1584d8d6-ef95-4e40-9475-9a57f4cce16e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-3336-860/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00786-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skundÄ dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų Lietuvos medžiotojų sÄ jungos „Gamta“ ir SÅ«duvos medžiotojų sÄ jungos skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos medžiotojų draugija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Teismas nustatė:

1. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, ir LAGK) 2022 m. sausio 17 d. sprendimÄ Nr. 21R-29(AG-776/06-2021) (toliau – ir Sprendimas) ir pareiÅ¡kėjų Lietuvos medžiotojų sÄ jungos „Gamta“ bei SÅ«duvos medžiotojų sÄ jungos skundÄ atmesti. Nurodo, kad Komisija iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų Lietuvos medžiotojų sÄ jungos „Gamta“ ir SÅ«duvos medžiotojų sÄ jungos skundÄ dėl Departamento 2021 m. spalio 12 d. raÅ¡to Nr.(5.1)-AD5-19820 „Dėl teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijų sudarymo“ (toliau – ir RaÅ¡tas), kurį Sprendimu panaikino ir įpareigojo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjų kreipimÄ si ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimÄ .

Komisija SprendimÄ motyvavo keliais pagrindiniais argumentais, kaip tai, kad bÅ«tent Departamentui kyla pareiga, sudarant Departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas, įgyvendinti medžiotojų asociacijoms suteiktÄ teisę dalyvauti Å¡ių komisijų veikloje, siÅ«lant į jas savo atstovus; skundžiamame raÅ¡te pateiktas teiginys, kad Departamentas teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas sudaro tik iÅ¡ Departamento darbuotojų, yra nepagrįstas nei teisės aktų nuostatomis, nei faktinėmis aplinkybėmis;

Departamento RaÅ¡te nurodyta pozicija, kad medžiotojų asociacijų, rengiančių medžiotojų egzaminui, dalyvavimas komisijų veikloje prieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 straipsnyje nustatytam objektyvumo principui yra nepagrįsta ir menama. Atsakovas pagrįsdamas Komisijos Sprendimo neteisėtumÄ nurodo, kad RaÅ¡te nėra nurodyta, jog medžiotojų asociacijos negali dalyvauti teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijose. RaÅ¡te, Å¡iuo aspektu, tik pacituotas galiojęs iki 2019 m. sausio 1 d. reglamentavimas ir dabar galiojantis reglamentavimas bei nurodyta faktinė aplinkybė, kad komisijos sudarytos tik iÅ¡ Departamento darbuotojų.

Prideda Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 18 d. raÅ¡tÄ Nr. (65)-D8(E)-1273, kuriame pateikta Aplinkos ministerijos nuomonė dėl ginčo reglamentavimo, kuriame padaryta iÅ¡vada, kad teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos turėtų bÅ«ti sudaromos tik iÅ¡ Departamento darbuotojų. Pažymi, jog Aplinkos ministerija formuoja politikÄ aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės srityje, todėl turėjo pagrindÄ vadovautis Å¡ia nuomone, tuo tarpu pats Departamentas oficialiai ginčo reglamentavimo neaiÅ¡kino.

Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo nurodo, kad teisės aktuose nėra tiesioginės nuostatos, draudžiančios medžiotojų asociacijoms dalyvauti Departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijų darbe ir siÅ«lyti į jas savo atstovus. Teisės aktuose nėra normos, kurioje bÅ«tų sÄ raÅ¡as subjektų, kuriems draudžiama ar leidžiama dalyvauti Departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijų darbe ir siÅ«lyti į jas savo atstovus. Tačiau Departamento teigimu, tokio draudimo nebuvimas savaime nesuponuoja teisės dalyvauti komisijos darbe ir siÅ«lyti į jas savo atstovus.

Nors Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyta, kad medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir bÅ«relius, dalyvauja Å¡io įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siÅ«lo į jas savo atstovus, tačiau Å¡iÄ teisę Komisija nepagrįstai aiÅ¡kina kaip absoliučiÄ (teisę dalyvauti visose įstatyme minimose komisijose). Teisės medžioti suteikimÄ reglamentuoja bÅ«tent Medžioklės įstatymo trečiasis skirsnis. Todėl sprendžiant klausimÄ dėl teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijų sudarymo turi bÅ«ti vadovaujamasi Å¡io skirsnio nuostatomis.

Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad medžioklės egzaminÄ organizuoja ir teisę medžioti suteikia Aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos. Nesant jokio detalizuojančio reglamentavimo ir pavedus komisijas sudaryti Departamentui, mano, kad komisijų sudarymas yra bÅ«tent Departamento diskrecijos teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinant, pagrįstai vadovautasi. Be to, bÅ«tent tokį reglamentavimo interpretavimÄ galima suprasti ir iÅ¡ Medžioklės įstatymo pakeitimo svarstymo Seimo komitetuose.

IÅ¡ pridedamų kaimo reikalų 2017 m. spalio 25 d. komiteto ir Aplinkos apsaugos 2017 m. lapkričio 15 d. komiteto pasitarimų protokolų matyti, kad medžiotojų asociacijos dalyvavo svarstant Medžioklės įstatymo 5 ir 14 straipsnių pakeitimÄ , siÅ«lydami neiÅ¡braukti 5 straipsnio 6 dalies 2 punkto, tačiau jis paliktas dėl Vyriausybės pastabos, kad vienoje komisijoje medžiotojų asociacijos nariai nurodyti. Todėl sekant Å¡ia logika, teisė dalyvauti komisijose palikta vien todėl, kad medžiotojų asociacijų nariai dalyvauja vienoje įstatyme nurodytoje komisijoje.

Dėl 14 straipsnio pakeitimo medžiotojų asociacijos teikė siÅ«lymus į Departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijų sudėtį įtraukti (įvardinti įstatyme) medžiotojų asociacijų atstovus ir iÅ¡braukti kvalifikacinius reikalavimus. Ä®statymų leidėjas nepritarė pasiÅ«lymui įtraukti medžiotojų asociacijų atstovus į komisijų sudėtį ir pritarė pasiÅ«lymui iÅ¡braukti kvalifikacinius reikalavimus komisijos nariams. Pažymi, kad Sprendime klaidingai suprasta ir interpretuojama Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2021 m. vasario 15 d. antikorupcinio vertinimo iÅ¡vada Nr. 4-01- 1070 „Dėl teisės aktų, reglamentuojančių teisės medžioti suteikimÄ , panaikinimÄ , medžioklės kontrolę“ (toliau – ir IÅ¡vada).

STT IÅ¡vadoje tik atkreipė dėmesį į tai, kad nei Medžioklės įstatymo, nei Medžioklės taisyklių ar kitų aktualių teisės aktų nuostatos neatskleidžia minėtų komisijų sudarymo principų, veiklos nuostatų, darbo reglamento, reikalavimų komisijos nariams, jų kadencijų trukmės, rotacijų galimybės, interesų konfliktų valdymo bei kitų aktualių aspektų. STT siÅ«lė reglamentuoti teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijų veiklÄ parengiant atitinkamus teisės aktus.

Pabrėžia, kad STT IÅ¡vadoje nenurodoma, jog komisijos sudaromos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neįtraukiant į jas visuomeninių organizacijų narių, prieÅ¡ingai, atkreipia dėmesį į reikalavimus, keliamus komisijos nariams, „interesų konfliktų valdymo bei kitų aktualių aspektų.“ STT taip pat atkreipė dėmesį, kad laukinių gyvÅ«nų iÅ¡teklių, kaip valstybės turto, naudojimas turi bÅ«ti atsparus korupcijai bei efektyviai kontroliuojamas. Kadangi medžiojimas yra laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudojimo rÅ«Å¡is, o medžiotojų asociacijos rengia asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, medžiotojų mokymo kursus, tai jų atstovų dalyvavimas teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijų darbe galėtų sukelti interesų konfliktÄ .

STT nuomone, objektyvumo ir Å¡aliÅ¡kumo principas reikalauja užtikrinti tokiÄ egzaminavimo (taip pat ir egzamino bilietų rengimo) komisijos sudėtį, kad niekam nekiltų abejonių dėl komisijos galimo Å¡aliÅ¡kumo ir nebÅ«tina grįsti jo faktinėmis piktnaudžiavimo aplinkybėmis. Departamentas atsižvelgė į STT pastabas. Kitų struktÅ«rinių padalinių pareigÅ«nams buvo nurodyta stebėti egzamino eigÄ . Atsakovės teigimu, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai 2021 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į DepartamentÄ praÅ¡ydami direktorių sudaryti naujas teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas įtraukiant į jas medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir bÅ«relius atstovus, t. y. praÅ¡ydami pakeisti Departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 27 d.

įsakymÄ Nr. AD1-232. Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjų skundÄ , iÅ¡ esmės įpareigojo DepartamentÄ pakeisti direktoriaus minėtÄ Ä¯sakymÄ . Mano, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 straipsni 2 punktu ir Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, tik teismas gali panaikinti teisės aktÄ . Atsakovei iÅ¡ esmės nesuprantama, kaip įvykdyti SprendimÄ nepanaikinant minėto įsakymo.

2. PareiÅ¡kėjai Lietuvos medžiotojų sÄ junga „Gamta“ ir SÅ«duvos medžiotojų sÄ junga pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o atsakovės skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad Departamentas per siaurai interpretuoja Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatytas medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir bÅ«relius, teises, nes kaip tik Å¡ios teisės, tame tarpe ir teisė dalyvauti Å¡io įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siÅ«lyti į jas savo atstovus, turi bÅ«ti taikoma visoms Medžioklės įstatyme numatytoms komisijoms, nes Å¡i teisė numatyta Medžioklės įstatymo 1 skirsnyje, reglamentuojančiame Medžioklės įstatymo bendrÄ sias nuostatas, kurios taikomos visam Medžioklės įstatymui.

Dėl atsakovės minimos STT IÅ¡vados nurodo, kad atsakovės skunde nurodyti IÅ¡vados teiginiai yra iÅ¡imti iÅ¡ konteksto ir pritaikyti skundui, nors iÅ¡ tikrųjų minėtoje IÅ¡vadoje nurodyti bÅ«tent Departamento veiklos trÅ«kumai, susiję su antikorupcinės aplinkos formavimu. Mano, kad kaip tik įvairių visuomeninių organizacijų įsitraukimas į valstybinių įstaigų veiklÄ daro Å¡iÄ veiklÄ skaidresne ir objektyvesne; teigia, kad iÅ¡ tos pačios valstybinės įstaigos darbuotojų sudarytos komisijos veikla gali kelti pagrįstų įtarimų esant jÄ neskaidriÄ , Å¡aliÅ¡kÄ ir neobjektyviÄ , kadangi tokios komisijos veiklos ir priimamų sprendimų niekas iÅ¡ Å¡alies nekontroliuoja.

Dar nurodo, kad skunde pateiktas teiginys dėl laukinių gyvūnų išteklių naudojimo taip pat išimtas iš konteksto ir nesusijęs su teisės medžioti suteikimu ir panaikinimu, medžioklės egzaminų organizavimu, medžiotojo bilieto išdavimu.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos medžiotojų draugija pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o atsakovo skundo netenkinti. Atsiliepime iÅ¡ esmės nurodo analogiÅ¡kus motyvus, kurie nurodyti pareiÅ¡kėjų atsiliepime.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimÄ , kuriame su atsakovo skundu sutinka ir praÅ¡o jį patenkinti. Atsiliepime nurodo, kad Komisija Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatas interpretavo netinkamai, todėl Sprendime nepagrįstai nurodė, kad medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir bÅ«relius, gali dalyvauti visų Medžioklės įstatyme numatytų komisijų darbe, o ne tik Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytoje komisijoje, kur aiÅ¡kiai nurodyta, kad į komisijos sudėtį įeina medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir bÅ«relius.

Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir bÅ«relius, dalyvauja Å¡io įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siÅ«lo į jas savo atstovus, tačiau Departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos sudėtis Medžioklės įstatyme nėra reglamentuota. Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje atitinkamai nurodyta, kad medžioklės egzaminÄ organizuoja ir teisę medžioti suteikia bei teisę medžioti panaikina Departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos.

Atkreipia dėmesį, kad Medžioklės įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos informacijÄ apie priimtus sprendimus panaikinti asmenims suteiktÄ teisę medžioti privalo pateikti medžiotojų asociacijoms, kurių nariai yra Å¡ie asmenys, todėl mano, kad įstatymo leidėjas numatė tokiÄ situacijÄ , kad medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir bÅ«relius, nebus įtraukiamos į Departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos sudėtį.

Å iÄ nuomonę, be kita ko, patvirtina ir su skundu į bylÄ pateikta Seimo komitetų Medžioklės įstatymo nuostatų pakeitimo svarstymo medžiaga. Pritaria atsakovo skundo argumentams, kad medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir bÅ«relius, teisė dalyvauti komisijose palikta vien todėl, kad medžiotojų asociacijų nariai dalyvauja vienoje Medžioklės įstatymo (bÅ«tent 8 straipsnio 3 dalyje) nurodytoje komisijoje, o kitose komisijose, prieÅ¡ingai nei nepagrįstai konstatavo Komisija, medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir bÅ«relius, neturi teisės reikalauti jas įtraukti į komisijų sudėtį.

Mano, kad medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, neturi teisės reikalauti būti įtrauktos į teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas. Departamentas Rašte pagrįstai nurodė, kodėl teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos sudaromos tik iš Departamento darbuotojų. Teismas konstatuoja:

5. Byloje ginčas keliamas dėl Komisijos 2022 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 21R-29(AG-776/06-2021) teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Administracinės bylos ir Komisijos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai Lietuvos medžiotojų sÄ junga „Gamta“ ir SÅ«duvos medžiotojų sÄ junga 2021 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į DepartamentÄ praÅ¡ydami sudaryti naujas teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas į jas įtraukinat medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir bÅ«relius, atstovus. PareiÅ¡kėjai kreipimesi nurodė, jog iki 2019 m. lapkričio mėn. į Å¡ias komisijas buvo įtraukti medžiotojų asociacijų atstovai, tačiau Departamentas 2019 m. lapkričio 27 d.

įsakymu Nr. AD1-232 pakeitė komisijų sudėtis, iÅ¡ jos paÅ¡alindamas visų medžiotojų asociacijų atstovus. PareiÅ¡kėjų teigimu, Departamento įsakymas grubiai pažeidė visuomeninių organizacijų teises, o DepartamentÄ padarė labiau uždaru ir nedemokratiÅ¡ku, vengiančiu konstruktyvių ryÅ¡ių su medžiotojus vienijančiomis organizacijomis ir tuo pačiu darantis žalÄ valstybės biudžetui, nes kiekvieno egzamino eigÄ stebi mažiausiai 5 valstybės tarnybos darbuotojai (įskaitant imuniteto tarnybÄ ).

7. Departamentas į pareiÅ¡kėjų kreipimÄ si atsakė 2022 m. spalio 12 d. RaÅ¡tu, kuriame nurodė, jog Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatyta, kad medžiotojų asociacijos dalyvauja įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siÅ«lo į jas savo atstovus, tačiau Departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos sudėtis įstatyme nėra reglamentuota. Taip pat nurodė, kad iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusioje Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad medžioklės egzaminÄ organizuoja ir teisę medžioti suteikia Departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos, tačiau Å¡iuo metu galiojančio Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad medžioklės egzaminÄ organizuoja ir teisę medžioti suteikia bei panaikina Departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos, kurios sudaromos tik iÅ¡ Departamento darbuotojų.

Šiuo aspektu papildomai nurodė, kad medžiotojų asociacijų, kurios rengia medžiotojų mokymo kursus, dalyvavimas medžioklės egzamine prieštarautų VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintam objektyvumo principui.

8. PareiÅ¡kėjai nesutikdami su Departamento RaÅ¡tu, kreipėsi su skundu į KomisijÄ , kuri 2022 m. sausio 17 d. Sprendimu tenkino pareiÅ¡kėjų skundÄ , t. y. panaikino Departamento RaÅ¡tÄ ir įpareigojo DepartamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjų kreipimÄ si ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimÄ . Komisija Sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas netinkamai aiÅ¡kino Medžioklės įstatymo aktų nuostatas, nenurodė teisinių ir faktinių pagrindų bei kitų administraciniam sprendimui įtakos turėjusių aplinkybių; nusprendė, jog RaÅ¡tas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, nustatytų VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktuose, t. y. pripažino, kad jis (RaÅ¡tas) iÅ¡ esmės yra neteisėtas.

9. Atsakovas nesutikdamas su Komisijos Sprendimu, kreipėsi į teismÄ .

10. Teismas, visų pirma, pažymi, kad atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat ir priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis VAĮ nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

11. VAÄ® 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi bÅ«ti nurodytas atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 punktas); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz. 2009 m. kovo 27 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A756-420/2009; 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-756-686/2010; 2015 m. spalio 6 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015; ir kt.).

12. IÅ¡ Komisijos vertinto RaÅ¡to, kuriuo atsakyta į pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ sudaryti naujas teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas, įtraukiant vienijančių visuomeninių organizacijų atstovus, turinio matyti, kad jis iÅ¡ esmės yra abstraktaus pobÅ«džio, jame neiÅ¡dėstyti konkretÅ«s atsisakymo tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ motyvai, Departamento argumentai iÅ¡ esmės yra nukreipti vien tik į teisinio reglamentavimo pacitavimÄ . Be to, iÅ¡ RaÅ¡to taip ir neaiÅ¡ku, tai koks gi buvo priimtas konkretus Departamento sprendimas dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo sudaryti naujas teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas, įtraukiant medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų atstovus.

Departamentas Rašte pacitavęs atitinkamas teisės aktų nuostatas nurodė, kad jis teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas sudaro tik iš Departamento darbuotojų. Tačiau teismas pažymi, kad vien tai, jog Departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos sudėtis šiuo metu nėra reglamentuota teisės aktais, nereiškia, kad tokiose komisijose negali dalyvauti medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų atstovai. Juo labiau, kad Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 2 punkte yra labai aiškiai įtvirtinta, kad medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, dalyvauja šio įstatymo nustatyta tvarka sudaromų komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus.

Kaip galima suprasti iš Departamento skundo (iš Departamento Rašto tas neišplaukia), jis iš esmės jau sutinka, kad medžiotojų asociacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, gali dalyvauti minėtų komisijų veikloje, nes tokio draudimo teisės aktuose nėra, tačiau Departamentas sudarydamas atitinkamas komisijas turi diskrecijos teisę. Šiuo aspektu teismas taip pat pažymi, kad viešojo administravimo subjekto diskrecijos teisė nėra absoliuti, tad ja remiantis ji turi būti tinkamai pagrįsta ir motyvuota, atitikti objektyvumo ir kitus viešojo administravimo principus.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, kad Departamentas gavę pareiÅ¡kėjų konkretų praÅ¡ymÄ turėjo arba užtikrinti (priimant atitinkamÄ sprendimÄ ar sprendimus) jų teisę dalyvauti teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijose, siÅ«lant į jas savo atstovus, arba nurodyti konkrečias atsisakymo tai padaryti priežastis (PraÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 35.3 papunktis), kurios turėjo bÅ«ti pagrįstos tiek teisės aktų nuostatomis, tiek ir faktinėmis aplinkybėmis.

Tačiau to padaryta nebuvo. Departamentas iÅ¡ esmės apsiribojo tik formaliu teiginiu, kad teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas sudaro tik iÅ¡ Departamento darbuotojų; be to, Å¡is teiginys iÅ¡ esmės yra susijęs su praeitimi. Tačiau konkrečiai dėl pareiÅ¡kėjų pateikto praÅ¡ymo taip ir nebuvo pasisakyta, t. y. koks priimamas sprendimas, nepateikti tokio sprendimo motyvai ir pan. Pažymėtina ir tai, kad RaÅ¡te apie jokiÄ Departamento diskrecijos teisę nekalbama.

13. Kaip matyti iÅ¡ skundo teismui argumentų, įtakos atsakovo pozicijai - kad Komisijos bÅ«tų sudarytos tik iÅ¡ Departamento darbuotojų, turėjo ir papildomos aplinkybės, tokios kaip Aplinkos ministerijos, formuojančios bendrÄ politikÄ aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės srityje, nuomonė, Å¡ių klausimų svarstymas Seimo komitetuose, STT iÅ¡vados ir kt. Tačiau RaÅ¡te dėl Å¡ių aplinkybių visumos vertinimo nėra iÅ¡ viso pasisakyta.

14. Teismas pažymi, kad nors RaÅ¡te ir yra pateikti Departamento tam tikri deklaratyvÅ«s argumentai dėl galimo VAÄ® 3 straipsnyje įtvirtinto objektyvumo principo pažeidimo, tuo atveju, jei egzamino komisijoje dalyvautų medžiotojų asociacijų nariai, tačiau Å¡ių argumentų neindividualizavus pareiÅ¡kėjų atžvilgiu, nepagrindus nei teisiniais, nei faktiniais pagrindais, jie negali bÅ«ti laikomi teisėtu RaÅ¡to pagrindimo pagrindu. RaÅ¡te nėra nurodyta, ar buvo vertinamas asociacijų (nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų) Å¡aliÅ¡kumas, neobjektyvumas trečiųjų asmenų (laikančių egzaminÄ ar kt.) atžvilgiu, ar buvo nustatyti konkretÅ«s atvejai, turėję lemiamos reikÅ¡mės tokiai nuomonei pagrįsti ir pan.

15. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Departamento RaÅ¡tas neatitinka VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, t. y. jis iÅ¡ esmės yra nemotyvuotas. Tad LAGK visiÅ¡kai pagrįstai šį RaÅ¡tÄ panaikino bei įpareigojo DepartamentÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjų kreipimÄ si ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad Departamentas savo skunde nurodė, jog jam nesuprantama kaip įvykdyti LAGK SprendimÄ nepanaikinant Departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 27 d.

įsakymÄ . Tačiau teismas Å¡iuo klausimu dėl įsakymo panaikinimo ar nepanaikinimo nepasisako, nes tai nepatenka į Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas. Pabrėžtina tik tai, kad LAGK priimtas Sprendimas yra aiÅ¡kus ir suprantamas, tad jokių neaiÅ¡kumų, susijusių su jo vykdymu, negali ir neturėtų kilti, t. y. Departamentas yra įpareigotas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjų kreipimÄ si ir priimti VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimÄ . Taigi, Departamento skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o LAGK Sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).

16. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas teismui pateiktame skunde nurodė teisinį pagrindÄ bei kitas aplinkybes, susijusias su RaÅ¡to teisėtumu bei kurie nebuvo nurodyti RaÅ¡te, tačiau pagal LVAT suformuotÄ teismų praktikÄ , administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymÄ privalo bÅ«ti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi bÅ«ti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr. pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015).

Pabrėžtina, kad teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų sprendimų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų, skundų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiÅ¡kai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. PrieÅ¡ingu atveju, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimÄ , todėl kai yra skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta.

Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiÅ¡kiam teisiniam įvertinimui, įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr. pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014; ir kt.). Todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, atsakovas, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, negali taisyti priimto ir ginčijamo administracinio akto (RaÅ¡to) trÅ«kumų nurodydamas papildomÄ ir kitokį teisinį akto pagrindimÄ tai atlikdamas nagrinėjant ginÄÄ teisme.

17. Teismas atkreipia atsakovo dėmesį ir į tai, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame nėra aiÅ¡kÅ«s jo priėmimo motyvai, nereiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ â€“ Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimÄ (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., 2014 m. sausio 8 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-602-2008/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-602-2014).

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skundÄ dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėjas Saulius Jakaitis