P-261-64-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. P261-64/2012

Teisminio proceso Nr. 4-02-3-03339-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 80.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Z. prašymą atnaujinti procesą V. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarimu V. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį skirta subendrinta 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad 2010 m. balandžio 20 d., apie 15 val. 45 min., vairuodamas transporto priemonę „VAZ 2101“ ir važiuodamas atbulas jis neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A3“ ir jį apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus. Teismas konstatavo, kad V. Z. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų M. D. ir E. V. (E. V.) parodymai, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, paaiškinimai, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, fotonuotraukos bei kita bylos medžiaga.

Apeliaciniu skundu V. Z. prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad apelianto kaltė dėl inkriminuojamų pažeidimų padarymo įrodyta. Iš eismo įvykio vietos schemos ir fotonuotraukų matyti, kad eismo įvykio metu buvo subraižytas automobilio „Audi A3“ priekinis bamperis bei kad šio automobilio ir automobilio „VAZ 2101“ apgadinimai sutampa. Apgadintą automobilį „Audi A3“ vairavęs M. D. rašytiniame paaiškinime ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad degant raudonam šviesoforo signalui stovėjo sankryžoje. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, priekyje jo stovėjęs automobilis pavažiavo atbuline eiga bei atsitrenkė į jo automobilį. Ir nors M. D. naudojo garsinį signalą, automobilio „VAZ“ vairuotojas nesustojo ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Iš bylos duomenų matyti, kad policijai apie eismo įvykį pagalbos telefonu pranešė nukentėjusysis M. D., kuris nurodė, kad eismo įvykį sukėlė baltos spalvos „žigulis“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl tai, kad rašytiniame paaiškinime M. D. konkrečiai nenurodė eismo įvykį sukėlusio automobilio modelio, kuris, kaip matyti, į rašytinį jo paaiškinimą buvo įrašytas vėliau, nėra pagrindas abejoti šio liudytojo parodymais. Teismas pažymėjo, kad eismo įvykį matė taip pat gretimoje eismo juostoje automobilyje sėdėjęs E. V., kuris taip pat nurodė, jog į automobilį „Audi A3“ atsitrenkė atbuline eiga pavažiavusi transporto priemonė „VAZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios vairuotojas, apie 70 metų amžiaus, juokdamasis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepaisant to, kad apgadinto automobilio „Audi A3“ vairuotojas jam signalizavo garso signalu. Teismas konstatavo, kad išvardintų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad apeliantas V. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, atsitrenkė ir apgadino automobilį „Audi A3“ bei pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklėse nustatytas eismo dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole (b. l. 34) nurodyta, kad pakvietus liudyti E. V., dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą įspėtas ne E. V., o liudytojas M. D.. Teismas tai vertintino tik kaip elementarią rašymo klaidą, nesudarančią pagrindo abejoti liudytojo E. V. parodymais, nes iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog liudytojas M. D. jau buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir apklaustas.

Dėl apelianto prašymo jį kviesti į teismo posėdį ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija pažymėjo, kad šis apelianto prašymas nemotyvuotas, nenurodytos aplinkybės, kurios turėtų būti tiriamos nagrinėjant bylą viešame teismo posėdyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas dalyvavo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme bei davė paaiškinimus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat dalyvavo apklausiant liudytojus, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, minėtas apelianto prašymas netenkinamas.

III. V. Z. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu.

Prašyme nurodė, kad tik įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose. Nagrinėjamu atveju liudytojas E. V. nebuvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo.

V. Z. taip pat nurodė, kad pagal ABTĮ 81 straipsnio nuostatas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištirti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.

Taigi ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Taigi pareiškėjas siekia atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

Pažymėtina, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Pareiškėjas tokių įrodymų (atitinkančių šiuos kriterijus) nepateikė. Prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu yra nepagrįstas.

Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jo manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo E. V. parodymais, kadangi liudytojas nebuvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju pareiškėjo keliamas klausimas yra reguliuojamas proceso teisės normomis, tačiau įstatyme nėra numatyta, kad administracinės bylos procesas gali būti atnaujintas dėl procesinės teisės pažeidimo. Todėl toks pažeidimas, net jei ir būtų nustatytas, nėra laikomas pagrindu atnaujinti procesą administracinėje byloje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6-45/04, 2007 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P14-189/07). Be to, pažymėtina, kad byloje yra liudytojo E. V. pasižadėjimas (b. l. 33), kuriame jis patvirtino, kad jam yra išaiškinta, kad už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir už žinomai melagingus parodymus, atsako pagal ATPK 1872 straipsnį.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog V. Z. prašymas atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1808/2011 laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

n u t a r i a :

atsisakyti atnaujinti procesą V. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje pagal V. Z. prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Dainius Raižys Virginija Volskienė