2022-06-15 Nr. AB-16338-3-61-3-03045-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-401-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03045-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. R. skundą atsakovui Bendrajam pagalbos centrui dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. S. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir atsakovas, BPC) viršininko 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 41TE-145 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.2 punktą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

2. Bendrojo pagalbos centro viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 punktu, 10 dalimi, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 ir atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo 2020 m. liepos 30 d. išvadą Nr. 41IL-1070 bei 2020 m. rugpjūčio 14 d. Respublikinės ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos išankstinį sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Nr. 1-127, skundžiamu Įsakymu nusprendė skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

3. Pareiškėja 2020 m. gegužės 28 d. dirbo BPC dieninėje pamainoje, atliko BPC Vilniaus skyriaus jaunesniosios specialistės funkcijas, buvo atsakinga už atsiliepimą į pagalbos skambučius ir reagavimą į pagalbos prašymus. Minėtą dieną skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 buvo gautas pranešėjos skambutis, kad automobilyje kažkas sugedo, tuoj užsidegs, iš apačios rūksta dūmai. Pareiškėja pradėjo aiškintis įvykio vietą ir kitas su įvykiu susijusias aplinkybes.

4. Pareiškėja nurodė, kad dėl šio įvykio 2020 m. birželio 2 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo. 2020 m. birželio 12 d. pareiškėja gavo tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) Nr. 41D-290 (toliau – ir Pranešimas). 2020 m. liepos 30 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 41IL-1070 (toliau – ir Išvada), kuri registruota 2020 m. rugpjūčio 4 d., po 3 dienų, t. y. pažeidžiant nustatytą terminą.

5. Pareiškėja nurodė, kad Įsakymas ir Išvada yra neteisėti ir nepagrįsti. Išvada surašyta chaotiškai, joje pateiktas tik formalus faktinių aplinkybių vertinimas, nesigilinant į faktus, dauguma argumentų nepagrįsti įrodymais ir neatitinkantys tikrovės. Išvadoje pateikta daug prielaidų be jokių objektyvių pagrindų, atsakomybės taikymo pagrindimas nemotyvuotas, nekonkretus ir neaiškus, nėra įvertinti pareiškėjos pateikti argumentai, neatsižvelgta į teisingumo ir proporcingumo principus. Įsakyme nenurodyta apskundimo tvarka, taip pat, pažeistas Aprašo 6 punktas, kadangi tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ne BPC viršininko, bet jo pavaduotojo pavedimu, taip pat, negalima buvo sujungti kelių darbuotojų tarnybinių patikrinimų į vieną, nes tokiais veiksmais pažeidžiama asmens duomenų apsauga tvarkant jo duomenis. Šie pažeidimai yra laikomi esminiais procedūriniais pažeidimais, dėl kurių Įsakymas turėtų būti naikintinas.

6. Pareiškėja teigė, jog Išvadoje klaidingai nurodoma, kad pareiškėja per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos jai paskyrimo padarė tris tarnybinius nusižengimus. Tarnybinėje išvadoje nagrinėtas tarnybinis nusižengimas buvo padarytas 2020 m. gegužės 28 d., tuo tarpu dviejų tarnybinių nuobaudų terminai baigėsi ir šios nuobaudos nėra galiojančios: 2020 m. vasario 28 d. (tarnybinė nuobauda – pastaba paskirta BPC viršininko 2019 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 41TE-67) ir 2020 m. kovo 4 d. (tarnybinė nuobauda – papeikimas paskirta BPC viršininko 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 41TE-72). Taigi, turėjo būti nurodyta tik viena galiojanti tarnybinė nuobauda – papeikimas, kuri buvo paskirta BPC viršininko 2019 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 41TE-355. Tik ši nuobauda gali būti vertinama ir turėti įtakos, priimant sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės (ne) taikymo, kaip ir dėl tarnybinės nuobaudos griežtumo. Mano, kad vien dėl to jai turėjo būti paskirta, kaip ir kitoms kolegėms, kurių veiksmai buvo taip pat vertinami Išvadoje, švelnesnė tarnybinė nuobauda, pvz. papeikimas, nors nesutinka, kad padarė tarnybinį nusižengimą.

