalystės policijai ir pareiÅ¡kė, kad norinti atsiimti savo pareiÅ¡kimÄ , kadangi su Ž. T. auginanti sÅ«nų (D. T., gim. (duomenys neskelbtini)).“ (t. 2, b. l;. 23); 2018 m. gegužės 24 d. iÅ¡ policijos gautas elektroninis laiÅ¡kas, kuriuo informuojama, kad G. susisiekė su tiriančiuoju pareigÅ«nu ir pasakė norinti atsiimti savo pareiÅ¡kimÄ ; tai įvyko po to, kai ji iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ grįžti iÅ¡ Lietuvos ir dalyvauti teisme, jei bÅ«tina.

G. sakė, kad grįžusi į LietuvÄ ji suprato besilaukianti Ž. T. vaiko, kad nori atnaujinti santykius ir kad ji paprašė jo persikelti gyventi į LietuvÄ , kad jie galėtų bÅ«ti Å¡eima. G. buvo pasirengusi keliauti į JK, kad atsiimtų pareiÅ¡kimÄ .“ (t. 2, b. l. 24–25). Byloje esanti Ž. T. charakterizuojanti medžiaga taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jis yra smurtauti linkusi asmenybė (bylos duomenimis, Ž. T. baustas Lietuvoje administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus (t. 2, b. l. 80–83), teistas Didžiojoje Britanijoje už vairavimÄ neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (t. 2, b. l. 87-89).

Pati G. K. nurodė, kad jos ir Ž. T. santykiai yra konfliktiški, todėl remtis jos parodymais, kurie, kaip minėta anksčiau, prieštarauja tiek tarpusavyje, tiek nesutampa su kitais bylos duomenimis, negalima. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismui, jog jeigu būtų tikima G. K., kad Ž. T. dažnai mušdavo vaikus, o vaikai nuolat bendraudavo su jos mama ir močiute, kelia abejonių tas faktas, kad toks Ž. T. elgesys galėjo likti G. K. artimųjų (mamos ir močiutės) nepastebėtas, juolab, kad, jų teigimu, iki tol, kai G.

K. papasakojo joms apie Ž. T. ankstesnį elgesį (smurtÄ prieÅ¡ vaikus), Å¡is joms atrodė visiÅ¡kai adekvatus, paslaugus ir geranoriÅ¡kas.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų duomenų visumos kontekste G. K., kuri po kiekvieno, jos teigimu, smurto prieÅ¡ vaikus atvejo iÅ¡ karto į policijÄ nesikreipė, tai padarė po pakankamai ilgo laiko tarpo (kaip matyti iÅ¡ Ž. T. inkriminuotų kaltinimų, pirminis smurtas prieÅ¡ vaikus jam inkriminuotas 2020 m. gruodžio mėn., kiti du – atitinkamai 2021 m. vasario 20 ir 21 dienomis), be to, kaip minėta, pati atsiėmė savo pareiÅ¡kimÄ , kurį pateikė dėl smurto prieÅ¡ nepilnametį sÅ«nų A.

K. Jungtinėje Karalystėje, parodymai, kurie, kaip minėta, nėra nuoseklÅ«s nei patys atskirai, nei vertinant juos kartu su kitais bylos įrodymais, nėra tiek patikimi, kad, nesant kitų neginčijamų kaltės įrodymų, vien jais bÅ«tų galima grįsti Ž. T. kaltę. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir tikimybinėmis iÅ¡vadomis, teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra neabejotinų objektyvių duomenų, patikimai patvirtinančių Ž. T. suformuluotame kaltinime nurodytas aplinkybes dėl kiekvieno jam inkriminuoto smurto prieÅ¡ mažamečius vaikus, sukeliant jiems fizinį skausmÄ , atvejo, todėl Ž. T. pirmosios instancijos teismo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, konstatavus, kad jis nepadarė veikos, turinčios jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymių (3 epizodai), yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, paremtais iÅ¡ esmės subjektyviu bylos aplinkybių vertinimu, nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad pati vaikų mama G. K., kurios parodymais lemiama dalimi ir buvo grindžiami Ž. T. inkriminuoti kaltinimai, pirmosios instancijos teismo Ž. T. priimto iÅ¡teisinamojo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Daiva Jazbutienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas