Legislator Case Law & Legislation
1575d5c4-956a-4fc1-9ffc-e466e8904254 AI generated

1575d5c4-956a-4fc1-9ffc-e466e8904254 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 1575d5c4-956a-4fc1-9ffc-e466e8904254
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IÅ¡ Komisijos 2020 m. vasario 27 d. IÅ¡vados nustatyta, kad 2019 m. spalio 29 d. buvo priimtas Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktas Nr. SD-2-13439. Kauno klinikų medicinos darbo gydytoja R. R. 2019 m. lapkričio 14 d. priėmė profesinės ligos nepatvirtinimo aktÄ Nr. 2019-10-08/S-176, kuriuo nepatvirtino pareiÅ¡kėjui profesinės ligos, nurodydama „Bendri susirgimai. Å¡.J 44.8“. PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su minėtu aktu, skundė jį Komisijai.

Legislator headnote

AI generated

1575d5c4-956a-4fc1-9ffc-e466e8904254 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjas pažymi, kad gydytoja nesilaikė teisės aktais nustatytų procedÅ«rų, o Komisija priėmė ne iÅ¡vadÄ , o sprendimÄ , kurį pateikė administracinio raÅ¡to forma. Pažymi, kad gydytoja taip pat turėjo įvertinti kitiems pareiÅ¡kėjo minėtose darbovietėse dirbusiems asmenims nustatytas profesines ligas. PareiÅ¡kėjo nuomone, kad 1992 m. dirbant (duomenys neskelbtini) buvo paskirta invalidumo pensija dėl nustatytų ligų diagnozių. Tačiau gydytoja, o vėliau ir Komisija nepagrįstai profesinės ligos tyrimo laikotarpį pradėjo nuo 2008 m.

Keywords

AI generated
pre-service medical impairment medically certified work incapacity concept of occupational disease outdated medical report occupational physiology access to a profession
AI generated
962da150-6389-4918-9cb0-cf0e96d12f4e
Teikimas Nr. T-493-843/2014Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00629-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.11.5.; 2.5.16. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. liepos 8 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Valinskienė, sekretoriaujant Justinai Kavaliauskaitei,dalyvaujant prokurorei Danutei Mekionienei,Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovei Linai Žiupsnienei,nuteistajam V. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – ir Vilniaus probacijos skyrius) teikimÄ dėl nuteistajam V.
0c57facb-97e4-4501-a7e3-9546f4757f4e
Teikimas NrTeikimas Nr. T-1316-668/2016Baudžiamoji byla Nr. 1-1724-668/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03012-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.10.1; 2.5.12. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. liepos 1 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas MikÅ¡ta,sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Loretai Å imkuvienei, Kauno probacijos skyriaus atstovei Editai Zapolskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, n u s t a t ė :
5d92f188-818b-49d5-84db-1b6efed06c77
panaikinti Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013-06-20 „IÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos“ Nr.
b688b448-7726-44b2-a6a8-91829f42a7ec
NUTARTIS                                                                                                   Byla Nr. T-39-419/2012 ŠALČININKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2012 m. gegužės 22 d.Šalčininkai Šalčininkų rajono apylinkės teismo teisėjas V. V.,sekretoriaujant R. J.,dalyvaujant prokurorei J. P.,Kalėjimų departamento prie LR TM Vilniaus regiono pataisos inspekcijos Šalčininkų rajono pataisos inspekcijos atstovei B.
1dac07de-1942-428e-a066-4fc952875a99
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD98CD9E">Nr. I-1251-815/2018</a>Administracinė byla Nr. eI3-1824-541/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00095-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

A. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. PareiÅ¡kėjas V. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ â€žDėl informacijos pateikimo“ Nr. 3EK(13.2)-784 ir įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo nagrinėti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo profesinės ligos nustatymo.

2. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos sveikatos mokslų ligoninės Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja R. R. priėmė sprendimÄ , kad netikslinga atnaujinti pareiÅ¡kėjo V. A. tyrimÄ dėl profesinės ligos nustatymo. Šį sprendimÄ gydytoja R. R. iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjo Å¡eimos gydytojai.

3. Pareiškėjas nesutiko su gydytojos R. R. sprendimu ir apskundė jį Komisijai.

4. Komisija 2020 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimÄ â€žDėl informacijos pateikimo“ Nr. 3EK(13.2)-784 (toliau – ir Sprendimas) su kuriuo pareiÅ¡kėjas nesutinka. 4.1. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad 2019 m. lapkričio 14 d. gydytoja R. R. priėmė profesinės ligos nepatvirtinimo aktÄ Nr. 2019-10-08/S-176, (toliau – Aktas) nurodydama „Bendri susirgimai. Å¡.J 44.8“. Nesutikęs su gydytojos priimtu Aktu, pareiÅ¡kėjas jį skundė Komisijai. 4.2. Komisija, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , 2020 m. vasario 27 d. priėmė iÅ¡vadÄ â€žDėl profesinės ligos nepagrįstumo“ Nr. 6-I/2020 (toliau – IÅ¡vada), kurioje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui profesinė liga pripažinta nepagrįstai. 4.3.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad IÅ¡vada buvo motyvuota tuo, kad pareiÅ¡kėjas nedirba 19 metų, todėl negalima nustatyti tiesioginio ryÅ¡io tarp buvusio darbo ir dabartinių ligų. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad Å¡ios iÅ¡vados neskundė, nes pasirinko kitÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ . 4.4. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos tarpžinybinį archyvÄ ir 2020 m. liepos 17 d. gavo archyvinius dokumentus, kurie patvirtina apie pareiÅ¡kėjo darbo vietas (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 1984 m. liepos 20 d. iki 1992 m. spalio 8 d. ir (pakeitus pavadinimÄ ) (duomenys neskelbtini) laikotarpyje 1993-1994 metais, juose nurodytos pareiÅ¡kėjo pareigos, įsakymuose dėl darbuotojų atostogų nurodyta, kad, buvo skiriamos papildomos atostogų dienos už kenksmingas darbo sÄ lygas. 4.5.

PareiÅ¡kėjo nuomone gydytoja neteisingai sprendė, kad archyviniuose dokumentuose turėjo bÅ«ti nurodyti kokie kenksmingi veiksniai buvo darbo aplinkoje. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad apie kenksmingus veiksnius darbo aplinkoje duomenis yra pateikusi Valstybinė darbo inspekcija, juose apraÅ¡yta darbo vieta, darbo sÄ lygos, pateiktos profesinės rizikos vertinimo kortelės, fizikinių, cheminių ir ergonominių veiksnių matavimo duomenų vertinimai. PareiÅ¡kėjo nuomone, gydytojai nusprendus, kad Å¡ių dokumentų nepakanka, gydytoja pati turėjo kreiptis į Valstybinę darbo inspekcijÄ su praÅ¡ymu pateikti patikslintus ir/ar papildytus duomenis.

5. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad su minėtais archyviniais dokumentais 2020 m. lapkričio 11 d. atvyko pas gydytojÄ R. R. dėl nepatvirtintos profesinės ligos peržiÅ«rėjimo ir pateikė 2020 m. liepos 17 d. archyvinius duomenis iÅ¡ darboviečių, kuriose dirbo kenksmingomis sveikatai sÄ lygomis.

6. PareiÅ¡kėjo nuomone, gydytoja nebuvo tinkamai susipažinusi su pareiÅ¡kėjo pateiktais archyviniais dokumentais, atsainiai ir formaliai dokumentus vertino, jų neiÅ¡tyrė, neįvertino visų rizikos veiksnių buvusių pareiÅ¡kėjo darbovietėse ir surašė ne profesinės ligos nepatvirtinimo aktÄ , bet dokumentÄ â€žE025. Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymas“, kuris, kaip pažymi pareiÅ¡kėjas, nebuvo jam įteiktas. Gydytoja „E025. Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymas“ konstatavo, kad netikslinga atnaujinti tyrimÄ dėl profesinės ligos, nes gauta Komisijos iÅ¡vada, kad profesinė liga nepatvirtinta pagrįstai. PareiÅ¡kėjo vertinimu, taip gydytoja pažeidė procedÅ«ros taisyklės, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių vertinimo ir tinkamo profesinės ligos patvirtinimo/nepatvirtinimo akto suraÅ¡ymo bei jo iÅ¡siuntimo.

7. PareiÅ¡kėjo nuomone, gydytoja privalėjo atnaujinti tyrimÄ dėl profesinės ligos, nes buvo pateikti papildomi dokumentai, kurių nei Komisija, nei pati gydytoja nebuvo iÅ¡sireikalavusi iÅ¡ archyvo, pirminio profesinės ligos vertinimo metu. PareiÅ¡kėjo nuomone, gydytoja formaliai konstatavo, kad atnaujinti tyrimÄ dėl profesinės ligos netikslinga, taip padarė procedÅ«rinius pažeidimus, nes gauta Komisijos iÅ¡vada, jog profesinė liga nepatvirtinta pagrįstai ir nurodė netinkamÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ t.y. kreiptis į administracinį teismÄ , o ne į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisijÄ .

8. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad nustatyto procesinio termino ribose kreipėsi į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisijÄ , kuri susipažinusi su pareiÅ¡kėjo skundu 2020 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimÄ â€žDėl informacijos pateikimo“ Nr. 3EK(13.2)-784, kuriuo nusprendė pareiÅ¡kėjo skundo nenagrinėti, nes jis nepriklauso Komisijos kompetencijai, bei jame nurodoma kreiptis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTÄ®) nustatyta tvarka į teismÄ .

9. PareiÅ¡kėjas teigia, kad lieka nežinioje, nes dėl sprendimo Komisija motyvų ir pagrindų nenurodė, kas laikytina procedÅ«riniu pažeidimu. PareiÅ¡kėjo nuomone, Komisija laikytina padarius grubų procesinį pažeidimÄ , nes atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl netinkamų darbo medicinos gydytojų veiksmų.

10. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad gydytoja nesilaikė teisės aktais nustatytų procedÅ«rų, o Komisija priėmė ne iÅ¡vadÄ , o sprendimÄ , kurį pateikė administracinio raÅ¡to forma. Pažymi, kad gydytoja taip pat turėjo įvertinti kitiems pareiÅ¡kėjo minėtose darbovietėse dirbusiems asmenims nustatytas profesines ligas. PareiÅ¡kėjo nuomone, kad 1992 m. dirbant (duomenys neskelbtini) buvo paskirta invalidumo pensija dėl nustatytų ligų diagnozių. Tačiau gydytoja, o vėliau ir Komisija nepagrįstai profesinės ligos tyrimo laikotarpį pradėjo nuo 2008 m.

11. Atkreipia dėmesį, kad KomisijÄ sudaro 12 asmenų, iÅ¡ kurių trys gydytojai yra darbo medicinos ekspertai, įskaitant ir gydytoja R. R., kurie patys diagnozuoja/nediagnozuoja asmeniui profesinę ligÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad gydytoja R. R., kuri priėmė 2019 m. lapkričio 14 d. profesinės ligos nepatvirtinimo aktÄ Nr. 2019-10-08/S-176, o apskundus jį Komisijai nenusiÅ¡alino ir dalyvavo Komisijos atliktame skundo nagrinėjime, kurį iÅ¡nagrinėjus buvo suraÅ¡yta 2020 m. vasario 27 d. iÅ¡vada Nr. 6-I/2020. 2020 m. lapkričio 4 d. dėl profesinės ligos tyrimo atnaujinimo nukreiptas pas gydytojÄ R. R., kuri surašė dokumentÄ â€žE025 Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymas“. Kokios sudėties Komisija priėmė 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ Nr. 3EK (13,2)-784 nėra nurodyta, tačiau pareiÅ¡kėjo nuomone Komisijos sudėtyje buvo ir gydytoja R. R.. II 1. Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

2. Atsakovė nurodo, kad Komisijos 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimas suraÅ¡ytas remiantis 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos posėdyje priimtu protokoliniu sprendimu. Komisijos narė R. R., atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas skundė jos veiksmus, priimant nurodytÄ Komisijos sprendimÄ nusiÅ¡alino.

3. Komisija 2020 m. gruodžio 9 d. sprendime nurodė nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendimo motyvus ir teisinį sprendimo pagrindÄ , bei sprendimo apskundimo tvarkÄ . Komisija 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ motyvavo tuo, kad skundas pateiktas ne dėl darbo medicinos gydytojo suraÅ¡ytos profesinės ligos patvirtinimo akto, bet dėl darbo medicinos gydytojos R. R. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimÄ dėl profesinės ligos nustatymo, nurodyto R. R. suraÅ¡ytame mediciniame dokumente E025 Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymas, todėl skundas nepriklauso Komisijos kompetencijai.

4. Pažymi, kad Komisija nagrinėja skundus dėl darbo medicinos gydytojų suraÅ¡ytų profesinės ligos patvirtinimo aktų bei priima iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo nurodydama ankstesnio tyrimo metu suraÅ¡ytÄ profesinės ligos patvirtinimo aktÄ palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytojÄ suraÅ¡yti naujÄ .

5. Nurodo, kad teisės aktai nenustato Komisijai kompetencijos nagrinėti skundus dėl kitų darbo medicinos gydytojų surašytų dokumentų, veiksmų ar neveikimo, bei dėl jų teikti išvadas.

6. Pažymi, kad darbo medicinos gydytojas turi teisę suraÅ¡yti profesinės ligos patvirtinimo aktÄ tik kai yra atlikti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nurodyti veiksniai: darbo medicinos gydytojas, įvertino darbuotojo sveikatos bÅ«klę ir įtarė profesinę ligÄ bei apie tai informavo Valstybinę darbo inspekcijÄ suraÅ¡ydamas Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nurodytos formos praneÅ¡imÄ , Valstybinė darbo inspekcija gavusi darbo medicinos gydytojo praneÅ¡imÄ iÅ¡tyrė įtariamos profesinės ligos priežastis ir parengė profesinės ligos priežasčių tyrimo aktÄ , darbo medicinos gydytojas iÅ¡tyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos bÅ«klę ir profesinės ligos priežasčių tyrimo akte pateiktus duomenis, nustatė profesinės ligos diagnozę arba jos nenustatė suraÅ¡ydamas Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatytos formos profesinės ligos patvirtinimo aktÄ .

Darbo medicinos gydytojui suraÅ¡ius profesinės ligos patvirtinimo aktÄ , darbuotojas šį aktÄ turi teisę skųsti Komisijai. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į darbo medicinos gydytojÄ R. R. ir ji 2020 m. lapkričio 11 d. surašė medicininį dokumentÄ E025 Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymas, kuriame įvertino V. A. sveikatos bÅ«klę, tačiau profesinės ligos pareiÅ¡kėjui neįtarė ir atsisakė inicijuoti tyrimÄ dėl profesinės ligos nustatymo. Kadangi profesinė ligÄ pareiÅ¡kėjui nebuvo įtarta nebuvo atliktas profesinės ligos priežasčių tyrimas ir nebuvo suraÅ¡ytas profesinės ligos patvirtinimo aktas.

7. Nurodo, kad skundas nenagrinėjamas Komisijos, nes nepriklauso jos kompetencijai, kai ginčijamas susirgimas nebuvo įtartas kaip profesinė liga. Darbo medicinos gydytojai R. R. suraÅ¡ius 2020 m. lapkričio 11 d. medicininį dokumentÄ E025 Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymas , kuriuo įvertintas pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė, tačiau profesinė liga neįtarta ir atsisakyta inicijuoti tyrimÄ dėl profesinės ligos priežasčių nustatymo ir pareiÅ¡kėjui 2020 m. lapkričio 20 d. skundu kreipusis į KomisijÄ , Komisija atsižvelgdama į CDMEK nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo 2020 m. lapkričio 20 d. skundas nepriklauso Komisijos kompetencijai.

8. Taip pat pažymi, kad asmuo, besikreipiantis į KomisijÄ privalo kartu pateikti Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktÄ ir Profesinės ligos patvirtinimo aktÄ , Å¡ių dokumentų nepateikimas yra pagrindas skundo nenagrinėti.

9. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę skųsti darbo medicinos gydytojos R. R. veiksmus ir suraÅ¡ytÄ medicininį dokumentÄ Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka, kreipdamasis į Å¡iame straipsnyje nurodytas institucijas. III Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja: IV Å ioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. IÅ¡ Komisijos 2020 m. vasario 27 d. IÅ¡vados nustatyta, kad 2019 m. spalio 29 d. buvo priimtas Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktas Nr. SD-2-13439. Kauno klinikų medicinos darbo gydytoja R. R. 2019 m. lapkričio 14 d. priėmė profesinės ligos nepatvirtinimo aktÄ Nr. 2019-10-08/S-176, kuriuo nepatvirtino pareiÅ¡kėjui profesinės ligos, nurodydama „Bendri susirgimai. Å¡.J 44.8“. PareiÅ¡kėjas nesutikdamas su minėtu aktu, skundė jį Komisijai.

2. Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2020 m. vasario 27 d. priėmė iÅ¡vadÄ â€žDėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ Nr. 6-I/2020, kurioje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui profesinė liga nepripažinta pagrįstai. IÅ¡vadoje Komisija sprendimÄ grindė tuo, kad įvertinus V. A. darbÄ 30,92 m. Å¡altkalviu, meistru, darbų vykdytoju, darbininku, pagal darbuotojo parodymus esant kenksmingoms sÄ lygoms: cheminių medžiagų (natrio Å¡armo) garai, organinės dulkės, tačiau nėra archyvinių duomenų apie minėtas darbo vietas, nes pareiÅ¡kėjas nebedirba.

Pirmieji įraÅ¡ai apie plaučių patologijÄ užfiksuoti tik 2008 m., vėliau diagnozė daug kartų tikslinama kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (J44.8), Å¡alia einant kitoms patologijoms, kaip toksinė kepenų liga su sunkiomis komplikacijomis, klubo sÄ nario endoprotezavimas ir kt. bei ilgalaikį piliečio rÅ«kymÄ , negalima nustatyti tiesioginio ryÅ¡io tarp buvusio darbo ir dabartinių ligų. PareiÅ¡kėjas Å¡io Komisijos sprendimo neskundė.

3. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos tarpžinybinį archyvÄ ir 2020 m. liepos 17 d. gavo dokumentus, apie pareiÅ¡kėjo darbo vietas (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 1984 m. liepos 20 d. iki 1992 m. spalio 8 d. ir (pakeitus pavadinimÄ ) (duomenys neskelbtini) laikotarpyje 1993-1994 metais (įsakymų kopijas apie kasmetinių atostogų suteikimÄ , asmens sÄ skaitos kortelių kopijas, darbo sutarties kopijÄ ir kt.), kurie, pasak pareiÅ¡kėjo, patvirtina kenksmingas darbo sÄ lygas.

4. PareiÅ¡kėjas su minėtais archyviniais dokumentais, kreipėsi į darbo medicinos gydytojÄ R. R. (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos) ir ji 2020 m. lapkričio 11 d. surašė medicininį dokumentÄ â€žE025 Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymas“ (toliau – ir Medicininis dokumentas). Medicininio dokumento 3 dalies 1 punkte „Anamnezė“ nurodyta: „Atvyko dėl nepatvirtintos profesinės ligos peržiÅ«rėjimo. Teigia, jog invalidumÄ turėjo nuo vaikystės. Pateikė dokumentus, kurie paciento nuomone, patvirtina, jog jis dirbo kenksmingomis sÄ lygomis, tačiau juose nėra nurodyta, kokie kenksmingi veiksniai buvo darbo aplinkoje < ... >.“ Å io medicininio dokumento 3. 7 punkte „Taikytas gydymas“ nurodyta:

„atnaujinti tyrimÄ dėl profesinės ligos netikslinga, kadangi gauta CDMEK iÅ¡vada, jog profesinė liga nepatvirtinta pagrįstai. PaaiÅ¡kinta dėl galimybės kreiptis į administracinį teismÄ .“ 5. PareiÅ¡kėjas 2020 m. lapkričio 20 d. su skundu kreipėsi į KomisijÄ , praÅ¡ydamas panaikinti darbo medicinos gydytojos R. R. 2020 m. lapkričio 11 d. medicininį dokumentÄ â€žE025 Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymas“ ir prašė atlikti kompleksinę pareiÅ¡kėjo dokumentinę analizę ir suraÅ¡yti iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo ir nustatymo.

6. Komisija 2020 m. gruodžio 3 d., vadovaudamasi Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 (toliau – ir Komisijos nuostatai) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. balandžio 17 d.) 17.1.2 papunkčiu priėmė protokolinį sprendimÄ nenagrinėti pareiÅ¡kėjo skundo.

7. Komisija 2020 m. gruodžio 9 d. raÅ¡tu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 3EK(13.2)-784 (priimtas remiantis Komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. protokolinio sprendimu), informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad vadovaujantis Komisijos nuostatų 17. 1. 2 papunkčiu pareiÅ¡kėjo 2020 m. lapkričio 20 d. skundas nenagrinėtinas kaip nepriklausantis Komisijos kompetencijai, nes susipažinus su pareiÅ¡kėjo skundu nustatyta, kad skundas pateiktas ne dėl darbo medicinos gydytojos suraÅ¡yto profesinės ligos patvirtinimo akto, bet dėl darbo medicinos gydytojos R.

R. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimÄ dėl profesinės ligos nustatymo. Sprendime pažymėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Tyrimo nuostatai) 34 punktu Komisija nagrinėja skundus dėl darbo medicinos gydytojų suraÅ¡ytų profesinės ligos patvirtinimo aktų bei priima iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo, teisės aktai nenustato Komisijos kompetencijos nagrinėti skundus dėl kitų darbo medicinos gydytojų suraÅ¡ytų dokumentų, veiksmų ar neveikimo, bei dėl jų teikti iÅ¡vadas.

V 1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Komisijos 2020 m. gruodžio 9 d. raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos pateikimo“ Nr. 3EK(13.2)-784 bei Komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. protokolinį sprendimÄ , kuriuo komisija nusprendė nenagrinėti pareiÅ¡kėjo skundo bei įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo nagrinėti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo profesinės ligos nustatymo. Nors skunde pareiÅ¡kėjas nėra tiksliai suformulavęs reikalavimo panaikinti 2021 m. gruodžio 3 d. Komisijos protokolinį sprendimÄ (protokolinis sprendimas), tačiau iÅ¡ skundo turinio ir reiÅ¡kiamų reikalavimų akivaizdu, kad bÅ«tent tokio rezultato pareiÅ¡kėjas ir siekia, todėl teismas sprendime pasisakys tiek dėl Komisijos protokolinio sprendimo tiek dėl Komisijos raÅ¡to, kuriuo pareiÅ¡kėjas apie protokolinį sprendimÄ yra informuotas, teisėtumo ir pagrįstumo (ABTÄ® 80 straipsnio 2 dalis).

2. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – ir Ä®statymas) (ginčui aktuali redakcija). Ä®statymo 2 straipsnio 31 dalyje reglamentuojama, kad profesinė sveikata – tai darbuotojų sveikata, kuriai iÅ¡saugoti ir stiprinti vykdoma darbo aplinkos kenksmingų veiksnių, lemiančių sveikatos pakenkimus, prevencija, darbo aplinkos pritaikymas darbuotojų fiziologinėms ir psichologinėms galimybėms, darbuotojų sveikatos priežiÅ«ra, įgyvendinamos sveikatos stiprinimo priemonės. Pagal Ä®statymo 42 straipsnio 4 dalies nuostatas profesinės ligos skirstomos pagal pasireiÅ¡kimo laikÄ ir požymius:

1) lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrÄ darbo laikÄ ;

2) Å«mi profesinė liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba per vienÄ darbo dienÄ ) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasižymintis Å«miu poveikiu. Ä®statymo 44 straipsnio 5 dalis numato, kad profesinė liga privalo bÅ«ti iÅ¡tirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo iÅ¡vados ir profesinės ligos patvirtinimas turi bÅ«ti suraÅ¡yti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sÄ raÅ¡u.

3. Įstatymo 44 straipsnio 8 dalyje taip pat numatyta, kad darbuotojas, darbdavys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Komisijai, kuri sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. Komisija sudaroma iš 12 Sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir kitų valstybės įstaigų atstovų.

Ne mažiau kaip 5 Å¡ios komisijos nariai turi bÅ«ti asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistai, turintys galiojančias medicinos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis medicinos praktika pagal įgytÄ profesinę kvalifikacijÄ . Å ios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendimo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai. Darbuotojas, darbdavys, Fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius, nesutikdami su Komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui ABTÄ® nustatyta tvarka.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 34 punkte nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, kurio įmonėje buvo atliekamas darbuotojo darbo sÄ lygų tyrimas, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nesutinkantys su profesinės ligos patvirtinimo aktu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Å iame nuostatų punkte taip pat nustatyta, kad Komisija, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , suraÅ¡o iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos pagrįstumo ir priima sprendimÄ ankstesnio tyrimo metu suraÅ¡ytÄ profesinės ligos patvirtinimo aktÄ palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytojÄ suraÅ¡yti naujÄ .

5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintų Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų 7 punkte numatyta, kad Komisijos uždavinys – vertinti profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumÄ ar nepagrįstumÄ pagal pareiÅ¡kėjų skundus. Komisijos nuostatų 8 punktas, kuris reglamentuoja Komisijos atliekamas funkcijas, numato, kad Komisija sprendžia, ar pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimas priklauso Komisijos kompetencijai (8.1 papunktis); nagrinėja pareiÅ¡kėjų skundus dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo (8.2 papunktis); teikia iÅ¡vadas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo pagrįstumo (8.3 papunktis).

Komisijos nuostatų 16 punktas numato, kad pareiÅ¡kėjai Komisijai kartu su skundu, kuriame nurodyti nesutikimo su profesinės ligos patvirtinimo aktu motyvai, pateikia Å¡iuos dokumentus: profesinės ligos priežasčių tyrimo aktÄ (16.1 papunktis); profesinės ligos patvirtinimo aktÄ (16.2 papunktis); kitus, pareiÅ¡kėjo nuomone, reikalingus dokumentus (16.3 punktas).

6. Komisijos nuostatų 17 punktas numato, kad skundas nenagrinėjamas, jei: jis nepriklauso Komisijos kompetencijai (17.1.papunktis): susirgimų, neįraÅ¡ytų į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 „Dėl Profesinių ligų sÄ raÅ¡o ir Lietuvos respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuostatų“ atvejais (17.1.1 papunktis); kai neatliktas profesinės ligos priežasčių tyrimas ir (ar) profesinės ligos nustatymas/nenustatymas (17.1.2 papunktis); kai ginčijamas susirgimas nebuvo įtartas kaip profesinė liga (17.1.3 papunktis).

7. Lėtinių profesinių ligų priežasčių tyrimo eiga yra reglamentuojama Tyrimo nuostatų IV skyriuje, o profesinių ligų nustatymas yra reglamentuojamas Å¡ių nuostatų V skyriuje. Pagal tyrimo nuostatų teisinį reglamentavimÄ darbo medicinos gydytojas turi teisę suraÅ¡yti profesinės ligos patvirtinimo aktÄ tik kai yra atlikti Tyrimo nuostatuose nurodyti veiksniai: darbo medicinos gydytojas, įvertino darbuotojo sveikatos bÅ«klę ir įtarė profesinę ligÄ bei apie tai informavo Valstybinę darbo inspekcijÄ suraÅ¡ydamas Tyrimo nuostatuose nurodytos formos praneÅ¡imÄ , Valstybinė darbo inspekcija gavusi darbo medicinos gydytojo praneÅ¡imÄ iÅ¡tyrė įtariamos profesinės ligos priežastis ir parengė profesinės ligos priežasčių tyrimo aktÄ , darbo medicinos gydytojas iÅ¡tyręs ir įvertinęs darbuotojo sveikatos bÅ«klę ir profesinės ligos priežasčių tyrimo akte pateiktus duomenis, nustatė profesinės ligos diagnozę arba jos nenustatė suraÅ¡ydamas Tyrimo nuostatų nustatytos formos profesinės ligos patvirtinimo aktÄ .

Darbo medicinos gydytojui suraÅ¡ius profesinės ligos patvirtinimo aktÄ , darbuotojas šį aktÄ turi teisę skųsti Komisijai (Tyrimo nuostatų 16, 17, 20, 28,29, 31,34 punktai).

8. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad Komisijos įgaliojimai nagrinėti ginčus dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo yra nustatyti Įstatymu, Tyrimo nuostatais ir Komisijos nuostatais. Sistemiškai aiškinant nurodyto teisinio reglamentavimo nuostatas dėl Komisijos kompetencijos nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, matyti, kad Komisija nagrinėja pareiškėjų skundus, kai pareiškėjai nesutinka su darbo medicinos gydytojo Profesinės ligos patvirtinimo aktu, kuriuo nustatoma profesinės ligos diagnozė arba nenustatoma profesinės ligos diagnozė (Tyrimo nuostatų 31 punktas, Komisijos nuostatų 7 punktas, 8.2 punktas, 16 punktas). Komisijos kompetencijai nėra priskirta nagrinėti pareiškėjų skundų, kai nėra atliktas profesinės ligos priežasčių tyrimas ir (ar) profesinės ligos nustatymas/nenustatymas; kai ginčijamas susirgimas nebuvo įtartas kaip profesinė liga (Komisijos nuostatų 17.1.2. papunktis, 17.1.3 papunktis).

9. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas 2020 m. lapkričio 20 d. su skundu kreipėsi į KomisijÄ , ginčydamas darbo medicinos gydytojos R. R. 2020 m. lapkričio 11 d. medicininį dokumentÄ â€žE025 Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymas“. Å iame dokumente darbo medicinos gydytoja R. R. nurodė, kad pareiÅ¡kėjo kreipimosi į jÄ tikslÄ â€“ dėl nepatvirtintos profesinės ligos peržiÅ«rėjimo, įvertino pareiÅ¡kėjo naujai pateiktus dokumentus ir atsisakė atnaujinti tyrimÄ dėl profesinės ligos nustatymo, nurodydama, kad atnaujinti tyrimÄ netikslinga, kadangi gauta Komisijos iÅ¡vada, kad profesinė liga nepatvirtinta pagrįstai.

IÅ¡ darbo medicinos gydytojos suraÅ¡yto Ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymo akivaizdu, kad darbo medicinos gydytoja, įvertinusi pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, padarė iÅ¡vadÄ , kad profesinė liga neįtarta ir atsisakė inicijuoti tyrimÄ dėl profesinės ligos priežasčių nustatymo. Taigi, Å¡iuo atveju nebuvo pradėta tyrimo dėl profesinės ligos tyrimo procedÅ«ra Tyrimo nuostatų IV skyriaus „Lėtinių profesinių ligų priežasčių tyrimas“ ir V skyriaus „Profesinių ligų nustatymas“ nustatyta tvarka, kuri yra užbaigiama darbo medicinos gydytojo užpildytu ir pasiraÅ¡ytu profesinės ligos patvirtinimo aktu.

10. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Komisija pagrįstai nenagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundo dėl darbo medicinos gydytojos R. R. medicininio dokumento, kuriuo atsisakyta inicijuoti (atnaujinti) tyrimÄ dėl profesinės ligos nustatymo, nes tokio skundo nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai (Komisijos nuostatų 17.1.3 papunktis).

11. Pastebėtina ir tai, kad Komisija nenagrinėjo pareiškėjo skundo vadovaudamasi Tyrimo nuostatų 17.1.2 papunkčiu, t. y., kai neatliktas profesinės ligos priežasčių tyrimas ir (ar) profesinės ligos nustatymas/nenustatymas, o ne 17.1.3 papunkčiu, tačiau Komisijos pasirinktas pareiškėjo skundo nenagrinėjimo teisinis pagrindas, įvertinus nustatytas bylos aplinkybes, nedaro komisijos Sprendimo neteisėtu, nes teisėjų kolegija sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai.

12. Pažymėtina ir tai, kad skunde pareiškėjas pats nurodo, jog 2020 m. vasario 27 d. Komisijos Išvados, kuria buvo konstatuota, jog pareiškėjui profesinė liga nepripažinta pagrįstai, neskundė, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl galimai netinkamai atliktos kompleksinės medicininių dokumentų analizės ir galimai nepagrįstos ankstesnės Komisijos išvados nėra šios bylos ginčo nagrinėjimo dalykas.

13. Komisijos kompetencijai teisės aktai nepriskiria funkcijos tirti darbo medicinos gydytojos veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo. PareiÅ¡kėjo skunde nurodomi galimai neteisėti darbo medicinos gydytojos veiksmai, jai atsisakant atnaujinti (inicijuoti) tyrimÄ dėl profesinės ligos nustatymo, suraÅ¡ant galimai netinkamos formos medicininį dokumentÄ taip pat nėra Å¡ios bylos ginčo nagrinėjimo dalykas.

14. Teismas pabrėžia, kad pagal ABTÄ® 3 straipsnio imperatyvias nuostatas administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje. Taigi, teismas, pagal jam priskirtÄ kompetencijÄ nagrinėdamas ginÄÄ turi spręsti tik teisės klausimus, Å¡iuo atveju, ar Komisijos sprendimas nenagrinėti pareiÅ¡kėjo skundo yra teisėtas ir pagrįstas.

15. Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl galimai netinkamos Komisijos sudėties priimant ginčijamÄ SprendimÄ , pažymi, kad vadovaujantis Komisijos nuostatų 14.7 punktu Komisijos nariai turi nusiÅ¡alinti nuo skundo nagrinėjimo, jeigu galėtų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas.

16. IÅ¡ Komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos posėdyje priimtu protokolinio sprendimo protokolinio sprendimo turinio matyti, kad 2020 m. gruodžio 3 d. posėdyje dalyvavo 11 komisijos narių (tarp jų – dr. R. R.). IÅ¡ protokolinio sprendimo turinio taip pat nustatyta, kad Komisijos narė R. R., priimant ginčijamÄ SprendimÄ nusiÅ¡alino. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl netinkamos Komisijos sudėties priimant ginčijamÄ SprendimÄ , atmestinas kaip nepagrįstas.

17. Teismo vertinimu, Komisija tinkamai įvykdė Ä®statymo, Tyrimo nuostatų, Komisijos nuostatų reikalavimus ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ SprendimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

18. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo iÅ¡vadai. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ Van de H. prieÅ¡ Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimÄ H. prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo V. A. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė Jolanta Vėgelienė