7. Pareiškėja pažymėjo, jog Išvadoje konstatuotos faktinės aplinkybės prieštarauja nurodomam teisiniam reglamentavimui. Išvadoje konstatuota, jog nebuvo padaryta žala, taip pat, nekilo jokių neigiamų ir sunkių pasekmių dėl pareiškėjos atliktų veiksmų, ji veikė nesiekdama naudos nei sau, nei aplinkiniams. Pareiškėja visus veiksmus atliko pagal teisės aktų reikalavimus. Veiksmai buvo atlikti tinkamai, operatyviai ir veiksmingai, į pagalbos pranešimą buvo sureaguota, PGP pagalba buvo laiku nukreipta į įvykio vietą, nukentėjusiajai pagalba buvo suteikta nustatyta tvarka ir greitai. Nagrinėjamoje situacijoje buvo vykdomas kelių operatorių komandinis darbas, nes tuo pačiu metu buvo gauta daug analogiškų pranešimų iš nukentėjusiosios ir kitų liudytojų dėl to paties įvykio, dėl tų pačių pagalbos prašymų. Visi prašymai buvo priimti, apdoroti ir perduoti PGP valdantiems pareigūnams nustatyta tvarka.

8. Pareiškėja pripažino, jog vienintelis jos padarytas pažeidimas tas, kad nebuvo registruotas atskiras pranešimas dėl pranešėjos pagalbos prašymo, o visa informacija dėl to paties įvykio įtraukta į kitos BPC darbuotojos – J. R. 07:21:54 BPCIS parengtą pranešimą apie pagalbos poreikį dėl to paties įvykio, kuris buvo perduotas PGP valdantiems pareigūnams. Pareiškėjos vertinimu, tai yra formalus neatitikimas teisės aktų reikalavimams, kuris negali paneigti kitų tinkamai atliktų pareiškėjos veiksmų priimant pagalbos prašymą. Juolab, kad tuo metu buvo vykdomas kelių operatorių komandinis darbas.

9. Pareiškėjos tvirtinimu, Išvadoje nurodoma, kad pareiškėja netinkamai reagavo į pranešėjos pagalbos prašymą, tačiau nepaaiškinta, kas konkrečiai buvo padaryta netinkamai. Tuo pačiu nurodoma, kad pranešėjos prašymas nebuvo pakartotinis, tačiau nenurodoma dėl kokių priežasčių. Pareiškėjos teigimu, ji savo pareigas atliko tinkamai, nepriekaištingai vykdė teisės aktų reikalavimus ir jų nepažeidė. Neesminiai procedūriniai pažeidimai negali būti pagrindu taikyti tarnybinę atsakomybę. Tarp pareiškėjos tariamai atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir neigiamų pasekmių nėra priežastinio ryšio.

10. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Išvados 31 lape yra minimas BPC viršininko 2012 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 41V-55 patvirtinto Kokybės reikalavimų, vykdant atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus, taip pat operatyviojo pajėgų valdymo funkcijas aprašo (toliau – ir Kokybės aprašas) 4.1.5 punktas, kurio pareiškėja turėjo laikytis, tačiau su šiuo tarnybiniu patikrinimu šis aprašas neturi nieko bendro, nes dėl paminėtų tariamai padarytų pažeidimų ji nebuvo įspėta teikiant jai pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, neturėjo galimybių dėl to pateikti paaiškinimus, todėl šio aprašo nuostatos negali būti taikomos.

11. Pareiškėjos įsitikinimu, jos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Išvadoje nėra pateikiama jokių duomenų, patvirtinančių, koks pažeidimas buvo padarytas, todėl nenustačius konkretaus tarnybinio nusižengimo, nėra pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą.

12. Atsakovas BPC atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja netinkamai taiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, kadangi šiuo atveju nagrinėjami darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo, kuriuos reglamentuoja BPC viršininko 2019 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 41V-47 patvirtintas BPC teritorinių skyrių pamainos pareigūnų, vykdančių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo funkcijas, veiksmų tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), kuris pareiškėjai buvo pasirašytinai įteiktas 2020 m. birželio 11 d. Šio dokumento paskutinėje pastraipoje yra išdėstytos visos pareiškėjos teisės ir pareigos tarnybinio patikrinimo metu, įskaitant ir galimybę apskųsti priimtus sprendimus.

14. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo terminai nebuvo pažeisti, tai patvirtina tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados registracijos dokumentų valdymo sistemos (toliau – ir DVS) metaduomenys. Pareiškėjos teiginiai, jog Išvada surašyta be pagrindžiančių faktų ir argumentų, yra abstraktūs ir nepagrįsti įrodymais. Pareiškėjos argumentus, kad Išvados faktai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kad nepadaryta žala ir nekilo neigiamų pasekmių, kad savo pareigas ji vykdė tinkamai ir, kad tuo pačiu metu buvo gauta keletas analogiškų pranešimų apie įvykį, atsakovas vertino kaip pareiškėjos gynybinę poziciją ir pažymėjo, kad žala ir neigiamos pasekmės nekilo ne dėl pareiškėjos veiksmų (neveikimo), o dėl nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių. Atsakovas taip pat nurodė, jog pareiškėja savaip interpretuoja tarnybinio patikrinimo išvadą ir teikia šios išvados turinio neatitinkančius faktus, nes išvadoje nenurodoma, kad pareiškėja turi tris galiojančias nuobaudas. Išvadoje tik pažymima, kurios yra galiojančios, o kurios ne pareiškėjai paskirtos nuobaudos.

15. BPC nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog pagalbos prašymas buvo pakartotinis, nes tuo metu buvo gauta analogiško pobūdžio pranešimų dėl to paties įvykio. Atsakovas šį argumentą laikė pareiškėjos gynybine pozicija, nes šie argumentai prieštarauja tyrimo metu surinktai informacijai ir BPCIS esantiems duomenims. Pranešimo apie pagalbos poreikį BPCIS parengimas, kaip naujo įvykio, yra būtinas, nes pranešimo esmė ir yra, kad informacija būtų perduota atitinkamai pagalbos tarnybai, kuri operatyviai ir greitai sureaguotų į gautą pagalbos prašymą. Šiuo atveju pareiškėja to nepadarė, ji negalėjo pripažinti gauto pagalbos prašymo kaip pakartotinio ir turėjo BPCIS parengti pirminį pranešimą apie pagalbos poreikį.

16. Atsakovas pažymėjo, jog Kokybės aprašas yra skirtas BPC pareigūnams ir darbuotojams, atsakantiems į pagalbos skambučius ir reaguojantiems į pagalbos prašymus, taip pat, BPC pareigūnams, vykdantiems operatyvųjį PGP valdymą. Todėl šiuo aprašu pareigūnai ir darbuotojai, įskaitant ir pareiškėją, vadovaujasi kasdien vykdydami jiems priskirtinas funkcijas. Aprašas numato pareigą pareigūnams dar pokalbio metu pradėti rengti pranešimą į pagalbos prašymą ir jį užbaigti bei perduoti pagalbos tarnyboms ne ilgesnį nei 60 sekundžių laikotarpį nuo pokalbio pabaigos, išskyrus atvejus, kai gauta informacija netiksli. Tačiau pareiškėja nei buvo įspėjama dėl šio teisės akto pažeidimo, nei yra kaltinama pažeidusi šio teisės akto nuostatas. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už kitų teisės aktų pažeidimus.

17. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjos neteisėtų veiksmų (neveikimo) detalus aprašymas, kaltės forma, sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, pareiškėjos charakteristika išdėstyti Išvados 26-33 psl., veiksmų (neveikimo) neatitikimas konkretiems teisės aktų reikalavimams detaliai išdėstytas išvados 80 psl., o siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą nurodytas išvados 83 psl., šie išvados skirsniai apima visą tarnybinio nusižengimo sudėtį ir detaliai ją išdėsto.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjos R. S. R. skundą patenkino iš dalies: pakeitė Bendrojo pagalbos centro viršininko 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 41TE-145 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ 1.2 punktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai iš griežto papeikimo į papeikimą; kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

19.1. Pareiškėja ėjo BPC Vilniaus skyriaus jaunesniosios specialistės vidaus tarnybos vyresniosios puskarininkės pareigas.

19.2. 2020 m. birželio 2 d. BPC pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl 2020 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini), degusio automobilio. 2020 m. birželio 8 d. BPC vyriausioji specialistė surašė tarnybinį pranešimą dėl aplinkybių nustatymo atliekant tarnybinį patikrinimą ir darbo pareigų pažeidimo tikrinimo pradėjimo, kuriame siūlė tęsti pareiškėjos atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą.

19.3. 2020 m. birželio 11 d. BPC surašė Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 41D-290, kuriame pareiškėjos paprašyta pasiaiškinti dėl tarnybinio nusižengimo iki 2020 m. birželio 19 d., taip pat, nurodyta, kad pareiškėjai inkriminuojamas pareigūno vardo pažeminimas už Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus taisyklių, patvirtintų BPC viršininko 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 41V-21 (toliau – ir Taisyklės) 4.6.1 p., 4.8.1 p., 4.8.4 papunkčių, Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų kompetencijai priklausančių pagalbos prašymų priėmimo, klasifikavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo, patvirtinto Centro viršininko 2019 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 41V-39 (toliau – ir Aprašas) 8 punkto, 35.1 papunkčio, 35.7 papunkčio, Vilniaus skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Centro viršininko 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 41V-8 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.2 ir 5.4 papunkčių numatytų reikalavimų pažeidimus. Pareiškėjai Tarnybinis pranešimas įteiktas 2020 m. birželio 12 d.

19.4. 2020 m. birželio 18 d. pareiškėja pateikė pasiaiškinimą dėl tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodė, kad su Tarnybiniu pranešimu nesutinka, pareigas atliko tinkamai ir nepriekaištingai vykdė teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja informavo atsakovą, jog ji yra Respublikinės ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos narė.

19.5. 2020 m. liepos 1 d. BPC vyriausioji specialistė, atliekanti viršininko funkcijas, surašė tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo, kuriame pasiūlė tarnybinio patikrinimo terminą pratęsti 30 dienų. 2020 m. liepos 1 d. BPC viršininko rezoliucija šis terminas buvo pratęstas.

19.6. 2020 m. liepos 30 d. BPC Parengties ir kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėja netiesiogine tyčia pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Taisyklių 4.6.1, 4.8.1, 4.8.4 papunkčius, PGP Aprašo 8 punktą, 35.1 ir 35.7 papunkčius, Pareigybės aprašymo 5.2 ir 5.4 papunkčius, už tai pareiškėjai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

19.7. 2020 m. rugpjūčio 4 d. BPC raštu Nr. 41D-379 kreipėsi į Respublikinę ugniagesių gelbėtojų profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai, kuri davė sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjai.

19.8. 2020 m. rugpjūčio 17 d. BPC viršininkas Įsakymo 1.2 punktu pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

20. Teismas konstatavo, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. vykdydama BPC Vilniaus skyriaus jaunesniojo specialisto funkcijas, netiesiogine tyčia netinkamai reagavo į gautą pagalbos prašymą (neparengė pranešimo ir neperdavė jo atitinkamoms pagalbos tarnyboms). Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 punktą ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Taisyklių 4.6.1, 4.8.1, 4.8.4 papunkčius, PGP Aprašo 8 punktą, 35.1 ir 35.7 papunkčius, Pareigybės aprašymo 5.2 ir 5.4 papunkčius.

21. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjos kaltės forma yra netiesioginė tyčia. Pareiškėja galėjo ir turėjo ginčo situacijoje veikti pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau taip nesielgė.

22. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai – praleistas terminas surašyti Išvadą. Teismas nustatė, jog tyrimą atlikusi pareigūnė Tarnybinę išvadą surašė 2020 m. liepos 30 d., Išvadą pavizavo padalinio vadovas 2020 m. liepos 31 d. BPC viršininkas Tarnybinę išvadą patvirtino 2020 m. rugpjūčio 4 d., todėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 25 punkto nuostatos nebuvo pažeistos. Teismas pažymėjo, kad Išvada yra itin didelės apimties, tarnybinio patikrinimo metu buvo atlikta daug tyrimo veiksmų, teismas nenustatė, kad atliekant tyrimą būtų piktnaudžiaujama terminais ar vilkinamas tyrimas, priešingai, tyrimas buvo atliekamas intensyviai, kruopščiai aiškinantis tikrąsias įvykio aplinkybes bei renkant įvairius įrodymus.

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja padarė jai inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, tačiau įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, pareiškėjos kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes ir kitas jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarnybinės nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą – papeikimą. Teismas vertino, kad papeikimas šiuo atveju yra adekvati tarnybinė nuobauda už pareiškėjos padarytus pažeidimus. Dėl šių priežasčių, pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Įsakymu pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą iš griežto papeikimo į papeikimą, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

III. 24. Pareiškėja R. S. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymo 1.2 punktą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

25. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertino pareiškėjos nurodytų argumentų ir byloje pateiktų įrodymų, netinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas bei netinkamai aiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas, be kita ko, netinkamai įvertino atsakovo padarytus procedūrinius pažeidimus: Įsakyme nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, Išvada užregistruota tik po trijų dienų. Aplinkybė, kad pareiškėjos teisės ir pareigos buvo išdėstytos paskutinėje dokumento pastraipoje, neatleidžia atsakovo nuo imperatyvios pareigos nurodyti skundžiamame sprendime apskundimo terminus ir tvarką.

26. Teismas, konstatuodamas pareiškėjos tariamai padarytą tarnybinį nusižengimą, rėmėsi išimtinai tik atsakovo Išvadoje išdėstyta pozicija ir nevertino faktų ir įrodymų visumos. Pareiškėjos padarytas pažeidimas yra formalus, kuris negali paneigti kitų tinkamai atliktų pareiškėjos veiksmų priimant ir registruojant pagalbos prašymą. Pranešime nurodytuose teisės aktuose nėra nustatyta jokių aiškių taisyklių, nuostatų, reglamentuojančių pareiškėjos ir kitų BPC operatorių veiksmus tuo atveju, kai vienu metu gaunamas ne vienas, o daugiau pranešimų apie tą patį įvykį. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos veika buvo padaryta tiek netinkamu veikimu, tiek ir neveikimu, kadangi pats atsakovas nurodė, jog pareiškėja nusižengimą padarė tik neveikimu.

27. Pareiškėjos įsitikinimu, ji tarnybinio nusižengimo nepadarė, todėl jos patraukimas tarnybinėn atsakomybėn yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas privalėjo nustatyti tarnybinio nusižengimo sudėtį ir tik tuomet skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, o nesant pareiškėjos veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, tarnybinį patikrinimą nutraukti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota konkrečiose tokio pobūdžio bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo ginčo.

28. Atsakovas BPC atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Atsakovas nurodo, jog pareiškėja ir jos atstovas iš esmės nepateikė jokių naujų argumentų arba įrodymų dėl tarnybinės nuobaudos jai paskyrimo, o tik pakartojo pirmosios instancijos teisme išnagrinėtos bylos ir tarnybinio patikrinimo aplinkybes, jas interpretuodama savo naudai. BPC vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo tarnybinio patikrinimo medžiagą, teismo posėdyje pateiktą informaciją, byloje esančius rašytinius įrodymus ir paaiškinimus bei atsižvelgdamas į juos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Bendrojo pagalbos centro viršininko 2020 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 41TE-145 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: pakeitė skundžiamo Įsakymo 1.2 punktą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – į papeikimą, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai buvo paskirta per griežta ir padarytam pažeidimui neproporcinga tarnybinė nuobauda, todėl ją pakeitė.

32. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėjus bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertinus pareiškėjos pateiktų argumentų bei rašytinių įrodymų. Sprendimas grindžiamas netinkamai pritaikytomis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis bei netinkamai išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, Bendrojo pagalbos centro viršininko 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 41V-21 patvirtintos Atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus taisyklių ir Bendrojo pagalbos centro viršininko 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 41V-8 patvirtinto Vilniaus skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo nuostatos.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010).

36. Tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas, todėl sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas pirmiausia turėtų analizuoti, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

37. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – paskirta už Įstatymo 4 straipsnio 2 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Taisyklių 4.6.1, 4.8.1 ir 4.8.4 papunkčių, Aprašo 8 punkto, 35.1 ir 35.7 papunkčių, Pareigybės aprašymo 5.2 ir 5.4 papunkčių reikalavimų nesilaikymą.

38. Įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtinti Bendrojo pagalbos centro veiklos principai. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad BPC veikla grindžiama operatyvumo principu, pagal kurį BPC užtikrina neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į pagalbos prašymus. BPC pareigūnas privalo tinkamai įvertinti pagalbos prašymus; perduoti pranešimą apie pagalbos poreikį reikiamoms pagalbos tarnyboms ir, jeigu reikia, teikti pagalbą iki pagalbos tarnybų atvykimo arba, jeigu įmanoma, suteikti pagalbą telefonu (Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Taisyklių 4.6.1 papunktyje nustatyta, kad, atsakydamas į pagalbos skambučius, pamainos darbuotojas pagal atitinkamų pagalbos tarnybų pateiktas informavimo schemas ir pagalbos prašymo priėmimo klausimynus BPC informacinėje sistemoje parengia ir pagalbos tarnyboms perduoda pranešimą apie pagalbos poreikį. Papildomai apie gautą pagalbos prašymą pagalbos tarnybas informuoja telefonu, jeigu tai numatyta sąveikos (bendradarbiavimo) su pagalbos tarnybomis sutartyse. Pamainos darbuotojo veiksmai sulaukus pakartotinio skambučio: patikrinti, ar BPCIS yra parengtas (-i) pranešimas (-ai) apie pagalbos poreikį (Taisyklių 4.8.1 papunktis) ir visais atvejais BPCIS nedelsiant papildyti ankstesnį pranešimą apie pagalbos poreikį dėl šio įvykio, jeigu toks pranešimas apie pagalbos poreikį buvo parengtas BPCIS (Taisyklių 4.8.4 papunktis).

40. Aprašo 8 punkte numatyta, jog operatorius, nustatęs, kad pagalbos prašymas yra priskirtinas PGP kompetencijai, pagal PGP kompetencijai priklausančių įvykių klasifikatorių (1 priedas) ir pagalbos prašymo priėmimo klausimyną (2 priedas) BPCIS parengia pranešimą apie pagalbos poreikį, jį klasifikuoja pasirinkdamas įvykio tipą, skirtą operatoriams, ir perduoda pranešimą apie pagalbos poreikį PGP valdantiems pareigūnams. Operatoriaus veiksmai gavus pakartotinį pagalbos skambutį apie PGP kompetencijos įvykį: patikrinti, ar apie tokį įvykį BPCIS yra parengtas pranešimas apie pagalbos poreikį (Aprašo 35.1 papunktis); BPCIS visais atvejais (neatsižvelgiant į tai, ar buvo gauta patikslinta informacija, ar ne) nedelsiant papildyti ankstesnį pranešimą apie pagalbos poreikį dėl šio įvykio, jeigu toks pranešimas apie pagalbos poreikį buvo parengtas BPCIS, ir pakartotinį pranešimą apie pagalbos poreikį prijungti prie ankstesnio pranešimo apie pagalbos poreikį (35.7 papunktis).

41. Jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.2 papunktyje nustatyta, kad pareigas einantis pareigūnas priima ir operatyviai įvertina pagalbos prašymus bei nustato teiktinos pagalbos poreikį. Šio aprašymo 5.4 papunktyje numatyta, kad pareigas einantis pareigūnas perduoda pranešimus atitinkamoms pagalbos tarnyboms pagal pagalbos tarnybų pateiktus algoritmus.

42. BPC 2020 m. liepos 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 41IL-107 nustatyta, kad pareiškėja, atlikdama BPC Vilniaus skyriaus jaunesniojo specialisto funkcijas, būdama atsakinga už pagalbos skambučių atsiliepimą ir pagalbos prašymų reagavimą, netinkamai reagavo į 2020 m. gegužės 28 d. 07.18 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautą pagalbos prašymą, t. y. išsiaiškinusi įvykio vietos adresą ir įvykio aplinkybes, nedelsiant BPCIS neparengė ir neperdavė PGP valdantiems pareigūnams pranešimo apie pagalbos poreikį, o maždaug po 2 min. po pokalbio su skambinančiąja pabaigos, 07.22 val. BPCIS papildė kitos BPC darbuotojos parengtą pranešimą. Tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 2 punktą ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Taisyklių 4.6.1, 4.8.1 ir 4.8.4 papunkčius ir Aprašo 8 punktą, 35.1 ir 35.7 papunkčius, Pareigybės aprašymo 5.2 ir 5.4 papunkčius.

43. Nustatytos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad pareiškėja netinkamai reagavo į 2020 m. gegužės 28 d. skubiosios pagalbos telefono numeriu 112 gautą pagalbos prašymą (nedelsiant neparengė pranešimo ir neperdavė jo atitinkamoms pagalbos tarnyboms bei papildė kitos BPC darbuotojos pranešimą dėl to paties įvykio). Tiek atsakovas Išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai aptarė, kokius veiksmus pareiškėja atliko netinkamai ir kokių konkrečiai veiksmų jį neatliko, nors pagal galiojančius teisės aktus privalėjo juos atlikti ir atlikti tinkamai. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėjos kaltė, pasireiškusi netinkamu Pareigybės aprašyme ir kituose teisės aktuose nurodytų funkcijų vykdymu, buvo įrodyta. Pritartina pirmosios instancijos teismo ir atsakovo išvadai, kad pareiškėjos neteisėta veika pasireiškė tiek netinkamu veikimu (papildė kitos BPC darbuotojos BPCIS parengtą pranešimą apie pagalbos poreikį dėl to paties įvykio), tiek ir neveikimu (neužpildė atskiro pranešimo dėl pagalbos prašymo bei neperdavė jo vykdyti atitinkamoms pagalbos tarnyboms). Pareiškėja, vykdydama savo darbines funkcijas, ir laikydamasi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, turėjo užtikrinti savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau šiuo atveju to nepadarius jai pagrįstai inkriminuotas tarnybinis nusižengimas ir už jį paskirta tarnybinė nuobauda.

44. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo išvada, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimas padarytas netiesioginės tyčios forma, kadangi pareiškėja, netinkamai reaguodama į įvykį bei laiku ir tinkamai BPCIS neužpildžiusi atskiro pranešimo, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų (neveikimo) gali kilti atitinkamos pasekmės, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms kilti. Pareiškėjos tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, yra nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, todėl priešingai, nei nurodo pareiškėja, Išvada yra motyvuota.

45. Pripažintini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nurodomų atsakovo procedūrinių tarnybinio patikrinimo pažeidimų (nenurodyta Įsakymo apskundimo tvarka, praleistas terminas Išvadai priimti). Teisėjų kolegija pažymi, jog apskundimo tvarkos nenurodymas skundžiamame sprendime nėra esminis procedūrinis pažeidimas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme, kadangi nagrinėjamoje byloje apskundimo tvarkos nenurodymas pareiškėjai nesutrukdė tinkamai ir laiku kreiptis į teismą. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su praleistu terminu Išvadai surašyti ir priimti, išsamiai skundžiamame sprendime pasisakė pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija pritardama sprendime išdėstytiems motyvams, jų nebekartoja.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, Įsakymu paskirta pareiškėjai tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, atsižvelgus į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, mastą ir kitas su pareiškėjos asmeniu susijusias aplinkybes, pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta neproporcinga padarytam pažeidimui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog konstatavus, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-162/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-945/2007; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-284/2008; 2008 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2681/2008; 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinusi šį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu pripažino, jog pareiškėjos padarytam pažeidimui šiuo atveju adekvati tarnybinė nuobauda – papeikimas.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamai išnagrinėtais pareiškėjos argumentais, pažymi, jog apeliacinio skundo argumentai, kad teismas rėmėsi tik atsakovo argumentais, iš esmės susiję su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymėtina, jog vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus teismas taip pat turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pareikštais skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Įsakymą, taip pat ir įrodymus, todėl pareiškėja nepagrįstai laikosi pozicijos, jog priimtas sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsniuose keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo nagrinėti ir vertinti ne tik pareiškėjo skundo argumentus, bet ir atsakovo atsikirtimus į skundą, todėl pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

49. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas, išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

50. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Neringa Švedienė