157a88bb-15f7-4b91-8a87-9d1952ec2fac · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1170-513/2020 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00028-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.3; 1.3.2.12; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 22 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I.

M. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Palangos miesto savivaldybės tarybos ieÅ¡kinį atsakovei I. M. dėl darbo ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės ir atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo teisėtu ir pagal atsakovės I. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sprendimo panaikinimo, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties nutraukimo datos nustatymo ir iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Palangos miesto savivaldybės taryba prašė iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti darbo ginÄÄ ir pripažinti teisėtu atsakovės I. M. atleidimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų Tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu.

2. Atsakovė I. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ Nr. T2-197, pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, konstatuoti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo 2020-03-01, ir priteisti 9 151,56 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei 8 979,70 Eur kompensacijÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas.

4. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti neteisėtu atsakovės I. M. atleidimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų Tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T2-197. Teismas nustatė, jog atsakovė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo pateikė 2019 m. rugsėjo 5 d., klausimas dėl atsakovės atleidimo buvo sprendžiamas Tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. posėdyje.

5. Teismas pažymėjo, kad pagal DK 55 straipsnio 2 dalį darbuotojas turi teisę per tris darbo dienas atÅ¡aukti praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį, vėliau praÅ¡ymo atÅ¡aukimas galimas tik darbdaviui sutikus. Teismas vertino kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo savo noru parašė dėl psichologinio spaudimo ir nesutarimų su miesto meru, ir pažymėjo, kad iki Tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. posėdžio ir savo pačios praÅ¡yme nurodytos darbo santykių pabaigos datos (2019 m. rugsėjo 26 d.) turėjo pakankamÄ terminÄ ir galimybę praÅ¡ymÄ atÅ¡aukti įstatymo nustatytais terminais, raÅ¡tu informavusi apie tai darbdavį.

Teismas nurodė, jog įstatymas nereglamentuoja praÅ¡ymo atÅ¡aukimo formos, tačiau atsakovė nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pasinaudoti teise atÅ¡aukti praÅ¡ymÄ nustatyta tvarka ir terminu. Taip pat teismas nustatė, jog apie Generalinės prokuratÅ«ros sprendimu jai suteiktÄ pranešėjo statusÄ atsakovė Tarybai nei iki posėdžio, nei jo metu nepranešė, todėl Taryba neturėjo galimybės įvertinti tokios informacijos. Teismas pažymėjo, kad atsakovė ėjo vadovaujamas pareigas ir jai buvo arba turėjo bÅ«ti žinoma Tarybos sprendimų priėmimo tvarka, o po Tarybos sprendimo priėmimo praÅ¡ymas atÅ¡aukti pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo dėl to, kad jai suteiktas pranešėjo statusas, yra pareikÅ¡tas netinkamai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 6. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) I. M. praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti arba grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

7. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas sprendimÄ motyvavo tik ieÅ¡kovės proceso metu iÅ¡sakytais teiginiais, bet visiÅ¡kai nenagrinėjo bei nepasisakė dėl atsakovės nurodytų faktinių ir teisinių argumentų, sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, neparemtas byloje esančių faktinių duomenų visuma, todėl naikintinas.

8. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė priimti Tarybos ieÅ¡kinį, tačiau Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , 2020 m. vasario 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo. Teigia, jog ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ teismas gali iÅ¡spręsti rezoliucija, tačiau elektroninės bylos medžiagoje nėra teismo rezoliucijos, teismas neiÅ¡sprendė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinio ir formos atitikties įstatymų reikalavimams klausimo, tačiau 2020 m. gegužės 19 d. parengiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva ne kartÄ pasisakė dėl reikalavimo ydingumo ir neatitikties kasacinio teismo formuojamai praktikai, nurodė, kad atsakovė negali tinkamai gintis nuo ydingo reikalavimo.

Net 2020 m. birželio 17 d. teismo posėdyje prieÅ¡ baigiamÄ sias kalbas ieÅ¡kovės atstovė negalėjo tinkamai įvardyti ieÅ¡kinio dalyko. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismui 2020 m. kovo 17 d. priėmus prieÅ¡ieÅ¡kinį nuo Å¡io momento buvo galimas tik pradinio ieÅ¡kinio nagrinėjimas, todėl teismas, priėmęs ir iÅ¡nagrinėjęs patikslintÄ ieÅ¡kinį, pažeidė CPK 143 straipsnį. Be to, visiÅ¡kai nekonkretus ir teisinių pasekmių nesukeliantis patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti ginÄÄ , taip pat Tarybos reikalavimuose nepasisakyta apie I.

M. praÅ¡ymÄ darbo ginčų komisijai, nepraÅ¡yta teismo patikrinti darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. DGKS-7970 pagrįstumÄ , nepraÅ¡yta iÅ¡spręsti I. M. reikalavimus, t. y. Tarybos procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinys ir patikslintas ieÅ¡kinys) neatitinka individualaus darbo ginčo dėl teisės ieÅ¡kiniui keliamų reikalavimų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė ne pagal Tarybos patikslintu ieÅ¡kiniu galutinai suformuluotus reikalavimus, bet juos nepagrįstai sujungė su 2020 m. sausio 16 d. ieÅ¡kinio reikalavimais ir net iÅ¡plėtė ieÅ¡kinio dalykÄ pasisakydamas dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo.

