158dc896-1fa2-4b05-83dd-01ecd3cf8459 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-760-189/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03247-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. D. (A. D.) skundÄ Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo) dėl žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: PareiÅ¡kėjas su skundu (b. l. 1–18) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 34 700 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namų ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ â€œ nuostatas LukiÅ¡kių TI-K reorganizuotas jungimo bÅ«du nuo 2019 m. balandžio 1 d., jį prijungiant prie Vilniaus pataisos namų.

Atsižvelgiant į tai, šioje byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų. Pareiškėjas skunde teismui paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2017 m. lapkričio 27 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nurodo, jog buvo laikomas patalpose, kuriose nebuvo užtikrinamas minimalus, vienam asmeniui turintis tekti gyvenamojo ploto reikalavimas. Kamerose kurių plotas buvo iki 8 kv. m nuolat buvo laikomas kartu su 2–6 asmenimis, o didesnio ploto kamerose nuo 18 iki 20 asmenų.

Kamerų plotÄ mažino jose esantys baldai. LukiÅ¡kių TI-K administracija neužtikrino suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų, kadangi nebuvo užtikrinami kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, teisės, interneto, savarankiÅ¡kos mokslo ir kt. renginiai. Pasivaikščiojimai buvo organizuojami ne dienos metu, o 6.30 val. ryto, kuomet bÅ«davo dar tamsu. Sanitariniame mazge nebuvo įrengtos atskiros oro Å¡alinimo sistemos. Kamerose buvo drėgna, nebuvo ventiliacijos. PareiÅ¡kėjui trÅ«ko natÅ«ralios Å¡viesos, oro ir Å¡ilumos, Å¡varaus oro, o dėl ant lango pritvirtintų grotų, langÄ galėdavo tik praverti.

Kamerose oro greitis neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų. Čiužiniai, pagalvės puvo, buvo drėgni ir nešvarūs, nuo jų sklisdavo nemalonus kvapas. Dieninis ir naktinis apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjas negalėjo dirbti, skaityti ir rašyti. Nuo drėgmės ant sienų buvo žalios ir pilkos spalvos pelėsiai, nuo sienų ir lubų į lovas ir lėkštes krito dažai. Nei vienoje kameroje nebuvo įrengto veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), nebuvo tualetinio popieriaus.

Tualetas buvo įrengtas netoli durų. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su rÅ«kančiaisiais asmenimis, todėl kamerose nuolat kildavo konfliktai su kitais nuteistaisiais. LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose nebuvo užtikrinama galimybė pasinaudoti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtuku, tekdavo daužyti į duris ir tikėtis, jog pareigÅ«nas iÅ¡girs ir ateis. IÅ¡simaudęs duÅ¡o patalpose pareigÅ«nų turėdavo laukti 5–10 min. kol pareigÅ«nai prieis. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos sÄ lygos pasimatyti su artimaisiais (žmona, vaiku, tėvais), tuo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjui buvo diagnozuota epilepsija, dėl galimai netinkamų jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K buvo sutriko regėjimas, negalėjo skaityti, raÅ¡yti. PareiÅ¡kėjas 2018 m. spalio 26 d. pateikė atsikirtimÄ Ä¯ atsiliepimÄ , kuriame detalizavo skunde nurodytas aplinkybes (b. l. 97–102). Papildomai nurodė, jog nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais duomenimis, kurie pareiÅ¡kėjo manymu yra klaidingi. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 44–60).

Nurodo, jog neturi galimybės pateikti duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymÄ kamerose laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Kadangi pareiÅ¡kėjas 2014 m. gruodžio 23 d, iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus, o iÅ¡ jų atvyko 2015 m. sausio 13 d. pateikia gyvenamųjų kamerų numerius bei jų plotus bei asmenų skaičių, kuriose teko bÅ«ti pareiÅ¡kėjui. Nurodo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro ar izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros galėjo bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios kameros plotas ne visada siekė teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Be to, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K laikomi asmenys, norintys dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, privalo parodyti savo iniciatyvÄ , pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . Suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis riboto interneto prieiga. LukiÅ¡kių TI-K bibliotekoje, atsižvelgiant į jos plotÄ , yra sukurta viena kompiuterizuota darbo vieta su RIP, kuria gali naudotis visi suimtieji ir nuleistieji, iÅ¡skyrus asmenis patalpintus į drausmės izoliatorių (karcerį).

Dėl leidimo naudotis RIP, asmenys, laikomi LukiÅ¡kių TI-K, raÅ¡tu privalo kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistÄ . LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nurodo, jog asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiÅ«ri savo kameras, problemų dėl atsirandančio pelėsio neturi. „ArmatÅ«rinė kortelė asmeniniam naudojimui iÅ¡duotiems daiktams“, kurioje buvo pateikiamos higienos priemonių, drabužių, avalynės, minkÅ¡to inventoriaus ir patalynės iÅ¡davimo atžymos suimtajam (nuteistajam) asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ant, LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriuje buvo saugomos vienerius metus, todėl įstaiga Å¡ių duomenų pateikti neturi galimybės. LukiÅ¡kių TI-K įrengtas dirbtinis ir naktinis apÅ¡vietimas atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas.

LukiÅ¡kių TI-K Priėmimo-paskirstymo skyriuje tarnybÄ atliekantys pareigÅ«nai kontroliuoja, kad suimtieji ir nuteistieji laikomi trumpalaikio laikymo kamerose bei bendro naudojimo kamerose bei bendro naudojimo patalpoje nerÅ«kytų ir laikytųsi įstaigos vidaus taisyklių. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių veiklÄ nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigÅ«nams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis mygtukas ar įjungtas aliarminis iÅ¡kvietimas, kurioje suimtasis ar kitais bÅ«dais yra kviečiamas pareigÅ«nas.

PareiÅ¡kėjas pateiktame skunde nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės nebuvo iÅ¡kvietęs pareigÅ«nų ir jam nebÅ«tų suteikta pagalba dėl ko galėjo bÅ«ti patirta žala. Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti 1,5 val., o pagal kodekso 86 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti 1 val. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų, skundų ar pareiÅ¡kimų dėl ilgalaikių pasimatymų gauta nebuvo.

LukiÅ¡kių TI-K teigimu, pareiÅ¡kėjo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos žalos. PraÅ¡o taikyti sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ ir pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2017 m. lapkričio 27 d. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK6.250 straipsnis).

Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2017 m. lapkričio 27 d. Atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senatį. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino EŽTT yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo.

Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigta ar nepagrįstai apribota pati teisė kreiptis į teismÄ (EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70)). Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, ir jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje A. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 8225/78);

EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje B. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23805/94)). Prie tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskirta ir ieÅ¡kinio senatis, o neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimas byloje S. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 22083/93)).

LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 6.271 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-332-146/2017).

CK 1.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , o CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas laikotarpiais nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. vasario 24 d. ir nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. PareiÅ¡kėjas skundÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K teismui pateikė 2018 m. rugsėjo 26 d. (spaudas ant voko, b. l. 36). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir taikytinÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovės atstovo praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui neturtinė žala galėtų bÅ«ti priteistina tik už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d., t. y. už tÄ laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. Pareiškėjas skunde nurodo, jog ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, turintis tekti vienam asmeniui. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015) (įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.), kuri minimalaus ploto normos vienam asmeniui nenustatė.

Tačiau šiuo laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Įsakymo Nr. V-124 (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) 1.3.1 punkte, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plano patvirtinimo“, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Jokie kiti imperatyvaus pobÅ«džio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau ir – Konvencija) vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1604-520/2018). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 3,6 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06);

LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Remiantis LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis (b. l. 44–60) byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu visose pareiÅ¡kėjo kamerose buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamojo ploto reikalavimas. Teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog LukiÅ¡kių TI-K sanitariniame mazge nebuvo įrengtos atskiros oro Å¡alinimo sistemos. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Higienos norma HN 134:2015, kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Å i higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, duÅ¡inėms, sanitarinei Å¡varyklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymų izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas.

Pažymėtina, kad Eksploatavimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Eksploatavimo taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai susiję su atskiros oro Å¡alinimo sistemos įrengimu, atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ to, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti nuoÅ¡aliai tualetu, tualetas buvo įrengtas netoli kameros durų.

Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).

Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. buvo laikomas kamerose Nr. 111, Nr. 255, Nr. 266 (b. l. 45–46). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. pranešime „Dėl A. D. skundo“ (b. l. 78–81) nurodoma, kad priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m.

– posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – 257, 2012 m. – posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395, 2015 m. – posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417, 2016 m. – posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426. Kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinių nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.)), darytina iÅ¡vada, kad nors LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams. TualetÄ atskiriantis audeklas (užuolaida) negali bÅ«ti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ kalinimo LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. buvo pažeista iÅ¡ viso 24 paras. . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog kamerose buvo drėgna, nebuvo ventiliacijos, kadangi ant lango buvo pritvirtintos grotos, o langÄ galėdavo tik praverti. PareiÅ¡kėjui trÅ«ko natÅ«ralios Å¡viesos, oro ir Å¡ilumos, Å¡varaus oro, kamerose oro greitis neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų.

Čiužiniai, pagalvės puvo, buvo drėgni, nešvarūs, nuo jų sklisdavo nemalonus kvapas. Nuo drėgmės ant sienų buvo žalios ir pilkos spalvos pelėsiai, o nuo sienų ir lubų į lovas ir lėkštes krito dažai. Dieninis ir naktinis apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjas negalėjo dirbti, skaityti ir rašyti. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Higienos normos (toliau - ir Higienos norma 134:2015) 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C; santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Higienos normos 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Taip pat turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos 134:2015 17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 134:2015 39 punktas).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr. pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (pvz., apÅ¡vietimo, drėgmės, pelėsio, temperatÅ«ros, tinko byrėjimo nuo sienų ir lubų, čiužinių, antklodžių, pagalvių, rankÅ¡luosčių bÅ«klės) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrÄ sias įrodinėjimo tokio pobÅ«džio bylose taisykles, todėl pareiÅ¡kėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017 ir kt.).

Iš byloje pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 70–77) nustatyta, kad pareiškėjas atliekamų patikrinimų metu Lukiškių TI-K nebuvo laikomas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl gyvenamosiose patalpose buvusios netinkamos temperatūros, apšvietos ir ventiliacijos visiškai nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kuriose gyvenamosiose patalpose buvo nesilaikoma Lietuvos higienos normose nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada ir kaip nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, apšvieta ir ventiliacija, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nus ar administracijÄ , todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K administracija neužtikrino suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų, kadangi nebuvo užtikrinama kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, teisės, interneto, savarankiÅ¡kos mokslo ir kt. renginiai.

Atsakovės atstovo teigimu (b. l. 44–60), LukiÅ¡kių TI-K laikomi asmenys, norintys dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, privalo parodyti savo iniciatyvÄ , pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . Suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis riboto interneto prieiga. LukiÅ¡kių TI-K bibliotekoje, atsižvelgiant į jos plotÄ , yra sukurta viena kompiuterizuota darbo vieta su RIP, kuria gali naudotis visi suimtieji ir nuleistieji, iÅ¡skyrus asmenis patalpintus į drausmės izoliatorių (karcerį).

Dėl leidimo naudotis ribota interneto prieiga, asmenys, laikomi LukiÅ¡kių TI-K, raÅ¡tu privalo kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistÄ . Nors pareiÅ¡kėjas teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K nepakankamai užtikrino suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimÄ , socialinių poreikių tenkinimÄ , nepakako kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kt. renginių, tačiau, kokių konkrečiai renginių pareiÅ¡kėjui trÅ«ko, kokiuose ir kada renginiuose jam nebuvo leista dalyvauti, taip pat kokie jo socialiniai poreikiai nebuvo patenkinti, pareiÅ¡kėjas nenurodė.

Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K su praÅ¡ymais ar skundais, susijusiais su dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose ar socialinių poreikių tenkinimu, ir kad tokie praÅ¡ymai / skundai nebuvo patenkinti, nėra. PareiÅ¡kėjas nei žodžiu, nei raÅ¡tu nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs noro pasinaudoti ribota interneto prieiga. Teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus pateikta informacijÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog pasivaikščiojimai buvo organizuojami ne dienos metu, o 6.30 val. ryto, kuomet bÅ«davo dar tamsu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad nuteistieji Å¡io kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.

Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti 1,5 val., pagal 86 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti 1 val. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVÄ®) 29 straipsnio nuostatas, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neginčija jam suteiktos pasivaikščiojimų trukmės, o tik nurodo, kad pasivaikščiojimai buvo organizuojami ne dienos metu.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė konkrečių datų, kada pasivaikščiojimai buvo organizuojami ne dienos metu. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl pasivaikščiojimo laiko su skundais kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , Å¡ios aplinkybės nenurodo ir pats pareiÅ¡kėjas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neneigė, kad buvo vedamas pasivaikščioti. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

Nei vienoje kameroje nebuvo įrengto veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), nebuvo tualetinio popieriaus. Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K metu jokių nusiskundimų įstaigos pareigūnams dėl lentynėlės, spintelės ar tualetinio popieriaus nebuvo pareiškęs. Byloje pateiktas Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus tarnybinis pranešimas „Dėl A. D. korespondencijos“ (b. l.

68) patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K direktorių dėl kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2017 m. nesikreipė. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu nebuvo įrengto veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), iÅ¡duodamas tualetinis popieriaus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo kameros inventoriaus ir higienos priemonių nesuteikimo laikytini deklaratyviais, todėl atmestini.

PareiÅ¡kėjas pažymi, jog buvo laikomas kartu su rÅ«kančiaisiais asmenimis, todėl kamerose nuolat kildavo konfliktai su kitais nuteistaisiais. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Å io straipsnio 4 dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat, kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

Higienos normos HN 134:2015 7 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Įvertinus tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, jog, esant reglamentuotam draudimui rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, dėl kitų nuteistųjų rūkymo bendrojo naudojimo patalpose sukeltų nepatogumų, pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis Lukiškių TI-K pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, nesant duomenų apie Lukiškių TI-K užfiksuotus rūkymo tvarkos pažeidimus, darytina išvada, jog Lukiškių TI-K pareiškėjo teisės kvėpuoti tabako dūmais neužterštu nepažeidė.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino ir iÅ¡ netinkamai įrengtos pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistemos gyvenamosiose kamerose ir dušų patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymų izoliatorių įrengimo ir Eksploatavimo taisyklių 14.4 punktas nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema inter alia (be kita ko) aliarminis iÅ¡kvietimas. Pažymėtina, kad iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo teisės Å¡iuo atveju buvo pažeistos.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kokiu aspektu pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistemos neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus aliarminiu iÅ¡kvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu LukiÅ¡kių TI-K vertė pasinaudoti pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistema. PareiÅ¡kėjas dėl neveikiančių aliarmo mygtukų su skundais ar praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistemos neįrengimas ar jos neveikimas sukėlė pareiÅ¡kėjui tokių neigiamų padarinių, kurie galėtų lemti neturtinės žalos kilimÄ . Vien abstraktaus pobÅ«džio pretenzijos nesudaro pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl neįrengtos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos patyrė neturtinę žalÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, jam nebuvo sudarytos sÄ lygos pasimatyti su artimaisiais (žmona, vaiku, tėvais), tuo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. BVK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems leidžiami trumpalaikiai pasimatymai iki 3 valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir Å¡is vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas.

BVK 85 straipsnyje nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji, be kita ko, turi teisę per du mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ (BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Å io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo.

Vaikas turi bÅ«ti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose (BVK 85 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ yra reglamentuota, kad vienas trumpalaikis pasimatymas gali trukti iki 4 valandų. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ XI skirsnyje yra nurodyti suimtųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis nuostatos bei sÄ lygos.

O bÅ«tent, to paties skirsnio 62 punkte yra nurodyta, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka. LukiÅ¡kių TI-K vadovaujamasi patvirtintu LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2014 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-89 „Asmenų, norinčių pasimatyti suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areÅ¡tu, iÅ¡ankstinio registravimo tvarkos apraÅ¡u“, kuris nustato asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areÅ¡tu, iÅ¡ankstinio registravimo tvarkÄ .

BÅ«tent Å¡iuo tvarkos apraÅ¡u siekiama įgyvendinti Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių aukščiau paminėto 62 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad asmenys, norintys atvykti pasimatyti arba asmenys, kurie yra laikomi LukiÅ¡kių TI-K, pasimatymui gali registruotis ne ilgesniame nei 15 dienų laikotarpyje. Minėtu laikotarpiu galima registruotis tik vienam pasimatymui. Toliau, asmenys, kurie yra laikomi įstaigoje, kitam pasimatymui registruojami tik iÅ¡naudoję ankstesnį pasimatymÄ , kuriam buvo užregistravę.

Jeigu asmuo užsiregistravo į pasimatymÄ ir negali į jį atvykti, tas asmuo privalo apie tai praneÅ¡ti LukiÅ¡kių TI-K administracijai. Taip pat asmenys, kurie atvyko ir nori pasimatyti tÄ pačiÄ dienÄ , gali gauti pasimatymÄ , jeigu yra laisvų vietų, kurios nebuvo užsakytos pagal iÅ¡ankstinį registravimÄ arba, jeigu kažkas atsisakė ir neatvyko į pasimatymÄ . Atsakovės atstovės teigimu, LukiÅ¡kių TI-K vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir veikia tinkamai bei teisėtai. Bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (BVK 10 straipsnio 1 dalis).

LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. VBVK 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma yra galiojanti, nėra pripažinta prieÅ¡taraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl LukiÅ¡kių TI-K neturėjo teisinio pagrindo Å¡ia teisės norma nesivadovauti bei savavaliÅ¡kai keisti šį teisinį reglamentavimÄ . Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymais suteikti jam ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, o Å¡i atsisakė juos suteikti.

Pareiškėjas savo skunde nenurodo aplinkybių, patvirtinančių, ar jis ėmėsi realių veiksmų, siekdamas gauti ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų. Nenurodo, kada ir su konkrečiai jam nebuvo suteikti ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodo, kad atžvilgiu apriboti socialiniai ryšiai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai, tačiau konkrečių atvejų neįvardija. Byloje taip pat nėra duomenų, šių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas, kad jis su skundais kreipėsi į Lukiškių TI-K suteikti jam ilgalaikius pasimatymus.

Iš byloje pateikto Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus „Asmenų atvykstančių į pasimatymus su suimtaisiais, nuteistaisiais, nuteistaisiais areštu, prašymų ir kitų susijusių (teismų, prokuratūrų leidimai ir draudimai) dokumentų registro matyti (b. l. 65–67), jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu, t. y. buvo suteiktas vienas trumpalaikis pasimatymas. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K administracija neprivalo asmeniui suteikti trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų, jei asmuo su prašymais nesikreipia.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmuose neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ grindžia tuo, jog jam buvo diagnozuota epilepsija, dėl galimai netinkamų jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K buvo sutriko regėjimas, negalėjo skaityti, raÅ¡yti. IÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjo Asmens sveikatos istorijos (b. l.

43) matyti, jog pareiÅ¡kėjui 2011 m. buvo diagnozuota epilepsija. Vadinasi, pareiÅ¡kėjas susirgo epilepsija jau daug anksčiau nei keliamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kitų duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, byloje nėra. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai kaip nors susiję su netinkamomis jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų, t. y. pareiÅ¡kėjo kalinimo, pažeidžiant jo privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas nepažeidžiant jo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018).

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir, pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2-718/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012, 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-2542/2012, 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-511-662/2017).

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, iÅ¡ viso 24 paras, į pažeidimo mÄ stÄ , jo trukmę, epizodiÅ¡kumÄ , formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (LVAT 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015, 2017 m. kovo 14 m. nutartis administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018), į tai, kad pareiÅ¡kėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, nesant įrodymų, kad kalinimo sÄ lygos pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjas, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , turėjo numatyti bÅ«simas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjui priteisiamas 30 Eur neturtinės žalos dydis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. D. (A. D.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. D. (A. D.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 30 Eur (trisdeÅ¡imt eurų) neturtinę žalÄ . KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Bronius Januška