2022-02-09 Nr. AB-3225-3-63-3-01918-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-219-438/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01918-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 18.2; 18.12 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. K. su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises jos tėvui A. Š. į likusią neatkurtą jo tėvams V. Š. (S.) ir M. Š. nuosavybės teise priklausiusią dalį 19 hektarų ir 19 arų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) sen., Šilalės r., Nr. 36 (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 36) paduoti. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į jos senelio V. Š. (S.) mamai P. Š.-O. (K.) (mergautinė pavardė – S.) nuosavybės teise priklausiusį apie 13 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) sen., Šilalės r., Nr. 22 (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 22).

2. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas A. Š. 1991 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Šilalės rajono Šilalės apylinkės Agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko, t. y. jo tėvo V. Š., (duomenys neskelbtini) kaime, Šilalės rajone, turėtą žemę. Nuosavybės teisės buvo atkurtos ne į visą V. Š. turėtą žemę. Pareiškėjos teigimu, dėl nuo A. Š. valios nepriklausiusių priežasčių jis negalėjo įgyvendinti savo subjektinių teisių į žemę atkūrimą, nes 2006 m. rugpjūčio 4 d. sunkiai susirgo, tapo neįgalus ir paralyžiuotas, jam buvo nustatyta slauga, o (duomenys neskelbtini) mirė. Šios aplinkybės sutrukdė jam pačiam įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese, taip pat pasirūpinti atstovavimu.

3. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvui nebuvo suteikta informacija apie galimybę atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą Nr. 36 bei Žemės sklypą Nr. 22. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad jau 1996 metais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šilalės skyrius turėjo informaciją apie 29 (duomenys neskelbtini) kaimo, sen., Šilalės r. ūkininkus bei jų valdomus žemės sklypus, taip pat informaciją apie tai, jog V. Š. buvo Žemės sklypo Nr. 36 savininkas. Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio 21 d. raštu pateiktame atsakyme į jos tėvo A. Š. prašymą nurodyta, jog daugiau žinių apie V. Š. (Š.) (duomenys neskelbtini) vls., (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę (išskyrus sklypus Nr. 9, 26 ir 56, kurie buvo grąžinti) ir žinių apie žemės pirkimą iš valstybės nerasta. Pareiškėja nurodė, kad aplinkybės, jog į dalį V. Š. nuosavybės teise valdytos žemės nuosavybės teisės taip ir liko neatkurtos, jai tapo žinoma po to, kai 2019 m. spalio 30 d. ji kreipėsi į NŽT Šilalės rajono skyrių su prašymu pateikti duomenis apie jos senelio V. Š. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Šilalės r., bei į Lietuvos centrinį valstybės archyvą.

4. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. lapkričio 11 d. ji kreipėsi į NŽT su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo jos tėvui A. Š. į buvusio savininko V. Š. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kaimiškoje seniūnijoje, Šilalės rajone, turėtą žemę. NŽT 2019 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. ISS-2367-(7.5) nurodė, jog A. Š. yra atkurtos nuosavybės teisės į visą jam priklausantį 8,50 ha žemės plotą, o į likusį 8,80 ha buvusio savininko V. Š. turėtos žemės plotą nuosavybės teisės atkurtos kitiems pretendentams. Be to, NŽT Šilalės skyrius 2020 m. sausio 8 d. raštu pateikė informaciją, kad kartu su Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. T-447-Š gautuose dokumentuose minima, jog V. Š. yra 19,19 ha ploto Žemės sklypo Nr. 36 dalies bendrame visų kaimo ūkininkų valdyme savininkas. NŽT Šilalės skyrius 2020 m. sausio 8 d. rašte apie tai, kokia šio sklypo dalis priklausė V. Š., dokumentuose neminima. NŽT Šilalės skyrius nurodė pateikti papildomus dokumentus dėl nuosavybės teisių į minėtą žemę atkūrimo, be to, pasiūlė kreiptis į teismą dėl įstatymo nustatytų praleisto termino atnaujinimo bei juridinio fakto, kad V. Š. buvo 19,19 ha ploto Žemės sklypo Nr. 36 dalies bendrame visų kaimo ūkininkų valdyme savininkas, nustatymo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašė prašymą atmesti.

6. NŽT vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalimi ir pažymėjo, kad naujų duomenų, kurie patvirtintų, jog V. Š. iki nacionalizacijos valdė daugiau nei 17,60 ha žemės Tauragės apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) kaime, nėra. NŽT nurodė, kad teismui pateikti dokumentai ir juose pateikta informacija institucijai buvo žinoma, jų pagrindu buvo nustatytas atkuriamo žemės ploto dydis. NŽT atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepatenka į subjektų, turinčių teisę į nuosavybės teisių į P. Š.-O. iki nacionalizacijos galimai valdytą 13 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) sen., Šilalės r. atkūrimą, ratą. NŽT teigimu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė, dėl kurios jos tėvas A. Š. negalėjo pateikti nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų, negali būti laikoma svarbia priežastimi praleisto termino atnaujinimui, nes dokumentų pateikimo terminas baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d., t. y. kai A. Š. buvo sveikas. NŽT pažymėjo, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praėjus 9 metams po jos tėvo mirties.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino.

8. Teismas nustatė, kad nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko V. Š. iki žemės nacionalizacijos Tauragės apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, valdytus 17,60 ha žemės sklypus Nr. 9, 56, 26 buvo vykdomas pareiškėjos tėvo A. Š. Šilalės rajono Šilalės apylinkės Agrarinės reformos tarnybai 1991 m. lapkričio 13 d. pateikto prašymo pagrindu. Iš byloje esančios Tauragės apskrities administracijos Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. gegužės 24 d. pažymos „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ teismas nustatė, kad pagal pretendentų į buvusio savininko V.

Š. iki žemės nacionalizacijos Tauragės apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, valdytą žemę susitarimą, pretendentui A. Š. teko 8,50 ha buvusio savininko V. Š. žemės, iš kurios 8 ha natūra, už 0,30 ha – kompensacija pinigais, už 0,20 ha – ekvivalentine natūra. Tauragės apskrities viršininko 1999 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 87-6058 buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. Š. tenkančius 8,30 ha žemės, grąžinant natūra 8 ha žemės, už 0,30 ha žemės (vertė 353 Lt), nurodant, kad nuosavybės teisės į 0,50 ha žemės bus atkurtos vėliau – paruošta išvada Nr. 87-3770.

Tenkinant A. Š. įgalioto asmens R. K. 2010 m. rugpjūčio 12 d. prašymą, NŽT Šilalės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. Ž33-87 dėl A. Š. likusios negrąžintos 0,20 ha žemės (vertė 232 Lt) buvo priimta išvada Nr. I-33-1, kuri išsiųsta į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių. Pareiškėja 2019 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į NŽT Šilalės skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko V. Š. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kaimiškoje seniūnijoje, Šilalės rajone, turėtą žemės sklypą Nr.

36. NŽT 2020 m. sausio 8 d. rašte Nr. 33SD-62-(14.33.104) nurodė, jog Lietuvos centrinio valstybės archyvo kartu su 1996 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. T-447-Š gautuose dokumentuose minima, kad V. Š. turi nuosavybės teisę į 19,19 ha ploto sklypą Nr. 36 bendrame visų kaimo ūkininkų valdyme. Pažymėta, jog apie tai, kokia dalis šio sklypo priklausė V. Š., dokumentuose neminima. Nurodyta, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę pareiškėja turėtų pateikti papildomus dokumentus ir kreiptis į teismą dėl įstatymo nustatytų praleistų terminų atnaujinimo bei juridinio fakto nustatymo dėl V. Š. priklausiusios dalies iš (duomenys neskelbtini)kaimo ūkininkų bendros nuosavybės žemės sklypo.

9. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalimis ir pažymėjo, kad piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, nustatė, kad šiuo atveju terminas dokumentams pateikti buvo praleistas dėl subjektyvių aplinkybių, nes po 1991 m. lapkričio 13 d. prašymo padavimo A. Š. neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdamas atkurti nuosavybės teises į V. Š. tenkančią 19,19 ha ploto dalį žemės sklype Nr. 36.

10. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius, jog jos tėvo sveikatos būklė sutrukdė jam pačiam įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese, taip pat pasirūpinti atstovavimu. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio pažymėjimas Nr. T-447-Š patvirtina, kad dar 1996 m. liepos 15 d. A. Š. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl dokumentų, kuriuose yra žinių apie V. Š. nuosavybės teise valdytą žemę Tauragės apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, išdavimo. Teismas pažymėjo, kad kartu su Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio pažymėjimu Nr. T-447-Š pateiktuose dokumentuose buvo pateikta informacija apie 1911 metais Tauragės (buv. Raseinių) apskrities (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymą viensėdžiais ir nurodyta, kad visi 29 savininkai turi nuosavybės teisę į sklypą Nr. 36. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėja teigia, jog 2006 m. rugpjūčio 4 d. A. Š. sunkiai susirgo, tapo neįgalus ir paralyžiuotas, jam buvo nustatyta slauga, iš Šilalės žemėtvarkos skyriui adresuoto prašymo matyti, jog jau 2010 metais pareiškėja veikė A. Š. vardu. Teismas nurodė, jog po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja tik 2019 m. pradėjo domėtis buvusio savininko V. Š. turėtos žemės atkūrimu, o į teismą kreipėsi tik 2020 m. lapkričio 13 d. ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios jai trukdė šį procedūrinį veiksmą atlikti anksčiau. Teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

11. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja yra P. Š.-O. provaikaitė, todėl ji nepatenka į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, kurį nustato Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktai. Įvertinęs tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės P. Š.-O. iki nacionalizacijos Tauragės apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, valdytą žemę procedūra nebuvo pradėta, teismas konstatavo, kad pareiškėja negali būti laikoma praleidusia Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus ir siekti atnaujinti terminą.

III. 12. Pareiškėja R. K. apeliaciniu skundu prašo: išreikalauti iš NŽT Šilalės skyriaus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento visų 29 gyventojų žemės sklypų nuosavybės teises, (motininių bylų nuosavybės dokumentus) ištraukas ir eksplikacijas iš Tauragės (buv. Raseinių) apskrities (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo žemės išskirstymo viensėdžiais projekto ir plano (sudaryto 1911 m. kovo 16 d., kaimo sueigos priimtas nutarimas); atnaujinti praleistą terminą paduoti NŽT prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pareiškėjos tėvui A. Š. į likusios dalies A. Š. tėvams, V. Š. (S.) ir M. Š., nuosavybės teise priklausiusį 19 hektarų ir 19 arų žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) sen., Šilalės r., Nr. 36.

13. Pareiškėja nurodo aplinkybes, išdėstytas savo prašyme pirmosios instancijos teismui. Taip pat atkreipia dėmesį, kad kol jos tėvas buvo gyvas ir kol buvo atkuriamos nuosavybės teisės į A. Š. tėvui V. Š. (duomenys neskelbtini) kaime, Šilalės rajone, turėtą 17,60 ha žemę, jos tėvas jokios informacijos iš NŽT Žemėtvarkos skyriaus negavo, jam nebuvo pranešta apie galimas atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą A. Š., į likusios dalies A. Š. tėvams, V. Š. (S.) ir M. Š., nuosavybės teise priklausiusį 19 hektarų ir 19 arų žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) sen., Šilalės r., Nr. 36. Pareiškėja nurodo, kad jos tėvas nebuvo informuotas, kad yra galimybė atkurti nuosavybės teisę į aukščiau įvardintą žemės sklypą, papildomai pateikiant dokumentus, įrodančius jos tėvui priklausančias dalis paminėtame žemės sklype ar suteikta kitokio pobūdžio informacija. NŽT Žemėtvarkos skyrius nesuteikė jokios informacijos, kad yra galimybė pašalinus trūkumus ar pateikus papildomus dokumentus atkurti nuosavybės teisę į jos tėvui A. Š. likusį neatkurtą žemės sklypą. Pareiškėja pabrėžia, kad jos tėvo A. Š. prašymas atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą buvo paduotas dar 1999 m. gegužės 24 d., bet Tauragės apskrities administracijos Šilalės rajono žemėtvarkos skyriui nesuteikus reikiamos informacijos apie nuosavybės teisę į kitą žemės sklypą jos tėvui nebuvo realios galimybės susitvarkyti dokumentų dėl nuosavybės teisės į visą priklausantį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Pareiškėjos teigimu, jeigu valstybės institucija nebūtų jos tėvo suklaidinusi ir būtų pateikusi reikiamą informaciją, tikėtina, kad nuosavybės teisė būtų buvusi atkurta ir į kitą žemės sklypą dar A. Š. esant gyvam. Pareiškėja nurodo, kad NŽT Šilalės skyrius, nesant papildomų dokumentų, sklypą Nr. 36 turėjo padalyti ir kitiems kaimo gyventojams. Pareiškėja paaiškina, kad jos tėvui susitvarkyti dokumentų dėl nuosavybės teisės į visą priklausantį nekilnojamąjį turtą atkūrimo nebebuvo galimybės, nes 2006 jis sunkiai susirgo, tapo neįgalus ir paralyžiuotas, o (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjos teigimu, šios aplinkybės dėl likusių neatkurtų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą jai taip pat nebuvo žinomos iki pat 2019 m. spalio 30 d.

14. Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. spalio 30 d. kreipėsi į Šilalės rajono žemėtvarkos skyrių dėl asmeninių aplinkybių (studijų dalyko tikslais) su prašymu pateikti duomenis apie jos senelio V. Š. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Šilalės r. Iš gautų dokumentų pareiškėja sužinojo apie A. Š. tėvams V. (V.) Š. ir M. Š. nuosavybės teise priklausiusį ir 19 hektarų ir 19 arų žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) sen., Šilalės r., žemės sklypo Nr. 36. Lietuvos centrinis valstybės archyvas savo atsakymuose dėl informacijos suteikimo 2020 m. sausio 24 d. ir 2020 m. vasario 4 d. pažymėjo, kad Žemės sklypas Nr. 36 yra paliktas bendrame visų kaimo ūkininkų valdyme, tačiau kokia Žemės sklypo Nr. 36 dalis priklausė kiekvienam iš 29 savininkų, archyve saugomuose fonduose nerasta.

15. Pareiškėjos teigimu, iš gautų dokumentų matyti, jog jos tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės ne į visą buvusio savininko teisėmis V. Š. turėtą žemę. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į NŽT su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. Š. į buvusio savininko V. Š. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kaimiškoje seniūnijoje, Šilalės rajone, turėtą žemę. NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius nepaneigė apie turėtą žemės sklypą ir teisę ją susigražinti.

16. Pareiškėja nurodo, kad neginčija NŽT 2019 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. ISS-2367-(7.5) pateiktos informacijos, dėl A. Š. tėvui V. Š. (duomenys neskelbtini) kaime, Šilalės rajone, priklausiusios 17,60 ha žemės nuosavybės teisė atkūrimo, tačiau prašo atkurti A. Š. tėvams V. S. Š. ir M. Š. nuosavybės teise priklausiusį dar 19 hektarų ir 19 arų žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) sen., Šilalės r., Nr. 36, kuris minėtame rašte nepaminėtas ir šiuo klausimu nepasisakyta.

17. Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. gruodžio 12 d. pakartotinai kreipėsi į NŽT Šilalės skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. Š. į Žemės sklypą Nr. 36. NŽT Šilalės skyrius 2020 m. sausio 8 d. raštu informavo, kad iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo kartu su 1996 m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. T-447-Š gautuose dokumentuose rašoma apie 1911 m. (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymą viensėdžiais. Minėtoje pažymoje nurodoma, kad V. Š. turi nuosavybės teisę į 19,19 ha ploto sklypą bendrame visų kaimo ūkininkų valdyme. Apie tai, kokia dalis šio sklypo priklausė V. Š., dokumentuose neminima.

18. Pareiškėja pažymi, kad 2020 m. liepos 1 d. kreipėsi į NŽT Šilalės skyrių, 2020 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į NŽT, prašydama jai pateikti ar leisti susipažinti su „Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) kaimo 29 gyventojų (motininės) žemės grąžinimo bylų“, tačiau gavo atsakymus, kad su prašomais dokumentais leisti susipažinti negali, nes juose yra trečiųjų asmenų asmens duomenys. Taip pat buvo nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 dalį, prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus.

19. Kadangi pareiškėja negali pateikti reikalingų įrodymų, siekiant, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra būtų pradėta, institucijai atsisakant juos išduoti (dėl trečiųjų asmenų duomenų apsaugos), prašo teismo išreikalauti iš NŽT Šilalės skyriaus reikalingus dokumentams šioje byloje dėl Tauragės (buvusios Raseinių) apskrities (duomenys neskelbtini) (buvusios (duomenys neskelbtini)) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime likusios žemės nuosavybės atkūrimo. Reikalinga iškelti iš 29 kaimo gyventojų (motininių bylų) dokumentus, įrodančius, ar visi šie gyventojai turi nuosavybes teise į 19 ha, 19 arų į Žemės sklypą Nr. 36. Jeigu visi minimi kaimo gyventojai turi nuosavybės teises į Žemės sklypą Nr. 36, pareiškėja prašo teismo padalyti į atitinkamas dalis proporcijomis pagal turėtus sklypų plotus visiems 29 kaimo gyventojams.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

21. NŽT atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, teikdama teismui prašymą dėl įstatymo nustatytų praleistų terminų atnaujinimo, kėlė reikalavimą atnaujinti terminą prašymui (atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą) pateikti, tačiau nekėlė reikalavimo atnaujinti terminą dokumentams pateikti, be to, dalis dokumentų pateikta rusų kalba. NŽT pažymi, kad pareiškėja nepateikė naujų duomenų, kurie patvirtintų, kad V. Š. iki nacionalizacijos valdė daugiau nei 17,60 ha žemės Tauragės apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) kaime. NŽT nurodo, kad pareiškėja nepatenka į subjektų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ratą. Ji nepasirūpino reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu dokumentų, įrodančių, kad jai iki 2001 m. gruodžio 31 d. tėvas A. Š. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą notariškai patvirtinta sutartimi (Atkūrimo įstatymo 2 str. 3 d.). Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėja nepagrįstai prašo teismą atnaujinti terminą NŽT pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į P. Š.-O. galimai valdytą iki nacionalizacijos 13 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) sen., Šilalės r. NŽT pažymi, kad svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. NŽT atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pareiškime nurodė, jog tėvas negalėjo pateikti nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų, kadangi po 2006 m. rugpjūčio 4 d. patirto (duomenys neskelbtini) sunkiai sirgo. NŽT teigimu, ši nurodyta aplinkybė nėra pagrindas terminui atnaujinti, kadangi dokumentų pateikimo terminas baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d., kai A. Š. buvo sveikas, o ir po jo mirties pareiškėja į teismą kreipėsi tik po 9 metų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises atnaujinimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą, pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo atkurti nuosavybės teises į dalį Žemės sklypo Nr. 36 atmetė, konstatavęs, kad terminas buvo praleistas dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą Nr. 22, konstatav3s, kad pareiškėja nepatenka į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą (Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 1–5 p.).

24. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nebuvo tenkintas jos prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises jos tėvui A. Š. į dalį Žemės sklypo Nr. 36 paduoti. Pareiškėjos teigimu, nei jos tėvui, nei jai apie Žemės sklypą Nr. 36 nebuvo žinoma, pareiškėja apie jį sužinojo tik atsitiktinai, studijų tikslais paprašiusi Šilalės rajono žemėtvarkos skyrių pateikti duomenis apie jos senelio V. Š. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Šilalės r.

25. Ginčo santykius reguliuoja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnis, kurio 1 ir 4 dalyse yra nustatyta, jog prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų atnaujinimo ne kartą yra akcentuota, kad terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausiusios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatyme nustatyto termino. Asmens, prašančio atnaujinti įstatyme nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1249/2010), o pareiškėjo pasyvus elgesys ir nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiškia jo paties subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1104/2011, 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-210/2013, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-552/2016). Sprendžiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatytų terminų atnaujinimo klausimą, turi būti vadovaujamasi bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir šio įstatymo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje Nr. A525-984/2014; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-634-789/2021; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1158-968/2021 ir kt.).

27. Pareiškėja nurodo, kad aplinkybės dėl likusių neatkurtų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą jai nebuvo žinomos iki pat 2019 m. spalio 30 d., kai ji studijų tikslais kreipėsi į Šilalės rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu pateikti duomenis apie jos senelio V. Š. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Šilalės r. Nors pareiškėja po šios datos kreipėsi su prašymais į trečiąjį suinteresuotą asmenį, kuris jai išaiškino jos teisę kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepagrįstai delsė pateikti teismui prašymą dėl termino atnaujinimo, jį pateikė tik praėjus daugiau nei metams nuo 2019 m. spalio 30 d.

28. Byloje nustatyta, kad NŽT Šilalės skyrius 2020 m. sausio 8 d. raštu pareiškėjai pateikė informaciją, jog kartu su Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. T-447-Š gautuose dokumentuose minima, kad V. Š. yra 19,19 ha ploto Žemės sklypo Nr. 36 dalies bendrame visų kaimo ūkininkų valdyme savininkas, tačiau dokumentuose neminima apie tai, kokia šio sklypo dalis priklausė V. Š.. NŽT Šilalės skyrius nurodė pateikti papildomus dokumentus dėl nuosavybės teisių į minėtą žemę atkūrimo, be to, pasiūlė kreiptis į teismą dėl įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo bei juridinio fakto, kad V. Š. buvo 19,19 ha ploto Žemės sklypo Nr. 36 dalies bendrame visų kaimo ūkininkų valdyme savininkas, nustatymo.

29. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus dėl valstybės institucijų suklaidinimo ir informacijos nepateikimo. Kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio 21 d. rašto Nr. T-447-Š, 1996 m. liepos 15 d. A. Š. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl dokumentų, kuriuose yra žinių apie V. Š. nuosavybės teise valdytą žemę Tauragės apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, išdavimo. Kartu su Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugpjūčio raštu Nr. T-447-Š pateiktuose dokumentuose buvo pateikta ir informacija apie 1911 metais Tauragės (buv. Raseinių) apskrities (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymą viensėdžiais ir nurodyta, kad visi savininkai turi nuosavybės teisę į sklypą Nr. 36. Taigi pareiškėjos tėvas žinojo pareiškėjos šioje byloje disponuojamą informaciją dar nesibaigus Atkūrimo įstatyme nustatytam terminui prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad terminas dokumentams pateikti buvo praleistas dėl subjektyvių aplinkybių, kadangi pareiškėjos tėvas po minėtos informacijos gavimo neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdamas atkurti nuosavybės teises į V. Š. tenkančią 19,19 ha ploto dalį Žemės sklype Nr. 36. Pareiškėjos argumentai, susiję su tėvo sunkia sveikatos būkle nuo 2006 m. iki pat jo mirties (duomenys neskelbtini), įvertinus tai, kad pareiškėja nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios pareiškėjos tėvui nebuvo žinomos, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai pagrindžia išvadą, kad byloje nenustatytos objektyvios aplinkybės, kurios būtų pripažintinos svarbiomis priežastimis, lėmusiomis įstatyme nustatyto termino prašymui pateikti praleidimą. Įvertinusi pareiškėjos prašyme apibrėžto bylos dalyko apimtį, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjos prašymo dėl dokumentų išreikalavimo.

31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys