2021-03-17 Nr. AB-5634-3-61-3-03651-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-195-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03651-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) pateikė teismui skundą, kuriame prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atsakyti į pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 17 d. prašymą Nr. B20917, atsakovo užregistruotą 2020 m. rugsėjo 17 d., registracijos Nr. A50-28593/20.

Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 30 d. teismui pateikė raštą dėl skundo atsisakymo, kuriame prašė administracinę bylą nutraukti. Paaiškino, kad Administracija 2020 m. lapkričio 30 d. raštu išnagrinėjo pareiškėjo teiktą prašymą, todėl byloje išnyko ginčo dalykas, atsakovui geruoju tenkinus pareiškėjo skundo reikalavimus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 350 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų administracinėje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą ir priteisė pareiškėjui UAB „Evus LT“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad nors pareiškėjo prašoma priteisti išlaidų už skundo parengimo paslaugas administracinėje byloje suma (350 Eur) neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau vertindamas prašomos priteisti sumos dydį, teismas taip pat atsižvelgė į bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitus kriterijus, nurodytus Rekomendacijų 2 punkte, taip pat teisingumo, proporcingumo, protingumo principus. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo apimtis nebuvo didelė (trys lapai), didžiąją dalį skundo sudarė teisės aktų citavimas, teisinė situacija nebuvo sudėtinga, yra įprasta tokio pobūdžio bylose, bei tai, kad Administracija nurodė, jog pareiškėjui nesikreipus į teismą, jis būtų pateikęs atsakymą į prašymą, teismo įvertinimu, yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei Lietuvos administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-735-520/2020), teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo teismui parengimą mažinama, pareiškėjui priteisiant 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. eI2-1189-789/2021.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį iš dalies ir pareiškėjo prašymą priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (350 Eur) tenkinti pilnai. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (200 Eur) už atskirojo skundo parengimą.

Pareiškėjas paaiškina, kad už visą administracinę bylą sumokėjo 350 Eur sumą, kuri yra dešimt kartų mažesnė už maksimalią rekomenduojamą sumą priteistiną tik už skundo surašymą. Tai reiškia, kad nustatant skundo parengimo kainą bei kainą už kitų procesinių dokumentų parengimą buvo įvertinti šie kriterijai: skundo apimtis, situacijos sudėtingumas, parengtų procesinių dokumentų skaičius. Byloje buvo parengti šie procesiniai dokumentai: 2020 m. lapkričio 10 d. teismui pateiktas skundas, 2020 m. lapkričio 30 d. teismui pateiktas atsisakymas nuo skundo, vykdant teismo įpareigojimą 2020 m. gruodžio 17 d. teismui pateikta pareiškėjo UAB „EvusLT” pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, skundo ir kitų procesinių dokumentų parengimo kaina buvo sumažinta dešimt kartų nei maksimaliai rekomenduojama tik už skundo parengimą. Nuosekliai, priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinant dar kartą vadovaujantis lygiai tais pačiais kriterijais, kuriais vadovaujantis buvo nustatyta dešimt kartų mažesnė skundo ir kitų procesinių dokumentų parengimo kaina, nei maksimaliai galima, nėra teisinio pagrindo. Nurodytų kriterijų pakartojimas dar kartą negali turėti įtakos priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui, nes priešingu atveju prieitume išvados, jog priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis priklauso nuo to, kiek kartų bus pakartota, kad byla nesudėtinga, skundas nedidelės apimties, jame cituojamos teisės normos ir teismo praktika.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad atsižvelgia į teisingumo, proporcingumo, protingumo principus, advokato darbo laiko sąnaudas, nes spręsdamas patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo klausimą neobjektyviai ir selektyviai vertino bylos medžiagą. Teismas tik analizavo bei vertino skundo apimtį ir bylos sudėtingumą, tačiau neatsižvelgė ir neįvertino to, kad byloje buvo pateiktas ne tik skundas, bet ir 2020 m. lapkričio 30 d. atsisakymas nuo skundo bei vykdant teismo įpareigojimą 2020 m. gruodžio 17 d. pateikta pareiškėjo UAB „EvusLT” pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų. Šių procesinių dokumentų parengimas taip pat reikalauja darbo sąnaudų ir turi būti įvertintas. Aplinkybė, kad už nurodytų dokumentų parengimą nebuvo pateiktos papildomos sąskaitos pagrįstai leidžia tvirtinti, kad pareiškėjo atstovas įvertino absoliučiai visus kriterijus ir papildomus procesinius dokumentus parengė už tą pačią, 350 Eur kainą. Šiuo atveju neturi reikšmės, kad išrašytoje 350 Eur sąskaitoje neišvardinti visi parengti procesiniai dokumentai, nes tiek pareiškėjas, tiek jos atstovas įvertino Rekomendacijų 2 punkto nuostatą bei turėjo teisėtą lūkestį, jog pirmosios instancijos teismas teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais vadovausis ne formaliai ir deklaratyviai, o objektyviai įvertins visų byloje rengtų procesinių dokumentų skaičių bei apimtis.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjui nesikreipus į teismą Administracija būtų pateikusi atsakymą į prašymą, todėl tai taip pat yra pagrindas sumažinti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas prieina prie išvados, kad tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą ir nesudaro pagrindo mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti priteistinų atstovavimo išlaidų dydį yra nepagrįstas, tinkamai nemotyvuotas, teismas įvertino ne visus byloje esančius įrodymus, todėl skundžiama nutartis šioje dalyje negali būti laikoma teisėta.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Administracija pažymi, kad pareiškėjas, nors ir turėdamas pagal įstatymą teisę reikalauti savo patirtų išlaidų atlyginimo, neturėtų šia teise piktnaudžiauti ir stengtis iš to pasipelnyti atsakovo sąskaita.

Teigia, kad pareiškėjo pateiktas 2020 m. rugsėjo 17 d. prašymas Nr. A50-28593/20 savaime lėmė pareiškėjo prašymo ilgesnį nagrinėjimą. Tokio prašymo nagrinėjimas reikalauja papildomų atsakovo specialistų darbo laiko sąnaudų bei pastangų, be kita ko, padidėjęs atsakovo darbuotojų darbo krūvis turėjo lemiamos įtakos ilgesniam, nei įprastai, atsakymo pareiškėjui parengimo terminui. Buvo atliktas išsamus prašymo vertinimas ir analizė, kurie viršijo įprastinės veiklos darbo krūvius, todėl sprendimus atsakovas objektyviai gali priimti ne iš karto gavusi pareiškėjų skundus, prašymus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pateikdama atsakymą į pareiškėjo prašymą, turėjo ne tik įsigilinti į esamą situaciją, bet ir atlikti išsamų tyrimą dėl galimumo jį patenkinti / atmesti, kadangi pateiktas atsakymas į pareiškėjo prašymą, manytina, būtų sukėlęs didesnes pasekmes nei šiuo atveju sprendimo atidėjimas.

Atkreipia dėmesį, jog susidariusioje situacijoje Administracijos atstovams teko inicijuoti procedūras dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo pakeista iki tol galiojusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo redakcija. Šiuo atveju tai nebuvo vien oficialaus atsakymo į pareiškėjo kreipimąsi pateikimas, nes Administracijos atstovams reikėjo inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pataisas, kurios atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas. Taigi, Administracija siekė kuo išsamiau išanalizuoti pareiškėjo nurodytą situaciją ir ją išspręsti, o dėl šios priežasties teko inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pataisas. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas sistemiškumo principas teisėkūroje, kuris įtvirtina, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Taigi, matoma, kad šiuo atveju teisėkūros proceso nenatūralus pagreitinimas galėjo neigiamai paveikti pačios pataisos kokybę ir sukelti kitų teisinių pasekmių. Akivaizdu, kad greito ir formalaus atsakymo į pareiškėjo kreipimąsi pateikimas niekaip nebūtų išsprendęs susidariusios situacijos.

Administracija nesutinka su pareiškėjo reikalaujama atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma – 350 Eur, kadangi pateiktas pareiškėjo skundas yra itin nedidelės, vos trijų puslapių apimties, jame nėra nurodyta jokių naujų esminių aplinkybių ar argumentų, šioje byloje nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, joje nėra keliami jokie nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai; priešingai – byloje keliamas reikalavimas – standartinis ir visiškai įprastas tokio pobūdžio bylose, pareiškėjo skundas yra šabloniškas, jame išdėstyta pozicija yra tik pažodinis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ nuostatų perrašymas ir (ar) pakartojimas. Pažymi, kad skundo parengimas nereikalavo nei išskirtinės teismų praktikos ar teisės aktų analizės, nei didelių laiko sąnaudų. Nėra nurodyta, kiek valandų buvo rengiamas skundas, tačiau tik abstrakčiai pažymima, jog už skundo parengimą pareiškėjas sumokėjo 350 eurų.

Nagrinėjamu atveju, teismas padarė tinkamą ir visiškai pagrįstą išvadą ir pagrįstai nutartyje konstatavo, jog „nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo apimtis nebuvo didelė (trys lapai), didžiąją dalį skundo sudarė teisės aktų citavimas, teisinė situacija nebuvo sudėtinga, yra įprasta tokio pobūdžio bylose, bei tai, kad Administracija nurodė, jog pareiškėjai nesikreipus į teismą, ji būtų pateikusi atsakymą į prašymą, teismo vertinimu, yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą“. Taigi, teismas pagristai sumažino prašomos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį iki 250 Eur. Su tokia teismo padaryta išvada atsakovas visiškai sutinka, kadangi šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjo atstovui pateikus visiškai neargumentuotą 1166 žodžių skundą, kuris yra šabloniškas bei kurio turinį iš esmės sudaro tik įstatymų perrašinėjimas, negali būti pripažintas kaip reikalaujantis didelių laiko sąnaudų ir atitinkantis prašomą atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties dalies, kuria teismas priteisė pareiškėjui UAB „EvusLT“ iš atsakovo Administracijos 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ši administracinė byla buvo nutraukta, nes pareiškėjas atsisakė skundo dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino jo skundo reikalavimą jau po to, kai pareiškėjas padavė skundą teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 350 Eur yra per didelė, todėl mažintina iki 250 Eur. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigdamas, kad turi būti priteista visa prašoma suma.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018).

Teisėjų kolegija atsižvelgusi į šiuo atveju pareiškėjo teismui pateikto skundo itin mažą apimtį bei turinį, kilusio ginčo pobūdį, į tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo didelių pareiškėjo atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nurodytų aplinkybių visumą ir išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas į bylą pateikė 2020 m. lapkričio 6 d. sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje nurodyta 350 Eur suma už suteiktą teisinę paslaugą – skundo dėl vilkinimo atlikti veiksmus atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai parengimas, valandų skaičius nenurodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nevertino visų byloje rengtų procesinių dokumentų skaičiaus bei apimties.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tinkamai taikė Rekomendacijų nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl pagrįstai sumažino pareiškėjo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, kurie leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma nebuvo adekvati.

Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė