157a3dfa-ecbe-4643-9e46-a049262a3ce1 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2203-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19800-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės, ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo A. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1513-944/2014 pagal ieÅ¡kovo A.

Å . ieÅ¡kinį atsakovei 222-osios daugiabučių namų savininkų bendrijai, tretiesiems asmenims UAB „Lesto“, Kauno miesto savivaldybės administracijai, AB „Kauno energijai“ dėl buto Å¡ilumos įrenginių atjungimo nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų be 222-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos sutikimo, ir n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė ieÅ¡kovas prašė suteikti sutikimÄ atjungti buto Å¡ilumos įrenginius nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų be 222-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos sutikimo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2011-02-11 pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos I energetikos skyriui praÅ¡ymÄ dėl buto Å¡ilumos įrenginių atjungimo nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų bÅ«do keitimo. 2011-10-07 buvo informuotas, jog dėl ieÅ¡kovui priklausančio buto atjungimo nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų reikia kreiptis į daugiabučio į valdytojÄ administratorių. 222-osios DNSB pirmininkas valdytojas pažeisdamas pareiÅ¡kėjo teisę atsijungti nuo Å¡ilumos tinklų, tokio sutikimo nedavė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog daugiabučio namo gyventojai bÅ«tų priėmę sprendimÄ leisti pakeisti ginčo buto Å¡ildymo bÅ«dÄ tam tikromis aptartomis sÄ lygomis ir Å¡iame sprendime bÅ«tų pavedę valdytojui keisti buto Å¡ildymo bÅ«dÄ . PrieÅ¡ingai, bylos nagrinėjimo metu 2014-04-11 buvo suÅ¡auktas daugiabučio namo gyventojų susirinkimas, kuris nedavė sutikimo 32 butui (priklausančiam ieÅ¡kovui) atsijungti nuo namo Å¡ildymo sistemos.

Å is susirinkimo protokolas nėra apskųstas, kvestionuojamas, todėl laikytinas galiojančiu ir atspindinčiu daugiabučio namo gyventojų valiÄ . Byloje nėra jokių duomenų, kad savivaldybės institucija bÅ«tų kokiu nors bÅ«du įvertinusi, ieÅ¡kovo teigimu jai pateiktus duomenis, ir pripažinusi, kad jie atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl ta aplinkybė, kad raÅ¡ytiniai duomenys buvo pateikti savivaldybės institucijai, neatleidžia nuo asmens įrodinėjimo pareigos ir Å¡ios pareigos negali perkelti kitam asmeniui.

Kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12str., 178str.). IeÅ¡kovui neįrodžius, kad atsakovė nepagrįstai nedavė sutikimo, ieÅ¡kinys atmestinas. III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. Å . praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiami argumentais, kad:Teismas sprendimÄ priėmė pažeisdamas civilinėje byloje įrodymų vertinimo principus, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, vadovavosi iÅ¡skirtinai atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais. IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad A. Å . 2011-02-11 pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos energetikos skyriui praÅ¡ymÄ dėl buto Å¡ilumos įrenginių atjungimo nuo Å¡ilumos perdavimo tinkle Å¡ildymo bÅ«do keitimo. 2011-10-07 buvo gautas atsakymas, kuriuo informuota, jog dėl pareiÅ¡kėjui priklausančio buto atjungimo nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų reikia kreiptis į daugiabučio namo valdytojÄ .

Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ radiatoriai tiek butuose, tiek ir bendrojo naudojimo patalpose priskiriami bendrajai inžinerinei įrangai. Todėl vadovaujantis Civiliniu kodeksu norint juos atjungti ir/ar pakeisti reikalingas ir bendraturčių sutikimas. Atliktų darbų atitikimÄ paprastojo remonto apraÅ¡ui turi patvirtinti pastato valdytojas.Pažymi, kad savivaldybės administracijos direktorius savo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog ieÅ¡kovas, norėdamas pakeisti Å¡ildymo bÅ«dÄ ir atjungti Å¡ilumos įrenginius nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų, vadovaujantis Taisyklių 108.1.1 punktu, privalo Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikti daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sprendimÄ leisti pakeisti buto ar kitos patalpos Å¡ildymo bÅ«dÄ .

Pirmosios instancijos teismas ne tik, kad neatsižvelgė į trečiųjų asmenų pateiktus atsiliepimus, kuriuose buvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, jog ieÅ¡kovui, siekiančiam įgyvendinti savo teises, jų įgyvendinimas negali bÅ«ti dirbtinai suvaržytas, tačiau nevertino aplinkybės, jog 2011 m. apeliantas rinko daugiabučio namo, esančio Rasytės g. 6, Kaune, gyventojų paraÅ¡us, kad galėtų savo butÄ atjungti nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų. Buvo surinkta daugiau kaip pusė visų namo gyventojų parašų ir jie buvo pristatyti Kauno miesto savivaldybės administracijai.Akivaizdu yra tai, kad apeliantas turi bendrosios dalinės nuosavybės savininkų daugumos pritarimÄ atsijungti nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų, todėl reikalavimas iÅ¡ esmės ir yra dėl raÅ¡tiÅ¡ko valdytojo sutikimo davimo pagal Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.1.1.

Taigi, daugiabučio namo gyventojai kiekvienas individualiai pasirašė ir sutiko, kad 32 butas galėtų atsijungti nuo namo šildymo sistemos, o tai reiškia, kad gyventojų valia išreikšta aiškiai, nedviprasmiškai ir negali būti kvestionuojama.Taigi teismas visiškai ignoravo aplinkybę, jog apeliantas buvo nurodęs, kad atsakovė turi teisę susipažinti su šiais duomenimis savivaldybėje, kad teisės aktų reikalavimuose nėra nustatyta ieškovui pareigos šiuos duomenis pateikti atsakovei.

Teismas nevertino aplinkybės, jog 2011-09-30 gautame atsakyme, dėl Å¡ilumos atjungimo, atsakovė sutikimo nepateikė, motyvuodama tuo jog nebuvo nurodyti alternatyvÅ«s Å¡ildymo bÅ«dai, kuriuos apeliantas naudos savo bute. Pažymi, kad pateikė UAB Lesto Prisijungimo sÄ lygas Nr. TS-42030-11-A792, kurios galioja iki 2014-09-30.Pažymi, kad Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108 punkte nurodyta, kokius dokumentus su praÅ¡ymu iÅ¡duoti raÅ¡ytinį pritarimÄ pastato paprastojo remonto apraÅ¡ui (pertvarkant pastato inžinerines sistemas) savivaldybės institucijai privalo pateikti atsijungimo iniciatorius.

Atkreiptinas dėmesys, kad nėra nurodyta, jog tuos dokumentus turi pateikti namo valdytojui, todėl pirmininko - valdytojo atsisakymas surengti susirinkimÄ ir jame priimti sutikimÄ dėl Å¡ilumos atjungimo, laikytinas visiÅ¡kai nepagrįstas. Akivaizdu yra tai, kad atsakovė netinkamai atlieka savo pareigas, vengia atlikti veiksmus kuriuos jai bÅ«tina atlikti, piktnaudžiauja savo teisėmis ir įgaliojimais nesuteikdama sutikimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. Å . 2011 m. vasario 11 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrių su praÅ¡ymu pakeisti jam priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Å¡ildymÄ , atjungiant jo buto Å¡ilumos įrenginius nuo bendrų Å¡ilumos perdavimo tinklų (1 t., b. l. 9–10).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius 2011 m. spalio 7 d. informavo ieÅ¡kovÄ , kad dėl ieÅ¡kovo buto Å¡ilumos įrenginių atjungimo turi bÅ«ti daugiabučio namo, kuriame yra atjungiamas butas ar kita patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės savininkų raÅ¡ytiniai pritarimai projekto (apraÅ¡o) sprendimams, projektas (apraÅ¡as) turi bÅ«ti suderintas su valdytoju. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus valdo, prižiÅ«ri 222-oji daugiabučių namų savininkų bendrija.

IeÅ¡kovas 2011 m. birželio 1 d., 2011 m. rugsėjo 26 d., 2011 m. spalio 6 d., 2011 m. spalio 10 d. kreipėsi į 222-Ä jÄ daugiabučio namo, kuriame yra ieÅ¡kovui priklausantis butas, savininkų bendrijos pirmininkÄ su praÅ¡ymu duoti sutikimÄ dėl jo buto atjungimo nuo bendrų Å¡ilumos perdavimo tinklų (1 t., b. l. 11–14). Visus kartus daugiabučio namo bendrijos pirmininkas pateikė raÅ¡tu atsakymus, jog ieÅ¡kovas, norėdamas gauti gyvenamojo namo bendrijos narių sutikimÄ , turi pateikti visus dokumentus, kuriuos pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriui.

IeÅ¡kovas, negaudamas daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos narių sutikimo dėl jo buto atjungimo nuo bendrų Å¡ilumos perdavimo tinklų, kreipėsi su ieÅ¡kiniu tiesiogiai į teismÄ , kuriuo prašė suteikti sutikimÄ atjungti Å¡ilumos įrenginius nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų be 222-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos valdytojo sutikimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas, ar atsakovas 222-oji DNSB pagristai neduoda ieÅ¡kovui sutikimo atjungti savo butÄ nuo bendrų viso gyvenamojo namo Å¡ilumos perdavimo tinklų.Pažymėtina, kad LR CK 6.390 str. 1 d. nustatyta, jog abonentas, kai pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energijÄ buitinėms reikmėms, turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, apie tai praneÅ¡damas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiÅ¡kai sumokėjęs už sunaudotÄ energijÄ .

Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas Å¡iÄ teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. LR Å¡ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų Å¡ildymo bÅ«das keičiamas LR statybos įstatymo nustatyta tvarka, rekonstruojant pastatÄ (inžinerines sistemas). Konkrečiai Å¡ilumos įrenginių atjungimÄ nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva reglamentuoja Å ilumos teikimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. 1-297 (toliau – Taisyklės). Å ių taisyklių 108 punkte nustatyta, kokius dokumentus savininkas, pageidaujantis pakeisti Å¡ildymo bÅ«dÄ , privalo pateikti savivaldybės institucijai, tame tarpe turi bÅ«ti pateiktas daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte (Taisyklių 1 priedo 1, 3 punktai) nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos Å¡ildymo bÅ«dÄ bei valdytojo raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas (Taisyklių 108.1.1. p.). Taigi, kaip matyti iÅ¡ teisinio reglamentavimo bei kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, norint atsijungti buto Å¡ilumos įrenginius nuo bendrų Å¡ilumos perdavimo tinklų, visų pirma turi bÅ«ti organizuojamas daugiabučio namo gyventojų susirinkimas, kurio metu turi bÅ«ti priimtas sprendimas pritarti iniciatoriaus atsijungimui nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų ir leisti pakeisti buto ar kitos patalpos Å¡ildymo bÅ«dÄ aptartomis sÄ lygomis, bei turi bÅ«ti nurodytas raÅ¡tiÅ¡kas pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos Å¡ildymo bÅ«dÄ .

Atsakovo 222-osios DNSB pirmininkas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2012 m. liepos 7 d., 2013 m. kovo 17 d. vykusiuose susirinkimuose daugiabučio gyvenamojo namo nariai priėmė neigiamÄ sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atsijungti nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų. IÅ¡ byloje esančių (1 t., b. l. 43–47, 84–85) 222-ojo DNSB susirinkimo protokolų matyti, jog klausimas dėl ieÅ¡kovui priklausančio 32 buto atjungimo nuo Å¡ilumos tiekimo tinklų iÅ¡ viso nebuvo keliamas. Toks klausimas į susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas tik po to, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl sutikimo gavimo, t.y. 2014 m. balandžio 11 d. (1 t., b. l. 121–127).

Iš šio susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo 49 butų nariai, nedalyvavo 32 butų nariai. Antruoju darbotvarkės klausimu 48 balsų dauguma buvo priimtas nutarimas neduoti sutikimo 32-ajam butui atsijungti nuo centralizuotos namo šildymo sistemos. Šiame susirinkime ieškovas nedalyvavo ir jokių dokumentų, projektų gyvenamojo namo bendrijos nariams nepateikė. Apeliantas nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, jog dar 2011 metais jis buvo surinkęs daugiau kaip pusės gyvenamojo namo gyventojų parašus, kurie sutiko su ieškovo pageidavimu atsijungti nuo namo šildymo sistemos.

Apelianto vertinimu, jis 2011 metais jau turėjo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų daugumos pritarimÄ atsijungti nuo Å¡ilumos tinklų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais ir juos kaip nepagrįstus atmeta. Pažymėtina, kad pagal ieÅ¡kovo kreipimosi į savivaldybę dėl atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos metu galiojusio 1995 m. vasario 21 d. LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 (Žin., 2000, Nr. 56-1639) (toliau – DNSBÄ®) 2 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ Å¡ildymo radiatoriai esantys tiek butuose, tiek bendrojo naudojimo patalpose priskiriami bendrajai inžinerinei įrangai.

Pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalį daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Å iuo atveju buvo minėta, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis 32 butas yra (duomenys neskelbtini), kurio bendrojo naudojimo patalpoms administruoti nuo 1995 m. spalio 17 d. įsteigta 222-oji daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija (1 t., b. l. 93–99).

Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieÅ¡ dvi savaites vieÅ¡ai paskelbus jo darbotvarkę (CK 4.85 str. 2 d.). Kaip jau buvo minėta anksčiau, tiek ieÅ¡kovo kreipimosi į savivaldybę 2011 metų vasario mėnesį galiojusioje redakcijoje, tiek Å¡iuo metu galiojančioje Å ilumos teikimo ir vartojimo taisyklių 108.1.1 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti pateiktas daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui keisti buto ar kitos patalpos Å¡ildymo bÅ«dÄ bei valdytojo raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas.

Taigi, apelianto argumentai, kad jis dar 2011 metais buvo surinkęs daugiau kaip pusės gyvenamojo namo gyventojų sutikimo atmestini, kadangi Taisyklių 108.1.1 punkte, kurio redakcija nepasikeitusi iki šiol, aiškiai reglamentuota, jog turi būti pateikti ne atskirų gyvenamojo namo butų savininkų sutikimai, o pagal teisės aktų reikalavimus priimtas daugiabučio gyvenamojo namo savininkų sprendimas. Kaip jau buvo minėta prieš tai, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų sprendimas dėl sutikimo atsijungti nuo centralizuotos namo šildymo sistemos davimo yra neigiamas.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog 222-osios DNSB 2014 m. balandžio 11 d. priimtas neigiamas ieÅ¡kovo atžvilgiu sprendimas įstatymų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo (DNSBÄ® 21 str. 4 d. 7 p.), todėl jis yra galiojantis ir ieÅ¡kovui privalomas. Aplinkybė, jog atsakovas vengė suÅ¡aukti bendrijos narių susirinkimÄ , Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, nes tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, be to bendrijos valdymo organų veiklos priežiÅ«rÄ ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymÄ atlieka savivaldybės.Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįvykdė pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , t.y. ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas nepagrįstai nedavė sutikimo.Ä®vertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Virginija Lozoraitytė                                                                               ArÅ«nas Rudzinskas                                                                                 Egidijus TamaÅ¡auskas