157fafc2-863d-43cb-bf18-41f8cc23367e · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Darius Kantaravičius             Baudžiamoji byla Nr. 1A-430-813/2016Teisėja Loreta Masevičiūtė             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32015-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.2.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dariaus Kantaravičiaus, teisėjų Gyčio Večersko ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, išteisintajam M.

J., jo gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo: M. J. iÅ¡teisintas dėl S. V. 2015-06-04 ir 2015-06-07 padarytų kÅ«no sužalojimų, konstatavus, jog nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., požymių.Kauno teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo bei civilinio ieÅ¡kovo S. V. civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

M. J. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., t. y. kad jis 2015 m. birželio 4 d., po pietų, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, sudavė du kartus kumščiu S. V. į pakaušį bei vienÄ kartÄ spyrė į kairės kojos čiurnÄ , padarydamas jam pakauÅ¡io poodines kraujosruvas ir sumuÅ¡imÄ , kairės čiurnos sÄ nario sumuÅ¡imÄ , kairės kojos iÅ¡orinio kulkÅ¡nelio lūžimÄ , Å¡iais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė S. V. sveikatÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Be to, jis iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d., t. y. kad jis 2015 m. birželio 7 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, prie krepÅ¡inio aikÅ¡telės, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis smÅ«gius S. V.

į krÅ«tinę, pilvÄ , nugarÄ , veidÄ , padarydamas jam deÅ¡inio skruosto gleivinės nubrozdinimÄ , poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinėje, juosmens deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imÄ , Å¡iais savo veiksmais nežymiai sutrikdė S. V. sveikatÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o panaikinti Å akių rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

M. J. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam 60 parų areÅ¡to bausmę; pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti laisvės atėmimÄ 2 metams. BK 63 str. 5 d. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti laisvės atėmimÄ 2 metams. M. J. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti 60 parų areÅ¡to bausmę. BK 63 str. 4 d. pagrindu bausmes subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskirti laisvės atėmimÄ 2 metams 1 mėnesiui. BK 63 str. 4 d. ir 9 d. pagrindu Å¡iÄ bausmę subendrinti su 2015-07-10 Å akių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinius ieÅ¡kinius tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti teritorinei ligonių kasai 61,58 Eur, o nukentėjusiajam S. V. 150 Eur žalos atlyginimÄ . Skunde apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi iÅ¡skirtinai tik kaltę neigiančio kaltinamojo M. J. parodymais, nepagrįstai atmesdamas nukentėjusiojo S. V. parodymus. Nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, todėl nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas kaip nepagrįstas. Teismas rėmėsi kaltinamojo M.

J. pateikta gynybine versija. M. J. parodė, kad visi kaltinimai yra dalis didelio sÄ mokslo, nukreipto prieÅ¡ jo asmenybę. Teismo posėdžių metu kalbėdamas apie nukentėjusįjį S. V. jis pabrėžė, kad Å¡is „landžiojo į sandėliukus“, yra „pijokas“ ir pan. Akivaizdu, kad kaltinamasis yra nekritiÅ¡kas savo elgesiui, nes kitų asmenų negatyvius vertinimus pateikia nepaisydamas savo asmenybės - ne pirmÄ kartÄ teisiamas, charakterizuojamas kaip girtaujantis ir turintis problemų su smurto naudojimu.

Kaltinamojo teigimu, prieÅ¡ jį įvykdytas sÄ mokslas, kurį sugalvojo M. P., o įvykdė S. V.. Å i versija teismui pasirodė labai įtikinama ir suformavo „vidinį įsitikinimÄ â€œ. Teismui „vidinis įsitikinimas“ yra svarbiau už objektyvias bylos aplinkybes - nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitikimus, nukentėjusiojo nuoseklius parodymus, objektyviai fiksuotus sužalojimus. Nukentėjusysis S. V. parodė, kad 2015 m. birželio 4 d., apie pietus, (duomenys neskelbtini) sutiko K. Å . ir T.

M.. Prie parduotuvės jie iÅ¡gėrė litrÄ alaus. Einant (duomenys neskelbtini) gatve, pro juos su automobiliu važiavo ir sustojo M. J., kuris iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio sudavė jam du smÅ«gius į pakaušį. Suklupus dar įspyrė į kairės kojos čiurnÄ . 2015 m. birželio 7 d. pavakarėje, apie 18-19 val., su dviračiu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Prie krepÅ¡inio aikÅ¡telės buvo M. J. ir O. M.. M. J. Å¡vilptelėjo jam ir pakvietė prieiti. Akivaizdžiai matėsi, kad M.

J. buvo iÅ¡gėręs. J. paklausė, kur ir su kuo jis bÅ«na. Klausdamas M. J. jam sudavė keletÄ smÅ«gių į krÅ«tinę (buvo mėlynė po Å¡irdimi), du ar vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ , vienÄ kartÄ Ä¯ žandÄ ir liepė iÅ¡vilioti M. P. bei V. O. į kaimÄ . Jeigu ne, sakė, kad kitÄ dienÄ pasigavęs vėl sumuÅ¡. O. M. stovėjo Å¡alia M. J. ir viskÄ matė, tačiau nieko nesakė ir nebandė jo ginti. Grįžęs pas M. P. pasakė, kad M. J. jį sumušė ir liepė M. P. bei V.

O. iÅ¡vilioti į kaimÄ . Tuo metu pas M. P. buvo ir V. O. su M. M.. Å ie jam liepė nekreipti į M. J. dėmesio. Po kiek laiko jam pasidarė bloga - pradėjo dusinti, skaudėti krÅ«tinę. IÅ¡kvietus greitÄ jÄ pagalbÄ buvo iÅ¡vežtas į Å akių ligoninę. PažiÅ«rėjęs nuotraukas traumatologas pasakė, kad yra atsinaujinęs kojos lūžis. Praėjus kelioms dienoms po 2015 m. birželio 7 d. įvykių sutiko O. M., kuris siÅ«lė jam 300 Eur, kad atsiimtų pareiÅ¡kimÄ dėl M. J. elgesio.

Jis atsisakė. Neužilgo atvažiavo M. J., sakė, kad yra „užsakyta chebra“ susidoroti su juo, todėl iÅ¡sigandęs Å¡iam pažadėjo atsiimti pareiÅ¡kimÄ . 2015 m. birželio 4 d. į policijÄ nesikreipė, nes tiesiog nenorėjo turėti konfliktų su M. J.. Paprasčiausiai bijojo jo. Prokuroras nesutinka, jog nukentėjusiojo bei kitų byloje apklaustų asmenų parodymai apie įvykio aplinkybes yra labai prieÅ¡taringi, todėl pripažįstant M. J. kaltu bÅ«tų remiamasi vien prielaidomis.

PrieÅ¡ingai, prielaida galima vertinti kaltinamojo gynybinę versijÄ , kuria teismas rėmėsi motyvuodamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teismas hiperbolizavo nukentėjusiojo smulkius parodymų nesutapimus ir pan. Byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo M. J. teiginius, kad nukentėjusysis S. V. jį apkalbėjo, vykdydamas M. P. nurodymus, todėl gynybinė versija atmestina ir darytinos iÅ¡vados remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir logikos dėsniais. Teismas neginčija fakto, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis buvo susitikę tiek 2015-06-04, tiek ir 2015-06-07, neginčijamai nustatyta, kad S. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (tai patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada bei specialisto paaiÅ¡kinimas).

Šias aplinkybes sugretinus su nuosekliais nukentėjusiojo S. V. parodymais galima tik logiška išvada, o ne prielaida, kad M. J. įvykdė jam inkriminuojamus nusikaltimus.Liudytojas K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip M. J. smurtavo prieš S. V., tačiau teisme savo parodymus pakeitė ir parodė, kad M. J. nesmurtavo S. V. atžvilgiu. Tokius parodymus davė, nes „V. paskambino telefonu ir trumpai paprašė liudyti prieš J.“, prašymas buvo „trumpas, detaliai nieko nepapasakojo“.

Paklaustas iš kur jam buvo žinomos smurto detalės - smūgių skaičius, pobūdis, jis atsakė, kad „visas smulkmenas pats sugalvojo“. Vertinant jo parodymus kartu su nukentėjusiojo S. V. parodymais, akivaizdu, kad toks K. Š. teiginys yra netiesa, nes jo nurodytos aplinkybės visiškai sutapo su S. V. parodymais, kurių turinys K. Š. negalėjo būti ir nebuvo žinomas. Taigi liudytojo K. Š. parodymų pakeitimas teisme sietinas su kaltinamojo M. J. ar jo draugų įtaka, o tikrovę atitinka jo parodymai duoti 2015-09-15.Teismas, vertindamas liudytojų parodymus turėtų atsižvelgti į byloje nustatytas aplinkybes:

M. J. charakterizuojamas kaip agresyvus, linkęs smurtauti ((duomenys neskelbtini) seniÅ«no charakteristika, S. V., V. O. parodymai, ankstesni teistumai), į tai, kad liudytojai yra to paties (duomenys neskelbtini) kaimo, kuriame gyvena M. J., gyventojai, dalis jų (O. M., T. V., A. Å ., M. M.) yra kaltinamojo M. J. kaimynai, draugai ar giminaičiai, kurie teisme net neslėpė, kad atvyko liudyti M. J. nurodymu ar praÅ¡ymu, kad prieÅ¡ vykstant į teismÄ kalbėjo su M. J. apie bylos aplinkybes. Todėl suprantamos priežastys, dėl ko apie M.

J. smurtÄ iÅ¡drįso kalbėti tik nukentėjusysis S. V. bei liudytojas K. Å .. Prokuroro teigimu, teismas iÅ¡ paties kaltinamojo parodymų galėjo įsitikinti Å¡io asmens specifiniu statusu (duomenys neskelbtini) kaime: „jis paÅ¡vilpė S. V. ir pamojo prieiti, paklausė ar P. ir O. apie jį kalbėjo, kÄ prieÅ¡ jį planuoja“. Reiktų suprasti, kad nukentėjusysis, net nebÅ«damas jo draugu, privalo jam teikti informacijÄ , jis save laiko tokiu svarbiu, kad visi apie jį turėtų kalbėti ar net rengti planus prieÅ¡ jį.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas ir eksperto iÅ¡vadas dėl S. V. sužalojimų. Ekspertas aiÅ¡kiai nurodė, kad „medicininiu požiÅ«riu neprieÅ¡tarautų tam, kad kojos trauma bÅ«tų buvusi patirta 2015-06-04. KategoriÅ¡kumo negali bÅ«ti“. Tačiau teismas padarė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog ekspertas nepatvirtino nukentėjusiojo patirtų sužalojimų 2015-06-04. Tai rodo teismo tendencingumÄ ir nemotyvuotÄ palankumÄ kaltinamojo pozicijai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis reiÅ¡kia tik simbolinį civilinį ieÅ¡kinį 150 Eur turtinei žalai atlyginti, neturtinės žalos kompensavimo nesiekia.

Tai rodo, kad nukentėjusysis siekia ne naudos, o teisingumo. IÅ¡teisintasis M. J. atsikirtimu į apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliaicnį skundÄ patenkinti, iÅ¡teisinamÄ jį apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti M. J. apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡teisintasis M. J. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atliktus įrodymų tyrimÄ , liudytojas K. Å . parodė, kad M.

J. prieÅ¡ nukentėjusįjį S. V. smurto 2015 m. birželio 4 d. nenaudojo. Ä® teismo klausimÄ , kodėl pakeitė parodymus, liudytojas atsakė, jog ikiteisminio tyrimo metu jis apkalbėjo M. J., nes taip jam per susitikimÄ liepė sakyti pats nukentėjęs S. V.. Å iuo metu sako tiesÄ . Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinis skundas tenkinamas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje.

Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra M.

J. kaltės įrodymų, kurie pagrįstų jo veikoje esant nusikaltimo požymių. Å i iÅ¡vada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumÄ , nesistengiant paÅ¡alinti nustatytų prieÅ¡taravimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos, nemotyvuotos ir neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu (BPK 326 straipsnio 4 dalis).Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę iÅ¡ naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias iÅ¡vadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-221/2008).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, jog turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Tik įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryÅ¡io nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir padaryti iÅ¡vadas apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ .Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, nustatė:M. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. birželio 4 d., po pietų, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, sudavė du kartus kumščiu S. V.

į pakaušį bei vienÄ kartÄ spyrė į kairės kojos čiurnÄ , padarydamas jam pakauÅ¡io poodines kraujosruvas ir sumuÅ¡imÄ , kairės čiurnos sÄ nario sumuÅ¡imÄ , kairės kojos iÅ¡orinio kulkÅ¡nelio lūžimÄ , Å¡iais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė S. V. sveikatÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.Be to, jis 2015 m. birželio 7 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, prie krepÅ¡inio aikÅ¡telės, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis smÅ«gius S. V.

į krÅ«tinę, pilvÄ , nugarÄ , veidÄ , padarydamas jam deÅ¡inio skruosto gleivinės nubrozdinimÄ , poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinėje, juosmens deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imÄ , Å¡iais savo veiksmais nežymiai sutrikdė S. V. sveikatÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamasis M. J. apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. birželio 4 d. su automobiliu važiavo link namų ir pamatė einančius tris pažįstamus asmenis.

Negali pasakyti, ar nukentėjęs eidamas šlubavo, nes jis pastoviai būna traumuotas. Nukentėjusysis buvo be ramentų. Bendravo labai trumpai, tik pašnekino juos ir viskas, nei su vienu iš jų nesipyksta. Anksčiau su S. V. konfliktų turėjo, bet kai šis pasikeitė, t. y. nelenda į garažiukus, tai nesipyksta. Po pokalbio nuvažiavo. Neatsimena, ar nuo to susitikimo iki Tėvo dienos buvo dar su nukentėjusiu susitikęs. 2015 m. birželio 7 d. krepšinio aikštelėje nieko nevyko, bet pradžia buvo ne aikštelėje, o prie parduotuvės. Sveikinosi su ten buvusiu S. V. ir V.

O.. Kartu su jais buvo ir M. P., kuris nesisveikino, nes juodu nesutaria. Šį truputį pastÅ«mė, o M. P. nueidamas pagrasino, kad su juo susidoros. Jis nekreipė į tai dėmesio ir visi iÅ¡siskirstė. Vėliau M. M. pasakė jam, kad M. P. žada jam kažkÄ padaryti. Po kiek laiko prie parduotuvės pamatė S. V.. Pamojo ar paÅ¡vilpė jam. Å iam priėjus, paklausė, ar M. P. ir V. O. kÄ nors apie jį Å¡nekėjo, ar kÄ nors planuoja prieÅ¡ jį. S. V. kažkÄ sakė, bet nepamena kÄ . Tuo viskas ir baigėsi.

PasiÅ«lė dar jam pasportuoti, pasiboksuoti. S. V. apsisuko ir nuėjo. Pokalbis buvo trumpas. Nematė, kad nukentėjęs bÅ«tų buvęs sužalotas. S. V. nėra pagrindo jį apkalbėti. Mano, kad to paprašė Å¡io draugas M. P.. S. V. pinigų nesiÅ«lė, kad Å¡is atsiimtų pareiÅ¡kimÄ . Dar tÄ patį vakarÄ visi žinojo, kad S. V. greitoji iÅ¡vežė. Po to V. O. pasigyrė, kad kažkÄ suplanavo, kad paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas policijoje. Dar vėliau pradėjo kaime sklisti kalbos, kad jis yra kaltinamas S. V. sumuÅ¡imu.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas S. V. parodė, kad 2015 m. birželio 4 d. apie pietus (duomenys neskelbtini) sutiko K.

Å . ir T. M.. Prie parduotuvės jie iÅ¡gėrė litrÄ alaus. Tuomet nusprendė nueiti į netoliese esantį tvenkinį iÅ¡simaudyti. Einant (duomenys neskelbtini) gatve pro juos su automobiliu važiavo ir sustojo M. J.. Sustojęs prasidarė langÄ ir paklausė, kur jie eina. Pasakė, kad eina maudytis. Tada M. J. prisiminė prieÅ¡ kelias dienas jo Å¡iam paraÅ¡ytÄ Å¾inutę dėl nesisveikinimo, ir iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio sudavė jam du smÅ«gius į pakaušį, įspyrė į kairės kojos čiurnÄ .

Tai matė su juo kartu ėję T. M. ir K. Å .. Pradėjo Å¡lubuoti, koja sutino. 2015 m. birželio 7 d. pavakarėje, apie 18-19 val., su dviračiu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Prie krepÅ¡inio aikÅ¡telės buvo M. J. ir O. M.. M. J. Å¡vilptelėjo jam ir pakvietė prieiti. Jis nuėjo nieko blogo neįtardamas. Akivaizdžiai matėsi, kad M. J. buvo iÅ¡gėręs. Kaltinamasis paklausė, kur ir su kuo jis bÅ«na. Atsakė, kad pas M. P.. Klausdamas M. J. jam sudavė keletÄ smÅ«gių į krÅ«tinę, nugarÄ , vienÄ kartÄ Ä¯ žandÄ ir liepė iÅ¡vilioti M.

P. bei V. O. į kaimÄ . Jeigu ne, sakė, kad kitÄ dienÄ pasigavęs vėl sumuÅ¡. Grįžęs pas M. P. pasakė, kad M. J. jį sumušė ir liepė M. P. bei V. O. iÅ¡vilioti į kaimÄ . Tuo metu pas M. P. buvo ir V. O. su M. M.. Å ie jam liepė nekreipti į M. J. dėmesio. Po kiek laiko jam pasidarė bloga. IÅ¡kvietus greitÄ jÄ pagalbÄ , jis buvo iÅ¡vežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jam buvo sugipsuota koja, nes atsinaujino lūžis, kuris įvykio dienÄ buvo sugijęs. Praėjus kelioms dienoms po 2015 m. birželio 7 d.

įvykių sutiko O. M.. Å is nupirko alaus ir jie abu nuėjo į krÅ«mus prie bažnyčios pasikalbėti. O. M. jam siÅ«lė 300 Eur, kad atsiimtų pareiÅ¡kimÄ dėl M. J. elgesio. Jis atsakė, kad nenori žlugdyti žmogaus, tačiau tai yra principo reikalas, ne piniguose esmė. Kol gėrė alų, O. M. paskambino M. J.. Å is netrukus privažiavo prie jų su motociklu. M. J. sakė, kad yra „užsakyta chebra“ susidoroti su juo, todėl iÅ¡sigandęs Å¡iam pažadėjo atsiimti pareiÅ¡kimÄ .

Byloje reiÅ¡kia 150 Eur ieÅ¡kinį turtinei žalai. IeÅ¡kinio dėl neturtinės žalos nereiÅ¡kia. (duomenys neskelbtini) kaltinamojo daug kas bijo, nes ne vienÄ Å¾mogų yra be priežasties mušęs. Anksčiau nėra nuo M. J. nukentėjęs, tačiau po paskutinių įvykių sulaukė grasinimų, bet ne paties iÅ¡ M. J.. Jam buvo liepiama atsiimti pareiÅ¡kimÄ , buvo sumuÅ¡tas. Dėl Å¡io įvykio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes policija neiÅ¡siaiÅ¡kino jam grasinusio asmens. Liudytojas K.

Å . parodė, kad su nukentėjusiuoju yra draugai, kaltinamÄ jį pažįsta. Tikslios dienos nežino, tačiau prisimena, kad su T. M. ir S. V. ėjo prie tvenkinio nusimaudyti. Prie jų sustojo pro Å¡alį automobiliu važiavęs M. J.. Kalba buvo apie tai, kad S. V. M. J. skambinėja vakarais, nesisveikina. Po to M. J. iÅ¡važiavo namo. Konflikto tarp nukentėjusio ir kaltinamojo nebuvo, fizinio kontakto taip pat nebuvo, smurtas nenaudotas. S. V. koja iÅ¡ seniau buvo sužalota. Nežino, kas S. V. galėjo sužaloti kojÄ .

Parodymus tyrimo metu buvo pakeitęs, nes to paprašė V. O.. Jo parodymai, kad kaltinamasis iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs nebuvo ir smÅ«gių nukentėjusiam nesudavė, yra teisingi. Å nekėjo telefonu su S. V.. Å is prašė, jog jis paliudytų, kad M. J. nukentėjusiajam spyrė į kojÄ . Pokalbis buvo trumpas. Nei S. V., nei V. O. detaliai nieko nepapasakojo. Visas smulkmenas sugalvojo pats. T. M. prašė, kad jis pasakytų tiesÄ â€“ kad M. J. nespyrė. Visi jie yra jo draugai, nė su vienu nėra susipykęs. Liudytojas V.

O. parodė, kad su nukentėjusiuoju yra draugai, o su kaltinamuoju – pažįstami. Ä®vykyje nedalyvavo, tik kai S. V. grįžo iÅ¡ parduotuvės pasakė, kad buvo sumuÅ¡tas M. J.. Ä®vykis buvo per Tėvo dienÄ . S. V. sakė, kad M. J. jam spyrė, davė į krÅ«tinę. Skundėsi, kad skauda kojÄ , krÅ«tinę. Dar sakė, kad jeigu jis neiÅ¡vilios M. P. ir jo paties į kaimÄ , tai dar ne tiek gaus. Jie iÅ¡gėrinėjo ir maždaug po pusantros valandos S. V. pasijuto blogai. Tada jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ .

Liudytojas T. M. parodė, kad nukentėjusį pažįsta, tačiau su juo nebendrauja. KaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ matymo, nes yra iÅ¡ to paties miestelio. Jis ėjo į miestelį ir atsitiktinai sutiko nukentėjusį su K. Å .. Datos nepamena, buvo vasaros pradžia. Visi trys nusprendė nueiti į tvenkinį iÅ¡simaudyti. Buvo netoli tvenkinio, kai prie jų privažiavęs sustojo M. J.. Å is pasisveikino, paklausė kur jie eina. Å iam atsakė, kad maudytis. Dar S. V. paklausė, kodėl Å¡iam raÅ¡inėja naktį.

M. J. nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio. Konflikto ar muÅ¡tynių nebuvo. Po to M. J. nuvažiavo, o jie nuėjo link tvenkinio. Matė, kad nukentėjusio kojai kažkas buvo, nes buvo sutinusi ties kauliuku. M. J. neprašė jo liudyti Å¡io naudai. Jis neprašė K. Å . liudyti M. J. naudai.Liudytojas M. M. parodė, kad pažįsta tiek kaltinamÄ jį, tiek nukentėjusįjį. Su V. O. buvo pas M. P. garaže. Buvo trise, visi iÅ¡gėrinėjo. Po pietų prisijungė S. V.. Vėliau S. V. iÅ¡siuntė į parduotuvę.

Å is parnešė alkoholio ir dar kažkiek laiko visi iÅ¡gėrinėjo. Kai į garaÅ¾Ä grįžo S. V., jis nematė, kad Å¡is bÅ«tų sužalotas, S. V. niekuo nesiskundė. Kompanija buvo stipriai apsvaigusi.Liudytojas T. V. parodė, kad su nukentėjusiuoju nebendrauja, su kaltinamuoju palaiko draugiÅ¡kus santykius. 2015 m. birželio 7 d. su M. J. apie 17.00 val. atvyko į aikÅ¡telę ir žaidė krepÅ¡inį. Ten buvo ir daugiau žmonių. Kai žaidė krepÅ¡inį, atkreipė dėmesį į S. V..

Jis buvo už vartų, svirduliavo. Matė kaip prie jo nuėjo M. J.. Jie pakalbėjo. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo ir juodu išsiskirstė. M. J. ir S. V. pokalbis buvo trumpas, užtruko gal apie 2 minutes. Nuo M. J. su S. V. jis buvo už 5-6 merų. Pokalbio negirdėjo. Liudytojas A. F. parodė, kad 2015 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) aikštelėje prie mokyklos žaidė krepšinį. Aikštelėje iš viso buvo apie 10 žmonių. Atėjo S. V., kuris pakalbėjo su M. J. ir išėjo.

Atkreipė dėmesį, kad S. V. Å¡lubavo. S. V. ir M. J. pokalbis truko iki 5 minučių. Jeigu bÅ«tų buvęs konfliktas, dėmesys nuo krepÅ¡inio bÅ«tų nukrypęs į juos, bÅ«tų prisirinkę žiÅ«rovų. Tačiau nieko nebuvo. Liudytojas M. P. parodė, kad 2015 m. birželio mėnesį per Tėvo dienÄ pas jį garaže kartus su juo iÅ¡gėrinėjo pusbrolis V. O.. S. V. buvo atėjęs, išėjęs, vėl atėjęs. Kai S. V. atėjo pirmÄ kartÄ , jis neÅ¡lubavo. Bent jau neatkreipė į tai dėmesio.

Parėjęs iÅ¡ parduotuvės S. V. Å¡lubavo, parodė sutinusiÄ kojÄ ir pasakė, kad M. J. jį sumušė, spyrė į kojÄ , į krÅ«tinę, į nugarÄ , dar kažkur. Paskui S. V. pasidarė negera, todėl buvo iÅ¡kviesta greitoji.Liudytojas O. M. parodė, kad su nukentėjusiu artimesnių ryÅ¡ių nepalaiko, bet ir nesipyksta. Su kaltinamuoju yra draugai, pažįstami. 2015 m. birželio 7 d. buvo aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini) kaime. Kas žaidė krepÅ¡inį, kas boksavosi su bokso pirÅ¡tinėmis.

Buvo M. J., pro Å¡alį eidamas užsuko S. V., kuris trumpai paÅ¡nekėjo su M. J.. Nuo jų buvo už 15-20 metrų. Niekas nesimušė, niekas nieko neskyrė. Jeigu bÅ«tų buvęs konfliktas, bÅ«tų atkreiptas į tai dėmesys. Nesimatė jokių požymių, kad nukentėjęs bÅ«tų atėjęs sužalotas, lyg tai neÅ¡lubavo. Nei pinigų, nei atsiimti pareiÅ¡kimÄ nukentėjusiam jis nesiÅ«lė.IÅ¡ BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka pagarsintų liudytojos R. K. parodymų, matyti, kad liudytoja vienÄ birželio mėnesio sekmadienį matė brolį S. V. kalbantis su M.

J. prie bažnyčios. Jie kalbėjo gražiai, netriukÅ¡mavo. Vėliau M. J. priėjo prie jos ir pasakojo apie kažkokį incidentÄ tarp jo ir S. V., sakė, kad jis nėra dėl to kaltas, kad nėra blogas žmogus. Atsakė Å¡iam tik tiek, kad gaila jai mamos dėl tokio brolio gyvenimo bÅ«do (t. 1, b. l. 84).BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka buvo pagarsinti nukentėjusiojo S. V., liudytojo K. Å . ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 9, 33, 34-35, 36-37, 39-40, 72, 73-74).Ekspertas A.

J. paaiÅ¡kino, kad specialisto iÅ¡vados Nr. G176/15(10) 2 punkte nurodyta, jog sužalojimai S. V. padaryti galimai užduotyje skirti tyrimÄ nurodytu laiku. KategoriÅ¡kumo negali bÅ«ti. Yra kažkokia paklaida. ApžiÅ«rint nukentėjusį, kuris buvo atvykęs į ekspertizės poskyrį 2015 m. birželio 8 d., 12 val. 35 min, t. y. kitÄ dienÄ po minimos traumos, buvo rasti sužalojimai, kurie nurodyti iÅ¡vadoje. IÅ¡orinių sužalojimų pobÅ«dis ir kraujosruvų spalva atitiktų užduotyje atlikti objektų tyrimÄ nurodytÄ laikÄ â€“ 2015 m. birželio 7 d., bet konkrečiai valandų tikslumo nurodyti negalima.

Sužalojimai gali bÅ«ti 1-2 parų senumo. Sužalojimai, pradedantys turėti žalsvÄ atspalvį, yra daugiau nei 3 parų. Å ie sužalojimai buvo Å¡vieži, reikėtų įvertinti kaip 1-2 parų senumo sužalojimus. Kadangi koja buvo imobilizuota, todėl nebuvo apžiÅ«rėta. Kaulo lūžimas yra skausmingas. Yra apribotas judėjimas. Toks sužalojimas sukelia daug nepatogumų. Jeigu asmuo narkotizuotas, vaikščiojimas įmanomas, tačiau Å¡lubavimas turėtų bÅ«ti matomas. Turėtų bÅ«ti pilnas neatsirėmimas ta koja, ypač darant sukimosi judesius, lipant laiptais, bėgant.

Medicininiu požiÅ«riu neprieÅ¡tarautų tam, kad kojos trauma bÅ«tų buvusi patirta 2015 m. birželio 4 d. Medikai nurodo, kad stebimas čiurnos patinimas. Kai yra patinimas, atliekant rentgenogramÄ lūžimo pobÅ«dis gali maskuotis. Tyrimo metu apie birželio 4 d. traumÄ duomenų nebuvo.IÅ¡ 2015 m. birželio 7 d. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) PK buvo gautas S. V. pareiÅ¡kimas dėl jo atžvilgiu tÄ pačiÄ dienÄ panaudoto fizinio smurto (t. 1, b. l. 9).IÅ¡ medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad 2015-06-07 S. V. buvo pristatytas į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam nustatyti veido, galvos, krÅ«tinės, juosmens sumuÅ¡imas, kairės čiurnos galimas kartinis lūžis, taip pat girtumas (t. 1, b. l. 12, 13, 42).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G176/15(10) matyti, kad S. V. nustatyti sužalojimai: pakauÅ¡io poodinė kraujosruva ir sumuÅ¡imas, deÅ¡inio skruosto gleivinės nubrozdinimas, poodinė kraujosruva krÅ«tinėje, juosmens deÅ¡inės pusės, kairės čiurnos sÄ nario sumuÅ¡imai, kairės kojos iÅ¡orinio kulkÅ¡nelio lūžimas.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz., ranka, koja, kokiu tai aplinkos daiktu ir pan. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu bÅ«du, laiku. Sužalojimai padaryti mažiausia dėl penkių smÅ«gių ar trauminių poveikių. Sužalojimų rankose nėra. PakauÅ¡io poodinės kraujosruvos ir sumuÅ¡imas galėjo gautis tiek smÅ«giuojant, tiek griÅ«nant, krentant. Kiti sužalojimai bÅ«dingesni smÅ«gių sudavimui. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės kojos iÅ¡orinio kulkÅ¡nelio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (t. 1, b. l. 19-20).IÅ¡ 2015-09-10 praÅ¡ymo matyti, kad nukentėjusysis S. V. reiÅ¡kia 150 Eur dydžio ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 44).IÅ¡ Kauno teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡to ieÅ¡kinio matyti, kad už S. V. gydymÄ valstybė patyrė 61,58 Eur dydžio iÅ¡laidų, kurias praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamojo (t. 1, b. l. 24, 25).IÅ¡ 2015-07-29 akistatos protokolo matyti, kad nepavyko paÅ¡alinti S. V. ir O.

M. duotuose parodymuose esančių prieÅ¡taravimų. S. V. teigė, kad jam O. M. siÅ«lė pinigų dėl to, kad atsiimtų pareiÅ¡kimÄ dėl sužalojimo. O. M. neigė tokias S. V. nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 51-52).IÅ¡ 2015-09-10 akistatos protokolo matyti, kad nepavyko paÅ¡alinti S. V. ir T. M. duotuose parodymuose esančių prieÅ¡taravimų. S. V. tvirtino, kad jam su K. Å . bei T. M. einant maudytis M. J. važiuodamas automobiliu pro Å¡alį sustojo, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, du kartus ranka sudavė į pakaušį ir spyrė į kairės kojos čiurnÄ .

T. M. nurodė, kad S. V. jau einant maudytis Å¡lubavo, o pro Å¡alį automobiliu važiavęs M. J. sustojęs juos paÅ¡nekino, tačiau iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nebuvo, S. V. nemušė (t. 1, b. l. 66-69).IÅ¡ 2015-09-10 akistatos protokolo matyti, kad nepavyko paÅ¡alinti S. V. ir K. Å . duotuose parodymuose esančių prieÅ¡taravimų. S. V. tvirtino, kad jam su K. Å . bei T. M. einant maudytis M. J. važiuodamas automobiliu pro Å¡alį sustojo, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio du kartus ranka sudavė į pakaušį ir spyrė į kairės kojos čiurnÄ .

K. Å . neigė tokias S. V. nurodomas aplinkybes ir nurodė, kad einant prie tvenkinio S. V. Å¡lubavo. Vėliau Å¡is jam paskambino ir pasakė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ dėl to, kad jam kojÄ sužalojo M. J. ir prašė jo paliudyti (t. 1, b. l. 75-78).IÅ¡ 2015-07-29 akistatos protokolo matyti, kad nepavyko paÅ¡alinti S. V. ir M. J. duotuose parodymuose esančių prieÅ¡taravimų. S. V. tvirtino, kad 2015 m. birželio 7 d. M. J. jam krepÅ¡inio aikÅ¡telėje rankomis sudavė į krÅ«tinę, galvÄ , nugarÄ , kad jis kartu su O.

M. prašė atsiimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ policijos. Taip pat parodė, kad kelios dienos iki Å¡io įvykio M. J. važiuodamas automobiliu pro Å¡alį sustojo, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, jam įspyrė į kairės kojos čiurnÄ . M. J. neigė tokias S. V. nurodomas aplinkybes. Patvirtino, kad buvo S. V. po įvykių susitikęs, klausė Å¡io kodėl policijoje nurodė, kad jis šį sumušė. S. V. atsakė, kad dėl to, jog nenori draugo įduoti, kad ras policijos pareigÅ«nams kÄ pasakyti, kad jo nevelti į šį įvykį (t. 1, b. l. 108-109).Aptarti įrodymai, aukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, neleidžia daryti vienareikÅ¡mės ir neabejotinos iÅ¡vados, kad M.

J. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Priešingai, nors dauguma liudytojų teigė, kad kaltinamasis jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo S. V. atžvilgiu nenaudojo, tačiau tai nepaneigia paties nukentėjusiojo parodymų, specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų, eksperto A. J. paaiškinimų, kitų byloje surinktų įrodymų visumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2015-06-04 ir 2015-06-07 kilusių incidentų tarp M. J. ir S. V. aplinkybės turėjo būti vertinamos itin kruopščiai ir atidžiai, kadangi abu konfliktai kilo nedideliame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini).

Visi liudytojais apklausti asmenys yra draugai ar pažįstami tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiuoju. Su kai kuriais iš liudytojų minėti asmenys palaiko priešiškus santykius, nebendrauja. Taigi analizuojamu atveju nėra nei vieno pašalinio asmens, kuris būtų stebėjęs M. J. inkriminuotas veikas iš šalies, būdamas nesuinteresuotas bylos baigtimi arba nebijodamas galimo keršto dėl kaltinamajam nepalankių parodymų davimo. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino M.

J. asmenybės charakteristikÄ . Tai ne kartÄ už smurtinius nusikaltimus teistas asmuo, vietinių kaimo gyventojų apibÅ«dinamas kaip agresyvus ir linkęs smurtauti. Nukentėjusysis nuo pat pirminės apklausos momento teigė, jog (duomenys neskelbtini) kaime M. J. visi yra įbauginti, nes pastarasis yra kerÅ¡tingas, todėl nežino, ar kas nors paliudys, jog matė, kaip kaltinamasis naudojo smurtÄ jo atžvilgiu (t. 1, b. l. 33). Atkreiptinas dėmesys, jog analogiÅ¡kas aplinkybes S. V. kartojo daug kartų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

Tačiau pirmosios instancijos teismas visų liudytojų parodymus vertino tarsi neutralių paÅ¡alinių asmenų, neturinčių jokių sÄ sajų nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju. Tokiu bÅ«du buvo nepagrįstai sureikÅ¡minti M. J. ir jo draugų parodymai bei atmesti kaip prieÅ¡taringi S. V. parodymai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiojo parodymai dėl esminių 2015-06-04 ir 2015-06-07 įvykių aplinkybių nėra prieÅ¡taringi, jie pakankamai nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s. Be to, reikėtų įvertinti ir tai, kad abiejų incidentų metu S. V. buvo neblaivus, taigi iÅ¡gertas alkoholio kiekis taip pat turėjo įtakos analizuojamų konfliktų aplinkybių suvokimui bei vėlesniam Å¡ių aplinkybių atgaminimui.

Savo pirminiame pareiÅ¡kime policijos įstaigai S. V. nurodė tik 2015-06-07 įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 9). PareiÅ¡kimas buvo pateiktas tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ . Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad po patirtų sumuÅ¡imų nukentėjusysis buvo iÅ¡vežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, pareiÅ¡kimÄ jis rašė po medicininės apžiÅ«ros, apie 23.00 val., todėl galima suprasti, kodėl jis koncentravosi tik į 2015-06-07 kilusį konfliktÄ . Vėliau tyrimo metu aiÅ¡kinantis nukentėjusiojo santykius su kaltinamuoju buvo prisimintas ankstesnis incidentas, t. y. 2015-06-04 įvykis, kai S. V. su K.

Å . ir T. M. einant link netoliese esančio tvenkinio, automobiliu privažiavo M. J. ir iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos spyrė nukentėjusiajam į kairę kojÄ bei sudavė pora smÅ«gių į galvos sritį. S. V. nuosekliai aiÅ¡kino, kad M. J. pyktį ir agresijÄ jis sukėlė, nes dienÄ prieÅ¡ tai, apie vidurnaktį, buvo siuntęs M. J. SMS žinutę dėl to, kad kaltinamasis su juo nesisveikina. M. J. jam dėl minėtos SMS žinutės iÅ¡reiÅ¡kė pretenzijas ir tuomet panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtÄ .

Nukentėjusysis neslėpė, kad jo koja, į kuriÄ Ä¯spyrė kaltinamasis, buvo operuota, tačiau jau kuris laikas buvo sugijusi, buvo iÅ¡imti metalo įtvarai. Tačiau po spyrio į kojÄ , Å¡i vėl sutino, jis pradėjo stipriai Å¡lubuoti. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 176/15(10) S. V. konstatuoti kairės čiurnos sÄ nario sumuÅ¡imai, kairės kojos iÅ¡orinio kulkÅ¡nelio lūžimas. Pažymėtina, jog specialistui teikiant minėtÄ iÅ¡vadÄ buvo pateikta informacija tik apie 2015-06-07 įvykį, apie 2015-06-04 nukentėjusiojo patirtus sužalojimus teismo medicinos ekspertas nebuvo informuotas, todėl apie sužalojimų pobÅ«dį jis buvo Å¡aukiamas paaiÅ¡kinti į teismÄ .

Pirmosios instancijos teisme teismo medicinos ekspertas A. J. parodė, kad vertinant S. V. kairės kojos iÅ¡orinio kulkÅ¡nelio lūžimo padarymo laiko aplinkybes reikia nurodytÄ terminÄ , t. y. 2015-06-07, truputį iÅ¡plėsti, tai gali bÅ«ti 1-3 paros. Taigi nors kategoriÅ¡kos iÅ¡vados teismo medicinos ekspertas nepateikė, tačiau ir nepaneigė, jog kairės kojos sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas bÅ«tent 2015-06-04. Be to, A. J. pažymėjo, kad po patirto lūžio yra įmanoma judėti, nors toks sužalojimas kelia daug nepatogumų, yra skausmingas, turėtų bÅ«ti matomas Å¡lubavimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis analizuojamomis dienomis buvo neblaivus, taigi suvartotas alkoholio kiekis galimai malÅ¡ino jo patiriamus kojos skausmus, veikė kaip antiÅ¡okinė priemonė, todėl iÅ¡ karto po 2015-06-04 įvykio jis į medikus nesikreipė, pats nukentėjusysis teigė, jog galvojo, kad kojos patinimas praeis, nemanė, jog bus diagnozuotas kartotinis čiurnos lūžis. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas nepatvirtino nukentėjusiojo kojos ir galvos sumuÅ¡imų, patirtų 2015-06-04.

Nors 2015-06-04 įvykio metu kartu su S. V. buvęs T. M. neigė, jog tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo koks nors žodinis ar fizinis konfliktas, tačiau kitas kartu buvęs asmuo – K. Å ., ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog prie jų privažiavęs M. J. buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio, kuriame buvo vienas, ir spyrė S. V. į kojÄ , tuomet du kartus delnu trenkė į plaukuotÄ galvos dalį. Jis su T. M. į šį incidentÄ nesikiÅ¡o, tik stovėjo ir žiÅ«rėjo. Vėliau, nuėjus prie tvenkinio, matė, kad S. V. koja buvo patinusi, nors Å¡is nedejavo.

PrieÅ¡ tai jie trise buvo iÅ¡gėrę „bambaliukÄ â€œ alaus (t. 1, b. l. 73-74). K. Å . pripažino, kad ankstesnius parodymus apie tai, jog M. J. S. V. atžvilgiu nesmurtavo, davė bijodamas kaltinamojo. M. J. buvo jį sutikęs ir sakė toliau viskÄ policijos pareigÅ«nams aiÅ¡kinti, kad nieko nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu K. Å . grįžo prie pirminių savo parodymų, t. y. jog kaltinamasis smurto S. V. atžvilgiu nenaudojo. Pirmosios instancijos teismas tokius liudytojo parodymus vertino kaip prieÅ¡taringus, nepagrįstai atmesdamas aplinkybę, jog K.

Å . savo parodymus pakeitė dėl iÅ¡gÄ sčio, galimo kerÅ¡to baimės. Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus M. J. nepalankius parodymus K. Å . motyvavo tuo, jog taip kalbėti jo paprašė nukentėjusysis. Tačiau apylinkės teismas neatkreipė dėmesio, jog K. Å . teigimu, S. V. praÅ¡ymas buvo trumpas, detaliai nieko nepasakojant, visas smulkmenas jis sugalvojo pats. Tačiau Å¡ios liudytojo nurodomos jo paties iÅ¡galvotos „smulkmenos“ tiksliai atitinka S. V. padarytų sužalojimų pobÅ«dį bei pačio nukentėjusiojo parodymus.

Taigi sutiktina su prokuroru, jog Å¡i aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad 2015-09-15 K. Å . duoti parodymai yra teisingi, liudytojas kalbėjo apie incidentÄ , kurį tiesiogiai matė savo akimis, todėl jokių smulkmenų jam kurti nereikėjo. Darytina iÅ¡vada, kad teisme liudytojas keitė parodymus dėl patiriamo spaudimo iÅ¡ kaltinamojo ar pastarojo artimos aplinkos žmonių. AnalogiÅ¡ko spaudimo T. M. daryti nereikėjo, nes Å¡is pripažino, kad M. J. yra jo pažįstamas, o S. V., nors ir pažįsta, tačiau draugais niekada nebuvo, Å¡iuo metu iÅ¡ viso nebendrauja (t. 1, b. l. 64-65).

Taigi įvertinus iÅ¡samius nukentėjusiojo parodymus apie 2015-06-04 incidentÄ , eksperto A. J. paaiÅ¡kinimus, liudytojo K. Å . parodymus, kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , konstatuojama, kad M. J. 2015 m. birželio 4 d., po pietų, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, sudavė du kartus kumščiu S. V. į pakaušį bei vienÄ kartÄ spyrė į kairės kojos čiurnÄ , padarydamas jam pakauÅ¡io poodines kraujosruvas ir sumuÅ¡imÄ , kairės čiurnos sÄ nario sumuÅ¡imÄ , kairės kojos iÅ¡orinio kulkÅ¡nelio lūžimÄ , Å¡iais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė S. V. sveikatÄ ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje, kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį.

Jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-506/2013 ir kt.).Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M. J. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nes fizinio smurto panaudojimo priežastis buvo menkavertė, t. y. smurtauta dėl vėlyvu paros metu nukentėjusiojo kaltinamajam paraÅ¡ytos SMS žinutės. S. V.

žinutėje klausė, kodėl M. J. su juo nesisveikina, ir tai kaltinamajam sukėlė pyktį bei lėmė 2015-06-04 smurtinių veiksmų panaudojimÄ . Kaltinamasis veikÄ padarė dėl aiÅ¡kaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, jo elgesys buvo atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. J. motyvas buvo chuliganiÅ¡kos paskatos, o ne asmeniniai nesutarimai su nukentėjusiuoju, kadangi jokių pykčių anksčiau tarp minėtų asmenų nebuvo, nei nukentėjusysis, nei kaltinamasis nenurodė, jog bÅ«tų palaikę konfliktiÅ¡kus santykius ar turėję vienas kitam kokių nors pretenzijų.

Apeliacinės instancijos teismas laiko įrodyta ir tai, kad M. J. 2015 m. birželio 7 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, prie krepÅ¡inio aikÅ¡telės, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip penkis smÅ«gius S. V. į krÅ«tinę, pilvÄ , nugarÄ , veidÄ , padarydamas jam deÅ¡inio skruosto gleivinės nubrozdinimÄ , poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinėje, juosmens deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imÄ , Å¡iais savo veiksmais nežymiai sutrikdė S. V. sveikatÄ , sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.Nors kaltinamasis Å¡ios jam inkriminuotos veikos padarymÄ neigė, teigdamas, jog 2015-06-07 tik trumpai pakalbėjo su S. V. ir jokių smurtinių veiksmų Å¡io atžvilgiu nenaudojo, tačiau surinkta bylos medžiaga liudija prieÅ¡ingai. 2015-06-07 S. V. iÅ¡gėrinėjo kartu su M.

P., V. O. ir M. M., pravarde „K.“. Šiems asmenims besisvaiginant, pritrūko alkoholio, todėl S. V. buvo nusiųstas į parduotuvę nupirkti degtinės. Grįžęs nukentėjusysis buvusiai kompanijai pasakė, kad jį sumušė M. J.. M. P. paliudijo, kad S. V. skundėsi krūtinės, kojos skausmais (t. 1, b. l. 55-56), teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad S. V. iki išeinant į parduotuvę niekuo nesiskundė, o grįžęs teigė, jog buvo sumuštas M. J.. Kadangi po kurio laiko jam pasidarė bloga, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.

IÅ¡ karto po analizuojamo įvykio nukentėjusįjį matė ir V. O., kuris taip pat paliudijo, jog iÅ¡ parduotuvės S. V. grįžo sumuÅ¡tas. V. O. matė nukentėjusįjį Å¡lubčiojantį, jo veidas buvo patinęs, S. V. rodė ir krÅ«tinę, tačiau ten nieko nesimatė, mėlynės iÅ¡ryÅ¡kėjo vėliau. V. O. nurodė ir tai, kad M. J. prisibijo, pastarasis prašė jo nieko neliudyti Å¡io nenaudai, jei nori ramiai po kaimÄ vaikščioti (t. 1, b. l. 58-59). AnalogiÅ¡kas aplinkybes V.

O. nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Vienintelis toje pačioje kompanijoje iÅ¡gėrinėjęs M. M. teigė jokių sumuÅ¡imų grįžus S. V. ant jo nepastebėjęs. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad M. M. kompanijÄ paliko ir iÅ¡važiavo su iÅ¡sikviestais draugais pats pirmas, taigi nukentėjusysis savo sumuÅ¡imo aplinkybes galėjo papasakoti ir tuomet, kai M. M. jau buvo iÅ¡vykęs. Kai S. V. iÅ¡sivežė greitoji, M. M. jau nebebuvo (t. 1, b. l. 61-62). Tai, jog krepÅ¡inio aikÅ¡telėje kartu su M.

J. buvę asmenys nepatvirtino nukentėjusiojo parodymų apie jo sumuÅ¡imo aplinkybes, vertintina kaip draugų pagalba kaltinamajam. O. M. nurodė, jog S. V. jam nelabai draugas, o M. J. geras draugas (t. 1, b. l. 48), todėl buvo pasirinkta neutrali pozicija, kad Å¡is nieko nematė, pokalbio tarp M. J. ir S. V. negirdėjo. Apie tai, jog nieko neteisėto 2015-06-07 M. J. veiksmuose nematė, pirmosios instancijos teisme paliudijo ir T. V. bei A. F.. Tačiau Å¡ie asmenys taip pat yra geri kaltinamojo draugai, kurie į teismÄ buvo pakviesti paties M.

J. praÅ¡ymu. Todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas Å¡ių asmenų parodymais nesivadovauja.Atkreiptinas dėmesys, kad 2015-06-07 incidento tarp M. J. ir S. V. kilimÄ netiesiogiai patvirtina liudytojos R. K. parodymai, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog M. J. buvo prie jos privažiavęs ir pasakojo apie kažkokį konfliktÄ tarp jo ir S. V.. Sakė, kad jis nėra toks blogas žmogus, kad jis ne prie ko (t. 1, b. l. 83-84). Taigi kaltinamasis teisinosi prieÅ¡ nukentėjusiojo seserį, bandė pelnyti jos palankumÄ ir palaikymÄ , nors tokių veiksmų atlikimui asmuo, bÅ«damas nekaltas, neturėtų pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad sumuÅ¡imus deÅ¡inio skruosto srityje, krÅ«tinėje, juosmens deÅ¡inėje pusėje S. V. padarė bÅ«tent M. J. 2015-06-07, apie 19.00 val., prie (duomenys neskelbtini) kaime esančios krepÅ¡inio aikÅ¡telės. Nors tiesiogiai įvykį stebėję asmenys gynė savo draugÄ jį teisindami, tačiau M. P. ir V. O. matė akivaizdžius nukentėjusiojo sužalojimus iÅ¡ karto po incidento. Duomenų, jog tokio pobÅ«džio sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats griÅ«damas ar pan., bylos medžiagoje nėra.

Priešingai, specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz., ranka, koja, kokiu nors aplinkos daiktu ir pan. Be to, ir M. J. neneigia, jog įvykio metu bendravo su nukentėjusiuoju. Kadangi iš karto po šio „pabendravimo“ S. V. grįžo pas savo pažįstamus, su kuriais toliau kartu išgėrinėjo, todėl atmetama versija, jog nukentėjusįjį galėjo sužaloti koks nors kitas asmuo. Pažymėtina ir tai, kad S. V. neturėjo jokios priežasties apkalbėti, šmeižti M.

J., kadangi, jau minėta, jų nesiejo jokie konfliktiÅ¡ki, įtempti ar nedraugiÅ¡ki santykiai. VersijÄ , jog S. V. siekia pasipelnyti, paneigia tai, jog nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiÅ¡kė, ieÅ¡kinį pateikė tik dėl turtinės žalos atlyginimo. Todėl spręsti, jog S. V. yra nesÄ Å¾iningas, nėra objektyvaus pagrindo.M. J. pripažinus kaltu, iÅ¡sprendžiamas proporcingos jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmės paskyrimo klausimas, taip pat civilinio ieÅ¡kinio priteisimo pagrįstumo klausimas.Individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis.

Å ių imperatyvų taikymui taip pat turi įtakos konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingÄ teismÄ , proporcingumo bei kiti principai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o M. J. už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymÄ skirti 60 parų areÅ¡to bausmę, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ veikÄ â€“ laisvės atėmimÄ dviems metams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su Å¡iomis bausmių rÅ«Å¡imis bei jų dydžiu sutinka, kadangi M.

J. tai nėra pirmasis teistumas. Paskutinį kartÄ kaltinamasis teistas 2015-07-10 Å akių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«nas, pateikdamas M. J. charakteristikÄ , pažymėjo, jog kaimo gyventojai kaltinamÄ jį apibÅ«dina kaip linkusį į agresijÄ , Å¡iam pavartojus alkoholio, kas priveda iki muÅ¡tynių (t. 2, b. l. 22).

Tai tik patvirtina, jog M. J. yra linkęs smurtauti bei demonstruoti savo fizinę jėgÄ . Å velnesnės bausmės nei realus laisvės atėmimas jam nėra veiksmingos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vien tai, jog kaltinamasis yra vedęs ir turi tris mažamečius vaikus, nesudaro pagrindo svarstyti kitos nei laisvės atėmimas bausmės skyrimo. Å eiminiai santykiai jo elgesiui įtakos neturi ir neveikia kaip apsauginis faktorius nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl baudžiamosios atsakomybės Å¡velninimui tai neturi esminės reikÅ¡mės.Nukentėjusysis S. V. yra pareiÅ¡kęs 150 Eur civilinį ieÅ¡kinį patirtai turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 44).

Nukentėjusiojo teigimu, nurodytÄ sumÄ sudaro jo turėtos iÅ¡laidos kelionėms pas gydytojus, elastinio binto, gelio sužalotai kojai pirkimas. Nors S. V. nepateikė konkrečių gydymo priemonių, vaistų pirkimo kvitų, tačiau byloje nėra duomenų, ar jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta Å¡ių duomenų pateikimo svarba. Vis dėlto, net jei Å¡ie duomenys nėra iÅ¡saugoti, nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusysis nepatyrė turtinės žalos. Byloje neginčytinai nustatyta, jog S. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jam neabejotinai teko vykti pas gydytojus, pirkti jų nurodytus medikamentus ir pan.

Teisėjų kolegijos vertinimu, 150 Eur suma nėra per didelė ar akivaizdžiai nepagrįsta, todėl ji priteisiama nukentėjusiajam iÅ¡ kaltinamojo M. J.. Taip pat Å¡ioje byloje tenkinamas ir Kauno teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas 61,58 Eur civilinis ieÅ¡kinys, kurį sudaro radiologo skubiosios pagalbos paslauga bei ortopedo traumatologo konsultacijos (t. 1, b. l. 24-25). Nors pagal teismų praktikÄ paprastai regresinio pobÅ«džio civiliniai ieÅ¡kiniai baudžiamojoje byloje nėra sprendžiami (kasacinė nutartis Nr. 2K-259/2014), tačiau siekiant proceso ekonomiÅ¡kumo, atsižvelgiant, kad nėra ginčo dėl žalos dydžio, Å¡is ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės iÅ¡sprendžiamas Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinį skundÄ tenkinti.Å akių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.M. J. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. (2015-06-04 veika) ir jam paskirti bausmes:pagal BK 284 str. 1 d. - 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę;pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.M.

J. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. (2015-06-07 veika) ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.Vadovaujantis BK 63 str., 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p.

a) papunkčiu, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę, ir galutinę bausmę M. J. paskirti 2 (dvejus) metus 1 (vienÄ ) mėnesį laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p.

b) papunkčiu, Å¡iÄ bausmę subendrinti su 2015 m. liepos 10 d. Å akių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę M. J. paskirti laisvės atėmimÄ 2 (dviem) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmę, iÅ¡ dalies atliktÄ pagal 2015 m. liepos 10 d. Å akių rajono apylinkės teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ .Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo S. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ M.

J. S. V. priteisti 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) turtinės žalos atlyginimo.Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ M. J. priteisti 61,58 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 58 ct) žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.M. J. taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Darius Kantaravičius Teisėjai                                                                                                                     Gytis Večerskas                                                                                                                                   Viktoras PreikÅ¡as