Teigia, jog dėl visų nurodytų procesinių teisės normų pažeidimų atsakovė negalėjo tinkamai gintis nuo pareikštų ydingų reikalavimų, o byla išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

9. Pažymi, jog Darbo ginčų komisija sprendime darbo byloje atsakovu nurodė (duomenys neskelbtini), kuris atstovaujamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos Palangos miesto savivaldybės tarybos. Teigia, jog lopÅ¡elio-darželio steigėja yra Palangos miesto savivaldybės taryba, o atsakovės, dirbusios jo direktore, darbdavys buvo juridinis asmuo – įstaiga. Nurodo, kad ieÅ¡kovės Palangos miesto savivaldybės tarybos atstovė nepateikė įgaliojimo, kuris suteiktų jai teisę atstovauti (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nesprendė atsakovo tinkamumo klausimo, o tai taip pat sudaro pagrindÄ panaikinti teismo sprendimÄ (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Be to, egzistuoja ir absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nes pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl (duomenys neskelbtini) materialiųjų teisių ir pareigų.

10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė du vaizdo ir du garso įraÅ¡us, kuriuose fiksuota Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. posėdyje 11-ojo klausimo svarstymo eiga. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino, kad garso ir vaizdo įraÅ¡ai bÅ«tų iÅ¡tirti teismo posėdyje, o atsakovei bÅ«tų suteikta galimybė duoti paaiÅ¡kinimus, daryti pareiÅ¡kimus, atkreipti teismo dėmesį į bet kurias garso ir vaizdo įraÅ¡uose pastebėtas ar iÅ¡girstas aplinkybes, t. y. pažeisti CPK 220 straipsnio reikalavimai. Be to, pirmosios instancijos teisme nebuvo iÅ¡tirta Darbo ginčų komisijos pateikta darbo ginčo medžiaga bei posėdžių garso įraÅ¡ai. Mano, kad toks procesinių teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

11. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl darbo ginčo esmės, teigia, kad jos padarytos remiantis tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais. Argumentuoja, jog Å¡io ginčo pradžia yra Å¡vietimo įstaigų vadovų 2018 metų veiklos vertinimas, kurio metu atsakovės, vienintelės iÅ¡ penkiolikos Palangos Å¡vietimo įstaigų vadovų, veikla įvertinta patenkinamai ir jai nepaskirta pareiginės algos kintamoji dalis. Nurodo, kad 2019 m. birželio 26 d. atsakovė inicijavo darbo ginÄÄ ir tai sukėlė įtampÄ tarp jos, mero, kitų Palangos miesto savivaldybės vadovų.

Apeliantės teigimu, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina 2019 m. liepos 26 d. laikraÅ¡tyje „Palangos tiltas“ iÅ¡spausdintas straipsnis. Nurodo, jog Darbo ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu panaikinta Palangos miesto savivaldybės mero 2019 m. kovo 29 d. potvarkio Nr. M2-4 dalis dėl jos veiklos vertinimo ir institucija įpareigota iÅ¡ naujo įvertinti jos veiklÄ . Nurodo, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs, o juo konstatuoti Palangos miesto savivaldybės administracijos padaryti Å¡iurkÅ¡tÅ«s įstatymų ir poįstatyminių aktų pažeidimai, apie kuriuos ji informavo ir Klaipėdos apygardos vyriausiÄ jÄ prokurorę.

Teigia, jog Å¡ios aplinkybės, prieÅ¡ingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, padidino psichologinę įtampÄ tarp miesto mero ir atsakovės. Buvus psichologinę įtampÄ Ä¯rodo ir situacija, kai ji 2017 m. spalio 6 d. merui pateikė praÅ¡ymÄ leisti nebÅ«ti darbo vietoje dėl suplanuotos edukacinės įstaigos darbuotojų iÅ¡vykos, kuri buvo suderinta su Å vietimo skyriaus vedėja ir mero vizuota Teisės ir personalo skyriaus vedėjui vykdyti, tačiau jau 2017 m. spalio 23 d. mero nurodymu iÅ¡ jos buvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti dėl nebuvimo darbe.

Argumentuoja, kad dėl daromo psichologinio spaudimo ji savo 2019 m. rugsėjo 5 d. praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo iÅ¡siuntė iÅ¡ Palangos centrinio paÅ¡to registruotÄ ja paÅ¡to siunta, nors tarp Palangos paÅ¡to ir savivaldybės administracijos pastatų yra tik poros Å¡imtų metrų atstumas.

12. Apeliantė nurodo, jog Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. BV-99 buvo pripažinta pranešėja konstatavus, kad pateikta informacija yra siekiama apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tai susiję su Å¡vietimo įstaigų vadovų veiklos 2018 metais vertinimo savivaldybėje procedÅ«ra. Teigia, kad ne ji privalėjo Tarybos narius informuoti apie Generalinės prokuratÅ«ros sprendimÄ dėl nustatytų pažeidimų, bet savivaldybės vadovai privalėjo savivaldybės Tarybai pateikti informacijÄ apie netinkamÄ Å¡vietimo įstaigų vadovų vertinimÄ ir darbo užmokesčio nustatymÄ .

Nurodo, jog bÅ«tent 2019 m. rugsėjo 24 d. gavusi Generalinės prokuratÅ«ros sprendimÄ pripažinti jÄ pranešėja ji ir apsisprendė kalbėti Tarybos posėdyje prieÅ¡ svarstant klausimÄ dėl jos atleidimo, atskleisti Tarybos nariams visas aplinkybes dėl Å¡vietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimo. Teigia, jog nors nuspręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228, 300 straipsniuose, tačiau procesiniais sprendimais konstatuota, jog Palangos miesto savivaldybės Å¡vietimo įstaigų vadovų 2018 metų veiklos vertinimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktuose nustatytas procedÅ«ras ir toks vertinimas tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kurias nuosekliai turėjo aiÅ¡kintis bei vertinti Plungės apylinkės teismas.

13. Nurodo, kad visos iÅ¡dėstytos aplinkybės lėmė, kad ji apsisprendė kreiptis į TarybÄ tiesiogiai 2019 m. rugsėjo 27 d. posėdyje ir vadovaujantis Darbo kodekso 55 straipsnio 2 dalimi praÅ¡yti Å¡io kolegialaus darbdavio sutikimo atÅ¡aukti pareiÅ¡kimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, nes prieÅ¡ingu atveju kreiptis į darbdaviui atstovaujančiÄ TarybÄ bÅ«tų galėjusi tik per savivaldybės merÄ ir (ar) administracijos direktorę, bet, atsižvelgiant į aplinkybes dėl Å¡vietimo įstaigų vadovų 2018 metų veiklos vertinimo ir kitų aplinkybių, ji turėjo realų pagrindÄ abejoti Å¡ių pareigÅ«nų padorumu ir neÅ¡aliÅ¡kumu. Teigia, jog teismas taip ir nepasisakė dėl jos esminės teisės praÅ¡yti darbdavio atÅ¡aukti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir darbdavio teisės spręsti dėl tokio praÅ¡ymo.

14. Nurodo, jog meras pripažino, kad buvo informuotas apie tai, kad ji yra užsiregistravusi kalbėti Tarybos posėdyje, tačiau jai nebuvo leista, iki Taryba priėmė sprendimÄ dėl jos atleidimo. DK 24 straipsnis nustato, kad darbdaviai ir darbuotojai įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas privalo elgtis sÄ Å¾iningai ir nepiktnaudžiauti teise. Teigia, kad ji veikė taip, kaip numato įstatymas (DK 55 straipsnio 2 dalis), o meras sÄ moningai nesuteikė jai žodžio ir pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 21 punktų ir Palangos miesto savivaldybės tarybos reglamento nuostatas. Mano, kad Å¡ie pažeidimai tiesiogiai lėmė DK 24 straipsnio 1 dalies ir 55 straipsnio 2 dalies pažeidimus, t. y. darbdaviui atstovaujančios institucijos vadovas veikė nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiavo teise ir tai sÄ lygojo jos neteisėtÄ atleidimÄ , nes Tarybai nebuvo suteikta teisė spręsti dėl praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo atÅ¡aukimo.

15. Nurodo, kad nuo 2020 m. kovo 2 d. pradėjo dirbti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultÅ«ros departamento Å vietimo skyriaus vyriausiÄ ja specialiste, todėl nebegalėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta į eitas pareigas. Dėl to prašė pripažinti, kad yra atleista iÅ¡ pareigų nuo 2020 m. kovo 1 d. teismo sprendimu, ir priteisti kompensacijÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ bei kompensacijÄ už neteisėtÄ atleidimÄ .

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Palangos miesto savivaldybės taryba praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog bÅ«tent Palangos miesto savivaldybės taryba yra apeliantės darbdavė, 2010 m. vasario 20 d. darbo sutartį Nr. 247 su atsakove I. M. pasirašė darbdavės Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T2-49 įgaliotas atstovas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, o (duomenys neskelbtini) buvo atsakovės darbovietė, bet ne darbdavys. Palangos miesto savivaldybės taryba yra BÄ® (duomenys neskelbtini) steigėja ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija bei Å¡ios įstaigos direktoriaus darbdavė, todėl ir tinkama ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje. Dėl to nėra teisinio pagrindo konstatuoti absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindÄ .

17. Pažymi, kad ieÅ¡kinio reikalavimÄ suformulavo tinkamai, Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra teisminės peržiÅ«ros dalykas, o ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio tikslas – įrodyti atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ . Teigia, jog nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pažeista jos teisė tinkamai apsiginti nuo ieÅ¡kinio, nes atsakovė nuo pat bylos pradžios turi jai atstovaujantį advokatÄ , pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, t. y. jai suprantamas susiklosčiusių teisinių santykių turinys ir esmė, ji geba realizuoti teisę į, jos manymu, pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

18. Nurodo, jog atsakovė I. M. savo 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikto praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo per DK 55 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 3 darbo dienų terminÄ neatÅ¡aukė ir dėl Å¡ios aplinkybės ginčo Å¡ioje byloje nėra. Tai, kad atsakovė pasirinko apie savo praÅ¡ymo dėl darbo sutarties nutraukimo atÅ¡aukimÄ praneÅ¡ti darbdavei Palangos miesto savivaldybės tarybai tik 2019 m. rugsėjo 27 d. posėdžio metu, o ne nustatyta tvarka ir terminu, nereiÅ¡kia, kad darbo sutartis nutraukta neteisėtai. Pažymi, jog darbo sutartis pasibaigė darbuotojos pareiÅ¡kimu 2019 m. rugsėjo 26 d., o Tarybos sprendimu buvo tik įformintas darbo sutarties nutraukimas. Atsižvelgiant į darbdavio specifikÄ , t. y. darbdavė Palangos miesto savivaldybės taryba yra kolegiali institucija, kurios posėdžio data nebÅ«tinai sutampa su darbo teisinių santykių faktiniu pasibaigimu, darbo sutarties nutraukimo įforminimas gali bÅ«ti atliktas vėlesne data nekeičiant darbo sutarties nutraukimo pagrindo.

19. Nurodo, kad tiek nagrinėjant ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje, tiek pirmosios instancijos teisme atsakovė savo praÅ¡ymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo atÅ¡aukimÄ siejo su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. BV-99 suteikti jai pranešėjo statusÄ . Pažymi, kad Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas bei jo 10 straipsnyje įtvirtintas draudimas daryti neigiamÄ poveikį asmenims, pateikusiems informacijÄ apie pažeidimus, nėra taikomas darbo sutarties nutraukimui DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes darbuotojo praÅ¡ymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo tenkinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip neigiamas poveikis.

Nurodo, jog apie atsakovei suteiktÄ pranešėjo statusÄ Palangos miesto savivaldybė sužinojo tik 2019 m. rugsėjo 27 d. Tarybos posėdžio metu jau po balsavimo 11-uoju darbotvarkės klausimu (dėl atsakovės atleidimo), kai apie tai pranešė pati I. M. Iki tol jokių duomenų apie pranešėjo statuso suteikimÄ darbdavys neturėjo. Taip pat pažymi, kad yra atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal I. M. pareiÅ¡kimÄ dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. atsakovės ikiteisminio tyrimo institucijoms pateikta informacija buvo nepagrįsta.

20. IeÅ¡kovė nurodo, kad nors paprastai darbuotojas laikomas silpnesniÄ ja darbo teisinių santykių Å¡alimi, Å¡iuo atveju svarbu tai, kad atsakovė I. M. beveik 10 metų pati buvo vadovė ir darbdavė (stipresnioji darbo teisinių santykių Å¡alis) darbo teisiniuose santykiuose su BÄ® (duomenys neskelbtini) darbuotojais, t. y. pati buvo atsakinga už personalo valdymÄ ir darbo teisinius santykius reguliuojančios normos jai buvo žinomos. Mano, kad Å¡iuo atveju atsakovė taip pat negali bÅ«ti laikoma silpnesniÄ ja Å¡alimi, be to, kaip įstaigos vadovei atsakovei ne kartÄ teko dalyvauti Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdžiuose, pristatyti savo įstaigos veiklos klausimus, todėl jai yra žinoma tarybos posėdžių, jų suÅ¡aukimo, sprendimų projektų rengimo tvarka ir pan.

I. M. pati nepasirÅ«pino savo teisės atÅ¡aukti pareiÅ¡kimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo tinkamu realizavimu. Teigia, jog jos teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai įgyvendinta ir nėra įrodymų, kad atsakovės pasisakymas prieÅ¡ balsavimÄ bÅ«tų turėjęs įtakos darbdavio sprendimui. Pažymi, jog pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ tarybos posėdžio metu svarstant klausimÄ dėl įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Palangos miesto savivaldybės taryba, vadovo (direktoriaus) atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų savo noru ar Å¡alių susitarimu įstaigos vadovui (direktoriui) žodis yra suteikiamas iÅ¡kart po tarybos narių balsavimo, t. y. priėmus sprendimÄ , siekiant pareikÅ¡ti jam padėkÄ .

Mano, jog ir Å¡iuo atveju, į posėdį atvykus I. M., kuri pati pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, nebuvo pagrindo manyti, kad bus nusižengta susiklosčiusiai praktikai, ypač kai apie tai, kad atsakovė persigalvojo, kad gavo pranešėjo statusÄ ar apie kitas aplinkybes darbdavys iÅ¡ anksto nebuvo informuotas.

21. Pažymi, jog nepagrįsti atsakovės argumentai dėl psichologinio spaudimo. Nurodo, jog tokių aplinkybių nenustatė nei Darbo ginčų komisija, nei pirmosios instancijos teismas. Teigia, jog nėra jokių duomenų apie ieÅ¡kovės nepagarbų elgesį ar bet kokio pobÅ«džio neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ atsakovę, kurie galėjo sukelti jai tokių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kurie bÅ«tų pagrindas konstatuoti psichologinį spaudimÄ . Apeliantė taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindÄ manyti, kad jos valiai buvo padaryta įtaka, ir nenurodė, kas konkrečiai ir kokia forma ar bÅ«du darė jai psichologinį spaudimÄ .

Nurodo, jog apeliantė psichologinį spaudimÄ siejo su senais 2011 ar 2012 metų įvykiais, santykiais su darbdaviu, tačiau tai niekaip nesusiję su nagrinėjama byla ir jos aplinkybėmis. Pažymi, jog darbo ginčai dėl atsakovės 2018 metų veiklos vertinimo yra baigti ir taip pat nesusiję su nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

24. Teisėjų kolegija, vertindama poreikį byloje nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų ir surinktų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo iÅ¡spręsta teisingai. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjant apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Pažymėtina, jog tokių aplinkybių nenurodo ir apeliantė. Konstatuotina, kad apeliacinio skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje netikslingas ir sudarytų prielaidas proceso vilkinimui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl procesinių teisės normų 26. Apeliantė argumentuoja, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindas, t. y. procesinių teisės normų pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliantės teigimu, netinkamai išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, nepagrįstai priimtas patikslintas ieškinys, netinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimai, neprašyta patikrinti Darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo, padaryta kitų procesinių teisės normų pažeidimų.

Apeliantės argumentai nepagrįsti.

27. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio priėmimo klausimas iÅ¡spręstas 2020 m. vasario 26 d. elektronine teisėjos rezoliucija „Po apeliacinės instancijos teismo nutarties priimti, terminas atsiliepimui pateikti 14 d.“. Kaip nurodė pati apeliantė, pagal CPK 290 straipsnio 5 dalį, 115 straipsnio 5 dalį ir 137 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio priėmimo klausimas iÅ¡sprendžiamas rezoliucija. Taigi nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinio priėmimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas CPK nustatyta tvarka, kad nebuvo patikrinta jo atitiktis turinio ir formos reikalavimams. Taip pat nepagrįsti argumentai, kad po prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ieÅ¡kovė nebegalėjo tikslinti ieÅ¡kinio ir jo reikalavimų, o teismas negalėjo nagrinėti patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų. CPK tokio draudimo neįtvirtina, o ieÅ¡kovo teisė pakeisti ar patikslinti ieÅ¡kinio pagrindÄ , dalykÄ , reikalavimus įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje.

28. Pripažintini nepagrįstais atsakovės argumentai, kad ieÅ¡kovė tinkamai nesuformulavo ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų, kad teismas juos sujungė, todėl atsakovė negalėjo tinkamai gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų. Tiek ieÅ¡kinyje, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba darbo ginÄÄ inicijuoja nesutikdama su Darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu, ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, t. y. aiÅ¡kiai nurodyti reiÅ¡kiami reikalavimai ir jų pagrindas, patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai suformuluoti atsižvelgus į atsakovės pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus.

Pažymėtina, jog atsakovė nuo pat ginčo pradžios buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko – advokato, pati inicijavo darbo ginÄÄ Darbo ginčų komisijoje, aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, teikė įrodymus, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pateiktų procesinių dokumentų, paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teisme, suprato ginčo esmę, atsakovė pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 17 d. posėdyje taip pat nurodė, kad jos dukterys teisininkės ir padėjo jai suraÅ¡yti dokumentus, todėl nėra teisinio pagrindo jos teiginiams, kad nesuprato reiÅ¡kiamų reikalavimų esmės ir negalėjo tinkamai nuo jų apsiginti.

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 7 dalimi ir atsižvelgiant į tai, jog praÅ¡ymas nagrinėti individualų darbo ginÄÄ Darbo ginčų komisijai buvo paduotas ir ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas po Darbo kodekso įsigaliojimo, taikomos Darbo kodekso, įsigaliojusio nuo 2017-07-01, nuostatos (toliau – DK). Vadovaujantis DK 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.

To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas. Tai reiÅ¡kia, jog, ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, individualaus darbo ginčo, dėl kurio iÅ¡nagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisijÄ , nagrinėjimas yra perkeltas į teismÄ . Darbo ginčų komisija yra ikiteisminė institucija ginčams tarp darbo sutarties Å¡alių spręsti, o ginčo perkėlimas į teismÄ paties ginčo pobÅ«džio nekeičia, todėl darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra teisminio nagrinėjimo dalykas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ dėl atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo. Pažymėtina, jog Å¡iuo aspektu prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s apeliacinio skundo argumentai – apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumo, vėliau nurodo prieÅ¡ingai, t. y. kad teismas neturėjo vertinti Å¡io sprendimo.

30. Kaip minėta, teisme darbo ginčas nagrinėjamas iÅ¡ esmės, renkami, tiriami, analizuojami ir vertinami įrodymai, Å¡ios kategorijos bylose teismas nėra saistomas ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos (Darbo ginčų komisijos) padarytų iÅ¡vadų ar nustatytų aplinkybių, todėl nėra teisinio pagrindo vertinti kaip pažeidimÄ tai, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡klausė Darbo ginčų komisijos posėdžių įrašų. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 17 d. posėdžio protokolo taip pat matyti, kad teismui paklausus dėl byloje esančios vaizdo ir garso medžiagos peržiÅ«ros atsakovės atstovas advokatas nurodė, jog peržiÅ«rėti ir perklausyti medžiagos nepageidauja.

Atsakovė jokių praÅ¡ymų taip pat nepareiÅ¡kė. Dėl to nepagrįsti ir plačiau nenagrinėtini apeliantės argumentai, kad neperžiÅ«rėjus ir neiÅ¡klausius jos pateiktų garso ir vaizdo įrašų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos CPK 220 straipsnio nuostatos ir jos procesinės teisės Å¡iuo požiÅ«riu.

31. Procesinių teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kiti apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų pripažintini nepagrįstais ir plačiau nenagrinėtini. Dėl tinkamo atsakovo ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo 32. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba (4 straipsnio 2 dalis).

Savivaldybės taryba, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, priima į pareigas ir iÅ¡ jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovÄ (3 straipsnio 2 dalis). Pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusio Å vietimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 59 straipsnio 1 dalį valstybinės ar savivaldybės Å¡vietimo įstaigos (iÅ¡skyrus aukÅ¡tÄ sias mokyklas) vadovo pareigybės apraÅ¡ymÄ tvirtina, Å¡vietimo įstaigos vadovÄ vieÅ¡o konkurso bÅ«du į pareigas penkeriems metams skiria ir iÅ¡ jų atleidžia, vieÅ¡Ä konkursÄ Å¡vietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nuostatas, reglamentuojančias savivaldybės tarybos kompetencijÄ , savivaldybės mokymo ir auklėjimo (Å¡vietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iÅ¡ jų teisės aktų nustatyta tvarka – tai iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija (16 straipsnio 2 dalies 21 punktas). Aptartų teisės normų pagrindu akivaizdu, kad savivaldybės mokymo ir auklėjimo (Å¡vietimo) įstaigų vadovų darbdavys yra savivaldybės taryba.

IÅ¡ atsakovės 2010 m. vasario 20 d. darbo sutarties Nr. 247, kuria ji priimta dirbti (duomenys neskelbtini) direktore, taip pat matyti, kad darbo sutartį su atsakove pasirašė darbdavio atstovas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius, įgaliotas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T2-49. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė ieÅ¡kovė, (duomenys neskelbtini) buvo atsakovės darbovietė, tačiau ne darbdavys DK 21 straipsnio 3 dalies požiÅ«riu.

Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantė argumentuoja, jog jos darbdavys ir tinkamas atsakovas buvo lopÅ¡elis-darželis, tačiau bylÄ nagrinėjant pirmojoje instancijoje 2020 m. birželio 17 d. teismo posėdžio metu tiek pati atsakovė, tiek jos atstovas advokatas nurodė suprantantys, kad atsakovės darbdavys bÅ«tent yra savivaldybės taryba.

33. PrieÅ¡taringas ir apeliantės argumentas, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nes pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl (duomenys neskelbtini) materialiųjų teisių ir pareigų. Pažymėtina, jog CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tuo tarpu apeliantė teigia, kad teismas nenusprendė dėl lopÅ¡elio-darželio teisių ir pareigų, taigi, nėra teisinio pagrindo plačiau nagrinėti šį apeliantės argumentÄ , juo labiau kad konstatuota, kad ne lopÅ¡elis-darželis buvo atsakovės darbdavys.

34. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl ginčo esmės 35. Atsakovė I. M. 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T2-197 atsakovė atleista iÅ¡ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų. Apeliantė argumentuoja, kad jos atleidimas neteisėtas, kad praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo parašė jausdama psichologinę įtampÄ , kad jai nesudaryta galimybė praÅ¡yti darbdavio leisti atÅ¡aukti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , konstatuoja, kad jis nepagrįstas. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimÄ , CPK nuostatas, susijusias su įrodymų vertinimu, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai iÅ¡spręsti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir jas įvertino ginčo situacijai aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų, su kuriais sutinka, nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

36. Darbo sutarties nutraukimÄ darbuotojo iniciatyva reglamentuoja DK 55 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta darbuotojo raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ dvideÅ¡imt kalendorinių dienų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį darbuotojas turi teisę atÅ¡aukti pareiÅ¡kimÄ nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, o vėliau jis gali atÅ¡aukti pareiÅ¡kimÄ tik su darbdavio sutikimu.

37. Apeliantei argumentuojant, kad praÅ¡yme iÅ¡ tikrųjų neiÅ¡reiÅ¡kė savo tikrosios valios, o praÅ¡ymÄ parašė jausdama psichologinę įtampÄ dėl santykių su savivaldybės meru ir savivaldybės administracija, pažymėtina, jog yra svarbu, kad darbuotojo pareiÅ¡kimas atitiktų jo tikrÄ jÄ valiÄ , nebÅ«tų darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar dėl kitos neleistinos įtakos. Kasacinio teismo praktikoje dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva pažymima, kad dėl to, ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iÅ¡ darbuotojo valios pareiÅ¡kimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų.

Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos, kuri suprantama kaip teisei prieÅ¡ingas darbdavio kiÅ¡imasis į darbuotojo valios formavimÄ si (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020).

38. Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl darbo sutartį nutraukti siekiančio darbuotojo tikrosios valios turinio, jos iÅ¡raiÅ¡kos, svarbu atsižvelgti ir į darbo sutartį siekiančio nutraukti darbuotojo pareigybinį statusÄ ir turimo statuso nulemtus reikalavimus, ypatumus, kurie gali teikti pagrindÄ tokio darbuotojo veiksmus vertinti taikant aukÅ¡tesnius elgsenos vertinimo standartus, siekiant nustatyti, ar asmuo, įgyvendindamas savo darbo teises, veikia sÄ Å¾iningai ir teisingai darbdavio atžvilgiu, ar nepiktnaudžiauja savo darbo teisėmis, t. y. ar nepažeidžia DK nustatyto imperatyvo, kuriuo reikalaujama, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2009).

39. FaktÄ , kad darbuotojo pareiÅ¡kimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas, kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014). Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020 pažymėta, kad nors Å¡ie iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti taikant ir aiÅ¡kinant 2002 m.

DK, tačiau, teisiniam reglamentavimui nurodytame ir Å¡iuo metu galiojančiame Darbo kodeksuose iÅ¡ esmės nesiskiriant, jais gali bÅ«ti remiamasi ir taikant nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusį DK. Nors nurodytų civilinių bylų ir Å¡ios nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo kitaip paskirstyti įrodinėjimo pareigÄ Å¡alims ar kitaip traktuoti Å¡ioje byloje aktualias DK nuostatas.

40. Apeliantė itin akcentuoja Å¡vietimo įstaigų vadovų 2018 metų veiklos vertinimÄ , kurio metu jos, vienintelės iÅ¡ penkiolikos Palangos Å¡vietimo įstaigų vadovų, veikla įvertinta patenkinamai ir jai nepaskirta pareiginės algos kintamoji dalis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytas veiklos vertinimas ir nagrinėjama byla nėra susiję. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovės veikla 2018 metais buvo įvertinta patenkinamai, neabejotinai galėjo bÅ«ti nemaloni ir sukelti jai neigiamų emocijų ir iÅ¡gyvenimų, tačiau, byloje nesant jokių kitų įrodymų, tai savaime nėra pagrindas darbdavio elgesį vertinti kaip psichologinį spaudimÄ , įtakÄ ar pan.

Kaip nurodo pati apeliantė, kilęs ginčas dėl jos veiklos vertinimo yra iÅ¡spręstas, priimtas jai palankus 2019 m. rugpjūčio 12 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs, o apeliantės veiklos vertinimas nėra Å¡ios bylos dalykas, todėl nėra teisinio pagrindo plačiau jį analizuoti. IÅ¡ apeliantės nurodyto straipsnio laikraÅ¡tyje turinio taip pat nėra teisinio pagrindo konstatuoti jos ir savivaldybės mero ar administracijos konfliktiÅ¡kus santykius ar siekį palenkti atsakovės valiÄ .

Straipsnyje nenurodyta jokių konkrečių detalių apie (duomenys neskelbtini) direktorę ar jos veiklÄ , prieÅ¡ingai, tuometinis savivaldybės tarybos Å vietimo, kultÅ«ros ir sporto komiteto narys patvirtino, kad Taryba visas atsakovės, kaip direktorės, ataskaitas tvirtindavo vienbalsiai, problemų nebuvo, o nusiskundimus dėl direktorės straipsnyje iÅ¡sakė vieno iÅ¡ buvusių lopÅ¡elio-darželio auklėtinių tėvas. Vien tai, kad straipsnyje minimas savivaldybės administracijos atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio detalių nenurodyta, savaime nereiÅ¡kia, kad direktorei daromas psichologinis spaudimas ar įtaka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡vietimo įstaigos vadovas yra atskaitingas savo darbdaviui – savivaldybės tarybai, kuri turi teisę kontroliuoti direktoriaus veiklÄ , inicijuoti tarnybinius patikrinimus ir pan. Vertinant straipsnį laikraÅ¡tyje taip pat pažymėtina, jog pagal eitas pareigas ir darbo pobÅ«dį atsakovė buvo vieÅ¡asis asmuo, todėl turėjo bÅ«ti pakantesnė kritikai. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡ajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, t. y. vieÅ¡asis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu asmeninių teisių gynimo mastu kaip privatus asmuo.

VieÅ¡asis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamÄ , nors ir nevisai tiksliÄ informacijÄ , kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų bÅ«ti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas.

41. Su nagrinėjama byla nėra susiję ir apeliantės argumentai dėl, jos teigimu, Palangos miesto savivaldybės administracijos padarytų Å¡iurkščių įstatymų ir poįstatyminių aktų pažeidimų, apie kuriuos ji informavo Klaipėdos apygardos vyriausiÄ jÄ prokurorę. Nors apeliantei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. BV-99 suteiktas pranešėjo statusas, kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, apeliantės atleidimas su Å¡iuo statusu ar praneÅ¡imu prokuratÅ«rai apie, jos teigimu, savivaldybės administracijos ar mero padarytus teisės aktų pažeidimus visiÅ¡kai nesusijęs. Apeliantė iÅ¡ darbo atleista jos pačios praÅ¡ymu ir sprendimo dėl atleidimo priėmimo metu jos darbdavys neturėjo jokios informacijos apie tai, kad atsakovei suteiktas pranešėjo statusas.

Pažymėtina, jog atsakovė per plačiai interpretuoja Pranešėjų apsaugos įstatyme įtvirtintÄ apsaugÄ pranešėjams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria ieÅ¡kovės argumentams, jog Ä®statymo 10 straipsnyje įtvirtintas draudimas daryti neigiamÄ poveikį asmenims, pateikusiems informacijÄ apie pažeidimus, nėra taikomas darbo sutarties nutraukimui DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes darbuotojo praÅ¡ymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo tenkinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip neigiamas poveikis.

Taip pat pažymėtina, jog nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė, 2019 m. rugsėjo 24 d. gavusi informacijÄ apie jai suteiktÄ pranešėjo statusÄ , nei mero, nei Tarybos, nei savivaldybės administracijos apie jį neinformavo, t. y. pirmosios instancijos teisme pati patvirtino pasirinkusi Tarybai apie tai pasakyti tiesiogiai 2019 m. rugsėjo 27 d. posėdžio, kuriame buvo svarstomas jos atleidimo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu klausimas, metu.

42. Tai, kad tikroji atsakovės valia buvo nutraukti darbo santykius, patvirtina jos pačios paaiÅ¡kinimai pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 17 d. posėdyje. Atsakovė patvirtino, kad pati savarankiÅ¡kai parašė praÅ¡ymÄ jÄ atleisti iÅ¡ darbo, kad tuo metu turėjo sveikatos problemų, todėl tikrai norėjo bÅ«ti atleista, kad jos dukterys teisininkės ir padėjo jai suraÅ¡yti dokumentus. Atsakovė taip pat paaiÅ¡kino apsigalvojusi tik tada, kai gavo prokuratÅ«ros nutarimÄ , kuriuo jai suteiktas pranešėjo statusas, ir apsisprendė Å¡iÄ informacijÄ praneÅ¡ti ir kreiptis tiesiogiai į darbdavį – TarybÄ 2019 m. rugsėjo 27 d. posėdžio metu, kadangi, atsakovės teigimu, nepasitikėjo meru ir savivaldybės administracijos darbuotojais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė savo valiÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pakeitė praėjus DK 55 straipsnio 2 dalyje nustatytam 3 darbo dienų terminui, todėl tokiu atveju praÅ¡ymo atÅ¡aukimas buvo galimas tik darbdaviui sutikus, t. y. darbdavys neturėjo pareigos patenkinti darbuotojos praÅ¡ymÄ . Kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių, apeliantė pati pasirinko praÅ¡ymÄ pareikÅ¡ti tik Tarybos 2019 m. rugsėjo 27 d. posėdžio metu, o ne anksčiau, nors jokių objektyvių kliūčių tÄ padaryti nenustatyta.

Atsakovė, teigdama, kad nepasitikėjo meru ir savivaldybės administracijos darbuotojais, todėl negalėjo pateikti praÅ¡ymo anksčiau negu Tarybos posėdyje, nepasinaudojo kitomis galimybėmis pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ , iki savo pačios praÅ¡yme nurodytos atleidimo datos (2019 m. rugsėjo 26 d.) ir iki Tarybos posėdžio nė į vienÄ Tarybos narį su praÅ¡ymu dėl pareiÅ¡kimo atÅ¡aukimo nesikreipė, nesiuntė praÅ¡ymo paÅ¡tu registruotu laiÅ¡ku, nepasinaudojo praÅ¡ymo įteikimo galimybe per antstolį, notarÄ , advokatÄ , kurjerį ir pan., t. y. jokia forma niekam nepareiÅ¡kė praÅ¡ymo ir neinformavo apie savo pasikeitusiÄ valiÄ .

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aplinkybę, kad atsakovė, praÅ¡iusi jÄ atleisti nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. ir iki Å¡ios datos jokia forma nepareiÅ¡kusi praÅ¡ymo atÅ¡aukti pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo, turėjo suvokti ir prisiimti savo pasirinkto elgesio (neveikimo) teisines pasekmes, o Taryba, svarstydama klausimÄ dėl atsakovės atleidimo, neturėjo pagrindo abejoti atsakovės valios tikrumu ir neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovės valia dėl atleidimo gali bÅ«ti pasikeitusi.

Apeliantei argumentuojant, kad jai nebuvo leista pasisakyti iki Tarybos sprendimo dėl jos atleidimo priėmimo, pažymėtina, jog atsakovė, užsiregistruodama kalbėti Tarybos posėdyje, nenurodė, kad bÅ«tent ketina praÅ¡yti Tarybos leisti jai atÅ¡aukti pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Ä®vertinusi tokiais atvejais Palangos miesto savivaldybėje susiformavusiÄ praktikÄ , t. y. kad atleidžiami biudžetinių įstaigų vadovai pasisako po sprendimo priėmimo, ir byloje nesant jokių duomenų, kad atsakovė bÅ«tų nurodžiusi ketinanti praÅ¡yti Tarybos leisti jai atÅ¡aukti pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo, teisėjų kolegija vertina, kad Å¡iuo požiÅ«riu nebuvo pažeistos atsakovės teisės.

43. Minėta, kad, vertinant darbuotojo tikrosios valios turinį, svarbu atsižvelgti ir į darbo sutartį siekiančio nutraukti darbuotojo pareigybinį statusÄ ir turimo statuso nulemtus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju apeliantė beveik 10 metų vadovavo biudžetinei įstaigai, buvo darbdavio (lopÅ¡elio-darželio) atstovė darbo teisiniuose santykiuose su įstaigos darbuotojais, todėl jai neabejotinai turėjo bÅ«ti žinomos DK 55 straipsnio nuostatos ir praÅ¡ymo dėl pareiÅ¡kimo atleisti iÅ¡ darbo atÅ¡aukimo tvarka bei tokios tvarkos nesilaikymo teisinės pasekmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinis pagrindas apeliantės veiksmus vertinti taikant aukÅ¡tesnius elgesio vertinimo standartus ir konstatuoti, kad neigiamas teisines pasekmes apeliantei lėmė jos pačios apsisprendimas nesilaikyti DK nustatytos tvarkos ir terminų atÅ¡aukti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo.

44. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant bei vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atmesti ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ , skundÄ , praÅ¡ymÄ ir kt.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos.

46. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ arba pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

47. Apeliantė apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės pakartotinai dėsto prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytus ir pirmosios instancijos teismo posėdžiuose dėstytus argumentus, jog pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo parašė jausdama psichologinį spaudimÄ , o vėliau jai nebuvo leista pateikti praÅ¡ymo dėl pareiÅ¡kimo atÅ¡aukimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , tokių faktų nenustatė, o apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių aplinkybių, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Raimonda Andrulienė Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė